- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-14
- Bylos Nr.
- 2A-599-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- J. P., R. N., S. G.
Teisėjas K. Lukošiūnas Proc. sprendimo kategorija: 30.4;30.4.1;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. liepos 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimo, kuriuo atmestas L. P. ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, ir prašė iš dalies panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-12-12 sprendimą Nr. 15-2783, kuriuo pareiškėjai L. P. atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko V. A. nuosavybės teise valdytą žemę ir 2005-12-12 Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 15-ž-3309 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo ir žemės (miško) suteikimo naudotis Druskininkų savivaldybėje“, dalyje atkurtos nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties sklypą Nr.(duomenys neskelbtini), 1,90 ha ploto esantį Druskininkų savivaldybės.(duomenys neskelbtini). ir įpareigoti atsakovą Alytaus apskrities viršininko administraciją atkurti pareiškėjai L. P. nuosavybės teisę natūra į žemę, esančią Druskininkų savivaldybėje,.(duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į istoriškai egzistavusias šio sklypo ribas ir pareiškėjos pageidavimą. Uždrausti atsakovams formuoti, tvirtinti ir leisti teisiškai registruoti trečiojo suinteresuotojo asmens –S. G. sklypo ribas, kurios kertasi su pareiškėjos žemės sklypu Nr. .(duomenys neskelbtini) ;
Panaikinti iš dalies Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-12-12 sprendimą Nr. 15-2784, kuriuo pareiškėjai L. P. atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko V. A. nuosavybės teise valdytą žemę ir 2005-12-12 Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 15-Ž-3309 dalyje atkurtos nuosavybės teisės į Druskininkų savivaldybėje .(duomenys neskelbtini) ., esančio miško sklypo, (duomenys neskelbtini) 0,07 ha ir įpareigoti atsakovą Alytaus apskrities viršininko administraciją atkurti pareiškėjai L. P. nuosavybės teisę į jai priklausantį žemės sklypą Druskininkų sav.,(duomenys neskelbtini), buvusioje.(duomenys neskelbtini)arba kitaip vadinamos .(duomenys neskelbtini) archyvinėje šio sklypo teritorijos dalyje, todėl panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2005-12-19 įsakymą Nr. 15-Ž-3355 ,, Dėl sklypo įregistravimo ir suteikimo naudoti“ trečiajam suinteresuotam asmeniui –Vilniaus Dailės akademijai ir 2006-02-01 valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. Pn 15/06-1369, pagal kurią Druskininkų žemėtvarkos skyrius perdavė neatlygintinai naudotis dvidešimt metų Vilniaus dailės akademijai (toliau – VDA) 2,051 ha žemės sklypą Nr. 5908:0001:172, esantį Druskininkų sav.,.(duomenys neskelbtini) Ieškovė nurodė, Viešojo administravimo subjektai pažeidė LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarką ir sąlygas, LR Žemės reformos įstatymą ir jų pagrindu priimtus kitus norminius aktus, taip pat teisės aktų reikalavimus dėl buvusių savininkų turėtų žemės sklypų nuosavybės teisės atkūrimo tvarkos ir sąlygų.
Nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-12-12 sprendimais Nr. 15-2783 ir 15-2784 dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai L. P. į buvusio savininko V. A. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (žemę ir mišką(duomenys neskelbtini), atsakovai be pareiškėjos sutikimo ir neatsižvelgdami į jos pageidavimus, suformavo ir patvirtino neatlygintinai jos nuosavybėn perduodamus 1,90 ha žemės sklypą (sklypo NR. .(duomenys neskelbtini), sprendimas Nr. 15-2785), esantį Alytaus apskrityje, Druskininkų sav. .(duomenys neskelbtini),.. ir 0,07 ha žemės sklypą ( sklypo Nr. .(duomenys neskelbtini), sprendimas Nr. 15-2783) esantį Alytaus apskrityje, Druskininkų .(duomenys neskelbtini) Ieškovei natūra atkurta ir nuosavybėn perduota 3,74 ha žemės ploto ir 11,77 ha miško. Tačiau liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,78 ha žemės.
Nurodo, kad atsakovo motyvai, dėl to, kad ieškovė ne kartą buvo kviečiama dalyvauti žemės sklypo 1,90 ha esančio .(duomenys neskelbtini) matavimuose ir jo ribų ženklinimuose neteisingi, kadangi apie suformuoto žemės sklypo ribas sužinojo tik 2007-01-03 d., gavusi pranešimą iš Druskininkų žemėtvarkos skyriaus.
Nurodo, kad ginčijamo žemės sklypo ribos su ieškove suderintos nebuvo, neatsižvelgta į jos reikalavimus dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Formuojant žemės sklypą nebuvo laikomasi buvusio savininko V. A. nuosavybe turėto šio žemės sklypo išdėstymo ir ribų pagal 1938 m. archyvinius žemės dokumentus. Kadangi sklypas suformuotas netaisyklingai tai apsunkina naudoti sklypą pagal paskirtį.
Nurodė, kad šiame žemės sklype suformuoti kitų, trečiųjų asmenų – J. G. , R. N. , S. G. žemės sklypai. Šių sklypų ribos trukdo tinkamai naudoti ieškovės žemės sklypą. Formuojant sklypus į sklypų ribas buvo galima atsižvelgti, kadangi savininko V. A. žemės sklypo planai atsakovams buvo pateikti laiku. Dėl netaisyklingo sklypo suformavimo ir sumažėjo jo plotas.
Nurodė, kad negalėjo dalyvauti sklypo matavimuose dėl rimtų priežasčių ir apie tai raštu informavo Druskininkų žemėtvarkos skyrių. Į prašymą atsižvelgta nebuvo. Buvo nustatytos ginčijamos žemės ribos ir su šiomis ribomis ieškovė supažindinta nebuvo.
Nurodė, kad .(duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1992-07-08 I-ojo šaukimo VIII-ojoje sesijoje ,,Dėl žemės sklypų asmeniniam naudojimuisi skyrimo patvirtinimo“ sprendime buvusi savininkė S. N. nebuvo minima, kokiu pagrindu ieškovei turėjusioje atitekti žemės sklypo teritorijoje atsirado jos dukters, trečiojo asmens, R. N. žemės sklypas, nesupranta.
Nurodė, kad sugriuvusių ūkinių pastatų vietoje, ieškovei turėjusiame tekti žemės sklype, trečiajam asmeniui S. G. taip pat suformuotas žemės sklypas, skirtas namų valdai. S. G. šioje vietoje neturi jokių nuosavybės teisių, o gyvenamoji valda formuojama bendrai su kitais trečiaisiais asmenimis, kuriems nuosavybės teise priklauso gyvenamieji pastatai kitoje kelio pusėje, nei randasi minėtas sklypas.
Nurodė, kad atsakovai pažeidė LRV 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtintos ,, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 17, 17.5 punktus kuriuose numatyta galimybė rengiant žemės projektą keisti žemės sklypų ribas. Tokie atsakovų veiksmai prieštarauja LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 3 d. reikalavimams, nes sklypas negali būti registruojamas kaip priklausinys. Statinys gali būti įregistruotas, kaip žemės sklypo kuriame jis yra priklausinys.
Nurodė, kad dabartinis minėtų pastatų (tvarto) savininkas – tretysis suinteresuotas asmuo S. G. gyvena Druskininkų m. ir iki šiol neturi įforminęs bendros namų valdos su kitu trečiuoju asmeniu (A. P. ). Pareiškėja pagal 1995 m. .(duomenys neskelbtini) agrarinės tarnybos matavimus, jai atmatuotą žemės sklypą (S. G. formuojamo žemės sklypo ribose) atsitvėrė tvora ir pradėjo vykdyti ūkinę veiklą. Taip ieškovės teritorija atsidūrė trečiojo asmens – S. G. teritorijoje.
Nurodė, kad S. G. sesuo J. P. atsisakė savo žemės dalies 0,50 ha pievų S. G. naudai, tačiau ši žemės teritorija yra ne prie ginčijamo žemės sklypo ribų, o visai kitoje vietoje, dėl šios aplinkybės trečiajam asmeniui S. G. priklausantys pastatai turi būti perkelti į kitą vietą.
Nurodė, kad pažeistos ieškovės teisės dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,07 ha esančių Alytaus apsk. Druskininkų sav. .(duomenys neskelbtini). Atsakovai neatsižvelgė į ieškovės interesus pasirinkti žemės sklypą buvusioje žemės valdoje, kuris anksčiau priklausė .(duomenys neskelbtini). gyventojams. Buvo suformuotas ir paskirtas 0,07 ha miško, o ne žemės sklypas, nors pagal paskaičiavimus priklausė gražinti 0,08 ha žemės sklypą. Atkuriant nuosavybės teises visą (duomenys neskelbtini) kaimo žemė buvo laisva, neįskaitant apleistų komercinės paskirties pastatų, kurie dabar priklauso Vilniaus Dailės akademijai.
Nurodė, kad sudaryta panaudos sutartis neteisėta. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005-12-19 priėmė įsakymą, kuriuo trečiajam asmeniui VDA leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre LR vardu Alytaus apskrities viršininko administracijos valdymo teise 2,0151 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). ir suteikė teisę VDA 20-čiai metų jį naudoti, nustatydama tikslinę žemės naudojimo paskirtį ne žemės ūkio veiklai, o mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei kitų statinių statybos paskirtį. Remdamiesi šiuo įsakymu Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2006-02-01 sudarė su trečiuoju suinteresuotu asmeniu - VDA valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 15/06-1369, pagal kurią neatlygintinai laikinai naudotis perdavė 2,0151 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties ieškovei neliko galimybės atkurti nuosavybės teises į 0,08 ha pageidaujamoje vietoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus viršininko administracijos atstovas prašė ieškinį atmesti.
Nurodė, kad 1991-10-23 buvo gautas A. A. prašymas atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos V. A. valdytą 16,85 ha žemės .(duomenys neskelbtini) kaimuose. .(duomenys neskelbtini) Pagal archyvinius dokumentus V. A. .(duomenys neskelbtini)kaime valdė 3,99 ha žemės ir 7,07 ha miško bei.(duomenys neskelbtini) kaime 5,34 ha žemės ir 0,45 ha miško.1994-11-03 sudaryta notarine sutartimi nuosavybės teisių atkūrimą A. A. perleido dukrai L. P. . Ieškovei nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos daug anksčiau, tačiau ieškovė nuolat buvo nepatenkinta, kad nuosavybės teisės į visus žemės sklypus negalės būti atkurtos būtent tose vietose, kur jie buvo iki nacionalizacijos. Daugelį kartų ieškovės skundus ar prašymus nagrinėjo Lazdijų rajono (kol .(duomenys neskelbtini) seniūnija priklausė Lazdijų rajonui), Druskininkų žemėtvarkos skyriai, Alytaus AVA, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Seimo Kontrolierių įstaiga, bet atsakovo Alytaus AVA veiksmuose nebuvo nustatyti pažeidimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovei. Ieškovė ne kartą buvo kviečiama dalyvauti ženklinant sklypus, tačiau dėl neaiškių priežasčių ar nenoro į matavimus neatvykdavo ir dėl to žemė likdavo nematuota. 2005-01-12 registruotu pranešimu ieškovė buvo informuota apie būsimą (duomenys neskelbtini)kaimo ir (duomenys neskelbtini) kaime buvusių V. A. žemės sklypų matavimą 2005-01-26. Ieškovei neatvykus buvo atlikti matavimai, paženklinti žemės sklypai Nr. .(duomenys neskelbtini) ir surašyti žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktai, parengti žemės sklypų abrisai. Matavimo metu buvo surašytas protokolas. Likusią šio savininko žemę (mišką) buvo numatyta paženklinti vėliau-2005-05-17. Ženklinant sklypą Nr.(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) žemės sklypo parodymo –paženklinimo akte buvo nurodytas 2,0 ha plotas, tačiau esant sudėtingai sklypo konfigūracijai matininkui kameraliai perskaičiavus žemės sklypo plotą buvo patikslinta, kad sklypo plotas yra 1,90 ha. Ieškovės paveldimoje žemėje.(duomenys neskelbtini) kaime trečiajam asmeniui J. P. asmeninio ūkio ir namų valdos žemės sklypai buvo paženklinti vadovaujantis faktiniu naudojimu ir .(duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1992-07-08 sprendimo pagrindu, o gretimo sklypo savininkei S. N. nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos 1993-04-07 Lazdijų rajono valdybos potvarkiu Nr.155-V. Šie sklypai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to nebuvo galima atkurti ieškovei nuosavybės teisių į šių asmenų užimtą žemę. Ieškovė buvo susipykusi su šiais asmenimis, ir jie nesutiko geranoriškai perkelti asmeninio ūkio žemės, kuri yra valstybės išperkama. 2005-09-25 įsakymu Nr.15-Ž-2658 Alytaus apskrities viršininkas sudarė komisiją, kuri išnagrinėjusi ieškovės nuosavybės teisių atkūrimo bylas .(duomenys neskelbtini) ir .(duomenys neskelbtini) kaimuose į visą laisvą paveldimą žemę (mišką) (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) kaimuose pasiūlė ieškovei atkurti nuosavybės teises natūra pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko 1999-11-25 įsakymu Nr.59-1112, o už valstybės išperkamą žemę parengti išvadas dėl žemės, miško perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Remiantis šia išvada Alytaus AVA 2005-12-12 priėmė sprendimą Nr.15-2783 ir įsakymą Nr.15-Ž-3309, kurių pagrindu ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,90 ha sklypą Nr. .(duomenys neskelbtini) kaime, o 2005-12-12 priimto sprendimo Nr.15-2784 ir įsakymo Nr.15-Ž-3309 pagrindu ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,07 ha miško sklypą Nr. .(duomenys neskelbtini) kaime. Pagal 1937 m. (duomenys neskelbtini) kaimo eksplikaciją šio kaimo savininkams bendroje nuosavybėje priklausė 2,23 ha plytinės žemės, kur eksplikacijoje buvo nurodyta, kad kiekvienam savininkui priklauso po 29-ąją dalį, kur žemė buvo apskaityta hektarais ir arais, tai išdalinant 2,23 ha vieniems savininkams reikėjo priskirti 0,07 ha, kitiems 0,08 ha. 1938 m. .(duomenys neskelbtini) kaimo eksplikacijoje V. A. buvo nurodytas valdęs 56-ame sklype 0,14 ha miško ir 6,93 ha miško .(duomenys neskelbtini) kaimo bendro valdymo miške. Todėl 2005-12-12 Alytaus AVA sprendime Nr.12-2783 ieškovei buvo įrašytas 7,07 ha miško plotas į kurį atkurtos nuosavybės teisės. Didžiąją archyvinio žemės sklypo Nr.2 dalį (duomenys neskelbtini) kaime (buvusi plytinė, bendra.(duomenys neskelbtini) kaimo ūkininkų nuosavybė) daugelį metų naudojo buvusi keramikos įmonė „Jiesia“, o vėliau ten buvusius pastatus ir įrenginius įsigijo VDA. Šiame sklype yra VDA statiniams priklausantys inžineriniai įrenginiai-vandens pompa, septikas, vandentiekio ir kanalizacijos trasos. Kadangi VDA šioje teritorijoje vykdo mokslinę –švietimo veiklą ir sutinkamai su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 12 str. 8 p. ši žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei. VDA kreipėsi dėl žemės sklypo suformavimo prie nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini) kaime ir atsižvelgus į pastatų bei inžinerinių įrenginių išsidėstymą VDA buvo suformuotas 2,0151 ha žemės sklypas, kuris 2006-02-01 panaudos sutartimi buvo suteiktas neatlygintinai naudotis 20-čiai metų. Atkūrus ieškovei nuosavybės teises į 0,07 ha jos prašomoje VDA perduoto panaudai sklypo teritorijoje, ieškovės žemės sklype atsidurtų dalis inžinierinių įrengimų, dėl to ateityje kiltų nauji ginčai. Šiame plote išskirti ieškovei atskirą 0,07 ha žemės sklypą nebuvo jokių galimybių. Dėl to ieškovei nuosavybės teisės į 0,07 ha buvo atkurtos kitoje vietoje, nei ji pageidavo. Alytaus AVA siekusi daug anksčiau atkurti nuosavybės teises ieškovei, bet, būtent dėl jos pačios veiksmų nuosavybė negalėjo būti atkuriama anksčiau.
Atsakovas Valstybės biudžetinė įstaiga Vilniaus dailės akademija, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti turėtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nurodė, kad šis sandoris-panaudos sutartis nepažeidžia ieškovės teisių ir ieškovė nebūdama sandorio šalimi neturi teisės ginčyti šį sandorį.
Nurodė, kad Vilniaus dailės akademija (toliau-VDA)1997-06-30 pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš AB banko „Hermis“ įsigijo anksčiau priklaususius bankrutavusios AB „Jiesia“ gamybinę bazę (cechą) .(duomenys neskelbtini) sen. Prie šių pastatų dar sovietiniais laikais 1980-12-17 valstybiniu žemės naudojimo teisės aktu buvo suformuotas 4,6 ha žemės sklypas šio gamybinio komplekso veiklai užtikrinti. Po to 1992-12-09 Lazdijų rajono valdybos potvarkio Nr.667-v pagrindu buvo padarytas atribojimo brėžinys šiam 4,6 ha sklypui. 1999 m. nežinant VDA, žemės savininkui .(duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,5 ha šioje teritorijoje. VDA norėdama išsaugoti savo bazę mokymo tikslams 2004-07-29 pirkimo-pardavimo sutartimi išpirko iš savininko 2,5 ha žemės. Likusioje 2,0151 ha dalyje buvo likęs gėlo vandens paėmimo mazgas, lauko keraminės krosnys ir kiti priklausiniai. VDA yra iš biudžeto išlaikoma mokymo įstaiga, kuri ruošia ir keramikos specialybės studentus. Tinkamam studentų paruošimui jiems reikalinga nuolatinė praktika. Vasaros laiku nuolat vyksta studentų ir dėstytojų praktikos. Atėmus nors dalį šios teritorijos būtų pakenkta viso komplekso funkcionalumui bei apribotos galimybės vykdyti tinkamą studentų mokymą. Dėl to VDA kreipėsi į Alytaus AVA su prašymu suformuoti naudojamą 2,0151 ha žemės sklypą bei jį perduoti VDA naudojimui panaudos teise. Suformavus sklypą 2006-02-01 panaudos sutartimi šis sklypas buvo perduotas panaudos teise nemokamam naudojimui 20 m terminui. Pagal nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str.8 p. švietimo-mokslo tikslams naudojama žemė priklauso valstybės išperkamai žemei, o 2,0151 ha žemės sklypo suformavimas ir perdavimas panaudos teise VDA niekuo nepažeidė ieškovės teisių, kadangi jai nuosavybės teisės į 0,07 ha buvo atkurtos natūra kitoje vietoje. Nors ieškovė šioje vietoje siekia atkurti nuosavybės teises tik į 0,07 ha žemės, tačiau ji siekia panaikinti visą panaudos sutartį dėl 2,0151 ha ir tokio reikalavimo ieškovė niekuo nepagrindžia. Ieškovė siekia atkurti nuosavybės teises į 0,07 ha žemės šioje vietoje, nors iš pateiktų byloje archyvinių dokumentų matyti, kad jos senelis šioje vietoje niekada natūra žemės neturėjo. Pagal 1939-11-27 archyvinio dokumento duomenis šis žemės plotas buvo bendrai naudojamas visų Diržų kaimo gyventojų ir dėl to nėra įmanoma nustatyti kokia konkrečia šio žemės sklypo dalimi bei kurioje konkrečioje vietoje naudojosi kiekvienas kaimo gyventojas ir dėl to nei vienas Diržų k. gyventojas ar jo įpėdiniai neturi teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teises natūra į jokią konkrečią jo pasirinktą šios teritorijos dalį.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo-S. G. su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti.
Nurodė, kad jo senelis F. G. Gerdašių kaime 1910 m pasistatė sodybą, bei turėjo 5 vaikus. Vėliau šiame name, susidėjusiame iš dviejų galų, gyveno jo tėvas A. G. ir tėvo sesuo M. G. . Paskutinė šiame name mirė M. G. ir po jos mirties perėmęs šios sodybos dalį kaip palikimą ir 1999 m spalio mėn. įregistravęs savo nuosavybę. Gyvenamasis namas yra vienoje kelio pusėje, o jo ūkiniai pastatai yra kitoje kelio pusėje. Kada formavo namų valdą, tai sklypą suformavo abipus kelio pagal faktines ribas, o kelią paliko bendram naudojimui. Tačiau ieškovė pradėjo ginčyti ūkinių pastatų priklausomybę jam sakydama, kad dalis jų priklausę jos tėvams ir pradėjo brautis į jam suformuotą namų valdą atitverdama tvora dalį jam priklausančios namų valdos žemės bei užgrobdama statinį –rūsį, kur ant rūsio pastačiusi stoginę, užgrobtoje namų valdos dalyje sandėliuoja statybines medžiagas. Ieškovė sunaikino jo namų valdos sklypo riboženklius, pastatytus po matavimų.
Tretysis asmuo-J. P. su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti.
Nurodė, kad 1969 m. yra nupirkusi ieškovės tėvų sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. 1992 m. Leipalingio apylinkės tarybos sprendimu jos vyro V. P. vardu buvo skirta 1,17 ha asmeninio ūkio žemės, kartu su namų valda, kuria ji dabar ir naudojasi. Nesutiko, kad jos asmeninio ūkio žemė būtų perkelta kur nors kitur. Sutikimo išmatuoti žemę ieškovei nedavusi, kadangi po matavimo iki 68 arų būtų sumažėjęs jos asmeninio ūkio žemės sklypas.
Tretysis asmuo-R. N. prašo ieškinį atmesti.
Nurodė, kad esant gyvai mamai buvo atmatuota žemė prie sodybos ir 1993 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,49 ha žemės. Su jokiais ieškovės norais sumažinti ar perkelti jos namų valdos žemę nesutinka.
Ieškinyje ieškovės buvo nurodytas atsakovas-Druskininkų savivaldybės administracija. Tačiau atsakovei sutikslinus ieškinio reikalavimus ir atsisakius ieškinio prieš Druskininkų savivaldybės administraciją byla dalyje prieš Druskininkų savivaldybės administraciją buvo nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Iš ieškovės atsakovui VDA priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį dėl Alytaus AVA 2005-12-12 sprendimo Nr. 12-2783. 2005-12-12 Alytaus AVA įsakymu Nr. 15-Ž-3309 ir sprendimu Nr. 15-2784 ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,25 žemės ir 0,45 ha miško (duomenys neskelbtini) gražinant natūra 1,08 ha žemės ir 4,62 ha miško, o nuosavybės teisės į 0,09 ha žemės valdos dalį bus atkurtos parengus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekto papildymo projektą (2005-11-09 išvada Nr. 182-L).
2005-12-12 sprendimu Nr. 15-2783 ieškovei buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,74 ha ir 7,07 ha miško (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Natūra buvo gražinta 2,66 ha ir 7,15 ha miško, o nuosavybės teisės į 1,25 ha žemės bus atkurtos parengus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekto papildymo projektą ( 2005-11-09 išvada Nr. 181-L.). Archyviniais dokumentais patvirtinti iki nacionalizacijos V. ir A. A. turėti žemės sklypai. Ieškovė nepasirašė dokumentų dėl ginčo sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės ribų paženklinimo vietovėje, dėl kitų sklypų Nr. .(duomenys neskelbtini)ir.(duomenys neskelbtini) pasirašė.
Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2005-01-12 pranešimu pasiūlė ieškovei pakartotinai pareikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi ji to nepadarė iki 2003-04-01 ir nepasirinko būdo nuosavybės teisei atkurti. To nepadarius atkūrimo būdas bus parinktas žemėtvarkos skyriaus nuožiūra.
Šalies argumentai
Druskininkų žemėtvarkos skyriui ieškovė 2005-01-13 pateikė prašymą dėl žemės sklypo matavimo sustabdymo ir komisijos paskyrimo sklypo riboms nustatyti, ir tik jas nustačius atlikti sklypo matavimus. Ieškovė nesutiko kad iš sklypo būtų išskirta 0,09 ha S. G. .
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinė Žemės tarnyba prie ŽŪM nenustatė ieškovės teisių pažeidimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę.
LR Seimo kontrolieriaus įstaiga atmetė ieškovės skundą dėl pažeidimų atkuriant jai nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Ieškovė siekia atkurti nuosavybės teises į istoriškai egzistavusias sklypo (duomenys neskelbtini) ribas egzistavusias iki nacionalizacijos ir į 0,07 ha žemės esančios.(duomenys neskelbtini) k. buvusios .(duomenys neskelbtini) arba.(duomenys neskelbtini) pavadinimu vietovėje, kur (duomenys neskelbtini) k. savininkai valdė bendrosios nuosavybės teise 2,23 ha žemės sklypą.
Teismas sprendė, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d. leidžia gražinti žemę natūra piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus įstatymo 12 straipsnyje numatytą žemę kuri priskirta valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios pagal 12 straipsnio 10 d. piliečiai susigražinti nepageidauja. Įstatymo 12 straipsnis nurodo atvejus kai žemė natūra negražinama ir priskiriama prie valstybės išperkamos žemės, tai atvejai kai žemė pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybės (12 str. 6 d.); pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, taip pat žemė suteikta tarnybinėms daloms. Šios žemės sklypų dydžiai ir jų ribos nustatomi naujai parengtose žemės reformos žemėtvarkos projektuose (12 str. 7d.); žemė suteikiama kaimo vietovėse esančioms mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų VŠĮ organizuojančioms praktinius mokymus ir tyrimus ( 12 str. 8 d.)
Ieškovė reikalauja, kad nuosavybės teisės (duomenys neskelbtini) k. būtų atkurtos byloje dalyvaujančių asmenų J. P. , R. N. nuosavybės teise turimų žemės sklypų sąskaita, performuojant šiuos sklypus, bei apribojant S. G. teisę turėti namų valdos žemę su ūkiniais pastatais esančiais kitoje kelio pusėje, nei yra gyvenamasis namas. Ieškovė reikalauja priskirti jai dalį šios namų valdos.
Teismas sprendė, kad J. P. , R. N. , S. G. teisės į žemės sklypus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Įregistravimas ir žemės sklypų suteikimas nuosavybės nėra nuginčytas ir šiuo atveju įstatymai gina asmenų nuosavybės teises ir atsakovas Alytaus AVA be turto savininkų sutikimo ar teismo sprendimo neturi teisės iš jų paimti ar suformuoti iš sklypų dalių taisyklingos formos žemės sklypus, ir taip atkurti nuosavybės teises kitiems asmenims. LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nustato, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje po 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus, atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos ) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose“. Prie trečiojo asmens S. G. ir kitų bendrasavininkių valdomų statinių yra suformuotas 0,3751 ha namų valdos sklypas ir šis sklypas yra nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Teismui pateiktuose brėžiniuose sklypas išsidėstęs tik po statiniais ir aplink statinius, bei nėra nepagrįstai išplėstas už statinių buvimo teritorijos.
Teismas sprendė, kad suformuotas namų valdos sklypas yra priskirtinas prie valstybės išperkamos žemės bei nėra įstatyme numatytų pagrindų apriboti trečiojo asmens S. G. , kartu su kitais bendrasavininkiais valdomų statinių namų valdos žemės sklypą ir jį perduoti ieškovei.
Teismas sprendė, kad formuojant ieškovei nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklype 265-1 turėjo būti atsižvelgiama į nurodytas trečiųjų asmenų turimus namų valdų ar asmeninio ūkio žemės sklypus. Žemės reformos įstatymo 4 str. numato, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas.
Teismas sprendė, kad vykdant žemės reformą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje 1999-11-25 Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr.59-1112 buvo patvirtintas žemėtvarkos projektas, kurio pagrindu ir buvo atliekama žemės reforma (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.
Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl Alytaus AVA 2005-12-12 sprendimo Nr.12-2783 panaikinimo, kadangi ieškovės skundai buvo pateikti po 1999 m, kai buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Suprojektuotas sklypas Nr.(duomenys neskelbtini) nėra taisyklingos formos, tačiau, tokiai netaisyklingai formai įtaką projektuojant sklypą padarė aplink esantys kitų savininkų namų valdų ir asmeninio ūkio žemės sklypai, kur ši žemė yra valstybės išperkama ir tokiu būdu faktiškai nebuvo galimybių atkurti nuosavybės teisių natūra į iki nacionalizacijos V. A. valdytą žemės sklypą šio sklypo buvusiose faktinėse (istorinėse) ribose bei suformuoti taisyklingos formos sklypą.
Teismas sprendė, kad VDA vykdo mokslo ir mokymo funkcijas. Šių funkcijų vykdymui ir buvo sudaryta 2006-02-01 panaudos sutartis dėl 2,0151 ha žemės sklypo nuomos .(duomenys neskelbtini) k. Sklypas iki nacionalizacijos bendros dalinės nuosavybės teise priklausė.(duomenys neskelbtini k. gyventojams ir šioje teritorijoje nei V. A. nei A. A. konkrečių žemės sklypų neturėjo. Alytaus AVA vadovaudamasi žemės reformos įstatymu bei piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis turėjo teisę išimti 2,0151 ha žemės sklypą ir perduoti jį panaudos teise VDA mokslo ir studijų reikmėms. Alytaus AVA atkūrė ieškovei nuosavybės teises į 0,07 ha .(duomenys neskelbtini) kaimo miško sklype Nr.(duomenys neskelbtini) Dėl to nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl 2005-12-12 Alytaus AVA sprendimo Nr. 15-2784 panaikinimo kuriuo ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,07 ha miško sklypą.
Teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Alytaus AVA 2006-02-01 sudarytą panaudos sutartį Nr. Pn 15/06-1369 su Vilniaus Dailės akademija dėl 2,0151 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų sudarančių pagrindą panaikinti šią sutartį.
Teismas sprendė, kad ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau ieškovė nėra atleista nuo kitos šalies - atsakovo VDA turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi atsižvelgiant į bylos pobūdį ir sudėtingumą VDA turėjo išlaidų už suteiktas teisines paslaugas iš ieškovės jos priteistinos atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir patenkinti ieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
Nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą neįsigilino į esmines bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus dėl to byla išspręsta neteisingai.
Nurodė, kad neteisinga teismo išvada, kad Alytaus AVA 2005-12-12 sprendimu Nr. 15-2783 apeliantei buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą jį gražinant natūra.
Teismas, pažeisdamas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d. reikalavimus, neteisingai sprendė, kad Alytaus AVA 2005-12-12 sprendimas Nr. 15-2783, pagal kurį apeliantei buvo atkurtos nuosavybės teisės gražinant žemę natūra yra teisėtas; kad dalis apeliantės paveldimos žemės yra priskirtina valstybės išperkamajai žemei, nes toje dalyje yra suformuoti žemės sklypai tretiesiems asmenims; kad nėra galimybių apeliantei gražinti žemę natūra.
Nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. nustato, kad už valstybės išperkamą žemę turi būti atlyginta. Valstybei atlyginus už žemę, ji negražinama natūra, laikomasi negražinto turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą lygiavertiškumo principo. Alytaus AVA nesilaikydama lygiavertiškumo principo suformavo žemės sklypą kuris visiškai neatitinka racionalių jo ribų principo ir nesudaro galimybės tinkamai jį naudoti. Sklypas suformuotas nekompaktiškai, jo ribos yra laužytos bei netaisyklingos formos. Įstatymas reikalauja, kad suprojektuoti sklypai būtų kompaktiški, stačiakampio arba panašios formos ir racionaliai išdėstyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai sprendė, kad esamų, netaisyklingos formos, sklypų ribų nustatymas - teisėtas veiksmas.
Teismas savo sprendimu pažeidė žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 15 p. reikalavimus. Pagal 15 p. reikalavimus, lygumose dirbamų laukų žemėnaudos turi būti projektuojamos tiesiomis linijomis, todėl projektuojami taisyklingos konfigūracijos sklypai. Privati žemėnauda turi sudaryti vientisą kompaktišką masyvą, patogiai susisiekiantį su sodyba. Šiam reikalavimui nėra numatytos išlygos.
Teismas neįvertino, kad suformavus žemės sklypus, kuriuos teismas priskyrė prie valstybės išperkamos žemės, tretiesiems asmenims apeliantės sklypo ribos nukentėjo ir nebuvo galimybės taisyklingai suformuoti jos sklypo ribų.
Teismas nesivadovavo konstitucinio teismo suformuluotais principais, kad žemės suteikimas gyventojų asmeniniam ūkiui negali paneigti valstybės siekio atkurti pažeistas buvusių žemės savininkų teises, ir pripažino Alytaus AVA veiksmus, atkuriant nuosavybės teises natūra, teisėtais, nors pirmenybė buvo teikiama tretiesiems asmenims.
Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 12 p. žemės reformos žemėtvarkos projektuose žemėnaudos projektuojamos atsižvelgiant į pageidaujamų įsigyti sklypų plotą ir vietą, sklypų ribos aptariamos su kiekvienu piliečiu, pageidaujančiu privatizuoti žemę ir su kiekvienu fiziniu ar juridiniu asmeniu pageidaujančiais nuomoti žemę. Ginčijamos sklypo ribos su apeliante suderintos nebuvo, nebuvo atsižvelgta į jos pageidavimus dėl žemės gražinimo natūra, žemės sklypo ribų nustatymo, buvo pažeisti buvusių žemės ribų savininkų interesai. Dėl netaisyklingų, laužytų žemės sklypų konfigūracijų projektavimo ir planų patvirtinimo, apeliantei išduotoje išvadoje, sumažėjo atitenkančio sklypo plotas. Sklypų matavimuose dalyvauti negalėjo dėl rimtų priežasčių ir apie tai raštu informavo Druskininkų žemėtvarkos skyrių.
Nurodė, kad LAT ne kartą pabrėžė, kad tiek nuosavybės teisės atkūrimas, tiek ir žemės suteikimas gyventojų asmeniniam ūkiui yra sudėtinės žemės reformos dalys. Abu šie procesai vyko kartu ir žemės suteikimas gyventojų asmeniniam ūkiui yra sudėtinės žemės reformos dalys. Abu procesai vyko ir vyksta kartu todėl būtina derinti visų gyventojų grupių interesus. Žemės suteikimas asmeniniam gyventojų ūkiui negali paneigti valstybės siekio atkurti pažeistas buvusių žemės savininkų teises.
Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta asmenų įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius eilė. Įstatyme numatyta, kad vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose tokia eile: sugražinant savininkams žemę natūra (1p.); perduodant nuosavybėn neatlygintinai arba įstatymų nustatyta tvarka parduodant suteiktus asmeniniam ūkiui žemės sklypus šiuos žemės sklypus naudojantiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažeisdamas žemės reformos 10 str. reikalavimus pripažino teisėtais Alytaus AVA veiksmus pirmoje eilėje suformuojant žemės sklypus tretiesiems asmenims asmeniniam ūkiui ir tik po to iš likusių žemės lopinėlių suformavo apeliantės žemės sklypą kurį vėliau netaisyklingos, laužytos konfigūracijos gražino natūra.
Nurodė, kad pagal 2005-12-12 įsakymą Nr. 15-ž-3309, sprendimu Nr. 15-2784 nuosavybės teisės į žemę Diržų k. natūra atkurtos nebuvo.
Teismas pažeisdamas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d. reikalavimus padarė prieštaringas išvadas: Alytaus AVA 2005-12-12 sprendimas Nr. 15-2784 pagal kurį atkurtos nuosavybės teisės gražinant natūra, yra teisėtas; dalis apeliantės paveldimos žemės yra priskirta valstybės išperkamai žemei dėl to nebuvo galimybės gražinti žemės natūra;
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. nustato, kad už valstybės išperkamą žemę turi būti atlyginta. Valstybei atlyginus už žemę, ji negražinama natūra, laikomasi negražinto turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą lygiavertiškumo principo.
Alytaus AVA 2005-12-12 sprendimu Nr. 15-2784 apeliantei vietoje 5.34 ha žemės gražinta 1,08 ha žemės, o vietoj 0,45 ha miško gražinta 4.62 ha miško.
Teismas spręsdamas bylą pažeidė lygiavertiškumo principą. Priėmę ginčijamą sprendimą Nr. 15-2784, Alytaus AVA 2005-12-19 priėmė kitą įsakymą, kuriuo leido VDA įregistruoti Nekilnojamojo turto registre LR Vardu Alytaus AVA valdymo teise, anksčiau viešajame registre neregistruotą 2,0151 ha ploto žemės sklypą, esantį Diržų k., buvusioje istoriškai pavadintoje ( duomenys neskelbtini), ir suteikė VDA 20–čiai metų jį naudoti, nustatydama tikslinę žemės naudojimo paskirtį ne žemės ūkio veiklai, bet kitą – visuomeninės paskirties teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis, mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos paslaugos pastatų bei kitų statinių statybos.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad iki Alytaus AVA įsakymo sklypas nebuvo registruotas viešajame registre ir valstybės valdomas, jis nebuvo valstybės išpirktas. Dėl to Alytaus AVA 2005-12-19 leisti VDA įregistruoti 2,0151 ha ploto žemės sklypą, esantį ( duomenys neskelbtini). yra neteisėtas.
Teismo sprendimas, kad apeliantei nebuvo galimybės gražinti nuosavybės teise natūra ( duomenys neskalbtini)., nurodant, kad ši žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei, priklauso VDA, nepagrįstas.
1991 paaiškėjo, kad tėvas turi teisę atkurti nuosavybės teisę į šį žemės sklypą. Apeliantė, kaip jo dukra turėjo pagrįstą teisę atkurti nuosavybės teises natūra į 0,07-0,08 ha žemės sklypą vietovėje istoriškai pavadintoje .(duomenys neskelbtini)arba. (duomenys neskelbtini) Sklypas nuosavybės teisių atkūrimo metu registruotas nekilnojamojo turto registre nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, pripažindamas teisėtais Alytaus AVA 2005-12-12 sprendimą Nr. 15-2784 ir įsakymą 2005-12-12 Nr. 15-Ž-3309, pažeidė Piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 2d. bei apeliantės teisėtų lūkesčių principą, atkurti nuosavybės teises gražinant jai natūra tėvo valdytą 0,07-0,08 ha žemės sklypą.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 8 p. žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal įstatymo 16 str., jeigu ji suteikta kaimo vietovėje mokslo ir mokymo, valstybinės ir socialinės globos bei rūpybos įstaigoms. Šios žemės naudotojų sąrašą nustato LRV.
LRV nėra nustačiusi VDA kaip .(duomenys neskelbtini) kaimo žemės naudotojos ir atitinkamai nėra nustačiusi jos naudojamo žemės sklypo .(duomenys neskelbtini) k. dydžio, dėl to VDA kaip mokslo įstaigos naudojama žemė (duomenys neskelbtini) k. nėra valstybės išperkama.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažindamas teisėta panaudos sutartį Nr. 15/06-1369 sudarytą tarp Alytaus AVA ir Vilniaus dailės akademijos pažeidė piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d., valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo 1 p. LR CK 1.78 str. bei konstitucinį principą, kad teisė negali atsirasti neteisės pagrindu.
Teismas neįvertino, kad Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2006-02-01 sudarydamas panaudos sutartį su VDA ir taip perduodamas jai laikinai neatlygintinai ( 20 metų) naudotis žemės sklypą esantį .(duomenys neskelbtini) k., istoriškai pavadintoje (duomenys neskelbtini) arba.(duomenys neskelbtini), kurio dalis priklausė apeliantei pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d., pažeidė šio įstatymo nuostatas.
Vadovaujantis LRV 2002-12-03 nutarimas Nr. 1890 ,,Dėl Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis“ tvarkos aprašu, galimas tik turto esančio valstybės nuosavybe perdavimas laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis pagal panaudos sutartis. Iki 2006 m. ginčijamas žemės sklypas iš viso nebuvo registruotas. Iki 2006 m. sklypas nuosavybės teise valstybei nepriklausė. Dėl to Druskininkų žemėtvarkos skyriaus 2006-02-01 sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis su VDA prieštarauja Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo 1 p. Sandoris prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ( LR CK 1.80 str. 1d.) yra niekinis ir negalioja.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Nurodė, kad apeliantės teiginiai yra nepagrįsti ir remiantis jomis teismo sprendimas naikinamas negali būti.
Apeliantė už valstybės išperkamą žemę, užimtą asmeniniu ūkiu, keliais ir t.t. jau yra pasirinkusi 0,35 ha ploto žemės sklypus .(duomenys neskelbtini) k. 2008-04-11 .(duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės matininkas projektuotojas dalyvaujant apeliantei paženklino žemės sklypų Nr. 543-1 Nr. 543-2 ribas ir surašė sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės biudžetinė įstaiga Vilniaus dailės akademija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaudos sutartis su atsakovu sudaryta remiantis teisės aktais ir negali būti pripažinta prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo normoms.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiųjų asmenų S. G. , J. P. , R. N. atsiliepimai 2008-05-13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi gražinti juos padavusiems asmenims, kadangi buvo praleisti įstatymo numatyti terminai atsiliepimams į apeliacinį skundą paduoti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė šioje byloje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Įstatymas) nuostatas atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos priimtų sprendimų, kuriais pažeidžiamos ieškovės teisės, atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais ir juos atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas yra specialus įstatymas. Jis nustatė pažeistų nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką. Šio įstatymo nuostatos ne visiškai sutampa su Lietuvos Respublikos galiojusio ir dabar galiojančio Civilinių kodeksų normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės įgijimo teisinius santykius. Taip atsitiko dėl objektyvių ekonominių ir socialinių pasikeitimų per pusės amžiaus laikotarpį. Šie faktoriai nulėmė nuosavybės teisių atkūrimo realias galimybes (ribotą restituciją). Jau paties įstatymo pavadinimas nusako jo paskirtį – nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Pagal archyvinius dokumentus, esančius šioje civilinėje byloje nustatyta, kad V. A. 1938 m., pagal .(duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo vienkiemiais planą ir eksplikaciją valdė 3,99 ha žemės ir 7,07 ha miško. Žemės sklype, į kurį nuosavybę prašo atkurti ieškovė pagal žemės sklypo istoriškai suformuotas ribas, yra trečiųjų asmenų J. P. , R. N. bei S. G. namų valdos, kurių suteikimas tretiesiems asmenims neginčijamas.
Sutinkamai su Įstatymo 12 str., žemė iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 str., jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui. Nagrinėjant bylą tretieji asmenys nurodė, kokiu pagrindu jie yra įgiję namų valdas ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-12-12 sprendimą Nr.15-2783 bei 2005-12-12 įsakymą Nr.15-ž-3309 bei įpareigoti atsakovą atkurti L. P. nuosavybės teisę natūra į žemė, esančią Druskininkų sav. .(duomenys neskelbtini) km., atsižvelgiant į istoriškai egzistavusios šio sklypo ribos ir pareiškėjos pageidavimą bei uždrausti atsakovams formuoti, tvirtinti ir leisti teisiškai registruoti trečiojo asmens S. G. sklypo ribas, kurios kertasi su ieškovės žemės sklypu Nr., .(duomenys neskelbtini) yra teisėta ir pagrįsta galiojančių įstatymų, kuriais vadovavosi pirmos instancijos teismas, ištirtų bei įvertintų įrodymų pagrindu (CPK 177, 183, 185, 265 str. 1 d.).
Dėl reikalavimo panaikinti iš dalies Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-12-12 sprendimą Nr.15-2784, įsakymą Nr.15-ž-3309, panaikinti Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr.15-ž-3355 „Dėl sklypo įregistravimo ir suteikimo naudoti“ trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus Dailės akademijai ir panaikinti 2006-02-01 valstybinės žemės panaudos sutartį Nr.Pn-15/06-1369, pagal kurią Druskininkų žemėtvarkos skyrius perdavė neatlygintinai naudotis 20 metų Vilniaus Dailės akademijai 2,051 ha žemės sklypą Nr. .(duomenys neskelbtini), esantį Druskininkų savivaldybėje, .(duomenys neskelbtini) km.
Asmuo, net ir nebūdamas sandorio šalimis, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu tiek, kiek tas sandoris pažeidžia jo teises. Tokia pat teisė egzistuoja ir administracinio teisės akto atžvilgiu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 1937 m. .(duomenys neskelbtini) kaimo eksplikaciją 29 šio kaimo savininkams, tarp jų ir A. A. , priklausė 2,23 ha žemės, t.y. 1/29 dalis žemės sklypo.
Esant tokioms aplinkybėms, nepriklausomai nuo dabartinės šio žemės sklypo paskirties ir priklausomybės, ginčijamo įsakymo ir sutarties dalis, kurie nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovės intereso, negali būti ieškovės ginčijami, todėl ieškovės suformuluotas reikalavimas minėto įsakymo ir sutarties atžvilgiu negali būti tenkinamas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ir šio ieškovės reikalavimo.
Dėl pažeistų ieškovės teisių.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-26 įsakymu Nr.376 patvirtintos žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 68 punktą, projekto autorius turi teisę paženklinti žemės sklypą asmeniui nedalyvaujant ir parengti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą, jei ženklinamas žemės sklypas yra suformuotas nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame projekte ir jei yra paženklinti gretimi žemės sklypai pretendentams.
Byloje (b.l. 1) yra valstybės ir savivaldybės institucijų patikrinimo medžiaga, kuri laikytina oficialiai rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 1 d.), patvirtinančiais, jog ieškovė įgyvendinti įstatymais jai suteiktą teisę dalyvauti sprendžiant kompetencijos klausimus už valstybės išperkamą žemę, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimų, kuriuos nurodo ieškovė iš dalies pripažinimo negaliojančiais.
Motyvuojamoji dalis
Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o L. P. apeliacinį skundą atmesti.