Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-662-1520-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-12-21
Bylos Nr.: A-662-1520-09
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas: E. R., V. R., R. R.
Atsakovas: Telšių apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo: V. Š.

Kategorijos

11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
11.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A662-1520/2009Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1; 11.5.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,dalyvaujant pareiškėjai E. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. R., V. R. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. R., V. R. ir R. R. skundą atsakovei Telšių apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir neturtinės žalos atlyginimo (tretysis suinteresuotas asmuo - V. Š.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjos E. R., V. R. ir R. R. skundu (b. l. 2-9, I t.) bei patikslintais skundais (b. l. 66; 88-94, I t.; b. l. 2-7, 150-151, III t.) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamos nutraukti Telšių apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Administracija) ir Mažeikių žemėtvarkos skyriaus neteisėtus veiksmus – vilkinimą, sprendžiant V. R. nuosavybės teisės atkūrimą į žemės sklypą Nr. 376 (namų valda) (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bendro ploto 0,30 ha ir įpareigoti sutvarkyti namų valdos įteisinimo bylą (atliekant kadastrinius matavimus iš valstybės lėšų) iki 2009 m. birželio 1 d., įpareigoti grąžinti 0,60 ha ploto mišką (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, pagal E. R. parašu patvirtintus grąžintino miško plotus, nustatant terminą įregistruoti nuosavybę pretendentams į mišką iki 2009 m. birželio 1 d.; priteisti iš atsakovės pareiškėjoms E. R., V. R., R. R. kiekvienai po 5000 litų neturtinės žalos.

Nurodė, kad 1991 m. spalio 21 d. Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai buvo pateiktas V. R. prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių rajone, bendras plotas 37,08 ha, žemės grąžinimą atidedant 6 metams. Mirus V. R., 1993 m. turto paveldėtojais pagal testamentą tapo V. R., V. R. ir E. R.. 1997 m. V. R. kreipėsi į Mažeikių žemėtvarką dėl žemės (miško) grąžinimo ir parašė savo vardu prašymą, kad 2,75 ha žemės būtų perkelta į (duomenys neskelbtini) kaimą. Mažeikių žemėtvarkos skyrius 1999 m. atsiuntė užpildytą prašymą, kuriame nurodė, jog pasirašyti turi visi paveldėtojai dėl 2,45 ha perkėlimo į (duomenys neskelbtini) kaimą (0,3 ha). Tais pačiais metais Administracija patenkino 2,45 ha žemės perkėlimą į (duomenys neskelbtini). 2000 m. Mažeikių žemėtvarkos skyrius pasiūlė dalį grąžintinos žemės 35,33 ha perkelti į (duomenys neskelbtini) kaimą. 2002 m. buvo patvirtinta nuosavybė į ganyklą 1,84 ha. E. R. 2003 m. lapkričio 6 d. Administracijai ir Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl lygiaverčio sklypo suprojektavimo. Apie tai, kad yra praleistas paraiškos padavimo terminas dėl sklypo projektavimo, pareiškėjos nežinojo iki 2006 m. rugpjūčio 30 d. Administracijai atsakius į pareiškėjos 2006 m. liepos 26 d. raštą, atsakovė tik tada nurodė, kad yra pasibaigęs prašymų priėmimo terminas. Tik bylos eigoje Administracija ir Mažeikių žemėtvarkos skyrius iš dalies išsprendė V. R. žemės grąžinimo klausimą. Nurodė, kad grąžintino sklypo Nr. 235 (339-3) dalis išnuomota kitiems asmenims ir pretendentams, nėra suteikiama teisė susipažinti su Telšių apskrities viršininko administraciniu aktu dėl kelio servituto sklype Nr. 249 (339-1), dėl to patiria išgyvenimų, stresą, nes nesilaikoma susitarimo, pažeidžiamos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau - ir Metodika) 20.4.2, 96, 96.2, 96.2.4 punktų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.114 straipsnio nuostatos. Pareiškėjos negalėjo pradėti ūkininkauti, neteko tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenis, patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nes išgyvena nuolatinį stresą, nerimą ir tai atsiliepė jų sveikatai. Pažymėjo, kad vilkinimo veiksmai yra įrodyti ir rašytiniais įrodymais, t. y. pareiškėjų rašytais laiškais, reikalaujant pateikti dokumentus ir atsakovės dokumentais, kuriuose yra klaidinanti informacija, arba ji yra išvis nepateikiama, neatsakoma į raštus. Pareiškėjos asmeniškai žemės reikalus tvarko nuo 1997 m., kai paveldėjo žemę po V. R. mirties ir negali susigrąžinti žemės.

