Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Redos Berčiūnienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. A. K. 2019 m. balandžio 15 d. apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama jai priklausantį automobilį Audi A2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punktą, nurodantį, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, t. y. būdama eismo dalyviu ir privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodama automobilį ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jai iš kairės pusės pėsčiųjų perėja einančią R. K. ir ją partrenkė. Dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai R. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs šeivikaulio viršutinės dalies lūžimu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamojo A. A. K. visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2019 m. balandžio 15 d. apie 9.50 val., jai priklausančiu automobiliu Audi A2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini). Jai važiuojant (duomenys neskelbtini), nuo autobusų stoties link (duomenys neskelbtini) kryptimi, prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), prie pėsčiųjų perėjos ji sustojo. Praleido pėsčiųjų perėja einančius apie keturis pėsčiuosius, kurie ėjo iš kairės pusės į dešinę, t. y. nuo restorano „(duomenys neskelbtini)“ link kultūros namų pastato. Praleidusi asmenis, pamatė pėsčiąjį nuo restorano „(duomenys neskelbtini)“ pastato, kuris įžengė į pėsčiųjų perėją ir ėjo link kultūros namų pastato. Šį vyrą ji praleido ir nepažiūrėjusi į kairę kelio pusę, pradėjo automobiliu važiuoti. Tik pradėjus judėti, staiga į jos automobilio kairės pusės priekinę dalį trenkėsi pėsčioji. Iš kur pėsčioji atsirado, nežino, jos nepamatė. Pamatė, kaip po smūgio pėsčioji krito ant pėsčiųjų perėjos. Išsigando, labai pasimetė. Iš priekio važiuojančių automobilių nebuvo, todėl pamanė, kad automobilį pastatys šone ir eis padėti pėsčiajai. Pamatė, kad prie pėsčiosios pribėgo kita moteris, padėjo atsikelti. Automobiliu iš įvykio vietos pavažiavo apie 28 metrus ir aikštelėje pasistatė, kad netrukdytų eismui. Pasistačiusi automobilį nuėjo prie nukentėjusios pėsčiosios. Dabar jau žino, kad moteris, kurią ji prabloškė pėsčiųjų perėjoje, yra R. K.. R. K. greitosios medicinos pagalbos automobiliu dėl patirtų sužalojimų buvo nugabenta į Prienų ligoninės priėmimo skyrių. Dėl eismo įvykio visiškai prisipažįsta, labai gailisi, pergyvena, jai dėl to pablogėjo sveikata. Po įvykio, antrą dieną, nuvyko pas nukentėjusiąją R. K., į namus, aplankė. R. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydėsi namuose ambulatoriškai. Ji R. K. atsiprašė, nuvežė lauktuvių, gėlių. R. K. priėmė lauktuves, atsiprašymus. Iš bendravimo suprato, kad R. K. pretenzijų neturės. R. K. pasakė, kad ji kreiptųsi į draudimą ir draudimas patirtus nuostolius apmokės. Eismo įvykio metu buvo blaivi. Domėjosi ir draudimas jai minėjo, kad R. K. už eismo įvykio metu patirtus sužalojimus išmokės piniginę sumą. Maždaug gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, kalbėjosi su R. K., kuri pasakė, kad draudimas išmokėjo 1 000,00 Eur. 2019 m. birželio 21 d. telefonu kalbėjosi su R. K., kuri jai pasakė norinti papildomai gauti iš jos 300,00 Eur neturtinę žalą. Sutiko R. K. atlyginti neturtinę žalą ir į jos asmeninę sąskaitą pervedė 300,00 Eur (b. l. 109 – 110, 114 – 115, 118).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nuketėjusioji R. K. parodė, kad 2019 m. balandžio 15 d apie 9.00 val., nuėjo į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Apie 9.48 val., išėjusi iš banko (duomenys neskelbtini) nuėjo prie pėsčiųjų perėjos, esančios netoli kultūros namų pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Čia prie gatvės sustojo ir ketino pėsčiųjų perėja eiti į kitą (duomenys neskelbtini) pusę, link (duomenys neskelbtini) namo. Prie pėsčiųjų perėjos sustojo. Tuo metu per pėsčiųjų perėją nuo (duomenys neskelbtini) namo, link jos ėjo lyg trys žmonės. Minėtas būrelis žmonių perėjo pėsčiųjų perėją. Tuo metu pasižiūrėjo tiek į dešinę pusę, tiek į kairę kelio pusę. Matė iš dešinės pusės tamsios spalvos automobilį. Ar automobilis važiavo, ar buvo sustojęs, nežino. Matė, kad nuo (duomenys neskelbtini) namo į pėsčiųjų perėją įžengė vyras. Tuo metu, įsitikinusi, kad žengti saugu, įžengė į pėsčiųjų perėją ir ėjo į kitą (duomenys neskelbtini) pusę. Einant perėja ir likus apie trims žingsniams iki kitos pėsčiųjų perėjos pusės krašto, pajuto smūgį į dešinę koją. Po smūgio nukrito gatvėje. Prisimena, kad atsisėdo gatvėje ir pamatė, kad važiuojamojoje kelio dalyje, pačioje perėjoje yra sustojęs tamsios spalvos automobilis, kurį vairavo moteris. Moteris iš automobilio išlipo ir priėjo prie jos. Šalia buvo priėjusi ir kita pėsčioji. Priėjusi vairuotoja pasakė, kad jos, einančios per pėsčiųjų perėją, nepamatė. Jai pradėjo skaudėti dešinę koją. Buvo iškviesta greitoji. Atvykusi greitoji pagalba ją nuvežė į Prienų ligoninės priėmimo skyrių kur jai nustatė dešinės kojos šeivikaulio galvos lūžį. Po apžiūros dešinė koja buvo įmobilizuota. Ar automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas, nežino. Dėl sužalojimo gydėsi iki 2019 m. birželio vidurio, jautė dešinėje kojoje skausmus, kurie jai iki dabar jaučiami. Dėl patirto sužalojimo negali atsitūpti, nes jaučia skausmą. Praėjus mėnesiui po eismo įvykio kreipėsi į kaltininkės A. A. K. transporto priemonės draudimą AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuris dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų išmokėjo 1 000,00 Eur. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, išgyvenimų, turėtų būti atlyginta papildomai 300,00 Eur neturtinė žala (b. l. 41 – 42, 44 – 45).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jos visiško prisipažinimo įrodyta bei nukentėjusiosios parodymų įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. Š. parodė, kad 2019 m. balandžio 15 d. apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini), ėjo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) esančios perėjos, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) pastato. Atėjusi prie pėsčiųjų perėjos, pamatė kaip pėsčiųjų perėja, iš priešingos pusės, nuo kultūros namų pastato, link (duomenys neskelbtini) pastato, ėjo iš matymo pažįstama moteris, vardu R.. R. buvo pėsčiųjų perėjos viduryje. Jos dėmesys buvo nukreiptas į R., todėl negali pasakyti, ar per pėsčiųjų perėją ėjo daugiau pėsčiųjų, ar tuo metu buvo sustojęs prie pėsčiųjų perėjos automobilis. Jai tik priėjus prie pėsčiųjų perėjos ir matant pėsčiųjų perėja einančią į kitą gatvės pusę R., jos dėmesys buvo kažkur trumpam nukrypo, tačiau po to išgirdo garsą, lyg bumbtelėjimą, ir pamatė kaip R. nuo pėsčiųjų perėjos buvo nublokšta į važiuojamąją kelio dalį. Dėl išgąsčio negali pasakyti kur buvo automobilis. Priėjo prie R., kuri važiuojamojoje kelio dalyje ar sėdėjo, ar gulėjo, gerai neprisimena, tačiau bandė keltis. R. nuvedė prie (duomenys neskelbtini) pastato. R. skundėsi, kad jai skauda koją, todėl praeivė iškvietė greitąją. Tuo metu prie jų priėjo moteris, kaip suprato, automobilio vairuotoja. Moteris R. atsiprašinėjo, sakė jai, kad jos nematė. Neužilgo atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Girdėjo kaip vairuotoja pasakė, kad patraukė automobilį į aikštelę, kad netrukdytų eismui (b. l. 69 – 70).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. P. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 15 d. apie 9.50 val. A. A. K., vairuodama jai priklausantį automobilį Audi A2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, partrenkė pėsčiųjų perėjoje ėjusią pėsčiąją R. K., kuri dėl patirtų sužalojimų išvežta į gydymo įstaigą. Jai nustatytas šeivikaulio galvos lūžis. Alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. A. Kavaliauskienė vairavo blaivi (nustatyta 0.00 promilių blaivumas) (b. l. 6).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu esanti nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kuri pažymėta iš abiejų pusių kelio ženklais Nr. 533, 534, bei horizontaliuoju kelio ženklinimu ,,Zebras“. Kelio plotis pėsčiųjų perėjos ribose 9 m. Nuo pėsčiųjų perėjos, dešinėje pusėje, šiaurės kryptimi 28 m. atstumu, stovėjimo aikštelėje, pažymėtoje nurodomuoju kelio ženklu Nr. 528, stovi automobilis Audi A2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9 – 13).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole apžiūros metu užfiksuoti transporto priemonės Audi A2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai – suskilęs kairės pusės priekinis žibintas, sutrūkinėję priekinio kairės pusės bamperio dažai (b. l. 14 – 18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. K. šeivikaulio viršutinės dalies lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šeivikaulio viršutinės dalies lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas vienmomentiškai (b. l. 57).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. kaltinamosios prisipažinimas, nuketėjusiosios ir liudininkės parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. K. nevykdė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimo – vairuodama automobilį ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jai iš kairės pusės pėsčiųjų perėja einančią R. K. ir ją partrenkė. Dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. K. sveikata.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios A. A. K. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. A. K. dėl KET pažeidimo, numatančio kad vairuotojas artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, pasitvirtino. Kaltinamoji būdama eismo dalyviu ir privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodama automobilį ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jai iš kairės pusės pėsčiųjų perėja einančią R. K. ir ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai R. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs šeivikaulio viršutinės dalies lūžimu.

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Pati kaltinamoji neginčija, kad sužalojo nukentėjusiąją. Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi avariją ir nukentėjusiosios asmens sveikatos sutrikdymą buvo kaltinamojo padarytas KET 30 punkto pažeidimas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai R. K. kliniškai nustatyta šeivikaulio viršutinės dalies lūžimas, t. y. sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šeivikaulio viršutinės dalies lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvada. Kaltinamoji transporto priemonę vairavo būdama blaivi, todėl jos veika pasekmių atžvilgiu kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kaip padarytas neatsargus nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Teismas konstatuoja, kad A. A. K. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 123 – 125, 127).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas neatsargus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 2 dalis).

A. A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. A. K. – neteista (b. l. 82 – 84), bausta administracine tvarka (b. l. 99 – 101), pensininkė, nedirbanti (b. l. 102). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog A. A. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajai A. A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 121 – 122) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 21 (dvidešimt vieno) MGL (1 050,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir A. A. K. paskirti galutinę 14 (keturiolikos) MGL (700,00 (septynių šimtų)) Eur baudą.

Palikti galioti A. A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąją A. A. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajai A. A. K., nukentėjusiajai R. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Nesutikdama su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.