Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-16 · Administracinė byla Nr. I-987-1063/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-16
Bylos Nr.
I-987-1063/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03618-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Tomas Blinstrubis
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos
Pareiškėjas
A. S., J. S.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-987-1063/2019 Proceso Nr. 3-61-3-03618-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 20.2.3.1; 20.2.3.2.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos, kartu atstovaujančios ir Lietuvos valstybei, atstovei Ingai Petrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. (A. S.), J. S. (J. S.) ir jų nepilnamečių vaikų M. S. (M. S.) bei G. S. (G. S.), atstovaujančių įstatyminių atstovų – tėvų – A. S. ir J. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai pateikė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti 5000 Eur materialinę žalą ir 10 000 Eur moralinę žalą, taip pat atkurti Šengeno vizas.

Nurodo, kad su šeima nutarė nuvykti į Pabaltijo šalis ir gerai praleisti laiką po ilgos vasaros Azerbaidžane. Lietuvą pasirinko dėl sekančių priežasčių. Lietuva yra viena iš buvusių TSRS šalių, kaip ir pareiškėjų šalis, todėl galvojo, kad Lietuvoje galės laisvai keliauti ir bendrauti su žmonėmis, kurie dar kalba rusiškai. Lietuvoje turėjo seną pažįstamą K. V., kuris Lietuvoje galėtų suteikti nemokamą gyvenamąjį plotą. Buvo gavę K. V. kvietimą aplankyti Vilnių. Gavę kvietimą kreipėsi į Lietuvos pasiuntinybę Baku mieste, pateikė būtinus dokumentus ir gavo Šengeno vizas. Pareiškėjams atvykus į Vilnių jie buvo sustabdyti Valstybinės Pasienio Tarnybos darbuotojų pasų kontrolei ir jiems buvo užduoti klausimai. Pareiškėjams buvo pranešta, kad vizos bus anuliuotos, nes nėra dokumentų, nurodančių atvykimo tikslą ir buvimo Lietuvoje sąlygas. Vėliau pareiškėjai buvo nuvežti į deportavimo kambarį. Pareiškėjai buvo laikomi šaltame kambaryje, nežmoniškomis sąlygomis, buvo ignoruojami, kad su jais buvo ir mažamečiai vaikai. Laikė be valgio, vandens ir oro. Vaikai susirgo gripu. Pareiškėjai buvo priversti nusipirkti atgalinius bilietus ir grįžti į šalį. Nurodo, kad dėl tokio pareigūnų elgesio pareiškėjams buvo padaryta moralinė ir materialinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnyba, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą nurodo, kad 2018 m. spalio 10 d. 16.30 val. į Lietuvos Respubliką vyko pareiškėjai, kurie pasienio kontrolei pateikė Šengeno vienkartines vizas.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjus kvietė K. V., tačiau kvietime buvo deklaruota, kad pareiškėjai gyvens kitu, nei K. V. gyvenamuoju adresu. Susisiekus su minėtu asmeniu pastarasis nurodė, kad laukia daug svečių, tačiau nei vieno laukiamo svečio nei vardo, nei pavardės negalėjo pasakyti. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad pareiškėjai nebuvo laukiami, o kvietęs asmuo buvo nesąžiningas. Pareiškėjų šeima atvyko su mokyklinio amžiaus vaikais, tuo laiku, kai visi vaikai įprastai lanko mokyklas. Dėl kokių priežasčių vaikai dvi savaites nelankys mokyklos, pareiškėjai negalėjo pasakyti. Pareiškėjai turėjo bilietus skrydžiui iš Vilniaus į Kijevą 2018 m. spalio 20 d., su teise juos pakeisti kitais, tai reiškia, kad pareiškėjai nebuvo apsisprendę dėl buvimo Lietuvos Respublikoje. Buvo nustatyta, kad pareiškėjų tikslas kita Šengeno valstybė, o ne Lietuva. Pareiškėjai buvo apgyvendinti neįleistų asmenų patalpoje, taip pat buvo informuoti, kad kitas skrydis į Azerbaidžaną 2018 m. spalio 14 d., arba pareiškėjai galėtų išskristi kitu jiems priimtinu reisu į kitą šalį. Pareiškėjai 2018 m. spalio 11 d. išskrido į Kijevą.

Pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjai vizas gavo nesąžiningu būdu, todėl buvo priimta išvada, kad pareiškėjų atvykimas į Lietuvos Respubliką keltų nelegalios migracijos pavojų. Dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjams išduotas Šengeno vizas. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pasienio tikrinimo procedūras atlikę pareigūnai viršijo savo kompetenciją, dėl ko pareiškėjams galėjo būti padaryta žala.

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės (toliau – VSAT Vilniaus rinktinė) 2018 m. spalio 10 d. sprendimų Nr. 163(VR)1651, Nr. 163(VR)1652, Nr. 163(VR)1653 ir Nr. 163(VR)1654, kuriais pareiškėjams atsisakyta leisti atvykti kertant sieną ir 2018 m. spalio 10 d. sprendimų Nr. 160-94, Nr. 160-95, Nr. 160-96 ir 160-97, kuriais panaikintos pareiškėjams išduotos vienkartinės Šengeno vizos Nr. 003670905, Nr. 003670906, Nr. 003670908 ir Nr. 003670907 bei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjai skundo antruoju reikalavimu nors tik bendrai nurodė, jog prašo teismo atkurti Šengeno vizas, tačiau, kaip išspręsta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi, įvertinus pareiškėjų skundo esmę, tikruosius kreipimosi į teismą ketinimus, laikytina, jog pareiškėjai prašo išnagrinėti ir sprendimų, kuriais pareiškėjams atsisakyta leisti atvykti kertant sieną bei sprendimų, kuriais panaikintos pareiškėjams išduotos vienkartinės Šengeno vizos, teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjant pareiškėjų skundą bus išspręstas ir pareiškėjų atžvilgiu priimtų bei teisines pasekmes sukėlusių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.

3. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. spalio 10 d. 16.30 val. reisu W68046 iš Kutaisio (Azerbaidžano Respublika) pareiškėjai atvyko į Lietuvos Respubliką ir pasienio kontrolei pateikė kelionės dokumentus bei Šengeno vienkartines vizas.

4. Pasienio kontrolės pareigūnai 2018 m. spalio 10 d. pareiškėjų atžvilgiu priėmė sprendimus Nr. 163(VR)1651, Nr. 163(VR)1652, Nr. 163(VR)1653 ir Nr. 163(VR)1654, kuriais pareiškėjams atsisakyta leisti atvykti kertant sieną bei sprendimus Nr. 160-94, Nr. 160-95, Nr. 160-96 ir 160-97, kuriais panaikintos pareiškėjams išduotos vienkartinės Šengeno vizos Nr. 003670905, Nr. 003670906, Nr. 003670908 ir Nr. 003670907. Sprendimai priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjai, patikrinimo kertant sieną metu, nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų.

5. Pareiškėjai nesutikdami su skundžiamais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą. Pagrįsdami skundžiamų sprendimų neteisėtumą pabrėžė, jog turėjo teisėtą galimybę atvykti į Lietuvos Respubliką, nes turėjo kvietimą, taip pat, dėl to, kad pareiškėjams vieną parą teko praleisti specialioje patalpoje, kurioje buvo šalta, nebuvo išduotas maistas ir pan., prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

6. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 8 straipsnio 1–2 dalis, užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodeksu (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas). Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima VSAT. UTPĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką per išorinę Europos Sąjungos sieną, taip pat per vidinę Europos Sąjungos sieną, kai jos kontrolė laikinai atnaujinama, kontroliuoja VSAT, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VSAT pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir, ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalimi, trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Be kitų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų (galiojančio kelioninio dokumento, vizos ir pan.) trečiųjų šalių piliečiai atvykdami į Šengeno erdvę turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba galėti teisėtai gauti tokių lėšų.

7. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjų patikrinimo kertant valstybinę sieną metu bei bendraujant su pareiškėjais buvo nustatyta, kad pareiškėjus kvietė K. V. (draugų lankymas), kurio gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Tačiau kvietime buvo nurodyta, kad pareiškėjai gyvens (duomenys neskelbtini). Susisiekus su kvietime nurodytu asmeniu buvo nustatyta, kad K. V. laukia daug svečių, tačiau nei vieno laukiamo svečio nei vardo, nei pavardės negalėjo pasakyti. Pareigūnai vertino ir tai, kad pareiškėjų šeima atvyko su mokyklinio amžiaus vaikais, būtent tuo laiku, kai visi vaikai įprastai lanko mokyklas. Dėl kokių priežasčių vaikai dvi savaites nelankys mokyklos, tėvai negalėjo pasakyti. Pareiškėjai taip pat turėjo bilietus skrydžiui iš Vilniaus į Kijevą 2018 m. spalio 20 d., su teise juos pakeisti kitais, o tai reiškia, kad pareiškėjai nebuvo apsisprendę dėl buvimo Lietuvos Respublikoje. Iš paminėtų aplinkybių VSAT nusprendė, kad pareiškėjų tikslas kita Šengeno valstybė, o ne Lietuva.

8. Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas, o atsisakyti leisti atvykti galima motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atisakymo priežastys ir šis sprendimas įsigalioja nedelsiant.

9. Vertinant pasienio pareigūnų veiksmus dėl priimtų išvadų pažymėtina, kad vien tik kvietime nurodytos aplinkybės šeimos ar draugų lankymas, kai kviečiantis asmuo negalėjo konkrečiai patvirtinti, kad laukia atvykstančių būtent pareiškėjų, nėra pakankamas pagrindas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslui pagrįsti, Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio nuostatų prasme. Be to, pareiškėjų skunde teismui nurodytas bendro pobūdžio atvykimo į Lietuvą motyvas – gerai praleisti laiką, bendrauti su Lietuvoje gyvenančiais rusų kalba kalbančiais asmenimis ir pan., taip pat nėra pakankamai įtikinamas, tuo labiau, kad pareiškėjai turėjo bilietus skrydžiui iš Vilniaus į Kijevą 2018 m. spalio 20 d., su teise juos pakeisti kitais, o tai pareigūnams pagrįstai sukėlė įtarimų, kad pareiškėjai nebuvo tvirtai apsisprendę dėl buvimo Lietuvos Respublikoje. Visų nustatytų aplinkybių kontekste, tame tarpe įvertinus ir tai, kad pareiškėjai negalėjo paaiškinti priežasties, kodėl mokyklinio amžiaus vaikai gana netrumpą laikotarpį nelankys mokyklos, darytina išvada, kad VSAT pareigūnai pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, o turėjo tikslą apgaulės būdu patekti į Šengeno erdvę ir pagrįstai nusprendė atsisakyti pareiškėjams leisti atvykti į Lietuvos Respubliką.

10. Pagal Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 4 dalį, sienos apsaugos pareigūnai privalo užtikrinti, kad trečiosios šalies piliečiai, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti, neatvyktų į atitinkamos valstybės narės teritoriją. Šengeno sienų kodekso V priedo A dalyje nustatyta, jog atsisakant leisti atvykti, atitinkamai panaikinama arba atšaukiama Viza pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 34 straipsnyje nustatytas sąlygas (1 dalies c punktas).

11. Pripažinus, jog sprendimai neleisti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką buvo priimti pagrįstai, atitinkamai pareiškėjų apgyvendinimas Vilniaus oro uosto pasienio užkardoje įrengtoje neįleistų asmenų patalpoje, taip pat vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjai skunde nors ir nurodė, jog buvo laikomi šaltame kambaryje be valgio, vandens ir oro, dėl ko vėliau vaikai susirgo gripu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas iš esmės neturi pagrindo abejoti VSAT atsiliepime ir atstovės teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, kad patalpos nėra viešbutis, tačiau jose yra visi būtini patogumai (yra kur prigulti, prisėsti, nusiprausti ir pan.), kuriais asmenys gali naudotis. Patalpos įrengtos ne rūsyje, o pirmame Vilniaus oro uosto pastato aukšte, kuriame taip pat įrengtos ir kitų Vilniaus oro uosto darbuotojų darbo vietos. Pareiškėjai jokiais įrodymais nepagrindė, jog jie buvo apgyvendinti blogesnėmis sąlygomis, nei įprastai apgyvendinami neįleisti asmenys. Be to, nors, kaip skunde teigia pareiškėjai, jie buvo priversti nusipirkti atgalinius bilietus ir grįžti į kilmės šalį, tačiau, kaip nurodė VSAT, pareiškėjai nelaukdami 2018 m. spalio 14 d. reiso į Azerbaidžano Respubliką, 2018 m. spalio 11 d. 7.05 val. išskrido į Kijevą.

12. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis, toliau – ir CK). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

13. Nagrinėjamu atveju VSAT pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta, t. y., nei bylos medžiaga, nei pareiškėjų skundo argumentais nenustačius, kad pareigūnai, priimdami sprendimus dėl pareiškėjų neįleidimo į Lietuvos Respubliką, vizų panaikinimo, pareiškėjų apgyvendinimo, veikė priešingai, nei nustato įstatymai, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjams turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nenustačius VSAT pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. - būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie pareiškėjams padarytos žalos buvimo faktą (pareiškėjų emocijas, išgyvenimus ir pan.) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjų skundas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taip pat negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. S. (A. S.), J. S. (J. S.) ir jų nepilnamečių vaikų M. S. (M. S.) bei G. S. (G. S.), atstovaujančių įstatyminių atstovų – tėvų – A. S. ir J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisJūratė Gaidytė-LavrinovičMargarita Stambrauskaitė