- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-21
- Bylos Nr.
- 2-140-896/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05100-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- P. J.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- A. V.
Kategorija 35.5.; 44.3.; 44.5.2.; 44.8.; 73.; 99.7.; 99.9.; 116.1.; 116.8.
2012 m. kovo 21 d.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant atsakovei P. J., jos atstovei adv. S.Staniukynienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei P. J. ir trečiajam asmeniui A. V. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės P. J. 919 Lt žalą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo, 70 Lt žyminį mokestį, 242 Lt patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė P. J. su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad paskaičiuota per didelė žala. Dėl to, kad apsvilo A. V. namelis, kaltę pripažįsta, nes jos namelis yra šalia. Jos sodo namelio projektas buvo su pečiumi. Vasarą ji sode išsivirdavo uogienės. Gaisras vyko viduržiemyje, namelyje tuo metu niekas negyveno. To pečiaus dvi savaites niekas nekūrė. Jai paskambino ir pranešė, kad sudegė sodo namelis. Nuo jos namelio apsvilo ir A. V. sodo namelis. Ten įskilo stogas, kuris buvo dengtas mažais šiferio lakštais. Taip pat buvo uždėtas ruberoidas. A. V. stogas buvo dengtas 1978 m. 919 Lt yra labai didelė suma.
Atsakovės atstovė adv. S.Staniukynienė paaiškino, kad gaisro metu atsakovė sodo namelyje negyveno ir pečiaus nekūreno. Tikėti išvada, kad gaisras įvyko dėl savadarbio kieto kuro krosnies eksploatacijos pažeidimo negalima. Kilusį gaisrą galima vertinti kaip nenugalimą jėgą ir nuo civilinės atsakomybės atsakovę atleisti visiškai, arba ieškinį tenkinti mažesne apimtimi. Be to, atsakovės pensija nedidelė, 919 Lt jai yra labai didelė suma, todėl, jei teismas nuspręstų patenkinti ieškinį, prašo priteistą sumą išdėstyti 2 metų laikotarpiui.
Tretysis asmuo A. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad A. V. draudimo laikotarpiui nuo 2009-08-21 iki 2010-08-20 AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė jai nuosavybės teise priklausantį sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolės sen., Marijampolės sav. (b.l. 7-8). Iš turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad 2010-01-15 gaisro metu (duomenys neskelbtini), Marijampolė, sugadintas A. V. sodo namas (b.l. 9-12). Iš Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašto matyti, kad 2010-01-15 (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., degė P. J. priklausantis sodo namelis. Gaisro metu sodo namelis visiškai sudegė, taip pat sudegė jame buvę įvairūs namų apyvokos daiktai. Taip pat gaisro metu nukentėjo šalia esantis A. V. priklausantis sodo namelis, sklypo Nr. 235. Gaisro metu buvo apgadinta šio namelio viena stogo pusė. Stogas 6,20 x 7,27 m. dydžio, dengtas šiferiu. P. J. priklausančiame sodo namelyje, kur kilo gaisras, tuo metu gyveno ir ten buvo registruotas jos sūnus A. J., gim. 1974 m. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – savadarbio kieto kuro krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimas (b.l. 13). Iš lokalinės sąmatos matyti, kad A. V. sodo namelio stogo remonto darbai ir medžiagos įvertinti 2988,70 Lt. Įvertintas 60 proc. medžiagų nusidėvėjimas. Galutinę žalos sumą sudaro 400 Lt už darbus ir 519 Lt už medžiagas, iš viso 919 Lt (b.l. 14). A. V. išmokėta 919 Lt draudimo išmoka (b.l. 15-16). AB „Lietuvos draudimas“ 2010-02-24 pateikė pretenziją P. J. dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka (b.l. 17). A. J. nustatyta antra invalidumo grupė, invalidumas nuo vaikystės (b.l. 26-27). P. J. yra senatvės pensininkė (b.l. 28). Degučių seniūnijos pažyma patvirtina, kad P. J. gyvenamąją vietą nuo 1984-05-07 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė (b.l. 50). VSDFV pažyma patvirtina, kad P. J. gauna 704,53 Lt senatvės pensiją (b.l. 51-52). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad P. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. (b.l. 53-54). Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Aidas“ pažyma patvirtina, kad P. J. bendrijai skolų neturi (b.l. 55). Pašto ir įmokų kvitai patvirtina sumas, kurias P. J. moka už komunalinius patarnavimus (b.l. 56-70). VĮ „Registrų centras“ Marijampolės fil. Pažyma patvirtina, kad sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2010-01-01 buvo 14300 Lt (b.l. 81). Kolektyvinio sodo techninės apskaitos byla patvirtina, kad A. V. sodo namelis statytas 1985 m. (b.l. 87), stogas – šiferio dvisluoksnis (b.l. 88).
CK 6.263 str. įtvirtina generalinio delikto principą, pagal kurį kiekvienas asmuo, nesilaikęs tokio elgesio taisyklių, kad nepadarytų kitiems asmenims žalos, tačiau ją padaręs, privalo atlyginti žalą. CK 6.266 str. 1 d. įtvirtinta civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, išskyrus atvejus, kai atsakovas įrodo, jog buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. V. sodo nameliui buvo padaryta žala. Žalos padarymo priežastis – gaisras atsakovės P. J. namelyje, kuris sudegė. Iš Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašto matyti, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – savadarbio kieto kuro krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimas (b.l. 13). Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš gaisrą pečius namelyje nebuvo kūrentas, tačiau tokių jos teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais. Be to, teismas atsižvelgia į atsakovės ranka rašytą atsiliepimą, kur ji nurodo, kad jos neįgalus (su proto negalia) sūnus dvylika metų gyveno sodo namelyje (b.l. 21). Nors atsakovė teigia, kad sodo namelius kažkas tyčia padegė, tačiau nėra jokių tokius jos teiginius patvirtinančių įrodymų. Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – savadarbio kieto kuro krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Atsižvelgdamas į visus byloje esančius įrodymus, jų tarpusavio ryšį, teismas daro išvadą, kad ieškovas yra pilnai įrodęs žalos atsiradimo aplinkybes, todėl atsakovei kyla civilinė atsakomybė. Atsakovės atstovės argumentas, kad gaisras laikytinas nenugalima jėga – atmestinas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gaisras įvyko žiemą, todėl žaibo, nuo kurio galėjo užsidegti sodo namelis, versija atmestina. Kitų gaisro kilimo priežasčių dėl nenugalimos jėgos būti negali. Todėl teismas daro išvadą, kad civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsakovė nurodo, kad priskaičiuota per didelė žala, nes sodo namelio stogas buvo senas, todėl negalėjo tiek kainuoti. Teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Iš pateiktos sąmatos matyti, kad žalą sudaro išlaidos už medžiagas stogo atkūrimui bei išlaidos už stogo atstatymo darbus. Teismas atsižvelgia į tai, kad sudarant sąmatą ieškovas atsižvelgė į stogo nusidėvėjimą, todėl medžiagų kainą sumažino 60 proc. Teismo nuomone, ieškovo pateiktos darbų ir medžiagų kainos yra protingos, tokia suma yra reali, kad atstatyti sugadintą sodo namelio stogą, todėl mažinti apskaičiuotos žalos dydžio nėra pagrindo. Kadangi apskaičiuotas žalos dydis objektyviąja prasme nėra didelis, atsakovė gauna pajamas, turi nekilnojamojo turto, todėl teismas daro išvadą, kad priteisus tokio dydžio žalą neatsiras nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.1015 str. nurodo, kad jei draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovės priteistina 919 Lt žala.
Teismas atsižvelgia į atsakovės prašymą priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui. Remiantis CPK 284 str. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi atsakovės pajamos nedidelės, ji gauna tik 704,53 Lt senatvės pensiją, todėl visos priteistos sumos atlyginimas iš karto galėtų sukelti atsakovei sunkių pasekmių. Teismas taip pat atsižvelgia, kad ieškovas yra juridinis asmuo, draudimo įmonė, todėl žalos išmokėjimas dalimis ieškovui nesukels didelių neigiamų pasekmių. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes teismas išdėsto priteistos žalos – 919 Lt mokėjimą dviejų metų laikotarpiui, įpareigojant atsakovę kas mėnesį lygiomis dalimis ieškovui mokėti po 38,29 Lt, o paskutinį mėnesį sumokėti 38,33 Lt žalos.
Iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovui (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), todėl iš atsakovės priteistinas 70 Lt žyminis mokestis ir 242 Lt atlyginimas už ieškinio parengimą.
Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, šioje byloje susidariusios 7,70 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolė 919 Lt (devynis šimtus devyniolika litų) žalą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą – 919 Lt (devynis šimtus devyniolika litų) nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 70 Lt (septyniasdešimt litų) žyminį mokestį ir 242 Lt (du šimtus keturiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834, naudai.
Sprendimą dalyje dėl 919 Lt žalos priteisimo įvykdymo išdėstyti dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant atsakovę kas mėnesį lygiomis dalimis ieškovui mokėti po 38,29 Lt (trisdešimt aštuonis litus 29 ct), o paskutinį mėnesį sumokėti 38,33 Lt (trisdešimt aštuonis litus 33 ct) žalos.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.