Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Izoldos Nėnienės, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Variakslita“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimų grupė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-467-329/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Variakslita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažoji Venecija“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl teismo netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp bylos šalių paskirstymo, įrodymų vertinimo bei įrodymų pakankamumo.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovei UAB „Variakslita“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrotų administravimo grupė“ (b. l. 5-6). 2008 m. rugsėjo 23 d. atsakovė UAB „Mažoji Venecija“ (užsakovas) ir ieškovė UAB „Variakslita“ (vykdytojas) sudarė projektavimo sutartis Nr. 08 09/23P1 ir Nr. 08 09/23P2 dėl prekybos centro Ignalinoje, Taikos g. 11, vidaus (sutartis Nr. 08 09/23P1) ir lauko (sutartis Nr. 08 09/23P2) tinklų elektrotechninės dalies techninio projekto parengimo, už sutarties objektą atsakovė įsipareigojo sumokėti po 11 800 Lt pagal kiekvieną sutartį (b. l. 20-23). Minėtų sutarčių 3.2 punkte šalys numatė, kad darbų apmokėjimas vykdomas už atliktus darbus pagal vykdytojo pateiktas sąskaitas, sąskaitų apmokėjimo laikas – 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo, avansinis apmokėjimas 50 % sutartos sumos atliekamas pateikus projektą derinimams ar ekspertizei. Darbas laikomas užbaigtu gavus teigiamą ekspertizės išvadą arba atlikus elektrotechninės dalies techninio projekto korektūrą pagal pagrįstas ekspertizės pastabas (pagal sutartį Nr. 08 09/23P1) ir gavus teigiamą RST išvadą (patvirtinimą). Ieškovės administratorius, patikrinęs ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir nustatęs, kad viena iš debitorių yra atsakovė, pareiškė reikalavimą dėl atsakovės nesumokėto 11 800 Lt dydžio avanso pagal sutartis Nr. 08 09/23P1 ir sutartis Nr. 08 09/23P2 priteisimo. Atsakovė nesutikimą su ieškinio reikalavimu grindė tuo, jog ieškovė pagal sutartis numatytų darbų neatliko, nepateikė projekto derinimui, todėl atsakovė neturėjo pareigos sumokėti ieškovei avansą.

Dėl įrodinėjimą civilinėse bylose reglamentuojančių teisės normų taikymo

CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bylą pateikti dokumentai bei liudytojų paaiškinimai nepagrindžia atsakovės pareigos apmokėti avanso įsiskolinimą ieškovei. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl avanso pagal projektavimo sutartis Nr. 08 09/23P1 ir Nr. 08 09/23P2 priteisimo. Pagal projektavimo sutarčių 3.2 punktą avansinis apmokėjimas, 50 procentų nuo sutartos sumos, yra atliekamas pateikus projektą derinimams ar ekspertizei. Vykdytojui pagrindas avansiniam apmokėjimui reikalauti atsiranda tada, kai parengtas techninis projektas pateikiamas užsakovui. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimui dėl avansinio apmokėjimo pareikšti, ieškovei nebuvo būtina suderinti parengtus techninius projektus su atitinkamomis institucijomis, nes pagal minėtą sutarčių 3.2 punktą, ekspertizės išvadų ar teigiamų RST išvadų gavimas dėl parengtų techninių projektų buvo siejamas su viso darbo pagal sutartį užbaigimu bei su atsakovės pareiga sumokėti ieškovei visą sutartyse numatytą sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors projektavimo sutartyse numatyto reikiamo kiekio techninių projektų egzempliorių pateikimas yra siejamas su darbų užbaigimu, tačiau ieškovei, teikiant reikalavimą dėl avanso sumokėjimo, nebuvo būtina pateikti atsakovei projektavimo sutarčių 6.4 punkte nurodytą techninio projekto egzempliorių kiekį, nes ne projekto egzempliorių kiekis patvirtina darbo atlikimą. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, reikalaudama iš atsakovės sumokėti avansą, privalėjo įrodyti aplinkybių, numatytų sutarčių 3.2 punkte, egzistavimą, t.y. techninių projektų pagal projektavimo sutartis Nr. 08 09/23P1 ir Nr. 08 09/23P2 parengimą ir pateikimą atsakovei (užsakovui). Atsižvelgiant į tai, kad apmokėjimas už atliktus darbus yra vykdomas pagal vykdytojo pateiktas sąskaitas, ieškovė (vykdytojas) privalėjo atsakovei (užsakovui) pateikti sąskaitas faktūras išrašytas avanso sumai. Ieškovė reikalavimą dėl avanso priteisimo iš atsakovės grindė 2008 m. spalio 24 d. sąskaitomis faktūromis Serija AAA Nr. 146 ir Serija AAA Nr. 147 bendrai 11 800 Lt sumai (b. l. 9-10), 2008 m. spalio 24 d. atliktų darbų aktais Nr. 08/10 24 P1 ir Nr. 08/10 24 P2 (b. l. 62-63), 2008 m. gruodžio 4 d. dokumentacijos perdavimo – priėmimo aktu Nr. 08/12 04 (b. l. 49), liudytojų, buvusio ieškovės direktoriaus E. P. ir aukščiau nurodytų projektų vadovo A. S. parodymais. 2008 m. gruodžio 4 d. dokumentacijos perdavimo – priėmimo akte Nr. 08/12 04 įgaliotas atsakovės atstovas advokatas L. S. pasirašė, kad visą apyraše išvardintą dokumentaciją gavo. Atsakovės atstovas Ž. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dokumentų pagal minėtą aktą atsakovė nėra gavusi, tačiau negalėjo tinkamai paaiškinti, kodėl minėtame akte ieškovės perduoti dokumentai nebuvo perduoti atsakovei. Teisėjų kolegija atsakovės atstovo paaiškinimus laiko nepagrįstais. Pagal CK 2.150 straipsnio nuostatas atsakovės atstovas L. S. privalėjo atsiskaityti atsakovei už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, t. y. turėjo pareigą perduoti gautus iš ieškovės dokumentus. Atsakovės direktorius pripažino, kad advokatas L. S. yra UAB „Mažoji Venecija“ akcininkas ir dokumentai buvo įteikti atsakovės buveinės adresu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės atstovavimo sutartis su advokatu L. S. buvo sudaryta 2013 m. gegužės 14 d. (b. l. 34). Apie aplinkybes, susijusias su dokumentų pagal 2008 m. gruodžio 4 d. dokumentacijos perdavimo – priėmimo aktą Nr. 08/12 04 gavimu advokatas L. S. galėjo būti apklaustas kaip liudytojas, nes jas sužinojo dar iki atstovavimo sutarties su atsakove sudarymo. Byloje nėra duomenų patvirtinančių apie projektavimo sutarčių Nr. 08 09/23P1 ir Nr. 08 09/23P2 nutraukimą. Atsakovė aplinkybę, jog ieškovė pagal projektavimo sutartis Nr. 08 09/23P1 ir Nr. 08 09/23P2 darbų neatliko, todėl identiškiems darbams atlikti atsakovė turėjo sudaryti sutartį su kitu vykdytoju UAB „Adrelsta“, įrodinėjo 2009 m. kovo 27 d. Projektavimo rangos sutartimi Nr. P2009/03-01, 2009 m. balandžio 14 d. perdavimo - priėmimo aktu Nr. 2009-04/P01, atliktų darbų aktu Nr. 2009/16 P. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės pateiktus įrodymus vertina kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja (CPK 185 str.). Atsakovė nepateikė aukščiau nurodytų dokumentų originalų. Byloje pateiktoje vienoje Perdavimo - priėmimo akto Nr. 2009-04/P01 ir atliktų darbų akto Nr. 2009/16 P kopijoje užsakovu nurodyta UAB „Mažoji Venecija 2“, o kitoje identiškoje šių dokumentų kopijoje – UAB „Mažoji Venecija“. 2009 m. kovo 27 d. Projektavimo rangos sutartyje Nr. P2009/03-01 bei paminėtuose aktuose, kuriuose užsakovu nurodyta UAB „Mažoji Venecija“ yra neaptartų taisymų žymės (b. l. 24-28, 64-65). Bylos medžiaga patvirtina, kad Ignalinos rajono savivaldybės administracija statybos leidimą lauko elektrotechninei daliai Taikos g. Ignalinoje įrengti išdavė ne atsakovei, o UAB „Mažoji Venecija 2“ (b. l. 79-80).

Įvertinusi pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad visuma byloje pateiktų įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog ieškovė pateikė atsakovei techninius projektus derinimui, todėl laikytina, kad ieškovė įrodė, jog įgijo teisę į minėtų projektavimo sutarčių 3.2 punkte numatytą avansinį apmokėjimą. Kaip jau buvo minėta aukščiau, tam, kad įgyti teisę į avansinį mokėjimą, ieškovei nebuvo būtina pateikti suderintus techninius projektus. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė atliko projektavimo sutartyse Nr. 08 09/23P1 ir Nr. 08 09/23P2 numatytus avansinius mokėjimus ieškovei, tai sudaro pagrindą ieškovės reikalavimą patenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės prašomą avansinį įsiskolinimą bei šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.200 str., 6.210 str. 2 d.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą netinkamo taikymo ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, iš atsakovės valstybei priteistina 354 Lt (11800x3%) žyminis mokestis mokėtinas už ieškinį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), 354 Lt žyminis mokestis mokėtinas už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 4 d.) bei 31,23 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 3 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji Venecija“ (į. k. 300535461) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Variakslita“ (į. k. 235782730) 11 800,00 Lt (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus litų) avansinį įsiskolinimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 800,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji Venecija“ (į. k. 300535461) valstybei 354,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt keturis litus) žyminiam mokesčiui už ieškinį, 354,00Lt (tris šimtus penkiasdešimt keturis litus) žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą ir 31,23Lt (trisdešimt vieną litą 23 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 739,23 Lt (septynis šimtus trisdešimt devynis litus 23 ct) atlyginti. Priteistas sumas valstybei sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.