Atsiliepimas

Atsakovė Telšių apskrities viršininko administracija atsiliepimais į pareiškėjų skundą ir patikslintus skundus (b. l. 102-104; 153-154, II t.) prašė pareiškėjų skundą ir patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovės nuomone, pareiškėjos turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į namų valdą ir mišką, tai yra daroma, ir procesas nėra pasibaigęs, tačiau proceso negali pagreitinti, nes yra tam tikri reikalavimai. Nurodė, kad pareiškėjos buvo informuotos, jog norint greičiau įteisinti namų valdos sklypą, teisės aktais nustatyta tvarka kadastrinius matavimus jos gali atlikti savo lėšomis. Miškas, kurio plotas 0,60 ha, yra suprojektuotas šiuo metu rengiamame (duomenys neskelbtini) k.v. projekto papildyme. Dėl miško vyksta svarstymo procedūros ir artimiausiu metu jos bus baigtos: matininkas pateiks žemėtvarkos skyriui projektą, kurį tvirtina apskrities viršininkas įsakymu, ir po to baigiamos visos procedūros dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjų reikalavimą priteisti joms iš atsakovės 15000 litų neturtinės žalos priėmė nagrinėti, o kitus reikalavimus atsisakė priimti.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atskiruoju skundu (b. l. 169-172, II t.) prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti reikalavimą pakeisti Administracijos 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1809 priedą Nr. 1, eilės Nr. 11, V. R., išbraukiant 14 grafoje įrašą: kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) ir nutraukti Administracijos ir Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus neteisėtus veiksmus – vilkinimą sprendžiant V. R. nuosavybės teisės atkūrimą į žemės nuosavybę Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, ir įpareigoti V. R. sklypo Nr. 339-1 ribų paženklinimo abrise panaikinti servitutinį kelią; išspręsti klausimą iš esmės bei įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti šiuos skundo reikalavimus ir nagrinėti juos iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 4 d. nutartimi Nr. AS143-184/2008 atskirąjį skundą patenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartį pakeitė: nutarties dalį, kuria atsiakyta priimti pareiškėjų reikalavimą pakeisti Administracijos 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1809 priedą Nr. 1, eilės Nr. 11, V. R., išbraukiant 14 grafoje įrašą: kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) ir nutraukti Administracijos ir Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus neteisėtus veiksmus – vilkinimą sprendžiant V. R. nuosavybės teisės atkūrimą į žemės nuosavybę Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, ir įpareigoti V. R. sklypo Nr. 339-1 ribų paženklinimo abrise panaikinti servitutinį kelią, panaikino ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

III.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundo bei patikslinto skundo reikalavimą patenkino iš dalies ir įpareigojo Administraciją atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. 376 (namų valda) 0,30 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bei į mišką 0,60 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjų skundo bei patikslinto skundo reikalavimą dėl 15000 litų neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog aprobuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. praktikoje, administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose apibrėžta, kad nagrinėjant skundus dėl apskričių viršininkų ar kitų kompetentingų institucijų vilkinimo priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turi būti nustatyta, ar yra visos įstatymo numatytos sąlygos, kuriomis esant gali būti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. nustatyti, ar yra pateikti ir parengti visi dokumentai, be kurių sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti priimtas.

