Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Šalčininkų r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Rudaminos sen., Daubėnų k., Vilniaus r., vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ universaliu techniku, anksčiau neteistas, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui bei grasino nužudyti žmogų, o būtent jis:

1) 2015-12-20 apie 15.15 val. namuose, esančiuose Vilniaus r., Rudaminos sen., Daubėnų k., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - neįgalų sūnų J. S., tyčia vieną kartą metė ir pataikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sūnui į galvos sritį taip sukeldamas J. S. fizinį skausmą;

2) Ji gi, 2016-09-17 apie 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose Vilniaus r., Rudaminos šen., Daubėnų k., (duomenys neskelbtini)., artimoje aplinkoje grasino nužudyti savo žmoną T. S. t. y. būdamas namo virtuvėje šeimyninio konflikto metu su savo žmona T. S. grasino šią nužudyti, sakydamas, kad ją užmuš, papjaus dėl ko nukentėjusiajai sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas (t. 1, b.l. 38, 49, t. 2, b.l. 45, 64).

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. (toliau-kaltinamasis) kaltu prisipažino ir paaiškino nusikaltimų padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi ir apklausos metu paaiškino, kad 2015-12-20 apie 15.15 val. namuose, esančiuose Vilniaus r., Rudaminos šen., Daubėnų k., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą neįgalaus sūnaus J. S. atžvilgiu ir jam sukėlė fizinį skausmą. Po minėto įvykio, kuris įvyko 2015-12-20 , jis savo sūnaus Jaroslavo ir sutuoktinės atsiprašė, jie jam atleido, jis su šeima susitaikė. 2016-02-02 policijos komisariate jie pasirašė susitaikymo protokolą, kurį Vilniaus rajono apylinkės teismas patvirtino. 2016-09-16 apie 19.00 val. jis grįžo namo būdamas išgėręs. Ž. T. buvo namuose. Grįžęs namo jis nusprendė į svečius pakviesti kaimyną Edvardą, kurio pavardės jis nežino, su šeima. Pastarasis kaimynas nuolat gyvena Vilniuje, o Vilniaus r., Rudaminos sen., Daubėnų k., būna nuo pavasario iki rudens. Edvard su žmona Katerina ir su savo vaikais atėjo pas juos į svečius. Jie atsisėdo kieme verandoje, bendravo, valgė, gėrė brendį ir vyną. Iš pradžių jie gražiai bendravo, bet kai jau daugiau išgėrė, tarp jų su žmona kilo žodinis konfliktas. Apie 21.00- 21.30 val., jis nusprendė eiti namo atsigulti, nes tuo metu jis jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jo žmona su kaimynais liko verandoje. Kadangi jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes buvo nemažai išgėręs, todėl jis įvykio aplinkybes prisimena miglotai. Jis atsimena, kad jis su Teresa konfliktavo, kad jis šaukė, po to, kad buvo atvažiavusi policija. Policijos pareigūnai jį pažadino ir pasakė, kad juos iškvietė jo žmona dėl to, kad jis neįleidžia Teresos į namus nors jam atrodo, kad jis nebuvo užsirakinęs durų. Jis atsimena, kad išvykus policijos pareigūnams jis Teresai pasakė, kad jei namuose pastarajai blogai, kad ji eitų pas kaimynus ir toliau gertų. Jis tada šaukė ant žmonos ir kai Teresa išėjo jis užsirakino duris. Jis atsigulė, bet dar nespėjo užmigti. Jau buvo naktis kažkur apie 01.30 val., t. y. 2017-09-17 dieną jis išgirdo stuksenimą į duris, į langą. Jis atsikėlė ir išgirdo, kad žmona šaukė prašydama ją įleisti. Paskui jis atidarė duris. Teresa pikta užėjo į namo vidų ir iškarto į virtuvę. Teresa dar šaukė ant jo, kad jis girtuoklis, nors ir pati buvo išgėrusi, kad jis bedarbis. Jis tuo metu buvo labai piktas ant Teresos, kad pastaroji jį užgaudinėja ir jis būdamas piktas ant Teresos pagrasino jai fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad ją užmuš, papjaus. Tuo metu jis buvo labai agresyviai nusistatęs, jis buvo labai piktas ant jos. Jis mano, kad tuo metu Teresa išsigando, ji galėjo pagalvoti, kad jis realiai gali tai padaryti, nes pastaroji pradėjo verkti, prašyti, kad jis apsiramintų (t. 1, b.l 40-41, 51, T 2, b. l. 46, 66-67).

Be kaltinamosios prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, grindžiama tokiais duomenimis:

2015-12-20 J. S. pareiškimu dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( T 1, b. l. 2).

2015-12-20 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad apžiūros metu buvo apžiūrėta gyvenamojo namo virtuvės patalpa, esanti Vilniaus r., Rudaminos sen., Daubėnų k., Odininkų 2-oji g. 45 (T 1, b. l. 5-8).

Vilniaus apskrities VPK VTV Mobilios kuopos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2015-12-20 apie 15.35 val. atvykus adresu Vilniaus r., Rudaminos sen., Daubėnų k., Odininkų g. 2-oji g. 45 į pareigūnus kreipėsi pranešėjas J. S., kuris teigė, kad namie yra tėvas J. S., gim. 1970m., kuris smurtauja prieš jį, metė į galvą stiklinį daiktą, įžeidinėjo. Įėjus į namo vidų matyti išdaužyti indai, sulaužyti baldai (T 1, b. l. 9-10).

Alkoholio matuoklio panaudojimo kvitu, iš kurio nustatyta, kad 2015-12-20 17.04 val. J. S. nustatytas 1,53 prom. girtumas (T 1, b. l. 28).

Nukentėjusiojo J. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2015-12-20 apie 15.15 val., jam su motina T. S. būnant virtuvėje, atėjo tėvas J. S., kuris snaudė kambaryje, ir pradėjo su juo ir motina konfliktuoti žodžiu. Jis supyko, kad jo nepakvietė kartu valgyti. Jis pradėjo viską svaidyti, rėkti. Jis yra neregys. Jis pajuto, kad kažkokiu daiktu jam pataikė į pakaušio sritį. Jis sužalojimų nepatyrė, tik stiprų fizinį skausmą. Motina bandė raminti tėvą, bet jis nerimo, o kuo toliau tuo labiau agresyviai elgėsi. Kadangi suprato, kad viskas geruoju nesibaigs nusprendė iškviesti policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams tėvas jų akivaizdoje elgėsi agresyviai, jam buvo uždėti antrankiai (T 1, b. l. 13-14, 17-18, 20).

L. T. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad J. S. jos vyras. Kartu su J. S. ji turi sūnų J. S., kuris visą laiką gyvena su jais, nuosavuose namuose. Jaroslav nemato nuo gimimo, yra neregys, gauna neįgaliojo pašalpą. J. S. kai išgeria būna agresyvus, vartoja necenzūrinius žodžius jos ir sūnaus atžvilgiu, pradeda mėtytis daiktais. 2015-12-20 apie 14.00 val. sūnus iš antro aukšto nulipo pavalgyti anties, pavalgęs nuėjo atgal į savo kambarį antrame aukšte. Tada atsikėlė jos vyras Janas, užėjo į virtuvę ir pamatęs, kad liko mažai anties. Jis ranka numetė likusią antį, gulėjusią ant skardos. Skarda nukrito ant grindų virtuvėje. Tuo metu sūnus iš antro aukšto nulipo ir sūnui stovint prie laiptų Janas pradėjo mėtyti daiktus į sūnų Jaroslavą. Matė, kad sūnus staigiai susiėmė už galvos ir pasakė, kad tėvas į jį pataikė, pataikė į galvą. Ji ramino Janą, o sūnus išbėgo į lauką. Jaroslav iškvietė policiją ir policijos sulaukė būdami lauke. 2016-09-16 apie 18.30 val. grįžo į savo namus, esančius Vilniaus r. Daubėnių k. Odininkų 2-oji g. 45. Apie 19.30 val. namo grįžo jos vyras J. S., kuris buvo neblaivus, turėjo vyno butelį ir toliau namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Atėjęs vyras paskambino kaimynui Edvardui, kurio pavardės ji nežino. Edvard su žmona Katerina ir su savo vaikais atėjo pas juos į svečius. Jie atsisėdo kieme verandoje, bendravo, valgė, gėrė brendį ir vyną. Iš pradžių jie gražiai bendravo, bet kai Janas jau gerai išgėrė, buvo jau stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tarp jos su vyru kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo, tačiau buvo tik žodinis konfliktas. Apie 21.00-21.30 val., Edvard su žmona Katerina ir su savo vaikais išėjo namo, tada Janas nuėjo į namo vidų, o ji liko kieme tvarkyti stalo. Paskui ji grįžo į namo vidų ir dar tvarkėsi namuose. Tvarkydama namus ji išjungė iš elektros lizdų visus laidus, norėdama sutaupyti elektros energijos, tuo tarpu išjungė ir internetą. Tuo metu Janas buvo virtuvėje, sėdėjo prie kompiuterio, ir kai pamatė, kad dingo interneto ryšis pastarasis, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, sakė, kad viską išdaužys, sulaužys. Norėdama išvengti konflikto, ji išėjo iš namų. Sūnus tuo metu buvo antrame aukšte savo kambaryje, kaip visuomet klausėsi muzikos su ausiniais. Kažkur po pusvalandžio ji grįžo namo. Durys buvo užrakintos, ji pradėjo stuksenti. Janas piktybiškai jos neįsileido į namus. Vėliau duris atrakino ir pradėjo mėtyti indus į ją, bet nepataikė. Atvykę policijos pareigūnai numalšino konfliktą. Išvykus policijos pareigūnams, jos sutuoktinis J. S. išstūmė ją pro duris iš namų, duris užsirakino ir piktybiškai neįleido. Tada kartu su ja į kiemą išėjo ir sūnus Jaroslavas. Jie su Jaroslavu kažkiek laiko pasėdėjo automobilyje, norėjo kad vyras apsiramintų. Vėliau jai pasidarė šalta ir tada ji pradėjo belstis į duris ir prašė įleisti namo. J. S. jos neįleido į namus, todėl ji iškvietė policiją. Sūnus liko lauke laukti policijos, o ji įėjo į namus. Jai įėjus į namus, iškarto ji nuėjo į virtuvę. Jiems būnant dviese su Janu virtuvėje pastarasis, būdamas neblaivus ir labai agresyvus, pradėjo jai grasinti fiziniu susidorojimu sakydamas, kad ją užmuš, papjaus. Tuo metu ji labai išsigando, galvojo, kad Jan realiai gali savo kietinimą įvykdyti, t. y. ją užmušti ar papjauti (T 2, b. l. 23-24, 27, 32-33).

2016-09-16 T. S. pareiškimu dėl sugyventinio J. S. grasinimo fiziniu susidorojimu jos atžvilgiu (T 2, b. l. 3).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamojo namo, Vilniaus r., Rudaminos šen., Daubėnų k., Odininkų 2-oji g. 45, virtuvė (T 2, 22-23).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 28-29, 66-71, t. 2, b.l. 1, 6-9).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus teismas pripažįsta įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu laiku ir aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš sūnų J. S., sukeldamas pastarajam fizinį skausmą bei konflikto metu grasino nužudyti savo žmoną T. S., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jo nusikalstamos veikos pagal baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi ir padėjo juos išaiškinti (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, pobūdį, priežastis, kaltės formą - tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumą, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, bei sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, turint omenyje, kad baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje baudos bausmė nenumatyta, todėl jam skirtinos laisvės apribojimo ir baudos bausmės. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutinės bausmės mažintinos 1/3 dalimi (t. 1, b.l. 53-65, 68-69, 73-89).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ) papunkčiais, 66 straipsniu į baudos bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-12-20 iki 2015-12-21, nuo 2016-09-17 iki 2016-09-18, kai viena kardomojo kalinimo diena prilyginama 2 MGL dydžio baudai ir laikytina, kad kaltinamasis baudos bausmę atliko (t. 1, b.l. 30-32, t. 2, b.l. 36, 56).

Kardomoji priemonė –įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios T. S. bei nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei 100 metrų atstumu, panaikintinas pradėjus vykdyti laisvės apribojimo bausmę (t. 1, b.l. 43-45, t. 2, b.l 49-50, 54-55).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

nusprendė:

J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir skirti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir šiuo laikotarpiu nuo bausmės atlikimo pradžios uždrausti lankytis vietose kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, vartoti alkoholinius gėrimus, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti J. S. (J. S.) 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir šiuo laikotarpiu nuo bausmės atlikimo pradžios uždrausti lankytis vietose kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, vartoti alkoholinius gėrimus, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtas subendrintas bausmes sumažinti J. S. (J. S.) 1/3 dalimi, t.y. iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės ir šiuo laikotarpiu nuo bausmės atlikimo pradžios uždrausti lankytis vietose kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, vartoti alkoholinius gėrimus, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei 4 MGL (150,64 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ) papunkčiais, 66 straipsniu į baudą įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-12-20 iki 2015-12-21, nuo 2016-09-17 iki 2016-09-18, kai viena kardomojo kalinimo diena prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad J. S. (J. S.) 4 MGL (150,64 eurų) dydžio baudos bausmę atliko.

Kardomąją priemonę –įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios T. S. bei nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei 100 metrų atstumu, panaikinti pradėjus vykdyti laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmių paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltą, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnes ar griežtesnes) bausmes, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.