Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas J. J. patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 104-105) prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities archyvo 2006 m. liepos 28 d. pažymą dėl pastatų Nr.(10.6.)V 10-3760, VĮ Registrų centras Kauno filialo sprendimą ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 360 dėl atsisakymo ištaisyti nekilnojamojo turto registro duomenis, panaikinti registre įrašą Nr. 44/637791, kuriuo gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, 2006 m. rugsėjo 7 d. įregistruoti M. J. vardu bei įpareigoti VĮ Registrų centras nurodytus pastatus įregistruoti ieškovo vardu; 2) pripažinti negaliojančiais Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarės 2006 m. spalio 17 d. M. M. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. 5185, ir 2006 m. spalio 12 d. A. J. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. 5095, kiekvienai į 1/6 dalį pastatų; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad nuo 1955 m. jo tėvai P. J. ir M. J. buvo Kauno rajono Zapyškio kolūkio nariai ir kartu su savo vaikais sudarė kolūkiečių kiemą. 1977 m. mirus tėvui kolūkiečių kiemo galva buvo įregistruota motina, tačiau M. J. 1979 m. išsikėlė gyventi pas dukrą S. V., o 1986 m. Zapyškio kaime nusipirko gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus. Kadangi M. J. išėjo iš kolūkiečių kiemo ir neatsidalino kiemo turto, todėl ieškovui, kaip paskutiniam kolūkiečių kiemo nariui, liko gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, ir jis 1986 m. ūkinėse knygose buvo įrašytas kaip ūkio savininkas, 1985 m. jam buvo išskirtas 2,29 ha pasodybinis žemės sklypas. 2006 m. rugsėjo 7 d. VĮ Registrų centras Kauno filialas įregistravo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius Dievogalos km. Zapyškio sen., Kauno r., ieškovo motinos M. J., mirusios 1995 m. vasario 17 d., vardu. Tačiau kadangi ieškovas nuo 1986 m. ūkinėse knygose buvo įrašytas kaip ūkio savininkas, vienas valdė pastatus, mokėjo mokesčius iki pat 2006 m., todėl daiktinės teisės į pastatus galėjo būti įregistruotos tik jo vardu. Dėl neteisėto įrašo ištaisymo jis 2006-10-19 VĮ Registrų centro Kauno filialui padavė skundą, kartu pateikdamas Kauno apskrities archyvo 2006 m. kovo 29 d. pažymą, pagal kurią ginčo pastatai nuo 1986 m. iki 1998 m. ūkinėse knygose įrašyti jo vardu. Tačiau VĮ Registrų centro Kauno filialas atsisakė panaikinti neteisėtą įrašą, motyvuodamas tuo, kad įrašą atliko Kauno apskrities archyvo 2006 m. liepos 28 d. pažymos Nr. (10.6)V-3760 dėl išrašų iš ūkinių knygų pagrindu. Ieškovas VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą apskundė VĮ Registrų centrui, tačiau pastarasis jo skundą atmetė tuo pačiu pagrindu, ir dėl to, kad jis nepateikė dokumentų, kuriais būtų nuginčyta nurodyta pažyma. Ieškovas su tokiu sprendimu nesutinka, nes Kauno apskrities archyvo 2006 m. liepos 28 d. pažymoje Nr.(10.6)V-3760, kurios pagrindu atlikta teisinė registracija, yra pateikti nepilni iki 1985 m. duomenys, nuslepiant vėlesnius 1986-1998 m. duomenis, kurie patvirtina, kad nuo 1986 m. gyvenamojo namo ir ūkio pastatų savininku buvo ieškovas. Pažymos pagrindu įregistravus statinius M. J. vardu, neteisėtai iš jo atimtos nuosavybės teisės į pastatus. Dėl nurodytų aplinkybių minėta archyvo pažyma bei teritorinio registratoriaus įrašas ir centrinio registratoriaus sprendimas dėl atsisakymo panaikinti neteisėtą įrašą yra neteisėti ir turi būti panaikinti. Kauno rajono 2 notarų biuro notarė atsakovėms M. M. bei A. J. išdavė paveldėjimo teisės liudijimus, kiekvienai į 1/6 dalį pastatų. Kadangi nuosavybės teisės į pastatus M. J. vardu įregistruotos neteisėtai, todėl atsakovės negalėjo paveldėti ginčo pastatų, ir joms išduoti paveldėjimo teisės liudijimai turi būti pripažinti negaliojančiais.

Šalies argumentai

Ieškovo reikalavimą panaikinti atsakovės prašymu išduotą Kauno apskrities archyvo 2006 m. birželio 28 d. pažymą dėl pastatų Nr.(10.6.) V 10-3760 teismas tenkino, pripažindamas, kad ieškovo argumentai, jog ši pažyma suklastota, nes joje nepateikti archyvo duomenys už 1986-1995 m. laikotarpį, yra pagrįsti. Ginčijamoje pažymoje nurodytas pagrindas F.R-590 ap.2, tačiau joje neįrašytos žinios apie M. J. vardu registruotą ūkį už 1986-1990 m. laikotarpį, nors išraše iš ūkinių knygų asmeninė sąskaita Nr.232 (archyve registruotas pagrindas Nr. F.R-590 ap.2) skiltyje „šeimos galva“ – J. M. pavardė išbraukta ir vietoje jos įrašyta J. J., Pijaus. Kadangi šie duomenys archyvui buvo žinomi, todėl jie ginčijamoje pažymoje turėjo būti nurodyti, be to jie buvo nurodyti ir ankstesnėje 2006 m. kovo 29 d išduotoje to paties archyvo pažymoje Nr.(10.6.) V 10-1516. Teismas pripažino, kad ginčijama pažyma buvo išduota pažeidžiant teisės norminių aktų nustatytą tvarką ir prieštarauja vienam valstybės archyvų uždavinių – saugomų dokumentų pagrindu išduoti pažymas.

Šalies argumentai

Atsakovė M. M. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, ir priėmus naują sprendimą ieškinį atmesti, sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas paliktas nenagrinėtu, palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialines teisės normas dėl nuosavybės teisių atsiradimo pagrindo, kolūkiečio kiemo, sprendimo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, išeita už ieškinio reikalavimo ribų. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš atsakovų visas atstovavimo išlaidas, kadangi ne visi ieškovo reikalavimai buvo patenkinti, be to, atstovavimo išlaidos priteistos iš visų atsakovų, o žyminis mokestis – tik iš atsakovių M. M. ir A. J.. Taip pat mano, kad teismas išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, nes tenkino ieškovo reikalavimą dėl VĮ Registrų centro 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimo panaikinimo, tačiau panaikino ne sprendimą, bet šio sprendimo ir 2006 m. spalio 26 d. rašto duomenis, nors tokio reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs. Teismas nepagrįstai tenkino reikalavimą dėl teisinės registracijos, t.y. įrašo registre panaikinimo, nes tai yra viešojo administravimo veiksmas, kurį nekilnojamojo turto registro įmonė daro savarankiškai, gavusi teismo sprendimą. Teismas taip pat padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nuosavybės teises įgijo sandorio pagrindu. Pats ieškovas nebuvo suformulavęs teismui tokio ieškinio reikalavimo, nebuvo pateikęs pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo ir nenurodė kokiu pagrindu įgijo ir valdo nuosavybės teise pastatus. Teismo išvada, kad ieškovas su savo motina turtą pasidalino gera valia, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir šio sandorio esmei, nes neva pasidalinus turtą visas turtas atiteko ieškovui, o motinai - nieko. Liudytojų parodymai, atsakovių paaiškinimai patvirtina, kad santykiai tarp ieškovo ir jo motinos buvo įtempti dėl ieškovo nuolatinio girtavimo, agresyvumo, dėl ko motina buvo priversta išeiti gyventi kitur. Kitos valdos įsigijimo faktas negali būti vertinamas kaip ginčo valdos perleidimo P. J. sandoris ar turto pasidalinimas gera valia. Negalima pripažinti, kad buvo pasidalintas kolūkiečių kiemas, nes ieškovas niekada nebuvo kolūkiečiu, todėl negalėjo būti kolūkiečių kiemo pasidalinimo subjektu. Ginčo turtą teismas pripažino kolūkiečio kiemo nuosavybe, tačiau M. J. mirties metu 1995 m. jau seniai nebegaliojo kolūkiečio kiemą reglamentavusios normos. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės M. M. nurodytų argumentų ir jos pateiktų rašytinių įrodymų, kad ginčo turtas buvo sukurtas dar iki nacionalizacijos laikų nepriklausomos Lietuvos laikais ir buvo senelių privati nuosavybė. Senelių turtą paveldėjo ieškovo ir atsakovių tėvai, todėl pastatai teisėtai ir pagrįstai turėjo būti užregistruoti VĮ Registrų centre motinos M. J. vardu. Be to, jei ieškovas būtų įgijęs pastatus sandorio pagrindu, jo teisės būtų įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad ieškovas buvo pateikęs įrodymus dėl mokesčių mokėjimo, nes nebuvo pateikta nei vieno tinkamo rašytinio įrodymo, kuriuo teismas galėtų remtis. Atsakovė buvo priėmusi palikimą notarų biure, todėl neturėjo būtinybės skubėti tvarkyti teisinę registraciją, o išduota archyvo pažyma patvirtina juridinį faktą apie M. J. valdytą turtą prašomu laikotarpiu.

Atsakovė A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas iki galo neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo pastatų teisinio režimo, privalėjo įvertinti, kokiu pagrindu, kada ir kaip šis turtas buvo įgytas. Šalys neginčija, kad pastatai nuosavybės teise priklausė P. J. tėvams. Tuo metu kolūkių dar nebuvo, todėl šis turtas negalėjo priklausyti kolūkiečių kiemui, nėra duomenų, kad turtas buvo nacionalizuotas ar transformavosi į kolūkinio kiemo nuosavybę. Šalys pripažįsta, kad tėvams privačios nuosavybės teise priklausiusį turtą po jų mirties paveldėjo P. J.. Pats ieškovas nurodė, kad po P. J. mirties turtą paveldėjo ieškovo motina M. J., o po jos mirties 1995 metais kolūkinio kiemo teisinis reglamentavimas jau buvo netekęs galios. Iki 1986 m. ginčo turtas buvo ieškovo tėvų nuosavybė, o ieškovas jau buvo pilnametis, todėl nebuvo šios šeimos narys bei kolūkiečio kiemo narys. Įgydama turtą bendrąja jungtine nuosavybe, M. J. be teisinio pagrindo jo netekti negalėjo, kitaip tai reikštų jos nuosavybės teisių pažeidimą. Nėra jokių duomenų, kad būtų nustatyta kolūkiečių kiemo nario dalis kiemo turte ir kad ji būtų atidalinta. Todėl M. J., teisėtai įgijusi turtą faktiniu palikimo priėmimu, buvo teisėta šio turto savininkė. Teismo išvada, kad ieškovas J. J. buvo ginčo turto savininkas, nepagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovas niekada vienas nepertraukiamai nevaldė ginčo valdos, jis nepateikė įrodymų, kad buvo kolūkio narys. Ūkį iki mirties tvarkė mama ir atsakovė bei kitos seserys. Remiantis Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 278 (3.2, 5.7 p.), įrašų ūkinėse knygose nepakanka įregistruoti nuosavybę ieškovo vardu, nes ieškovas privalėtų pateikti registro tvarkytojui sandorį, kurio pagrindu nuosavybė įgyta. Ieškovas privalėjo įrodyti nuosavybės įgijimo pagrindą, nes statiniai nebuvo pastatyti, o įsigyti. Archyvo pažymos patvirtina, kad iki 1975 m. ūkis registruotas tėvo P. J. vardu, vėliau – mamos M. J., todėl turtas laikytinas santuokine nuosavybe. Iš teismo sprendimo motyvų neaišku, kokiu būdu nuosavybę įgijo J. J.. Pats ieškovas, pripažindamas M. J. nuosavybės teises į ginčo turtą, 1996 m. kreipėsi pas notarą dėl motinai priklausančio turto paveldėjimo. Teismas neteisingai vertino archyvo išduotas pažymas. Pažymose nėra duomenų apie ieškovo vardu registruotą ūkį, yra tik duomenys apie skiltyje „šeimos galva“ išbrauktą M. J. pavardę ir vietoj jos įrašą „J. J., Pijaus“, kokiu pagrindu pakeista pavardė, nenurodyta. Nuosavybės teisės ūkinėmis knygomis neperduodamos, todėl neteisingai įvertinus pažymas, priimtas neteisingas sprendimas. Teisinė registracija A. J. vardu atlikta teisėtai, todėl ją naikinti nebuvo teisinio pagrindo.

Atsakovas Kauno apskrities archyvas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė panaikinti Kauno apskrities archyvo 2006 m. liepos 28 d. pažymą dėl pastatų Nr.(10.6)V10-3760, išduotą A. J. prašymu, ir priimti naują sprendimą - šį ieškinio reikalavimą atmesti. Kitų sprendimo dalių teisėtumo klausimą palieka spręsti teismui. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, be to, nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teismo argumentai dėl neteisingai nurodytų duomenų pažymose, kadangi nepateikti duomenys iš 1986-1990 m. Dievogalos kaimo ūkinių knygų, nepagrįsti. Kauno apskrities archyvas, rengdamas archyvo pažymas, t.y. atsakymus į asmenų paklausimus bei prašymus, atsakinėja tik į tuos klausimus, kurie būna suformuluoti asmenų paklausimuose ir prašymuose. Atsakovė A. J. prašė išduoti pažymą iš Dievogalos kaimo ūkinių knygų apie jos tėvų P. J. ir M. J. pastatus nuo 1960 m. iki 1977 m., jos prašymu ir buvo išduota archyvo 2006 m. liepos 28 d. pažyma Nr.(10.6)V10-3760, kuri parengta Kauno apskrities archyve saugomų dokumentų pagrindu, nurodant informaciją, kurios buvo prašoma. Lietuvos archyvų ir dokumentų įstatymo 7 str. 2 punkto 3 dalis ir Kauno apskrities archyvo nuostatų 7.6 punktas numato, kad vienas iš valstybės uždavinių yra saugomų dokumentų pagrindu išduoti pažymas, patvirtintas dokumentų kopijas bei išrašus juridinių faktų patvirtinimui.