Apibendrinęs Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 punktą, įtvirtinantį, kad teisę naudotis valstybine žeme suteikia miestų (rajonų) valdybos, Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintos ,,Žemės servitutų nustatymo įregistravimo ir panaikinimo tvarkos“ (toliau – ir Tvarka) 6.3 punktą, Metodikos 10.4, 10.5, 20, 20.1, 20.4, 20.4.2, 40, 56, 60, 88, 88.2, 96, 96.2, 96.2.4, 112 punktus, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 17 straipsnio 1 dalį, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos XIV skirsnį, 103 punktą, teismas konstatavo, kad apskrities viršininkas negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kol kitos institucijos nepateikia reikiamų dokumentų. Nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog mirus V. R., jo įpėdinės keitė mirusiojo valią ir nepageidavo, kad žemė būtų grąžinta natūra buvusioje vietoje (b. l. 17, 27, 29, I t.; b. l. 10, 18, 19, II t.). Taip pat ilgą laiką su institucijomis vyko susirašinėjimai, nes pareiškėjos įrodinėjo, jog V. R. turėjęs 2.85 ha ganyklų, 5 ha pievų ir ganyklų, tačiau tokie duomenys, kad tai buvo bendros ganyklos, nebuvo nurodyti jokiuose archyviniuose dokumentuose, todėl žemių ribos buvo tikslinamos liudytojų pagalba (b. l. 33, 36, I t.). Dėl ilgo susirašinėjimo ir nuosavybės įrodinėjimo 2003 m. gegužės 5 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. 994 buvo pakeista 2001 m. gegužės 21 d. išvada Nr. 2960 (b. l. 38, I t.). Taip pat byloje yra įrodymai, kad 2004-2005 m. nebuvo parengtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, nes vienas matininkas mirė, jį pakeitė kitas, kuris 2004 m. atsisakė darbo. Projektas buvo papildytas ir patvirtintas tik 2006 m. (b. l. 58, II t.) Teismas konstatavo, kad Telšių apskrities viršininkas neturėdamas visų reikiamų dokumentų negalėjo laiku atkurti nuosavybės, todėl priėjo prie išvados, jog atsakovė nevilkino veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė CK VI knygos XXII skyriaus I skirsnio nuostatas ir pažymėjo, kad pareiškėjos, siekdamos neturtinės žalos atlyginimo, reikalingų įrodymų teismui nepateikė. Nurodė CK 485, 484, 483 straipsnius, 2001 m. liepos 1d. įsigaliojusio CK 6.271, 6.246-6.250 straipsnius, ir priėjo prie išvados, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais, kaip ir turtinė žala, t. y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus argumentus, juos atmetė, kaip nepagrįstus, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovės veiksmuose kaltė nenustatyta, ilgas susirašinėjimas su pareiškėjais bei žemėtvarkos skyriais nesuteikia teisės pripažinti vilkinimo. Pabrėžė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog dėl Administracijos kaltų veiksmų patyrė išgyvenimų, sukrėtimą, stresą bei E. R. suteiktas invalidumas, yra niekuo neparemti tvirtinimai, nes neleidžia teigti, kad jie kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Sukrėtimas, stresas – abstraktūs faktiniais duomenimis nepatvirtinti teiginiai. Priėjo prie išvados, kad nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, visiškai paneigiama teisė į neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ne tik nuo atsakovės valios priklauso likusios nuosavybės atkūrimas, bet ir nuo kitų institucijų veiksmų, vadovaudamasis protingumo principu, įpareigojo atsakovę atkurti nuosavybę į buvusio savininko V. R. likusią nuosavybę – į žemės sklypą Nr. 376 (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bendro ploto 0,30 ha bei į mišką 0,60 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, nenustatant tikslaus termino, o reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

IV.

