- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-28
- Bylos Nr.
- T-XX-31-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kariuomenei, Krašto apsaugos ministerijai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Lietuvos kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai, dėl įsakymo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymą Nr.13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“, kuriuo akcinė bendrovė „Dubysa“ buvo įpareigota iki 2003 m. rugpjūčio 1 d. nugriauti Kairių kariniame poligone, Klaipėdos rajone esantį poilsio namelį ir poilsio namelio rūsį.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamame įsakyme nurodytų statinių bendrovė „Dubysa“ per nustatyta terminą nenugriovė, o 2004 m. liepos 14 d. varžytinėse, vykusiose minėtos bendrovės bankroto procedūros metu, šiuos statinius įsigijo pareiškėjas. Ginčijamas įsakymas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, neatitinka faktinių duomenų ir pažeidžia pareiškėjo interesus, nes dėl jo yra sudaromos kliūtys pareiškėjui minėtus statinius ir daiktines teises į juos įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas atsakovo įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis Statybos įstatymo 35 straipsnio 5 punktu bei siekiant pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Tačiau 2006 m. birželio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė senų statinių patikrinimo aktą Nr.9TN-83, kuriuo konstatavo, kad ginčo statiniai gali būti toliau naudojami ir registruojami nekilnojamojo turto registre. Savavališkos statybos aktų ar kitokių draudimų statyti bei naudoti ginčo statinius nėra. Minėtas 2006 m. birželio 30 d. senų statinių patikrinimo aktas Nr.9TN-83 nebuvo apskųstas ir yra galiojantis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priėmęs skundą, 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju ginčija atsakovo reikalavimą nugriauti neteisėtai pastatytą statinį. Šis atsakovo reikalavimas yra susijęs su pareiškėjo daiktinėmis teisėmis į siekiamus nugriauti statinius, jis yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje, todėl ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad tai, jog keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, patvirtina ir aplinkybė, jog, neįvykdžius šioje byloje ginčijamo atsakovo reikalavimo ir nenugriovus ginčo statinių, atsakovas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamas teismine tvarka priimti sprendimą dėl ginčo statinių nugriovimo. Šiuo metu atitinkama civilinė byla yra nagrinėjama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamas Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymas Nr.13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“ buvo priimtas, siekiant nugriauti neteisėtai pastatytus statinius bei atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės atitinkamą prašymą. Lietuvos kariuomenė siekia ginčo statinių nugriovimo, nes, jos nuomone, šie statiniai buvo pastatyti savavališkai ir jų, kaip civilinės paskirties objektų, buvimas kariuomenei priskirtoje karinio pobūdžio teritorijoje, kurioje vyksta karinės pratybos, yra negalimas. Ginčijamo Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo priėmimo metu buvusiam ginčo statinių valdytojui akcinei bendrovei „Dubysa“ nenugriovus statinių, Klaipėdos apskrities viršininko administracija ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama teismo sprendimu įpareigoti esamą ginčo statinių valdytoją (pareiškėją šioje byloje) G. B. šiuos statinius nugriauti. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ieškinį patenkino ir įpareigojo G. B. ginčo statinius nugriauti. Tačiau nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacine tvarka pagal G. B. apeliacinį skundą, Klaipėdos apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu sutiko ir atsisakė ieškinio, o Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 23 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikino, atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą nutraukė. Klaipėdos apskrities viršininkas taip pat priėmė 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.13.6-5711, kuriuo nusprendė savo 2003 m. birželio 10 d. įsakymą Nr.13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“ laikyti negaliojančiu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 1 d. sprendimu konstatavo, jog Klaipėdos apskrities viršininkas neturi įgaliojimų pats panaikinti savo 2003 m. birželio 10 d. įsakymo Nr.13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“ ir jog šis įsakymas gali būti panaikintas tik teismine tvarka, bei, tenkindamas Krašto apsaugos ministerijos skundą, panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.13.6-5711. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs trečiųjų asmenų Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos kariuomenės kasacinius skundus, 2007 m. birželio 22 d. nutartimi panaikino prieš tai paminėtoje civilinėje byloje priimtą Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį ir minėtą civilinę bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Ši civilinė byla apeliacine tvarka iš naujo dar nėra išnagrinėta, o G. B., siekdamas nuginčyti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymą Nr.13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“, kurio neįvykdymas sąlygojo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ieškinio minėtoje civilinėje byloje padavimą, padavė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dėl šio įsakymo panaikinimo.
Paminėtos aplinkybės liudija, kad nors aptariamas ginčas dėl 2003 m. birželio 10 d. įsakymo Nr.13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“ panaikinimo ir turi administracinių teisinių aspektų, tačiau savo esme jis yra platesnio pobūdžio ir yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais. Pareiškėjas siekia, kad būtų pripažintas ginčo statinių pastatymo teisėtumas, o tai sudarytų sąlygas šiuos statinius laikyti teisėtai įgyta pareiškėjo nuosavybe. Tuo tarpu teritorijos, kurioje šie statiniai pastatyti, valdytojas Lietuvos kariuomenė siekia, kad ginčo statiniai būtų pripažinti pastatytais neteisėtai ir kad būtų taikomos neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės (Civilinio kodekso 4.103 straipsnis). Ginčijamu 2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr.13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“ būtent ir yra siekiama įgyvendinti neteisėtos statybos civilines teisines pasekmes, nugriaunant statinius. Be to, reikalavimas dėl neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo gali būti pareiškiamas, suinteresuotiems asmenims ar kitiems įstatymų įgaliotiems subjektams paduodant atitinkamą ieškinį bendrosios kompetencijos teismui (nagrinėjamoje situacijoje Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir yra pareiškusi ieškinį bendrosios kompetencijos teisme dėl ginčo statinių nugriovimo). Tuo tarpu vien tai, kad reikalavimas nugriauti neteisėtą statinį yra išreikštas viešojo administravimo subjekto priimtame akte, šiuo atveju neturėtų pakeisti ginčo esmės bei jo priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad aptariamas ginčas, kaip susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje jau buvo sprendusi ginčų dėl panašaus pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimtų aktų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių šalinimu, rūšinio teismingumo klausimą ir taip pat buvo konstatavusi, jog tokie ginčai teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartis, priimta byloje O. V. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija; 2007 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta byloje D. M. v. Telšių apskrities viršininko administracija; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta byloje R. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Lietuvos kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai, dėl įsakymo panaikinimo perduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo