- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-19
- Bylos Nr.
- A-39-171-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė, Algirdas Taminskas, Stasys Gudynas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Lietuvos telekomas“
- Kategorijos
- 7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Stasio Gudyno (praneejas), Sigitos Rudenaites ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareikeju atstovams Erikui Birnotui, Algirdui Vydmontui, Redai Skrodenytei ir Linui Lisauskui,
treciojo suinteresuotojo asmens atstovams adv. Mariui Juoniui, Dariui titiliui ir Laurai Vaitkuvienei,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikeju AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ir UAB „Balticum TV“ apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. bir˛elio 27 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikeju AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras" ir UAB „Balticum TV" skunda atsakovui Lietuvos Respublikos ryiu reguliavimo tarnybai ir treciajam suinteresuotajam asmeniui AB „Lietuvos telekomas“ del sprendimo ir isakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejai, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ir UAB „Balticum TV“ (toliau – ir pareikejai), skundu prao panaikinti 2005-06-28 Komisijos sprendima Nr. (37.2)-lB-2224 „Del konkurso rezultatu“ ir 2005-07-28 RRT direktoriaus isakyma Nr. 1V-667 „Del vieojo konkurso suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinkluose laimetoju patvirtinimo“ dalyse, kuriose konkurso laimetoju pripa˛intas AB „Lietuvos telekomas" (T l, 1. 3-8).
Paaikino, jog atsakovas, vadovaudamasis RRT direktoriaus 2005-05-12 isakymu Nr. 1V-478 patvirtintu „Vieojo konkurso suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinkluose salygu aprau“ (toliau – ir Konkurso salygu apraas), RRT direktoriaus 2002-12-20 isakymu Nr. 200 patvirtintomis „Vieojo konkurso suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) bendrosiomis salygomis“ (toliau – ir Konkurso bendrosios salygos) ir kitais teises aktais, pradejo vykdyti vieaji konkursa suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinkluose (toliau – ir Konkursas).
2005-06-28 posedyje RRT sudaryta Konkurso suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) ar telefono ryio numerius ir vieojo konkurso suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos tinkluose komisija (toliau – ir Komisija) Konkurso laimetojais pripa˛ino AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (toliau – ir LRTC) ir AB „Lietuvos telekomas“.
Pareikejai su Komisijos sprendimo dalimi, kuria antruoju Konkurso laimetoju pripa˛intas AB „Lietuvos telekomas“, nesutiko, todel 2005-07-12 LRTC, o 2005-07-13 UAB „Balticum TV“ kreipesi i atsakova su pretenzijomis del Komisijos 2005-06-28 sprendimo atitinkamos dalies panaikinimo. RRT direktoriaus 2005-07-27 isakymais Nr. IV-669 ir IV-670 LRTC ir UAB „Balticum TV“ pretenzijos buvo atmestos.
Žemesnės instancijos teismas
Gincijamas Komisijos sprendimas buvo patvirtintas RRT direktoriaus 2005-07-29 isakymu Nr. 1V-677 „Del vieojo konkurso suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinkluose laimetoju patvirtinimo“ (isigaliojusiu 2005 m. rugpjucio 19 d.), nusprend˛iant minetiems Konkurso dalyviams iduoti po viena leidima naudoti skirtingus radijo da˛nius (kanalus) ir tuo paciu nurodant, kiek balu surinko kiekvienas i konkurso dalyviu.
Pareikejai nesutinka su minetais atsakovo ir jo sudarytos Komisijos sprendimais del ju nepagristumo ir neobjektyvumo, taip pat del iurkciu materialines teises, Konkurso salygu aprao ir Konkurso bendruju salygu pa˛eidimu, salygojusiu skund˛iamu atsakovo veiksmu ir priimtu sprendimu neteisetuma.
Pareikejai nurode, kad buvo pa˛eisti Dokumentu teikimo Lietuvos Respublikos Ryiu reguliavimo tarnybai taisyklese, patvirtintose RRT direktoriaus 2004-09-16 isakymu Nr. IV-292, nustatyti iriimo reikalavimai. Pagal Konkurso bendruju salygu 11 punkta „<...> Visi Konkurso dokumentu lapai turi buti sunumeruoti, iriti ir u˛antspauduoti Konkurso dalyvio antspaudu ir patvirtinti jo igalioto asmens parau“. Paaikino, kad 2005-06-16 vieosios voku atpleimo proceduros metu buvo nustatyta, kad AB „Lietuvos telekomas“ Konkurso dokumentu lapai nebuvo sunumeruoti, iriti (tik paprastai susegti i aplanka), suantspauduoti Konkurso dalyvio antspaudu ir patvirtinti jo parau.
Pareikejai nesutinka su 2005-07-27 RRT direktoriaus isakyme Nr. l V-669 paaikinimu, kad „<...> nustatyti visu Konkurso dalyviu beveik vienodi dokumentu formos pa˛eidimai, susije su dokumentu iriimu, numeracija, patvirtinimu ar pasiraymu, kas yra tik Konkurso dokumentu pateikimo formos reikalavimai, bet ne Konkurso dokumentu esme <...>“, nes voku atpleimo proceduros metu Komisija ar kandidatu atstovai nepastebejo ir nenurode jokiu kitu Konkurso dalyviu pateiktu Konkurso dokumentu formos trukumu. Be to, pareikejai isitikine, kad ju Konkurso dokumentai visikai atitiko Konkurso salygu aprae ir Konkurso bendrosiose salygose keliamus Konkurso dokumentu pateikimo reikalavimus.
Nurodo, kad Konkurso dalyku nebuvo imtuvu dotavimo (dideliu nuolaidu) suteikimo pasiulymai, patenkantys i transliuotojo (retransliuotojo) finansiniu bei techniniu gebejimu kategorija ir vertintini ateinanciuose konkursuose. Taciau, Komisijai ir atsakovui neteisetai ivertinus treciojo suinteresuotojo asmens pasiulyma del imtuvu dotavimo ir ji nepagristai priskyrus numatomu investiciju bei turimos ir planuojamos technines irangos kategorijai, patenkanciai i Konkurso salygu aprao ribas, AB „Lietuvos telekomas“ buvo suteiktas nepagristai didelis ivertinimas balais u˛ finansines ir technines galimybes vykdyti Pletros plane nustatytus ipareigojimus steigti skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinklus bei teikti televizijos programu siuntimo paslaugas iais tinklais.
Pareikejai mano, kad Komisijos ir atsakovo ivertinimas treciojo asmens pateiktu Konkurso dokumentu at˛vilgiu pagal patirties siuntimo paslaugu teikimo srityje kriteriju, yra neteisetas ir nepagristas, nes AB „ Lietuvos telekomas“ visikai neturi patirties siuntimo paslaugu teikimo srityje. Paaikino, kad iki 2003-01-01, kol i veikla buvo licencijuojama, AB „Lietuvos telekomas" neturejo Susisiekimo ministerijos iduotos licencijos, todel bent jau iki 2003 m, prad˛ios i bendrove visikai neturejo patirties radijo ir televizijos programu siuntimo srityje. Po 2003 m., kai licencija tapo nereikalinga, AB „Lietuvos telekomas“ iki iol vieai nepaskelbe apie vertimasi ia veikla, vieai nenurode iu paslaugu teikimo kainu ir kitu salygu, RRT teikiamose ketvirtinese ataskaitose apie elektroniniu ryiu veikla nenurode pajamu i siuntimo paslaugu teikimo veiklos (kas yra privaloma pagal Lietuvos Respublikos elektroniniu ryiu istatyma ir kitus teises aktus ukio subjektams, teikiantiems siuntimo paslaugas).
Nurodo, jog atsakovo ir Komisijos sprendimais nera u˛tikrinamos skaitmenines ant˛emines televizijos konkurencingumo salygos, veiksmingos konkurencijos galimybes, kadangi skaitmenines ant˛emines televizijos tinklai yra be pagrindo idalinti ir bandoma sukurti dirbtine dvieju skaitmenines ant˛emines televizijos siunteju konkurencija, tokiu budu suma˛inant naujos skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo technologijos galimybes isitvirtinti siuntimo srityje alia kabelines, MDTV, palydovines televiziju. Tokie sprendimai pa˛eid˛ia Vyriausybes 2005-03-27 nutarimu Nr. 376 patvirtintos „Radijo da˛niu skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siusti strategijos" 6.1 punkte itvirtinta tiksla palaikyti laisva radijo ir televizijos stociu konkurencija, neleisti plisti informacijos kanalu monopolizavimo tendencijoms, taip pat Strategijos 31.5 punkte, Vyriausybes 2005-11-25 nutarimo Nr. 1492 „Del skaitmenines televizijos diegimo Lietuvoje modelio patvirtinimo" 7 punkte ir Konkurso salygu aprao 20.5 bei 22 punktuose nustatytus skaitmenines ant˛emines televizijos konkerencingumo skatinimo kriterijus.
Paaikino, jog tretysis asmuo vieai pareike, kad sieks gauti retransliavimo licencija ir taps ne tik siunteju, bet ir retransliuotoju. Teigia, jog AB „Lietuvos telekomas“ valdo visa fizine telekomunikaciju infrastruktura, iskaitant ir po˛eminius telekomunikaciju kanalus, i kuriuos klojami kabelines televizijos kabeliai. Bendrove valdo ir DSL linijas, kuriomis taip pat galima teikti televizijos programu siuntimo arba retransliavimo paslaugas (TV over DSL). Treciajam asmeniui igyvendinus minetus pareikimus ir tapus retransliuotoju, prognozuojama, jog atsiras skirtingu technologiju ir jomis realizuojamu paslaugu (iskaitant retransliavima) koncentracija vieno ukio subjekto rankose, ir nukentes valstybes interesas atskirti siuntimo ir transliavimo (retransliavimo) paslaugas. Tokia koncentracija gali salygoti konkurencijos pa˛eidimus transliavimo rinkose, kadangi tretysis asmuo, teikiantis telekomunikaciju infrastrukturos naudojimo paslaugas kabelinems televizijoms, ne laisvai konkuruos su kabelinemis televizijomis, o gales daryti itaka nustatant kabelines televizijos paslaugu kainas. Taip pat galimas ir naujomis technologijomis teikiamu paslaugu (TV over DSL) rinku monopolizavimas ateityje. Atsakovo ir Komisijos sprendimai iuo atveju salygos konkurencijos ikraipyma ne tik elektroniniu ryiu rinkose, bet sudarys salygas konkurencijos pa˛eidimams kitose rinkose, kas reik Konkurencijos istatymo pa˛eidimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos ryiu reguliavimo tarnyba atsiliepimu i skunda su skundu nesutiko ir prae ji atmesti kaip nepagrista.
Atsakovas nesutinka su pareikeju argumentu, kad LRTC ir UAB „Balticum TV“ Konkurso dokumentai visikai atitiko teises aktu reikalavimus. Paaikino, kad visu Konkurso dalyviu (UAB „Balticum TV“, UAB „Baltijos TV“, AB „Lietuvos telekomas“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“) dokumentai pateikti nesilaikant nustatytu reikalavimu: nustatyti dokumentu formos pa˛eidimai, susije su dokumentu iriimu, numeracija, patvirtinimu ar pasiraymu. UAB „Balticum TV“ konkurso dokumentu originalu rinkinys neiritas bei pateiktas balansas be Valstybines mokesciu inspekcijos ˛ymos, o AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pateiktoje Konkurso dokumentu kopijoje buvo du lapai su vienoda numeracija „26".
Nurodo, jog nepagristai pareikejai vadovaujasi Dokumentu teikimo Lietuvos Respublikos ryiu reguliavimo tarnybai taisyklemis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ryiu reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004-09-16 isakymu Nr. 1V-292. Pagal Taisykliu 2 punkta, taisykles taikomos tais atvejais, kai Tarnybos priimti teises aktai tiesiogiai numato ju taikyma arba Tarnybai pareikalavus. Todel iuo atveju nera jokio pagrindo remtis minetomis taisyklemis, nes reikalavimus, kuriuos turi atitikti Tarnybai teikiami Konkurso dokumentai, taip pat iu dokumentu teikimo tvarka ir salygas numato tik Konkurso bendrosios salygos ir Konkurso salygu apraas, o atsi˛velgiant i tai, kad mineti teises aktai nenumato Dokumentu teikimo taisykliu taikymo, jos Konkurso dokumentams nera taikomos. Atkreipe demesi i tai, kad, nors ir buvo nustatyti AB „Lietuvos telekomas“ dokumentu pateikimo trukumai, jie, kaip ir visu kitu Konkurso dalyviu dokumentu trukumai, buvo formalus. Pateiktu dokumentu formos trukumai nebuvo tokio pobud˛io, kuris u˛kirstu kelia vertinti dokumentu esme.
Paaikino, jog siekiant maksimalaus nutarimo objektyvumo u˛tikrinant tinkama ekspertines kompetencijos derini, ir suteikti atitinkamam ekspertiniu nuomoniu deriniui sprend˛iamaja galia, Tarnyba Konkurso dokumentu vertinimui sudare specialia Komisija, kuria sudare skirtingu profesiju atstovai: buvo itraukti ir elektroniniu ryiu (iskaitant ir reguliavimo, ir technines srities), ir teises ekspertai, o taip pat – bendruju konkurencijos aspektu specialistai. Tokia Komisijos sudetis leido pasiekti maksimalu skirtingu isilavinimu ir interesu derini, leid˛ianti gauti labiausiai subalansuota ekspertine nuomone. Atsakovas mano, kad Komisijos ekspertine nuomone buvo suformuluota maksimaliai ivengiant atskiru asmenu subjektyvumo, taciau ji bet kuriuo atveju priskirtina konkrecios sudeties Komisijai, kuriai sprend˛iamaja galia suteike atitinkama vieojo administravimo funkcija vykdancios institucijos – t.y. Tarnybos – sprendimas. Todel Komisijos nuomones ekspertiniu ˛iniu po˛iuriu per˛iureti
nera imanoma (kadangi ios ˛inios yra multidisciplinarines (technines-ekonomines-reguliavimo tikslu) ir nera ivertintinos teisiniais kriterijais), o imanoma tik patikrinti, ar buvo laikytasi taikytu teises aktu reikalavimu.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareikeju teiginiu, kad Komisija negalejo vertinti imtuvu dotavimo nuolaidu suteikimo pasiulymu, nes jokie teises aktai nenumato draudimo siuntejui subsidijuoti iranga. Prieingai, galutiniu paslaugu gaveju irangos subsidijavimas prisideda prie to, kad gyventojams butu lengviau ja isigyti. Pa˛ymejo, kad dotavimo pasiulymu teisine reikme parodo ir tai, kad ie AB „Lietuvos telekomas“ pasiulymai itraukti i jam iduota leidima naudoti radijo da˛ni (kanala) kaip jo isipareigojimai, ir bus atitinkamai pri˛iurimi.
Tarnyba nesutinka su pareikeju teiginiu, kad buvo neteisingai ivertinta AB „Lietuvos telekomas“ patirtis siuntimo paslaugu teikimo srityje. Paaikino, kad UAB „Balticum TV“ savo paraikoje nurode, kad iuo metu transliuojamo 53 skaitmenines televizijos kanalo paketas yra siunciamas naudojantis AB „Lietuvos telekomas“ optinemis linijomis; taip pat nurode, kad naudosis AB „Lietuvos telekomas“ paslaugomis skaitmenines ant˛emines televizijos paslaugu teikimui – taigi nurodyta bendrove pati pripa˛ino AB „Lietuvos telekomas“ kompetencija siuntimo srityje.
Tarnyba taip pat nesutinka su skundo teiginiu, kad gincijamais atsakovo ir Komisijos sprendimais nera u˛tikrinamos skaitmenines ant˛emines televizijos konkurencingumo salygos. Nurode, jog skunde nepateikti jokie irodymais pagristi argumentai, kad net ir AB „Lietuvos telekomas“ tapus retransliuotoju, butu padaryta neigiama itaka konkurencinei situacijai rinkoje. Pa˛ymejo, kad iuo metu AB „Lietuvos telekomas“ neturi teises transliuoti ar retransliuoti radijo ir (ar) televizijos programas, nes neturi tokia teise suteikiancios Lietuvos radijo ir televizijos komisijos licencijos.
Pa˛ymejo, kad pareikeju argumentai del retransliavimo veiklos ir konkurencijos transliavimo rinkose yra nesusije su ginco dalyku, todel negali buti vertinami ioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, kad pareikeju argumentai irodo, jog butent skundu siekiama susilpninti konkurencija skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo rinkoje, sutrukdant ateiti i rinka stipresniam konkurentui – norima padeti silpnesniam konkurentui, o ne prisideti prie konkurencijos skatinimo. Pa˛ymejo, kad i Komisija buvo itraukta ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstove, ir tai Komisijai padejo veiksmingai ivertinti sprendimu poveiki konkurencijai.
Atsakovas pa˛ymejo, kad pareikejai skundu prao atlikti dalini konkurso rezultatu per˛iurejima, taciau paaikino, kad Konkurso dokumentu vertinimas ivykes, Konkursas jau pasibaiges, todel dalinis Konkurso rezultatu per˛iurejimas neimanomas, nes bet koks per˛iurejimas turetu itakos visu Konkurso dalyviu pateiktu dokumentu vertinimui.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotasis asmuo AB „Lietuvos telekomas“ atsiliepimu su skundu nesutiko ir prae ji atmesti kaip nepagrista (T 3,1. 93-99).
Tretysis suinteresuotasis asmuo nesutinka su pareikeju argumentu del jo pateiktu dokumentu trukumu. Nurodo, jog pareikejai nepagristai vadovaujasi RRT direktoriaus 2004-09-16 isakymu Nr. 1V-292 patvirtintomis Dokumentu teikimo Lietuvos Respublikos ryiu reguliavimo tarnybai taisyklemis, kurios iuo atveju vykdant gincijama Konkursa yra visikai netaikytinos. Paaikino, jog nagrinejamu atveju taikytinas RRT direktoriaus 2005-05-12 isakymu Nr. l V-478 patvirtintu vieojo konkurso suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines televizijos siuntimo tinkluose salygu apraas, kurio pagrindu ir buvo vykdomas Konkursas. Pa˛ymejo, kad Konkurso salygu apraas ir Konkurso bendrosios salygos reikalavo dokumentus iriti, bet nereikalavo ju susiuti.
Tretysis suinteresuotasis asmuo, vadovaudamasis Konkurso salygu aprao 12.9-12.10 bei 12.17 punktu nuostatais, nurodo, kad tokio pobud˛io finansine parama, kaip imtuvu dotavimas, skatins skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinklo pletra bei televizijos programu siuntimo paslaugu iais tinklais teikima. Kartu tokio pobud˛io informacija parodo AB „Lietuvos telekomas“ finansines ir technines galimybes (pajegumus) igyvendinti Pletros plane numatytus isipareigojimus. Mano, kad atsakovas visikai pagristai pasiulyma dotuoti imtuvus ivertino kaip informacija, turincia itakos io Konkurso dalyvio finansinems bei techninems galimybems vykdyti Pletros plane nustatytus ipareigojimus steigti skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinklus bei teikti televizijos programu siuntimo paslaugas iais tinklais.
Tretysis suinteresuotasis asmuo nesutinka su pareikeju teiginiu, kad RRT neteisingai ivertino AB „Lietuvos telekomas“ Konkurso dokumentus pagal patirties siuntimo paslaugu teikimo srityje kriteriju. Paaikino, kad Konkurso salygu aprao 12.12 punkte nurodyta pateikti informacija, pagrind˛iancia Konkurso dalyvio dalyvavima igyvendinant siuntimo paslaugu projektus ir kita informacija, reikalinga visapusikam Konkurso dalyvio patirties siuntimo paslaugu srityje ivertinimui. Nurode, kad informacija, pagrind˛ianti AB „Lietuvos telekomas“ dalyvavima igyvendinant siuntimo paslaugu projektus ir kita su tuo susijusi informacija atsakovui buvo pateikta atskirame konkurso gauti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo paraikos skyriuje (5 skyrius).
AB „Lietuvos telekomas“ teigia, kad pareikeju argumentai del skaitmenines ant˛emines televizijos konkurencingumo salygu neu˛tikrinimo, veiksmingos konkurencijos galimybes nebuvimo, yra visikai nepagristi. Pa˛ymejo, kad pareikejai nenurode, kokiais veiksmais ar kokiu materialiniu ar procesiniu teises normu pa˛eidimais atsakovas pa˛eide Vyriausybes 2005-03-27 nutarimu Nr. 376 patvirtintos Radijo da˛niu skyrimo radijo ir televizijos programos transliuoti ir siusti strategijos 6.1 punkto, 31.5 punkto, Vyriausybes 2005-11-25 nutarimo Nr. 1492 patvirtinto Skaitmenines televizijos diegimo Lietuvoje modelio 7 punkto nuostatas.
Paaikino, kad monopolijos radijo da˛niu (kanalu) skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinkluose nera ir nebus jau vien todel, kad leidimai ioms paslaugoms teikti yra suteikti dviems ukio subjektams, naujo ukio subjekto isiliejimas i rinka tures neabejotinai teigiama poveiki konkurencijai.
Pa˛ymejo, kad Konkurse apskritai nera sprend˛iami klausimai del konkurencijos radijo ir televizijos programu transliavimo ar retransliavimo rinkoje. Rinkos galia turinciu ukio subjektu veikla ir rinkos konkurencinguma u˛tikrinancias priemones reglamentuojantis Elektroniniu ryiu istatymas bei Konkurencijos istatymas nustato toki teisinio reguliavimo mechanizma, kuris u˛kerta kelia rinkos galia turinciu ukio subjektu piktnaud˛iavimui savo padetimi ir u˛tikrina sa˛ininga konkurencija.
Atkreipe demesi i tai, kad AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 2005-07-12 pretenzijoje reikalavo, jog abu konkurso tvarka paskirstyti leidimai butu suteikti tik vienam ukio subjektui – AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“. Skunde kritikuojamas atsakovo sprendimas suteikti leidimus dviems ukio subjektams, teigiant, kad taip „bandoma sukurti dirbtine dvieju skaitmenines ant˛emines televizijos siunteju konkurencija“. Mano, jog tokie pasisakymai akivaizd˛iai patvirtina ta fakta, kad pareikejai rupinasi ne rinkos konkurencingumu, bet patys siekia „monopolizuoti“ rinka, u˛kirsdami kelia rinkoje pasirodyti naujiems konkurentams.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. bir˛elio 27 d. sprendimu pareikeju skunda atmete.
Teiseju kolegija konstatavo, kad dokumentu teikimo Lietuvos Respublikos Ryiu reguliavimo tarnybai taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Ryiu reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsejo 16 d. isakymu Nr. l V-292, 2 punkte nustatyta, kad ios taisykles taikomos tais atvejais, kai Tarnybos priimti teises aktai tiesiogiai numato ju taikyma, arba Tarnybai pareikalavus. Nagrinejamu atveju Konkurso dokumentu pateikima reglamentavo Lietuvos Respublikos ryiu reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gegu˛es 12 d. isakymu Nr. 1V-478 patvirtintas Vieojo konkurso suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinkluose salygu apraas bei Konkurso bendrosios salygos. Todel pareikeju nurodomos Dokumentu teikimo taisykles iuo ginco atveju netaikytinos. Konkurso salygu aprao 10 punkte nurodyta, kad visi Konkurso dokumentai pateikiami viename u˛klijuotame ir Konkurso dalyvio antspaudu u˛antspauduotame voke, Vieojo konkurso suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) bendrosiose salygose nustatyta tvarka ir skelbiant Vieaji konkursa suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinkluose nurodytais terminais. Dokumentu pateikimo terminas nustatytas iki 2005-06-16 14 val. (t.3, b.l. 56-57). 200-06-16 Komisija (t.3, b.1.70) vykde voku su Vieojo konkurso suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinkluose dokumentais atpleimo procedura (t.3, b.l. 49-50), kurios metu nustatyti konkurso dalyviu – UAB „Balticum TV“, UAB „Baltijos TV“, AB „Lietuvos telekomas“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras – dokumentu pateikimo formos trukumai. Tarp ju – ir AB „Lietuvos telekomas“ konkurso dokumentai bei atuonios ju kopijos neiritos, lapai nesunumeruoti (pagal turini pateikta keturiasdeimt lapu (be priedu). Ne visi dokumentai patvirtinti igaliotu asmenu paraais ir (ar) imones antspaudu, iriti tik istatai.
Atkreipe demesi ir i tai, kad pareikejo UAB „Balticum TV“ pateiktuose Konkursui dokumentuose nustatytas trukumas – Konkurso dokumentu originalas neiritas. 2005-06-20 Komisijos posedyje svarstytas Konkurso dokumentu vertinimas pagal konkurso salygu kriterijus. Nutarta, kad siekiant visiems Konkurso dalyviams vienodu salygu konkuruoti, reikia priimti ir vertinti visu konkurso dalyviu pateiktus dokumentus. Komisija konstatavo, kad nustatyti visu Konkurso dalyviu beveik vienodi dokumentu formos pa˛eidimai, susije su dokumentu iriimu, numeracija, patvirtinimu ar pasiraymu, kas yra tik Konkurso dokumentu pateikimo formos reikalavimai, bet ne Konkurso dokumentu esme ir ne Konkurso dokumentu vertinimo kriterijus, kuriuo remiantis irenkamas Konkurso nugaletojas (t.3, b.l.44-46). Atsi˛velgiant i idestyta, teismas padare ivada, kad Komisija, priimdama Konkursui AB „Lietuvos telekomas" dokumentus ir juos vertindama, nepa˛eide Konkurso bendruju salygu. Komisija objektyviai atsi˛velge i visu Konkurso dalyviu pateiktu dokumentu formos trukumus ir siekdama sa˛iningos konkurencijos, prieme konkursui AB „Lietuvos telekomas“ dokumentus vertinimui. Tokia teise Komisijai suteikia Konkurso bendruju salygu 28.2 punktas, kuriame Komisijai suteikta teise atmesti Konkurso dokumentus, neatitinkancius nustatytu reikalavimu. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad jei, pareikeju nuomone, Komisija privalejo atmesti AB „Lietuvos telekomas“ Konkurso dokumentus, tai analogikai turejo buti atmesti ir pareikejo UAB „Balticum TV“ Konkursui pateikti dokumentai. Ne˛iurint i tai, iu nustatytu dokumentu formos trukumu pareikejai nemini. Ivertinant idestyta, teismas nurodytus skundo argumentus atmete kaip nepagristus.
Pareikeju argumentus, idestytus gincijant 2005 07 29 RRT direktoriaus isakymo dali Nr.lV-667 „Del vieojo konkurso suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinkluose laimetoju patvirtinimo“, kuria Konkurso laimetoju pripa˛intas AB „Lietuvos telekomas“, teismas ivertino kaip subjektyvia pareikeju nuomone, ir atmete kaip nepagristus. Teismui nebuvo pateikta dokumentu, kurie leistu daryti ivada, kad AB „Lietuvos telekomas“ neturejo teises teikti tokio pasiulymo.
Pareikejai skundo argumenta del AB „Lietuvos telekomas“ patirties vertinimo motyvuoja tik tuo, kad AB Lietuvos radijo ir televizijos centras bei UAB „Balticum TV“ turi didesne patirti siuntimo paslaugu teikimo srityje. Konkurso salygu aprao 20.4 punkte numatytas vienas i vertinimo kriteriju – Konkurso dalyvio patirtis siuntimo paslaugu teikimo srityje. I konkurso rezultatu matyti, kad ioje srityje AB „Lietuvos telekomas“ ir buvo ivertintas prasciausiai – 23,1 (t.3, b.l. 11). Kitu motyvu nepateikta. Atsi˛velgiant i tai, teiseju kolegija daro ivada, kad nera pagrindo pripa˛inti io skundo argumento pagristu.
Pareikeju teiginius, kad atsakovo ir Komisijos sprendimais nera u˛tikrinamos skaitmenines ant˛emines televizijos konkurencingumo salygos, veiksmingos konkurencijos galimybes, kadangi skaitmenines ant˛emines televizijos tinklai yra be pagrindo idalinti ir bandoma sukurti dirbtine dvieju skaitmenines ant˛emines televizijos siunteju konkurencija, taip suma˛inant naujos skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo technologijos galimybes isitvirtinti siuntimo srityje alia kabelines, MDTV, palydovines televiziju, – teiseju kolegija ivertino kaip nepagristus. Kolegijos manymu, pareikejai io skundo argumento nepagrinde. Nenurode, kaip yra pa˛eistos ju teises, kaip var˛oma sa˛ininga konkurencija. Pa˛ymi, kad lieka neaiku, del kokiu prie˛asciu pareikejas AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, budamas vienu i konkurso laimetoju, siekia pakeisti savo konkurenta AB „Lietuvos telekomas“ i UAB „Balticum TV“. Todel ir is skundo argumentas atmestinas kaip nepagristas.
Teismas, atmesdamas pareikeju skundo reikalavimus kaip nepagristus, atsi˛velgia ir i tai, kad pareikeju reikalavimai i dalies per˛iureti Konkurso rezultatus, t.y. toje dalyje, kuria buvo ivertinti AB „Lietuvos telekomas“ dokumentai, negali buti tenkinamas ir del tos prie˛asties, kad toks dokumentu per˛iurejimas turetu itakos kitu Konkurso dalyviu, nedalyvaujanciu nagrinejamame gince, teisems ir pareigoms bei sukeltu jiems neigiamas pasekmes.
III.
Apeliantai AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ir UAB „Balticum TV“ apeliaciniu skundu prao panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendima ir priimti nauja sprendima.
Apeliacinis skundas grind˛iamas tuo, kad, pareikeju manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino byloje esanciu irodymu ir nepateike atsakovo rengtu Vieojo konkurso suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinkluose (toliau – ir Konkurso) salygu (toliau – ir Konkurso salygu) aikinimo.
Nurodo, kad sprendime pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantu (toliau, kiek tai susije su pirmaja instancija, – pareikeju) argumentus del netinkamo atsakovo sudarytos Konkurso komisijos atlikto TEO LT, AB pasiulymo vertinimo, neivertino skundo motyvu, nepasisake del byloje esanciu irodymu ir pareikeju bylos nagrinejimo metu pateiktu paaikinimu. Neatsi˛velgdamas i tai, jog byloje buvo pateiktas TEO LT, AB centro pasiulymas, Konkurso salygos, kiti raytiniai irodymai, pateikti teises aktai, nurodantys, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – ir RTK) kompetentinga spresti skaitmenines TV imtuvu (angl. set top box) dotavimo klausima (2003-03-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 376 patvirtinta Radijo da˛niu skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siusti strategijos (toliau – ir Strategija) 32 punktas) ir kiti teises aktai, apeliantu manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas prieme nepagrista ir neteiseta sprendima, kad pareikejai nenurode teises aktu ir nepateike irodymu, pagrind˛ianciu pareikeju argumentus. Apeliantai mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, inter alia, pasisakydamas del imtuvu dotavimo kriterijaus, nepagristai nurode, jog „teismui nera pateikta dokumentu, kurie leistu daryti ivada, kad AB „Lietuvos telekomas" neturejo teises teikti tokio pasiulymo", „pareikejai io skundo argumento nepagrinde jokiais teises aktais". Pirmosios instancijos teismas pagal pareikeju pateiktus irodymus turejo ivertinti, ar treciojo suinteresuotojo asmens Konkursui pateiktas pasiulymas atitinka Konkurso salygas, ir ar Konkurso komisija ji teisingai bei teisetai ivertino. Laikantis ios nepagristos pozicijos Sprendime buvo atmesti ir kiti pareikeju argumentai.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagristi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvai del pareikeju skundo nepagrindimo.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, jog pareikejai nepagrinde skundo argumentu, susijusiu su Konkurso komisijos atliktu TEO LT, AB pasiulymo vertinimu. Pareikejai, neturedami galimybes susipa˛inti su visa bylos med˛iaga, savo argumentus del treciojo asmens pasiulymo neatitikimo Konkurso salygoms, grinde ju nuostatu aikinimu, kita nekonfidencialia informacija bei turima profesionalia patirtimi elektroniniu ryiu srityje. Aplinkybe, kad Konkurso komisija neturejo teises vertinti TEO LT, AB pasiulymo del imtuvu dotavimo galutiniams paslaugu gavejams, pareikejai pagrinde Strategijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. lapkricio 25 d. nutarimu Nr. 1492 patvirtinto Skaitmenines televizijos diegimo Lietuvoje modelio (toliau – ir Modelis) 7 punktu, kuriuo remiantis butinieji kvalifikaciniai reikalavimai ir pagrindiniai vertinimo kriterijai, pagal kuriuos nustatomas skaitmenines TV siuntejas, yra jo finansines ir technines galimybes vykdyti nustatytus isipareigojimus steigti, eksploatuoti, plesti skaitmenines televizijos tinklus ir pradeti teikti siuntimo paslaugas; taip pat jo patirtis siuntimo paslaugu teikimo srityje bei RRT direktoriaus 2005 m. baland˛io 28 d. isakymu Nr. 1V-419 patvirtinto Skaitmenines ant˛emines televizijos pletros plano (toliau – ir Pletros planas) 25 punktu. Aplinkybe, kad Konkurso komisija neteisingai ivertino treciojo asmens Konkurso dokumentus pagal patirties siuntimo paslaugu teikimo srityje kriteriju, pareikeju taip pat atitinkamai buvo pagrista Modelio 7 punktu, faktu, jog TEO LT, AB neturejo LR Susisiekimo ministerijos iduotos licencijos iki to laiko, kol LR Susisiekimo ministerija iduodavo licencijas u˛siimti siuntimo veikla, RRT teikiamu ketvirtiniu ataskaitu apie elektroniniu ryiu veikla duomenimis. Taigi atmestini Sprendimo teiginiai del to, jog pareikejai nepagrinde savo „nuomones“, idestytos skunde, kadangi pareikeju argumentai buvo paremti minetu teises aktu nuostatomis, be to, pagrindimas konkreciais raytiniais irodymais, neturint teismo i atsakovo ir treciojo asmens ireikalautos med˛iagos, pareikejams buvo labai apribotas.
Nurodo, kad apeliantai Vilniaus apygardos teismui pateike visa reikalinga informacija (teises aktus, atsakovo vieus paaikinimus, bre˛inius), kuri pagrind˛ia, kad skaitmenines TV imtuvai nepriklauso siuntimo tinklui pagal Pletros plana ir Konkurso salygu 20.1 punkte numatyta vertinimo kriteriju. Strategijos 32 punkte numatyta, kad vertinti galines irangos finansavima (t.y. skaitmenines TV imtuvus, kurie priklausys vartotojams) turi RTK. Remiantis tuo, atsakovo sudaryta Konkurso komisija neturejo teises vertinti TEO LT, AB pateikto imtuvu dotavimo. Teismas neivertino, kad skaitmenines TV imtuvu dotavimas realiai gali buti pagristas tik turint RTK iduota licencija (teismui yra ˛inoma, kad TEO LT, AB licencijos, suteikiancios teikti transliavimo ar retransliavimo paslaugas ant˛eminiu budu, neturi). Teismas nenagrinejo ir neanalizavo, kaip TEO LT, AB Konkurso pasiulyme esanciame verslo plane parodytas (t.y. ar nera papildomu aplinkybiu, tokiu, kaip kad TEO LT, AB dotuos skaitmenines TV imtuvus tik gaves RTK retransliavimo licencija, taip pat iandien yra matoma TEO LT, AB strategija dotuoti konkurencines paslaugos IP TV imtuvus, bet ne skaitmenines TV imtuvus ar kt.) skaitmenines televizijos imtuvu dotavimas.
Pa˛ymi, kad Vilniaus apygardos teismas nepagristai prieme sprendima, kad „I konkurso rezultatu matyti, kad ioje srityje AB „Lietuvos telekomas" ir buvo ivertintas ˛emiausiai - 23,1“. Pareikejai pateike irodymus, kurie parodo, jog TEO LT, AB neturi jokios patirties siuntimo paslaugu srityje, todel teismo padaryta ivada, kad Konkurso komisija pagristai skyre TEO LT, AB daugiau kaip nuli balu, yra neteiseta.
Šalies argumentai
Apeliantu teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsi˛velge i pareikeju pateiktus irodymus ir teises aktus, kurie pagrind˛ia, kad TEO LT, AB paraika Konkursui dalyje del veiksmingos konkurencijos yra neteisetai ivertinta. Pareikejai pateike faktinius irodymus, kad TEO LT, AB yra dominuojantis ukio subjektas daugelyje elektroniniu ryiu rinku. Teismas neivertino, kad atsakovas pa˛eide ES aktu numatoma veiksmingos konkurencijos principa visame elektroniniu ryiu sektoriuje.
Apeliantai mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino, kokia treciojo suinteresuoto asmens pateiktuose Konkurso dokumentuose esanti informacija laikytina komercine paslaptimi ir neatsi˛velge, kad treciojo suinteresuotojo asmens pateikti Konkurso dokumentai butu reikmingi irodymai administracines bylos nagrinejimui.
Pabre˛ia, jog pirmosios instancijos teismas, pa˛eisdamas procesines teises normas 2006 m. sausio 31 d. nutartimi pripa˛ino administracines bylos med˛iaga, t.y. TEO LT, AB konkurso gauti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinkluose paraika bei su ja pateiktus dokumentus neviea, neteikiant jos susipa˛inti bei kopijuoti pareikejams. Vilniaus apygardos administracinis teismas prieme mineta nutarti neturedamas jokiu irodymu (pagal Akciniu bendroviu istatyma bendroves valdyba nustato informacija, kuri yra konfidenciali), kad TEO LT, AB pasiulyme Konkursui yra konfidenciali informacija. Tuo neteisetai buvo pa˛eista pareikeju teise susipa˛inti su bylos med˛iaga ir u˛kirstas kelias, ianalizavus konkrecius raytinius irodymus, pagristi procesiniuose dokumentuose ir paaikinimuose idestytus argumentus bei savo reikalavimus, ir tuo paciu – tinkamai ginti savo teises. Kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gegu˛es 18 d. nutartyje, „nagrinejant byla apeliacine tvarka, gales buti vertinama, ar pagristai teismas nusprende pripa˛inti neviea ir neteikti susipa˛inti bei kopijuoti tam tikra bylos med˛iaga“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pripa˛inus TEO LT, AB paraika Konkursui bei su ja pateiktus dokumentus neviea, neteikiant jos susipa˛inti bei kopijuoti pareikejams, suvar˛e pareikeju teises pagristi savo argumentus ir prisieme atsakomybe vertinti bei analizuoti mineta paraika. Pareikejai savo praymuose, paaikinimuose, nagrinejant byla i esmes, prae teismo atkreipti demesi ir analizuoti TEO LT, AB paraika Konkursui, taciau butina pa˛ymeti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas savo Sprendime nesivadovavo TEO LT, AB pasiulymu, jo neanalizavo.
Paaikino, kad pareikejai neturejo galimybes igyvendinti savo procesiniu teisiu vadovaujantis TEO LT, AB paraika Konkursui, todel vadovavosi visa turima informacija. 2006-07-03 7 vai. vieame interviu „ˇiniu radijui" TEO LT, AB Technologiju tarnybos vadovas ir generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Did˛galvis pareike, jog skaitmenines TV imtuvai nepalaikys IP TV galimybes ir ragino isigyti IP TV palaikancius imtuvus, todel pagristai manoma, kad Konkurso komisija neivertino, jog TEO LT, AB ruoiasi dotuoti imtuvus konkurencingai IP TV paslaugai, bet ne skaitmeninei TV. Praoma laikyti i viea interviu nauju irodymu, kurio nebuvo imanoma pateikti i bylos med˛iaga anksciau. I io interviu matyti, kad TEO LT, AB paraikoje Konkursui yra spragu, leid˛ianciu TEO LT, AB laisvai interpretuoti prisiimtus isipareigojimus, ir kurias neteisingai ivertino Konkurso komisija, todel apeliantams yra butina susipa˛inti su bylos dalimi, kuri yra pripa˛inta neviea ir neteiktina apeliantams susipa˛inimui.
Atsiliepimas
Pa˛ymi, kad atsakovas TEO LT, AB pasiulyma Konkursui pateike ne kartu su atsiliepimu i iekini (byla tuo metu buvo nagrinejama Vilniaus apygardos teisme), bet veliau, taciau apie atsakovo pateikta teismui TEO LT, AB pasiulyma Konkursui Vilniaus apygardos teismas tinkamai neinformavo pareikeju (tuo metu iekovu). Tokiu budu teismas apribojo teise pareikejams susipa˛inti su byla.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas neatitinka Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) reikalavimu.
i teigini pirmiausiai grind˛ia tuo, kad Sprendimo motyvuojamosios dalies suraymas neatitinka ABTI 86 ir 87 straipsniuose idestytu pirmosios instancijos teismo sprendimui keliamu turinio reikalavimu. ABTI 86 straipsnio 2 dalis nustato salygas, kurios apsprend˛ia tokio sprendimo teisetuma ir pagristuma: „Priimdamas sprendima, administracinis teismas ivertina itirtus teismo posedyje irodymus, konstatuoja, kurios aplinkybes, turincios bylai esmines reikmes, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris istatymas turi buti taikomas ioje byloje". ABTI 87 straipsnio 4 dalis numato: „Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybes; irodymai, kuriais srind˛iamos teismo ivados; argumentai, del kuriu teismas atmeta kuriuos nors irodymus; istatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos i konkrecias normas, kurios buvo taikomos. "
Šalies argumentai
Apeliantu nuomone, Sprendimo motyvuojamoji dalis surayta nesilaikant aukciau nurodytu istatymo reikalavimu, nepasisakant del byloje esanciu irodymu, kuriais grind˛iamos teismo ivados, argumentu, del kuriu teismas atmeta irodymus bei taikomu istatymu ar kitu teises aktu nuostatu. Tuo pa˛eistas ir ABTI 81 straipsnis, nustatantis teisejo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant irodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusikai, objektyviai jas itirti.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat pa˛ymi, kad procesiniuose dokumentuose pareikejai netinkamam TEO LT, AB pasiulymo ivertinimui pagristi remesi Konkurso salygose nustatytais kriterijais, tuo tarpu Vilniaus apygardos administracinis teismas Sprendime visikai nepasisake del Konkurso salygu, susijusiu su atsakovo priimtu sprendimu neteisetumu, aikinimo, taip pat nevertino byloje pateikto TEO LT, AB pasiulymo. Atkreiptinas demesys i tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. rugsejo 16 d. sprendime administracineje byloje Nr. A4-505/2002 AB „Vilniaus Vingis“ prie Valstybine mokesciu inspekcija prie LR Finansu ministerijos panaikino pirmosios instancijos teismo sprendima, inter alia motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas „pats neanalizavo teises normu ir nepateike savo aikinimo, nors aikinti ir taikyti istatymus – teismo prerogatyva (ABTI 4 str., 86 str.)“.
Šalies argumentai
Apeliantu teigimu, jiems buvo u˛kirstas kelias tinkamai igyvendinti savo teise i teismine gynyba.
i savo teigini apeliantai grind˛ia tuo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme bylos nagrinejimo i esmes posedyje pareikejai pateike prayma del bylos nagrinejimo atidejimo del ju atstovo advokato Algio Krunos ligos. Teismas nepagristai io praymo nenagrinejo ir prieme sprendima nagrineti byla i esmes. iame posedyje nedalyvavus pareikeju atstovui, negalejo buti tinkamai apginti ju interesai, kadangi advokatas A. Kruna byloje renge visus procesinius dokumentus, buvo isigilines i visas bylos aplinkybes.
Vadovaujantis idestytu, pareikeju skunde, papildomuose praymuose, paaikinimuose ir nagrinejant byla pateiktais teises aktais, argumentais bei irodymais, taip pat pareikeju atskirajame skunde del 2006-01-31 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo idestytais argumentais bei 2006-05-18 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi del mineto pareikeju atskirojo skundo ir vadovaujantis ABTI 81, 86, 87, 127-130 straipsniais, 140 straipsnio l dalies 2 punktu, 142 straipsniu, Vyriausiojo administracinio teismo apeliaciniu skundu praoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo priimta sprendima ir priimti nauja sprendima:
1. Panaikinti 2005 m. bir˛elio 28 d. Atsakovo sudarytos Konkurso komisijos sprendima Nr. (37.2)-lB-2224 „Del konkurso rezultatu“ ir 2005 m. liepos 29 d. RRT direktoriaus isakyma Nr. 1V-667 „Del vieojo konkurso suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinkluose laimetoju patvirtinimo“ dalyse, kuriose Konkurso laimetoju pripa˛inta TEO LT, AB;
2. Ipareigoti Atsakova, kad jo sudaryta Komisija atmestu TEO LT pasiulyma, kaip neatitinkanti Konkurso bendruju salygu ir Konkurso salygu aprao reikalavimu, arba teismui nusprendus, jog tam nera pagrindo, ipareigoti Atsakova, kad jo sudaryta Komisija i naujo ivertintu TEO LT, AB pateiktus Konkurso dokumentus;
3. Ipareigoti atsakova, kad jo sudaryta Komisija i naujo isprestu klausima del leidimo naudoti Pletros plano 2 priede nurodytus da˛nius (Konkurso salygu aprao 2.2 punktas) suteikimo;
4. Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 31 d. nutarti, panaikinant ja toje dalyje, kuria pripa˛inta neviea administracines bylos med˛iaga (t.2, b.1.2-450), neteikiant jos susipa˛inti bei kopijuoti apeliantams, ir leisti su ia med˛iaga susipa˛inti apeliantams.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime i apeliacini skunda prae pirmosios instancijos administracinio teismo sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Konkurso salygu aprao 20 punktu, Komisija dokumentus vertina pagal turima ˛iniu lygi ir savo kompetencija, isamiai ir objektyviai inagrinejusi Konkurso dokumentuose pateikta informacija. Atkreipia demesi, kad Komisijoje dalyvavo skirtingu profesiju atstovai, ivairiu sriciu specialistai, todel Komisijos sprendimu, ekspertiniu ˛iniu po˛iuriu, per˛iureti nera imanoma, kadangi ios ˛inios yra multidisciplinarines ir pritaikyti teisiniu kriteriju iuo atveju neimanoma. Remiantis Vieojo konkurso suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) bendruju salygu, patvirtintomis Ryiu reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes direktoriaus 2002 m. gruod˛io 20 d. isakymu Nr. 200 (ˇin., 2002, 125-5707) (toliau – ir Bendrosios salygos) 23 punktu Komisijai buvo suteikta teise vertinti visus jai pateiktus Konkurso dokumentus pagal turima ˛iniu lygi ir kompetencija. Pa˛ymi, kad 2005 m. bir˛elio 27 d. Komisijos nariu atlikti Konkurso dokumentu vertinimai parodo, kad Konkurso dalyviu pateikti dokumentai buvo ivertinti pagal visus Konkurso salygu aprao 20.1-20.7 punktuose itvirtintus kriterijus. Atkreipia demesi, kad ribota galimybe teisminiu budu per˛iureti instituciju sprendimus, kuriuose reikia atlikti sudetinga faktu vertinima (iskaitant ekonomini vertinima) ir atitinkama instituciju diskrecijos laipsni vertinant tokio pobud˛io faktus pripa˛ista ir Europos Bendriju teismai (˛r. bylas T-613/97 UFEX and Others prie Commision, paragrafas 128; T-296/97 Alita Lia prie Commision, paragrafas 105; C-56/93 Belgium prie Commision, paragrafai 10 ir 11; T-380/94 AUIFFASS and AKT prie Commision, paragrafas 56; C-189/01 Jippes and Others, paragrafas 80; C-304/01 Spain prie Commision, paragrafas 23; C-187/03 ir C-100/03, Spain prie Council, paragrafas 38; C-535/03 Unitymark and Others prie Department for Environment, Food and Rural Affairs, paragrafas 55). Taigi teismai palieka tam tikro klausimo med˛iagos ivertinima kompetentingai institucijai, kuri turi atitinkama kompetencija techniniuose reikaluose. Todel ir ioje byloje pareikeju argumentai, Konkurso med˛iaga ir Komisijos vertinimai vertintini ribotai.
Atsiliepime nurodo, kad sutinka su teismo ivada, jog pareikeju teiginiai, esa Komisija neturejo teises vertinti TEO LT, AB imtuvu dotavimo kriterijaus, yra nepagristi, nes TEO LT , B imtuvu dotavimo pasiulymas yra itrauktas kaip ukio subjekto isipareigojimas i 2005 m. rugpjucio 31 d. leidima Nr. (11.13)-9R-84 naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos tinkluose (11 p.).
Pa˛ymi, kad Modelio 7 punktas taip pat neirodo, kad Komisija neteisingai ivertino treciojo asmens, t.y. TEO LT, AB, Konkurso dokumentus pagal Konkurso salygu aprao 20.4 punkta, kadangi, Tarnybos nuomone, pareikejai akivaizd˛iai klaidina teisma neteisingai interpretuodami aukciau mineta Konkurso salygu aprao punkta. Atkreipiamas demesys, kad Konkurso salygu aprao 20.4 punktas kalba apie „dalyvavima igyvendinant siuntimo paslaugu projektus ir kita informacija, reikalinga visapusikam Konkurso dalyvio patirties siuntimo paslaugu teikimo srityje ivertinimui“. Atkreipia teismo demesi, kad pareikeju siulomas Konkurso salygu aprao 20.4 punkto aikinimas susiaurintu jo taikymo apimti bei suteiktu iankstini pranauma AB Lietuvos radijo ir televizijos centras kitu ukio subjektu at˛vilgiu, kas nepagristai suvar˛ytu ju galimybes dalyvauti Konkurse. Todel buvo vertinamas ne tik ukio subjektu vykdytas tiesioginis siuntimo paslaugu teikimas, bet ir dalyvavimas igyvendinant projektus, susijusius su siuntimo paslaugu teikimu. Pa˛ymima, kad ir vienas i pareikeju, t. y. UAB „Balticum TV“ Konkurso dokumentuose nenurode, kad teike siuntimo paslaugas tretiesiems asmenims. Beje, pati UAB „Balticum TV“ pripa˛ino TEO LT, AB kompetencija siuntimo paslaugu srityje Konkurso dokumentuose (31 lapas, I t. b. 1. 127) nurodydama, kad naudosis TEO LT, AB paslaugomis skaitmenines ant˛emines televizijos paslaugu siuntimui, ,,kadangi AB „Lietuvos Telekomas“ technines-technologines galimybes leid˛ia priimti ivairiapusikus sprendimus“.
Atsakovo nuomone, teismas pagristai pripa˛ino, kad TEO LT, AB pagal i kriteriju buvo ivertintas ˛emiausiai (23,1 balu) i visu Konkurso dalyviu.
Nurodo, kad pareikejai nepagristai teigia, jog „teismas neivertino, kad atsakovas pa˛eide ES aktu numatoma veiksmingos konkurencijos principa visame elektroniniu ryiu sektoriuje". Pa˛ymi, kad TEO LT, AB Konkurso metu neturejo ir neturi teises transliuoti (retransliuoti) radijo ir (ar) televizijos programu, kadangi tretysis asmuo neturi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos jam iduotos transliavimo (retransliavimo) licencijos (ka paliudija teismui pateikta itrauka i Lietuvos radijo ir televizijos komisijos tinklalapio), todel pareikeju argumentai del retransliavimo veiklos ir konkurencijos transliavimo rinkose, o taip pat visame elektroniniu ryiu sektoriuje yra nesusije su ginco dalyku, todel teismo nebuvo vertinami ir nevertintini. Atsiliepime teigiama, kad pareikeju argumentai, kad TEO LT, AB dotuojami skaitmenines TV imtuvai nepalaikys skaitmenines televizijos galimybes, klaidina teisma, kadangi naudojamu imtuvu tinkamumo klausimas yra leidimo naudoti skirtus radijo da˛nius salygu laikymosi prie˛iuros dalykas, vykdomas Radijo da˛niu (kanalu) skyrimo ir naudojimo taisykliu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 6 d. isakymu Nr. 854 (ˇin., 2005, Nr. 122-4382) nustatyta tvarka ir salygomis, kas velgi nera ios bylos nagrinejimo dalykas, todel ie pareikeju argumentai neturetu buti vertinami.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio l dalimi, ABTI 51 straipsnio 2 dalimi, Teismas prieme nutarti, kuria patenkino treciojo asmens prayma nagrineti byla u˛darame teismo posedyje. Tarnybos nuomone, Teismo sprendimas iuo klausimu yra pagristas ir teisetas bei neu˛kertantis kelio pareikejams ginti savo teises.
Atkreipia teismo demesi tai, kad tretysis suinteresuotasis asmuo ir vienas i pareikeju (AB Lietuvos radijo ir televizijos centras) konkuruoja tarpusavyje siuntimo paslaugu, teikiamu skaitmeniniais ant˛eminiais tinklais, rinkoje, todel Konkurso dokumentuose esancios informacijos pavieinimas suteiktu AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui konkurencini pranauma prie TEO LT, AB, kas prietarautu sa˛iningos konkurencijos principui, saugomam teises aktu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 4 d.).
Tarnybos nuomone, Teismo sprendimas suraytas laikantis ABTI 87 straipsnio reikalavimu. Teismo sprendime yra aikiai suraytos Teismo nustatytos bylos aplinkybes, idestyti argumentai, del kuriu buvo atmesti pareikeju reikalavimai bei nurodytos teises aktu normos, kuriomis buvo remtasi. Tarnybos nuomone, teismas aktyviai dalyvavo tiriant irodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusikai, objektyviai jas ityre, tuo nepa˛eisdamas ABTI 81 straipsnio reikalavimu.
Tarnybos nuomone, akivaizd˛iai buvo piktnaud˛iauta teise i teismine gynyba ir bandoma vilkinti bylos nagrinejima, kadangi ioje byloje buvo ne pirma karta prayta atideti bylos nagrinejima del AB Lietuvos radijo ir televizijos centras atstovo ligos, (IV t., 28 b. 1.). Bylos nagrinejimas buvo atidetas iki 2006 m. kovo 27 d., taciau 2006 m. bir˛elio 14 d. pareikejo atstovas A. Kruna vel pakartotinai kreipesi i Teisma su praymu atideti bylos nagrinejima del ligos (IV t., 76 b.l.). Tarnybos nuomone, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras atstovas A. Kruna (ir pats pareikejas), ˛inodamas apie savo sunkia sveikatos bukle, turejo pakankamai laiko (nuo 2006 m. kovo 27 d. iki 2006 m. bir˛elio 15 d.) pasirupinti tinkamu pareikejo atstovavimu. Todel pareikeju teiginys, kad „nedalyvavus pareikeju atstovui negalejo buti tinkamai apginti ju interesai", tarnybos nuomone, yra nepagristas.
Atsiliepimas
Atsiliepime pastebima, kad pareikeju reikalavimais i esmes praoma atlikti dalini Konkurso rezultatu per˛iurejima. Kadangi Konkurso dokumentu vertinimas jau ivykes, Konkursas pasibaiges, dalinis jo rezultatu per˛iurejimas nera imanomas, nes bet koks per˛iurejimas tures itakos visu Konkurso dalyviu pateiktu dokumentu vertinimui. Be to, pareikeju reikalavimas panaikinti 2005 m. bir˛elio 28 d. Komisijos sprendima ir Tarnybos direktoriaus 2005 m. liepos 28 d. isakyma Nr. 1V-667 dalyse, kuriose Konkurso laimetoju pripa˛inta TEO LT, AB bei ipareigoti Tarnyba, kad jos sudaryta Komisija atmestu TEO LT, AB pasiulyma, reikia treciajam asmeniui suteiktos teises atemima (kurios igyvendinimui jau buvo imtasi tam tikru veiksmu, o tai salygojo atitinkamas ilaidas), kas prietarautu teisetu lukesciu principui.
Tretysis suinteresuotasis asmuo TEO LT, AB prao apeliacini skunda atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos administracinio teismo sprendima.
Tretysis suinteresuotasis asmuo, TEO LT, AB nesutinka su apeliantu nurodytais teiginiais, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas neivertino skundo motyvu, nepasisake del byloje esanciu irodymu ir pareikeju bylos nagrinejimo metu pateiktu paaikinimu, jog Lietuvos Respublikos ryiu reguliavimo tarnybos sudaryta Aukciono suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) ar telefono ryio numerius ir vieojo konkurso suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos tinkluose komisija (toliau – ir Komisija) neturejo teises vertinti TEO LT, AB pateikto imtuvu dotavimo pasiulymo, taciau ji vertino ir taip neva prieme nepagrista ir neteiseta sprendima.
TEO LT, AB sutinka su teismo ivada, kad nei 2005 m. rugpjucio 29 d. skunde (iekinyje), nei kituose teismui pateiktuose dokumentuose ar paaikinimuose, pareikejai nepateike teismui jokiu teises aktu ar kitokiu irodymu, kurie pagristu apeliantu teiginius, jog atsakovo sudaryta Komisija neturejo teises vertinti TEO LT, AB pateikto imtuvu dotavimo pasiulymo. Atkreipiamas demesys, kad jokie teises aktai, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 376 patvirtinta Radijo da˛niu skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siusti strategija (toliau – ir Strategija), nenumato jokio draudimo konkurse dalyvaujantiems ukio subjektams pateikti tokia informacija, kuri gali buti reikminga irodant ju atitikima konkurso salygose nurodytiems kriterijams. Be to, nera numatyta jokio draudimo Atsakovui priimti ia informacija ir vertinti ja kaip informacija, turincia itakos konkurso dalyviu finansinems bei techninems galimybems (pajegumams) igyvendinti Lietuvos Respublikos ryiu reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. baland˛io 28 d. isakymu Nr. 1V-419 patvirtinto Skaitmenines ant˛emines televizijos pletros plano (toliau – ir Pletros planas) nustatytus ipareigojimus.
TEO LT, AB nesutinka su apelianto teiginiu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepasisake del byloje esanciu irodymu, kurie neva pagrind˛ia tai, kad Komisija negalejo vertinti TEO LT, AB pasiulyma, kadangi, kaip teismas ir nurode 2006 m. bir˛elio 27 d. sprendime, tokiu irodymu teismui nebuvo pateikta.
Mano, kad apeliantu teiginys, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neivertino, ar TEO LT, AB pateiktas pasiulymas atitiko Vieojo konkurso suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinkluose (toliau – ir Konkursas) salygas (toliau – ir Konkurso salygos) ir ar Konkurso Komisija i pasiulyma teisetai ir pagristai ivertino. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime aikiai nurodyta, jog teismas ivertino Apeliantu pateiktus argumentus ir irodymus tiek del TEO LT, AB pateikto pasiulymo dokumentu atitikimo Konkurso dokumentu keliamiems reikalavimams, tiek del TEO LT, AB pateikto imtuvu dotavimo pasiulymo vertinimo, o taip pat del TEO LT, AB patirties siuntimo paslaugu teikimo srityje vertinimo bei del TEO LT, AB galimybiu veiksmingai konkuruoti vertinimo pagristumo ir teisetumo. Visais iais atvejais, treciojo suinteresuotojo asmens teigimu, pirmosios instancijos administracinis teismas sprendime taip pat nurode motyvus, kuriais grinde savo sprendima.
Nesutinka su apeliantu nurodytais teiginiais, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisetai nurode, jog pareikejai tinkamai nepagrinde bylos nagrinejimo pirmoje instancijoje metu pareiktos nuomones, jog atsakovo Konkurso Komisija neturejo teises vertinti TEO LT, AB pateikto imtuvu dotavimo pasiulymo.
Atkreipia demesi, jog Konkurso Komisijos skirstomi radijo da˛niai yra ribotas resursas. Del ios prie˛asties Konkurso Komisija privalo u˛tikrinti ne tik da˛niu paskirstyma, bet ir kaip imanoma efektyvesni ju panaudojima.
Pa˛ymi, kad nei Apeliantu nurodytu, nei kitu teises aktu nuostatos nenumato jokio draudimo TEO LT, AB pateikti, o atsakovui priimti ir vertinti imtuvu dotavimo pasiulymo. Prieingai, Konkurso salygu aprao V skyriuje aikiai nurodyta, jog privaloma pateikti informacija apie numatomu skirti finansiniu investiciju apimtis ir galimus finansavimo altinius, turimas ir planuojamas technines galimybes vykdyti Pletros plane nustatytos ipareigojimus steigti skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinklus bei teikti televizijos programu siuntimo paslaugas iais tinklais.
Nurodo, jog imtuvu dotavimas skatins paklausos atitinkamai paslaugai augima, greitesni perejima prie nauju standartu, kas tiesiogiai susije su skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinklo pletra bei televizijos programu siuntimo paslaugu iais tinklais skatinimu.
Del iu prie˛asciu sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo ivada, kad atsakovas turejo teise priimti TEO LT, AB pasiulyma dotuoti imtuvus ir vertinti ji kaip informacija, turincia itakos Konkurso dalyvio finansinems bei techninems galimybems vykdyti Pletros plane nustatytus ipareigojimus.
Nesutinka su apeliantu teiginiu, kad pareikejams buvo apribotos galimybes pagristi savo argumentus konkreciais raytiniais irodymais, neturint teismo i atsakovo ireikalautos informacijos, t.y. TEO LT, AB Konkursui pateiktos paraikos bei jos priedu. Atkreiptinas teismo demesys i tai, kad bylos nagrinejimo pirmoje instancijoje metu, Pareikejai, reikalaudami aukciau nurodytos informacijos, apsiribojo tik bendro pobud˛io prielaidomis ir nenurode, kokias konkrecias faktines aplinkybes, reikmingas bylai ir irodancias Pareikeju teiginius turejo patvirtinti mineta informacija. Pareikejai taip pat nenurode jokiu konkreciu irodymu, kuriais jie noretu papildomai pagristi savo argumentus. iu aplinkybiu ir irodymu Apeliantai taip pat nenurodo ir apeliaciniame skunde. Todel abejotina, ar minetos informacijos neturejimas galejo apriboti Pareikeju galimybes pagristi savo argumentus. Pa˛ymetina ir tai, kad TEO LT, AB Konkurso paraika bei jos priedai buvo bylos med˛iagoje. Todel Vilniaus apygardos administracinis teismas galejo juos netrukdomai ivertinti, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 57 straipsnio 6 dalies ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat nesutinka, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas neivertino, kad imtuvu dotavimas gali buti pagristas tik turint Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir LRTK) iduota licencija, suteikiancia teise teikti transliavimo ar retransliavimo paslaugas at˛eminiu budu. Pabre˛iama, kad imtuvu dotavimas nebuvo ir nera licencijuojama veikla.
Mano, kad nera teisingas toks teiginys, jog dotuoti imtuvus bei Atsakovui vertinti TEO LT, AB pateikta imtuvu dotavimo pasiulyma buvo galima tik turint mineta LRTK iduota licenzija.
Nesutinka su apeliantu argumentu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisetai ivertino Pareikeju pateiktus irodymus del Komisijos TEO LT, AB patirties vertinimo. iuo atveju verta pa˛ymeti tai, kad savo skunda (iekini) Pareikejai grinde tik tuo, kad TEO LT, AB nera vieai paskelbusi apie vertimasi radijo ir televizijos programu siuntimo veikla ir ios veiklos nevykdo. Kadangi tai, jog TEO LT, AB nera vieai paskelbusi apie vertimasi ia veikla ir pati ios veiklos nevykde, yra visikai nesusije su Konkurso salygu aprae nurodytu reikalavimu pateikti informacija apie dalyvavima igyvendinant siuntimo paslaugu projektus, Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nurode, jog Pareikejai nepateike jokiu irodymu, kurie tinkamai pagristu ju argumentus del manomo TEO LT, AB patirties vertinimo neteisetumo ir nepagristumo. Pa˛ymetina, jog informacija apie TEO LT, AB dalyvavima igyvendinant siuntimo paslaugu projektus buvo pateikta Konkurso paraikoje (II t; b.l. 41).
Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat teisetai ir pagristai ivertino tai, kad Pareikejai nenurode, kokiais veiksmais ar kokiu materialiniu ar procesiniu teises normu pa˛eidimais Atsakovas pa˛eide Apeliantu teismui pateiktus teises aktus, itvirtinancius laisvo radijo ir televizijos stociu konkurencijos palaikymo tiksla bei skaitmenines ant˛emines televizijos konkurencingumo skatinimo kriteriju, ir kaip ie tariami pa˛eidimai salygoja TEO LT, AB pasiulymo vertinimo pagristuma bei teisetuma.
Nesutinka su apeliantu idestyta nuomone, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas prieme 2006 m. sausio 31 d. nutarti, kuria pripa˛ino TEO LT, AB Konkurso paraika bei jos priedus neviea, neturedamas jokiu irodymu, kad Konkurso pasiulyme esanti informacija yra konfidenciali, ir tuo pa˛eide Apeliantu teise susipa˛inti su bylos med˛iaga bei tinkamai ginti savo teises.
Pa˛ymi, jog ABTI 51 straipsnio 2 dalis numato, jog „alis ar institucija, teikianti teismui dokumentus ar med˛iagas, kuriu duomenys sudaro [...] komercine paslapti, gali prayti teismo neteikti ju susipa˛inti ir kopijuoti“. Tuo remiantis, TEO LT, AB 2006 m. sausio 31 d. teismo posed˛io metu Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateike motyvuota prayma del TEO LT, AB Konkurso paraikos ir jos priedu pripa˛inimo komercine paslaptimi. Teismui buvo isamiai paaikinta, jog minetoje paraikoje esanti informacija yra susijusi su imones veiklos strategija konkurencineje kovoje ir todel negali buti atskleid˛iama konkurentams (t. IV; b.l. 27-28).
2006 m. sausio 31 d. nutartyje (t. IV, b.l. 30) teismas nurode, jog sprendimas pripa˛inti med˛iaga neviea yra priimtas susipa˛inus su ios med˛iagos turiniu. Todel apeliantu teiginys, jog teismas i sprendima prieme neturedamas jokiu irodymu, yra akivaizd˛iai neteisingas, nes byloje buvusi med˛iaga yra laikytina irodymu. Be to, teismas atsi˛velge tiek i TEO LT, AB atstovo paaikinimus, tiek i tai, jog prayma pripa˛inti med˛iaga neviea buvo pateikusi ir Ryiu reguliavimo tarnyba.
Nurodo, kad vykdant viea konkursa suteikti teise naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos siuntimo tinkluose buvo iduoti du leidimai naudoti atitinkamus radijo da˛nius. Viena i leidimu gavo TEO LT, AB, kita - vienas i apeliantu - AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras". Akivaizdu, jog Konkurso paraikos ir jos priedu atskleidimas apeliantams suteiktu galimybe tiesioginiam ir pagrindiniam TEO LT, AB konkurentui atitinkamoje rinkoje susipa˛inti su TEO LT, AB veiklos strategija ir verslo planais. Tai neabejotinai neigiamai paveiktu tiek situacija atitinkamoje rinkoje apskritai, tiek TEO LT, AB galimybes konkuruoti konkreciai.
Be to, TEO LT, AB yra pateikes teismui irodymus, patvirtinancius, jog TEO LT, AB pasiulymai bei kita med˛iaga susijusi su konkursais, aukcionais ir pardavimais yra bendroves valdymo organu pripa˛inta komercine paslaptimi (t. IV, b.l. 49-51). Atsi˛velgiant i tai, Apeliantu teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai pripa˛ino TEO LT, AB Konkurso paraikoje esancia med˛iaga komercine paslaptimi yra teisikai nepagristas.
Atkreipia demesi, jog visi irodymai, tame tarpe ir TEO LT, AB Konkurso paraika bei jos priedai, buvo bylos med˛iagoje. Todel Vilniaus apygardos administracinis teismas galejo juos netrukdomai ivertinti. Del ko apeliantu teises ioje byloje nebuvo suvar˛ytos.
Nurodydami 2006 m. liepos 3 d. TEO LT, AB technologiju tarnybos vadovo ir generalinio direktoriaus interviu „ˇiniu radijui", apeliantai taip pat visikai nepagristai kelia TEO LT, AB isipareigojimu pagal iduota leidima naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos tinkluose vykdymo klausima. Pabre˛iama, kad isipareigojimu, susijusiu su TEO LT, AB imtuvu dotavimo pasiulymu, vykdymo klausimas nera io ginco dalykas. Vadovaujantis Konkurso salygu 9 punktu, imtuvu dotavimo pasiulymas yra iraytas i TEO LT, AB iduota leidima naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos tinkluose, kaip TEO LT, AB isipareigojimas. Todel iu isipareigojimu vykdymo prie˛iura vyko atsakovas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos elektroniniu ryiu istatymas.
Nesutinka su apeliantu teiginiu, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies suraymas neatitinka ABTI 86 straipsnio 2 dalies bei 87 straipsnio 4 dalies reikalavimu. Atkreipiamas teismo demesys i tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime pasisakydamas del Apeliantu skunde (iekinyje) idestytu argumentu, aikiai nurode irodymus, kuriais grind˛ia savo ivadas, argumentus, del kuriu teismas atmeta kuriuos nors Apeliantu irodymus, bei istatymus, kuriais teismas vadovavosi, normas, kurias taike.
Mano, kad apeliantai taip pat nepagristai teigia, kad del neva neteiseto motyvuojamosios sprendimo dalies suraymo, buvo pa˛eistas ABTI 81 straipsnis, kuris numato teiseju pareiga aktyviai dalyvauti tiriant irodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusikai, objektyviai jas itirti, iuo atveju, butina pa˛ymeti tai, kad irodymu ityrimas vyksta bylos nagrinejimo, o ne sprendimo priemimo byloje metu, kuriame irodymai yra nebetiriami, o vertinami. Tai patvirtina to paties ABTI 81 straipsnio bei 86 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios nustato, jog aukciau pamineta pareiga tenka teismui nagrinejant byla, o priimdamas sprendima teismas vertina jau itirtus teismo posedyje irodymus. Todel apeliantu teiginys, jog teismas suraydamas sprendimo motyvuojamaja dali neva pa˛eide ABTI 81 straipsni yra nelogikas ir todel visikai nepagristas.
Pa˛ymi, jog, prieingai nei teigia apeliantai, Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime nebuvo ir nera ipareigotas pasisakyti del kiekvieno byloje esancio irodymo. ABTI 87 straipsnio 4 dalis aikiai numato, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodomi tie „irodymai, kuriais grind˛iamos teismo ivados", bei tie „argumentai, del kuriu teismas atmeta kuriuos nors irodymus". Be to, teismo nepasisakymas del vieno ar kito irodymo sprendime, jokiu budu nereikia ir negali reikti, kad iu irodymu teismas neivertino, kaip to reikalauja ABTI 86 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Pa˛ymi, jog teismai savo praktikoje turi atsi˛velgti i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esancius istatymo taikymo iaikinimus ne a priori, o visu faktiniu aplinkybiu kontekste. Kadangi apelianto nurodytos bylos aplinkybes skiriasi, todel ir tu paciu motyvu absoliuciai vienodai taikyti negalima. Pabre˛ia, jog minetoje byloje pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendima nepagristai remesi Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos pateiktais teises normu aikinimais, tuo tarpu ioje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas jokiais kitu instituciju teises normu aikinimais nesireme, pats ivertino visus byloje esancius irodymus ir tokiu budu prieme teiseta ir pagrista sprendima.
Mano, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui atmetus pareikeju prayma atideti bylos nagrinejima del ju atstovo advokato A. Krunos ligos ir priemus sprendima byla nagrineti i esmes, negalejo buti tinkamai apginti ju interesai bei tinkamai igyvendinta apeliantu teise i teismine gynyba.
Nurodo, kad vertinant pirmosios instancijos teismo sprendima byla nagrineti nedalyvaujant apeliantu atstovui, reikia atsi˛velgti i tai, jog teismo posed˛io diena nuo gincijamo konkurso dienos iki atitinkamo teismo posed˛io dienos buvo praeje beveik metai. Lietuvos Respublikos ryiu reguliavimo tarnybos 2005 m. rugpjucio 31 d. iduoto leidimo naudoti radijo da˛nius (kanalus) skaitmenines ant˛emines televizijos tinkluose Nr.(11.13)-9R-84 11.2 punktas ipareigojo TEO LT, AB u˛tikrinti minimalius skaitmenines televizijos tinklu pletros reikalavimus ir atskirais etapais pradeti skaitmenines televizijos siuntimo paslaugu teikima ne veliau, nei nurodyta aukciau mineto leidimo salygose. Remiantis leidimo 11.2.1 punkto nuostatomis, ne veliau kaip iki 2006 m. bir˛elio 30 d. Vilniuje turi buti irengtos stotys, kurios siustu ne ma˛iau kaip 8 televizijos programas. Ginco nagrinejimo teisme dienai TEO LT, AB buvo atlikusi daug paruoiamuju darbu, investavo i skaitmenines televizijos siuntimo paslaugu iranga, projektus, sudare sutartis su rangovais, tiekejais, partneriais ir i esmes jau buvo pasiruousi teikti skaitmenines televizijos siuntimo paslaugas pagal Lietuvos Respublikos ryiu reguliavimo tarnybos iduotame leidime numatytas salygas (t. IV; b.l. 67-68). Ivertinus tai, kad teismo posed˛io dienai TEO LT, AB ivykde nema˛a dali leidime naudoti radijo da˛nius (kanalus) nustatytu reikalavimu, is gincas did˛iaja dalimi jau buvo prarades savo teisini ir faktini aktualuma. Tolesnis bylos atidejimas ginca padarytu visikai neaktualu. Del to ioje byloje egzistavo vieas interesas ginco klausima ipresti atitinkamame teismo posedyje, bylos neatidedant.
Atkreipia ypatinga demesi ir i tai, kad bylos nagrinejimas pirmosios instancijos teisme buvo u˛trukes nepagristai ilga laika del paciu apeliantu kaltes. Tai yra, inicijuodami i ginca apeliantai kreipesi i bendrosios kompetencijos teisma, kuris nebuvo kompetentingas nagrineti ia administracine byla. Be to, apeliantai apskunde Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 31 d. nutarti, kuri, vadovaujantis ABTI, buvo neskund˛iama. ie apeliantu veiksmai nuleme tai, jog bylos nagrinejimas i esmes prasidejo praejus beveik devyniems menesiams po apeliantu kreipimosi i teisma.
Atsi˛velgiant i tai, tolesnis bylos atidejimas ir konkurso rezultatu revizavimas po to, kai io konkurso rezultatai yra did˛iaja dalimi realizuoti, butu prietaraves tiek protingumo, tiek ir teisinio tikrumo bei proporcingumo principams. Tokioje situacijoje teismas prieme pagrista sprendima kuo operatyviau spresti i ginca.
Mano, jog atsakomybe del susiklosciusios situacijos turetu prisiimti patys apeliantai. Prayma atideti bylos nagrinejima del ligos apeliantu atstovas buvo pateikes ir 2006 m. sausio 31 d. teismo posed˛io metu (t. IV, b.l. 28-29). Byloje esantis 2006 m. bir˛elio 14 d. A. Krunos laikas (t. IV, b.l. 76) taip pat liudija, jog apeliantai buvo ispeti apie tai, jog ju atstovas negales atstovauti teismo posedyje, taciau atsisake pasirinkti kita advokata. Mano, jog ˛inodami apie savo atstovo liga Apeliantai privalejo i anksto pasirupinti, jog prireikus juos gales atstovauti kitas advokatas.
Nesutinka su apeliantu teiginiu, jog vienintelis advokatas A. Kruna byloje galejo tinkamai atstovauti pareikeju interesams. ioje byloje greta advokato A. Krunos AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras" atstovavo juridinio skyriaus virininkas E. Berenis. Jo u˛imamos pareigos bei dalyvavimas procese leido daryti pagrista prielaida, jog net ir nedalyvaujant advokatui apeliantus atstovaus asmuo, turintis teisininko kvalifikacija bei puikiai imanantis ne tik bylos aplinkybes, bet ir radijo da˛niu skyrimo procedura, atitinkamos rinkos reguliavimo ypatumus ir kitas, gincui svarbias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
Nagrinedamas administracine byla teismas privalo nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusikai, objektyviai jas itirti (ABTI 81 str.).
Teismo sprendime turi buti atsakyta i visus pareikejo pareiktus pagrindinius reikalavimus (ABTI 86 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos administracijos teismas, nagrinedamas administracine byla ir priimdamas sprendima byloje, Administraciniu bylu teisenos istatymo laikesi. Teismas ityre visas bylai svarbias aplinkybes, ivertino itirtus teismo posedyje irodymus ir teismo sprendime atsake i visus pareikejo pareiktus pagrindinius reikalavimus. Vadovaudamasis teises aktu, reglamentuojanciu dokumentu teikima konkursui reikalavimais, teismas priejo prie pagristos ivados, kad Komisija objektyviai atsi˛velge i visu konkurso dalyviu pateiktu dokumentu formos trukumus, kurie nebuvo reikmingi parenkant Konkurso nugaletojus, ir todel nei vieno konkurso dalyvio dokumentai nebuvo atmesti. Pa˛ymetina, kad Konkurso bendruju salygu 28.2 punktas suteikia Komisijai teise, bet neipareigoja atmesti konkurso dokumentus, jeigu jie ne visikai atitinka visus reikalavimus.
Konkurso dokumentu vertinimo komisija buvo sudaryta pagal konkurso bendruju salygu 20 punkto reikalavimus. Komisija sudare skirtingu profesiju specialistai ir dokumentus vertino pagal turimas ˛inias ir kompetencija. Todel vieningoje Komisijos ivadoje suformuluotas maksimaliai objektyvus ivertinimas. Nepagristas apelianto teiginys, kad Konkurso komisija neteisingai ivertino treciojo suinteresuotojo asmens dokumentus pagal patirties siuntimo paslaugu teikimo srityje kriteriju. Pagal i kriteriju tretysis suinteresuotasis asmuo buvo ivertintas ˛emiausiu balu skaiciumi. Konkurso salygu aprao 20.4 punkte kalbama ne tik apie dalyvavima igyvendinant siuntimo paslaugu projektus, bet ir kita informacija, reikalinga visapusikam konkurso dalyvio patirties siuntimo paslaugu teikimo srityje ivertinimui. Atsi˛velgiant i tai, Konkurso komisija skyre treciajam suinteresuotajam asmeniui balus ir pagal i kriteriju. Pa˛ymetina, kad ir apeliantas UAB „Balticum TV“ pripa˛ino treciojo suinteresuotojo asmens atitinkama kompetencija siuntimo paslaugu srityje.
Teises aktai nedraud˛ia siuntejams dotuoti imtuvu, todel Konkurso komisija turejo teise vertinti ir i kriteriju.
Tretysis suinteresuotasis asmuo neturi licencijos transliuoti (retransliuoti) radijo ir (ar) televizijos programas. Todel pareikeju argumentai del retransliavimo veiklos ir konkurencijos transliavimo rinkose nera ios bylos nagrinejimo dalykas.
Nagrinedamas byla u˛darame teismo posedyje bei pripa˛indamas neviea administracines bylos med˛iaga – treciojo suinteresuoto asmens dokumentus, sudarancius komercine paslapti, pirmosios instancijos adminiastracinis teismas laikesi Administraciniu bylu teisenos istatymo 8 straipsnio 2 dalies ir 51 straipsnio 2 dalies reikalavimu.
Administraciniu bylu teisenos istatymo 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla administracinio teismo posedyje nagrinejama tik tuomet, kai proceso alims apie posed˛io laika ir vieta i anksto praneta aukimu, praneimu ar vieai paskelbta spaudoje.
Nustatyta, kad visiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie posed˛io laika ir vieta buvo tinkamai praneta. Pa˛ymetina, kad 2006 m. sausio 31 d. teismo posedyje pareikeju atstovas pareike, kad jis nesusipa˛ines su visa bylos med˛iaga, be to, jis serga, todel prae bylos nagrinejima atideti. Teismas i pareikeju atstovo prayma patenkino ir bylos nagrinejima atidejo. Taciau 2006 m. bir˛elio 15 d. pareikeju atstovas i teismo posedi vel neatvyko pranees, kad serga. Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos administracinis teismas sudare pareikejams tinkamas salygas pakeisti advokata, o to pareikejams nepadarius, pagristai nagrinejo byla pareikeju atstovui neatvykus, ir Administraciniu bylu teisenos istatymo 78 straipsnio reikalavimu nepa˛eide.
Pirmosios instancijos administracinis teismas ityre ir tinkamai ivertino visas bylai svarbias aplinkybes ir prieme teiseta bei pagrista sprendima, todel pareikeju apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. bir˛elio 27 d. sprendima palikti nepakeista, o pareikeju AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ir UAB „Balticum TV“ apeliacini skunda atmesti.