Pareiškėjos E. R., V. R., R. R. apeliaciniu skundu (b. l. 186-191, III t.) ir patikslintu apeliaciniu skundu (b. l. 198-203, III t.) prašo pareiškėjų skundą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į namų valdą 0,30 ha (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir 0,60 ha miško (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, patenkinti – įpareigoti atsakovę atlikti kadastrinius matavimus valstybės lėšomis ir sutvarkyti namų valdos ir miško įteisinimo bylą iki 2009 m. birželio 1 d.; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria teismas atmetė pareiškėjų reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo – E. R. 5000 litų, V. R. 5000 litų ir R. R. 5000 litų, ir patenkinti pareiškėjų skundą – priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) sutinka su teismo patenkintu reikalavimu, tačiau atkreipia dėmesį, kad teismas neišsprendė pareiškėjų su šiuo reikalavimu susijusio papildomo reikalavimo – įpareigoti atsakovę sutvarkyti grąžintino namų valdos įteisinimo bylą (atliekant kadastrinius matavimus iš valstybės lėšų) iki 2009 m. birželio 1 d. Nurodo Geodezijos ir kartografijos įstatymo (2006-12-21 redakcija) 7 straipsnio 2 punktą, numatantį, kad geodezinių tinklų, topografinių žemėlapių ir planų bei geodezinių planų bazių paruošimas finansuojamas iš savivaldybių biudžeto lėšų. Pažymi, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 90 straipsnį, nes netyrė ir nevertino faktinių bylos aplinkybių, patvirtinančių, kad pagrindą kreiptis pareiškėjoms į teismą sudarė atsakovės vilkinimo veiksmai (neveikimas) neatkuriant įstatymo nustatyta tvarka nuosavybės į V. R. žemę ir mišką, neįvertino, kad pareiškėjoms grąžintinų žemių miško (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimas buvo atliktas 2006 m. (b. l. 58, II t.), dalis žemės ir dalį miško atsakovė grąžino tik 2008 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. P1Ž-1059, po pareiškėjų kreipimosi į teismą. Prieina prie išvados, kad atsakovė ėmėsi veiksmų atkurti nuosavybę į buvusio savininko turtą tik pareiškus skundą teismui ir gavus Nacionalinės žemės tarnybos 2007 m. spalio 3 d. išvadą, kurioje nustatyti pažeidimai atkuriant nuosavybės teisę į V. R. turtą. Pabrėžė, kad teismas nepasisakė, kodėl netenkino pareiškėjų reikalavimo nustatyti atsakovei terminą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Mano, kad neišsprendus šio reikalavimo, atsakovei ir toliau sudaromos sąlygos vilkinti žemės ir miško grąžinimą. Atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą;

2) teismas nesilaikė ABTĮ 57 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų, kadangi neįvertino, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas buvo atliktas pažeidžiant pareiškėjų teises – 2006 m. liepos 25 d. atsakovės priimtu įsakymu Nr. P1Ž-1809 (b. l. 140, I t.), patvirtintas priedas Nr. 1, kuriuo patvirtintas kelio servitutas pareiškėjoms grąžintiname žemės plote, pažeidžiant jų teises (b. l. 46, I t.). Teismas taip pat neįvertino, kad kelio servitutas buvo suderintas tik teismo posėdžio metu, trečiajam asmeniui V. Š. pripažinus, kad kelio servitutu gali naudotis nustačius jį kitoje pareiškėjų žemės sklypo dalyje, nepažeidžiant jų teisių;

Atsiliepimas

3) atsakovės 2006 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. 203 (b. l. 56, 57, I t.) nurodyta aplinkybė, kad pretendentai prašymą dėl V. R. žemės grąžinimo pateikė pasibaigus nustatytam terminui, neatitinka tikrovės, nes byloje yra įrodymai, kad 2003 m. birželio 18 d. pretendentės kreipėsi į Mažeikių rajono Žemėtvarkos skyrių dėl V. R. žemės-miško grąžinimo; vyr. žemėtvarkininkės A. K. 2005 m. lapkričio 15 d. rašte Mažeikių žemėtvarkos skyriui nurodyta, kad papildomai gavus piliečių prašymus buvo patikslinta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia 2003 m. rugpjūčio 9 d., o projektas patvirtintas 2003 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 2508. Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepalaikė savo 2006 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. R-203 pareikšto motyvo, kad pretendentai yra praleidę prašymo dėl žemės grąžinimo terminą. Konstatuoja, kad atsakovė vilkino pareiškėjoms priklausančios teisės į žemę grąžinimą, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė nepriėmė sprendimo dėl žemės grąžinimo, nes kitos institucijos nepateikė reikiamų dokumentų;

4) teismas nevertino, kad 2006 m. gegužės 18 d. atsakovė sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. V9-N61/2006-0219 daliai pretendentams grąžintinos žemės 5,94 ha su pašaliniu asmeniu R. S., pažeidžiant Metodikos 96, 96.2, 96.2.4 punktus, taip pažeisdami pretendentų teisę patiems naudotis žeme ir gauti už tai pajamas;

5) teismas nevertino Nacionalinės žemės tarnybos 2007 m. spalio 3 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-R-887-1176 pateiktų išvadų, kad atsakovei pavedama pakartotinai organizuoti buvusio savininko V. R. neatlygintinai grąžintino žemės sklypo ženklinimą vietovėje, dalyvaujant žemėtvarkos skyriaus atstovui. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina pretendenčių kreipimosi į atsakovę dėl žemės grąžinimo vilkinimo pagrįstumą;

6) teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės veikos neteisėtumą pareiškėjos grindžia bendrojo pobūdžio teiginiais, o ne konkrečiais įrodymais. Mano, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų. Nurodo, kad E. R. buvo nustatytas neįgalumas, visos pareiškėjos patyrė išgyvenimus, materialinius nuostolius. Pažymi, kad neteisėti administracijos ir žemėtvarkos veiksmai tęsiasi ir pareiškėjos prarado viltį atkurti nuosavybės teisę į žemę. Taip pažeidžiamas Konstitucijos 23 straipsnis, Atkūrimo įstatymo normos, teisėtų lūkesčių principas.

Atsakovė Telšių apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 2-5, IV t.) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos sprendimą palikti galioti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) išdėsto faktines aplinkybes ir konstatuoja, kad pareiškėjos pačios ne kartą atidėliojo žemės grąžinimą natūra, ne kartą keitė mirusio tėvo V. R. valią bei Administracijos ir Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus raštais buvo raginamos kuo greičiau apsispręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. R.;

2) pareiškėjos 2002 m. pabaigoje liudytojų pagalba nustatė, kad V. R. žemė (miškas) buvo ne viename, o dviejuose sklypuose, tačiau į dalį naujai parodyto 1,84 ha miško sklypo jau buvo atkurtos nuosavybės teisės gretimo sklypo savininko įpėdinei B. K.;

3) pareiškėjos, pasirinkdamos Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, lygiavertį 1,75 ha žemės sklypą Nr. 339-1, žinojo apie jame esantį servitutinį kelią ir galėjo rinktis kitą lygiavertį žemės sklypą;

4) nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą ir tempą lemia ne Administracijos darbuotojų norai, bet valstybės turimi materialiniai ištekliai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 81 straipsnio reikalavimus, nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nustatyta, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2008 m. lapkričio 26 d. gautas pareiškėjų patikslintas skundas, kuriuo prašoma nutraukti Telšių apskrities viršininko administracijos ir Mažeikių žemėtvarkos skyriaus neteisėtus veiksmus – vilkinimą, sprendžiant V. R. nuosavybės teisės atkūrimą į žemės sklypą Nr. 376 (namų valda) (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bendro ploto 0,30 ha ir įpareigoti sutvarkyti namų valdos įteisinimo bylą (atliekant kadastrinius matavimus iš valstybės lėšų) iki 2009 m. birželio 1 d., įpareigoti grąžinti 0,60 ha ploto mišką (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, pagal E. R. parašu patvirtintus grąžintino miško plotus, nustatant terminą įregistruoti nuosavybę pretendentams į mišką iki 2009 m. birželio 1 d. bei priteisti iš atsakovės pareiškėjoms E. R., V. R., R. R. kiekvienai po 5000 litų neturtinės žalos. Šiuos du reikalavimus kaip pagrindinius E. R. nurodė ir 2008 m. lapkričio 26 d. vykusiame teismo posėdyje (b. l. 164, III t.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje abstrakčiai pasisakė dėl vilkinimo atkuriant nuosavybės teises. Priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, jam trūksta nuoseklumo ir logiškumo, jame daug neaiškių ir ginčytinų teiginių. Analizuojant atsakovės veiksmus konstatuojama, kad apskrities viršininkas negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kol kitos institucijos nepateikia dokumentų. Šiuo atveju neaišku, apie kokias institucijas kalbama, nors pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nuosavybės teisių atkūrimas į žemę kaimo vietovėje, yra išimtinai priskiriamas apskrities viršininko kompetencijai, o rajonų žemėtvarkos skyriai yra apskrities viršininko administracijos struktūriniai padaliniai. Ginčijamas sprendimas iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio aplinkybėmis (kitos institucijos nepateikė reikiamų dokumentų, pareiškėjos keitė valią, ilgą laiką vyko susirašinėjimai, nebuvo parengtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas), kurių išsami ir detali analizė bei vertinimas neatliktas.

Sprendimo motyvuojamojoje dalyje daroma išvada, kad Telšių apskrities viršininkas, neturėdamas visų reikiamų dokumentų, negalėjo laiku atkurti nuosavybės, todėl negalima teigti, jog atsakovas vilkino veiksmus bei taip pat nurodoma, jog įvertinęs pareiškėjų pateiktus argumentus, teismas juos atmeta kaip nepagrįstus, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovo veiksmuose kaltė nenustatyta, ilgas susirašinėjimas su pareiškėjais bei žemėtvarkos skyriais nesuteikia teisės pripažinti vilkinimą. Tuo tarpu rezoliucinėje dalyje teismas nusprendžia pareiškėjų E. R., V. R. bei R. R. skundo bei patikslinto skundo reikalavimą patenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovą Telšių apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. 376 (namų valda) 0,30 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bei į mišką 0,60 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. priima pareiškėjų atžvilgiu teigiamą sprendimą, tačiau atmeta kaip nepagrįstą skundo ir patikslinto skundo reikalavimą dėl 15 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Taigi konstatuotina, kad objektyviai, pilnutinai bei visapusiškai nėra išanalizuotas Telšių apskrities viršininko (administracijos) veiksmų atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko V. R. žemę vilkinimo faktas.

Šiaulių apygardos administracinis teismas taip pat visiškai nenagrinėjo 2008 m. lapkričio 26 d. pareiškėjų patikslintame skunde suformuluoto reikalavimo, dėl pareiškėjų ir atsakovės argumentų pagrįstumo šio reikalavimo aspektu visai nepasisakė, nors tokią pareigą turėjo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalį bei 87 straipsnio 4 dalį, todėl darytina išvada, kad sprendimas šioje dalyje yra be motyvų. Apeliacinės instancijos teismas šių klaidų (sprendimo dalis dėl vilkinimo atlikti veiksmus fakto nemotyvuota iš dalies, sprendimo dalis dėl 2008 m. lapkričio 26 d. patikslintame skunde pateikto reikalavimo pagrįstumo visiškai nemotyvuota) ištaisyti negali, nes būtų atimta administracinės bylos proceso šalių teisė į apeliaciją. Dėl išdėstyto administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė