Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1220-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-13
Bylos Nr.
1S-1220-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
K. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1220-594/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo K. R. (toliau – K. R.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. rugpjūčio 29 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 91-196 dėl K. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 29 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugsėjo 22 d..2016 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-196 nutarta taikyti nuteistajam K. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siūlant jam lygtinio paleidimo atveju taikyti intensyvią priežiūrą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis K. R. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos nutarimą Nr. 91-196 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

3.1. Nuteistojo teigimu, didžiąją skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvų dalį sudaro iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvados perkelti jam nepalankūs teiginiai, susiję su tariamais jo kriminogeniniais veiksniais, tačiau, atkreipiamas aukštesniojo teismo dėmesys, jog Socialinio tyrimo išvados buvo konstatuotos po vienintelio nuteistojo pokalbio su psichologe, kuri K. R. elgesio ankščiau nestebėjo, o pokalbio metu nuteistajam išsakius savo griežtą nuomonę tam tikrais klausimais, galėjo susidaryti išimtinai subjektyvų nuteistojo vertinimą ir jį išreikšti Socialinio tyrimo išvadoje.

3.2. Skundu pažymima, kad nusikaltimas, už kurio padarymą K. R. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nėra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl, pasak nuteistojo, jis jau ir taip yra nubaustas pakankamai griežtai. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl buvusių nuteistojo teistumų pabrėžiama, kad šiuo metu jie yra išnykę, todėl jų vertinimas atsisakant nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra nepagrįstas. Tuo tarpu aplinkybės dėl praeityje jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo, nuteistojo teigimu, neabejotinai buvo įvertintos paskiriant laisvės atėmimo bausmę, todėl jų vertinimas, sprendžiant ir jo lygtinio paleidimo klausimą, pažeidžia dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką negalimumo principą.

3.3. Pasak K. R., jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas tik nežymiai viršija apatinę vidutinės rizikos ribą, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką jis nebuvo baustas drausmine tvarka, savo ankstesnį nusikalstamą elgesį vertino neigiamai ir nemėgino jo teisinti, kas, nuteistojo įsitikinimu, neabejotinai rodo jo pastangas pasitaisyti. Tai, K. R. teigimu, patvirtina ir aplinkybė, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis suprato poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes bei būtinybę laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų. Analizuodamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo motyvus nuteistasis pažymi, kad jo mąstymas ir elgesys, kaip jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys, buvo įvertintas atsietai nuo jo individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymo, jo socialinių ryšių su artimaisiais bei galimybės įsidarbinti ir turėti pastovų pragyvenimo šaltinį.

Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, priešingai nei teigiama K. R. skunde, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant

5.2. 2016 m. rugpjūčio 2 d., atlikus nuteistojo K. R. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 46 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju, įvertinus dar ir tai, kad K. R. siekia lygtinio paleidimo jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Sutinkamai su 2016 m. rugpjūčio 2 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli K. R. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – teisės pažeidimų modelis (4 teistumai), emocinė gerovė (neadekvačiai aukšta savivertė, vienpusiškas savęs vertinimas) bei nuteistojo mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas), aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl aptariamu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

6.1. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad šis teistumas K. R. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas – įskaitant ir finansinio pobūdžio nusikaltimus, jis buvo teistas 3 kartus, dar vieną kartą už iš esmės analogiško pobūdžio nusikaltimą (vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis) – teistas ir Prancūzijoje. Po paskutiniojo nusikaltimo, už kurio padarymą K. R. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis buvo paieškomas, savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo net ir šiuo metu nuteistasis kategoriškai neigia, teigdamas, jog jeigu jau yra nuteistas, tai galimai yra kaltas, išsako neigiamą savo poziciją policijos pareigūnų atžvilgiu, nurodydamas, kad jie neteisėtu būdu savivaliavo, specialiai jam pakenkė, dėl ko jis buvo pripažintas kaltu. Toks nuteistojo požiūris į savo nusikaltimus aukštesniajam teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis vis dar kritiškai nevertina savo nusikalstamų veiksmų bei jais sukeltų pasekmių. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad praeityje K. R. atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės – bauda, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, savo nusikalstamo elgesio iš esmės nepakeitė, dėl ko ir vėl nusikalto. Nors šios aplinkybės, kaip teisingai savo skundu pažymi nuteistasis, negali būti laikomos pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (arba jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau įvertinus tai, kad ankstesni K. R. nusikalstami veiksmai, sutinkamai su 2016 m. rugpjūčio 2 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių.

6.2. Vertinant nuteistojo atžvilgiu išskirtų kitų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į jo emocinę gerovę, mąstymą bei elgesį. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad K. R. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas ne tik neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Šiuo aspektu vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad K. R. nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja ne tik su savo šeimos nariais, bei ir laisvėje likusiais draugais bei pažįstamais ir ne visų jų gyvenimo būdas yra socialus, kas šiuo atveju neleidžia kategoriškai teigti, jog K. R. pažanga, keičiant savo gyvenimo būdą, kiek jis susijęs su netinkamu draugų rato pasirinkimu, yra pakankama. Juo labiau įvertinus ir tai, kad K. R., bylos duomenimis, yra svarbios neformalios nuteistųjų tradicijos (pokalbio dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nuteistasis šių žodžių išsigina, tačiau, akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys šiuo atveju sietinas su jo siekiu būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos).Vertinant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. R. savivertė yra neadekvačiai aukšta, save jis laiko tobulu žmogumi, neturinčiu neigiamų savybių, nuteistasis yra reiklus aplinkai ir aplinkiniams, bet ne sau, priklausomai nuo aplinkybių jis gali bendrauti tiek mandagiai, tiek naudoti psichologinio poveikio priemones. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors nuteistojo nusikaltimuose bei gyvenimo stiliuje nuolatinių agresijos požymių nefiksuojama, tačiau, bylos duomenimis, K. R., siekdamas savo tikslų, bent vieną kartą naudojo psichologinę prievartą – norėdamas, kad nukentėjusysis gražintų skolą, jam grasino. Be to, fiksuotas ir vienas nuteistojo savitvardos praradimo momentas – kai nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

6.3. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste analizuojant K. R. asmenybę, jo mąstymą bei elgesį, įvertintina ir tai, kad kalbėdamas apie savo problemas nuteistasis mano, jog pagrindinė jo problema yra tai, kad šiuo metu jis yra įkalinimo įstaigoje, mano, jog ją išspręsti gali padėti pataisos įstaigos administracija, padėdama išeiti jam į laisvę ir parašydama jam kuo mažesnius įvertinimo balus, nuo kurių, įvertinus aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš esmės priklauso tiek Komisijos, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, K. R. šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje įvertina tik kai kurias savo elgesio pasekmes, nors jis ir geba formuoti ateities planus, tačiau jiems trūksta konkretumo, jie sutelkti tik į trumpalaikę nuteistojo ateitį. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, K. R. yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, mano, kad su savo problemomis geba susidoroti pats – be kitų asmenų pagalbos, ir nors laisvės atėmimo metu nuteistasis du kartus lankėsi pas psichologus, tačiau, sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, šie nuteistojo vizitai buvo formalūs, tik todėl, kad jie numatyti K. R. individualiame socialinės reabilitacijos plane, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia itin atsainų nuteistojo požiūrį į jam taikytiną priežiūrą bei pagalbą. Toks nuteistojo požiūris, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jis siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą, neabejotinai neigiamai apibūdina asmenį ir rodo, jog jis vis dar nėra pasiruošęs laisvėje savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, padedant jo priežiūrą vykdantiems pareigūnams. Šiuo aspektu sprendžiant K. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į Komisijos nuomonę, kurios sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebuvo vienbalsis – 2 iš 6 balsavusių narių pasisakė prieš K. R. lygtinį paleidimą.

Netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgiant į jo padaryto nusikaltimo pobūdį (siekiant finansinės naudos sau), įvertintinas ir neigiamas jo požiūris į darbą. Kaip matyti iš 2016 m. rugpjūčio 2 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, nuteistasis atvirai reiškia savo neigiamą požiūrį į darbą pataisos namuose, savo poziciją motyvuodamas žmogaus teisių pažeidimais dėl priverstinio darbo ir socialinių garantijų nebuvimu. Vertindamas tokį nuteistojo požiūrį, aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal BVK 111 straipsnį, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju atsainus nuteistojo požiūris į darbą pataisos namuose, verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Priešingos išvados aukštesniajam neleidžia daryti ir tai, kad, bylos duomenimis, po bausmės atlikimo UAB „B. V.“ sutinka nuteistąjį priimti į darbą – buvusias K. R. pareigas, kadangi darbą jis turėjo ir jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad ši aplinkybė nuo nusikaltimo įvykdymo jo nesustabdė.Aptartų faktinių aplinkybių kontekste vertinant nuteistojo skundo argumentus abejonių dėl K. R. nustatyto individualaus reabilitacijos plano įgyvendinimo, jo socialinių ryšių su artimaisiais bei galimo įdarbinimo jo lygtinio paleidimo atveju, aukštesniajam teismui nekyla. Tačiau, priešingai nei tai suvokia pats K. R., vien tik šių aplinkybių jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, K. R. siekiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kai jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, būtina nustatyti akivaizdžią ir įtikinančią nuteistojo elgesio korekciją jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, kas įvertinus aukščiau aptartas K. R. daugiau neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, šiuo atveju vis tik nenustatyta. Iš esmės nepakitęs nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, į jo priežiūrą vykdančius pareigūnus, darbą bei kitas aplinkybes, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neleidžia pagrįstai manyti, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis išėjęs į laisvę savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. R. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Konstatuojant šią išvadą, įvertinus aukščiau aptartas K. R. charakterizuojančias aplinkybes, kurių visumoje aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo sprendimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos net ir su intensyvia priežiūra. Nuteistojo skundo argumentai, jog skundo padavimo metu Kauno apygardos teismui jis jau yra atlikęs bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros, aukštesniojo teismo išvadai dėl nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos jokios esminės reikšmės neturi, teismo sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo K. R. atžvilgiu, jie nekeičia.

9.1. Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, kad aukščiau aptartoje Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės buvo nustatytos po vienintelio jo ir psichologės pokalbio, kurio metu K. R. išreiškė savo griežtą poziciją tam tikrais klausimais, kas, nuteistojo įsitikinimu, galėjo sąlygoti neigiamas psichologės išvadas, tačiau abejoti apygardos teismui pateiktos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Šiuo atveju psichologinis nuteistojo įvertinimas atliktas tinkamos kvalifikacijos asmens, o psichologės suinteresuotumas sprendžiamo klausimo – lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo K. R. atžvilgiu, baigtimi, nenustatytas.

Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. R. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė