Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-29 · Administracinė byla Nr. eI-4559-243/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
eI-4559-243/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00632-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė, Aušrelė Mažrimienė
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
Pareiškėjas
R. A.
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Lietuvos
Administracinė byla Nr. eI-4559-243/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00632-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3; 57.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 29 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,dalyvaujant pareiškėjai advokatei R. A.,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Raimondai Daunienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Lietuvos advokatūrai dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (11.2)SI-8068 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja advokatė R. A. patikslintu skundu teismo prašo:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (11.2)SI-8068;

2) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių pateikti jos 2018 m. vasario 5 d. užklausime dėl informacijos pateikimo prašomą informaciją: duomenis apie atsakovo R. R. gautas draudžiamąsias pajamas per paskutinius trejus metus nuo užklausimo pateikimo, t. y. nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 5 d.

Pareiškėja skunde nurodo, jog ji, veikdama kaip praktikuojanti advokatė, įrašyta į Lietuvos advokatūros praktikuojančių advokatų sąrašą, atstovaudama savo klientės interesams civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kurioje taip pat sprendžiamas klausimas dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, 2018 m. vasario 5 d. užklausimu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius), prašydama pateikti informaciją apie R. R., civilinės bylos atsakovo, gautas draudžiamąsias pajamas per paskutinius trejus metus. Prašymo teisiniu pagrindu nurodė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), joje sprendžiamą klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir būtinumą nustatyti faktines aplinkybes dėl abiejų tėvų, tame tarpe atsakovo R. R., turtinės padėties, gaunamų (gautų) pajamų. Nurodo, kad prie užklausimo pridėjo atstovavimo sutartį, patvirtinančią faktą, jog ji kaip advokatė atstovauja K. R., civilinės bylos ieškovės interesams. Pareiškėjos teigimu, atsakovas atsisakė pateikti prašomą informaciją dėl to, kad nepateiktas R. R. rašytinis ar jam prilyginamas sutikimas arba jo prašymas dėl duomenų teikimo, nenurodytas duomenų teikimo ir gavimo teisinis pagrindas ir prašomos pateikti informacijos ryšys su nagrinėjama byla.

Pareiškėja skundo reikalavimą grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnyje įtvirtina advokato teisė gauti informaciją (tame tarpe net ir sudarančią asmens ypatingus duomenis), neapibrėžiant asmens duomenų subjektų rato, t. y. neapsiribojant vien advokato kliento duomenimis, kuriuos advokatui gali pateikti ir pats klientas ir kad tokiai informacijai gauti nėra reikalingas duomenų subjekto sutikimas. Akcentuoja, jog esamas teisinis reguliavimas, bendrieji advokatūros veiklos principai įpareigoja advokatą, besikreipiantį dėl informacijos, reikalingos teisinėms paslaugoms teikti, bendrais bruožais pagrįsti prašomų duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, o ne kiekvienam tam tikrų duomenų valdytojui pateikti visos civilinės ar kitokios bylos medžiagą, atskleisti savo klientų ir bylos duomenis. Nurodo, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatose įtvirtintos konstitucinės asmens teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įstatymų leidėjui kyla pareiga numatyti tokias advokatų teises, kad jie galėtų vykdyti savo profesinę veiklą ir teikti veiksmingą teisinę pagalbą. Advokatai, padėdami įgyvendinti asmens teisę į teisminę gynybą, tam tikrais atvejais turi remtis informacija, kurią turi valstybės ir savivaldybių institucijos, tokia informacija, kurios negali gauti jo atstovaujamas asmuo.

Šalies argumentai

Pareiškėja R. A. patikslintą skundą dėl administracinio akto panaikinimo prašo patenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu ir atsisako reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti jos prašytus duomenis, nes civilinę bylą nagrinėjusio teismo prašymu šie duomenys gauti.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog VSDFV Klaipėdos skyriuje 2018 m. vasario 7 d. gautas advokatės R. A. užklausimas (prašymas), kuriame advokatė nurodė, jog atstovauja klientės K. R. interesams civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo su R. R. ir, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl yra svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su R. R. turtine padėtimi ir gaunamomis pajamomis. Nurodo, jog atsisakyta pareiškėjai pateikti informaciją apie R. R. gautas draudžiamąsias pajamas per paskutinius 3 metus, nes advokatė nepateikė R. R. rašytinio ar jam prilyginto sutikimo/prašymo dėl duomenų teikimo, taip pat nepagrindė prašomos informacijos ryšio su teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį, socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Fondo valdyba) teritoriniams skyriams, gavėją gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant rašytiniam ar jam prilyginamam draudėjo, apdraustojo asmens arba išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba išmokų gavėjo sutikimo nereikia. Teigia, jog nuostata „išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai <...> sutikimo nereikia“ reiškia nuorodą į specialiąsias teises normas, suteikiančias konkrečiam subjektui teisę gauti Fondo valdybos valdomus duomenis apie asmenį, t. y. tokia teisė turi būti numatyta tų subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Atsakovo teigimu, Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje buvo ir yra įtvirtinta advokato teisė atitinkamai veikti, tačiau neįtvirtinta institucijos pareiga besąlygiškai įgyvendinti tokią advokato teisę. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte advokato teisė gauti reikalingą informaciją nėra absoliuti, o įgyvendinama advokato kreipimesi pateikiant duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu ir, kai tenkinamos kitų teisės normų, reglamentuojančių asmens duomenų teikimą, sąlygos. Nurodo, jog Fondo administravimo įstaigos, būdamos atsakingos už teisėtą informacijos apie apdraustųjų ir išmokų gavėjų paskleidimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi įsitikinti, ar advokatui tam tikra informacija apie asmenį yra būtina jo funkcijoms atlikti, ar yra prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšys su teisinių paslaugų teikimu, tam, kad galėtų tinkamai įgyvendinti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) 3 ir 4 straipsniuose numatytus reikalavimus. Todėl Fondo administravimo įstaigos priimdamos sprendimą dėl duomenų teikimo turi nustatyti teisėtą duomenų teikimo pagrindą, numatytą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnyje, įvertinti duomenų teikimo tikslo ir duomenų apimčių santykį, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pateikti duomenis tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti. Pažymi, jog pagal Advokatūros įstatymo 5 straipsnį, vienas iš advokatų veiklos principų yra kliento paslapties neatskleidimas, t. y. advokatas yra įpareigotas saugoti tik savo kliento duomenis, tuo tarpu VSDĮ 15 straipsnio 2 dalis įpareigoja Fondo administravimo įstaigas saugoti paslaptyje visų draudėjų, apdraustųjų ir išmokų gavėjų duomenis. Teigia, jog advokatės R. A. prašyme pateikti duomenys kėlė abejonių dėl prašomų trečiojo asmens duomenų ryšio su teisinių paslaugų teikimu ir tokių duomenų apimties, nes nepakako duomenų, kad įvertinti, ar prašymu siekiama apibrėžto ir teisėto tikslo, ar yra tenkinami asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai ar pagrįstas asmens, kurio duomenų prašoma, ryšys su nagrinėjama byla ir teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Nurodo, jog advokatės prašomi duomenys buvo reikalingi civilinėje byloje, kurioje ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl teismas yra aktyvus ir esant būtinybei gali savo iniciatyva išsireikalauti reikalingus duomenis.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė Raimonda Daunienė prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimu siūlo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėja prašyme VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktame prašyme (užklausoje) konkretaus pagrindimo, kaip prašomi duomenys yra susiję su teisinėmis paslaugomis, pateikta nebuvo. Tvirtina, jog advokato teisė reikalauti informacijos nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Advokatūros įstatymo 44 straipsnis reglamentuoja advokato teisę atitinkamai veikti, tačiau joje neįtvirtinta atsakovui besąlygiška pareiga įgyvendinti tokią advokato teisę. Fondo valdyba ir teritoriniai skyriai yra atsakingi už teisėtą informacijos apie apdraustuosius paskleidimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi įsitikinti, ar advokatui tam tikra informacija apie asmenį yra būtina jo funkcijoms atlikti, ar yra prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšys su teisinių paslaugų teikimu. Nurodo, jog pareiškėjos prašyme nurodyta, kad duomenys reikalingi pateikti teismui, tačiau nėra nurodyta, kodėl reikia prašyme nurodytų duomenų, kokios aplinkybės bus įrodinėjamos remiantis prašoma informacija, kodėl reikia duomenų už paskutinius 3 metus ir kaip šie duomenys yra susiję su teisinių paslaugų teikimu. Teigia, jog dėl šių priežasčių VSDFV Klaipėdos skyrius negalėjo pagal prašyme pateiktą informaciją įvertinti, ar advokatės prašomi asmens duomenys bus tvarkomi teisėtai ir, kad jai bus pateikta tik tiek asmens duomenų, kiek jų reikia konkrečioms teisinėms paslaugoms suteikti. Pažymi, jog advokatės prašomus duomenis galėjo išsireikalauti pats teismas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra atsiliepimu siūlo pareiškėjos patikslintą skundą patenkinti. Nurodo, jog Advokatūros įstatymas 44 straipsnyje įtvirtinta, kad advokatai turi teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų, t. y., įtvirtinta teisė apima informacijos ir duomenų (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis) gavimą iš registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų. Akcentuoja, jog advokato teisių reguliavimas nėra savitikslis – jos numatytos, kad advokatai galėtų veiksmingai vykdyti savo profesinę veiklą ir, panaudoję visas teisėtas gynybos priemones, padėtų užtikrinti asmens teises į teisminę gynybą. Pažymi, jog pareiškėja, veikdama kaip advokatė, atstovaudama savo klientės K. R. interesams, pagrįstai 2018 m. vasario 5 d. užklausimu argumentuotai kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl informacijos pateikimo. Teigia, jog pareiškėjos prašymas atitiko galiojusio Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, nes prašyme buvo nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas (sprendžiamas civiline tvarka nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas), teikimo ir gavimo teisinis pagrindas (atstovavimo sutartis) ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis (nurodomi konkretūs prašomi duomenys). Pareiškėjos prašyme dėl informacijos pateikimo buvo pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Teigia, jog kiekvienu konkrečiu atveju, dėl duomenų (informacijos) reikalingumo (ryšio su teikiamomis teisinėmis paslaugomis), jų apimties, sprendžia aukštos kvalifikacijos teisininkas – advokatas, vadovaudamasis savo profesinėmis žiniomis – teisės normomis bei formuojama kasacinio teismo praktika. Atsakovas, skirtingai nuo advokato, atstovaujančio savo klientui byloje, neturi galimybės atlikti vertinimo dėl prašomų duomenų būtinumo. Trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos advokatūros teigimu, teisinis reguliavimas advokatų, kaip tam tikrų asmens duomenų, prašomų suteikti Advokatūros įstatymo 44 straipsnio tvarka ir sąlygomis, gavėjų, neįpareigoja teikti paaiškinimo su visais procesiniam dokumentų būdingais motyvais ir teisiniais argumentais duomenų valdytojui, kokios aplinkybės byloje bus įrodinėjamos, remiantis gautais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (11.2)SI-8068 (toliau – skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjai advokatei R. A. pateikti informaciją apie R. R. gautas draudžiamąsias pajamas per paskutinius trejus metus, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pareiškėja advokatė R. A. 2018 m. vasario 5 d. prašymu (užklausimu), vadovaudamasi Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydama pateikti informaciją apie R. R. gautas draudžiamąsias pajamas per paskutinius trejus metus. Pareiškėja prašyme nurodė, jog ji atstovauja klientės K. R. interesams Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo su R. R. Nurodė, jog šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl yra svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi ir gaunamomis pajamomis. Advokatė kartu su prašymu pateikė: atstovavimo sutarties kopiją; asmens tapatybės dokumento kopiją; advokato pažymėjimo kopiją; Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo išrašo kopiją.

VSDFV Klaipėdos skyrius 2018 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (11.2)SI-8068, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 5, 6 straipsniais, atsisakė patenkinti pareiškėjos 2018 m. vasario 5 d. prašymą pateikti informaciją. Sprendime nurodė, jog nepateiktas R. R. rašytinis ar jam prilyginamas sutikimas arba jo prašymas dėl duomenų teikimo, nenurodytas duomenų teikimo ir gavimo teisinis pagrindas ir prašomos pateikti informacijos ryšys su nagrinėjama byla. Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Klaipėdos skyrius 2018 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (11.2)SI-8068, jį apskundė Fondo valdybai. Fondo valdyba 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. (14.59)I-2292 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti VSDFV Klaipėdos skyrius sprendimą.

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog nebėra aktualus jos prašymas dėl duomenų gavimo apie R. R. gautas draudžiamąsias pajamas, nes šie duomenys gauti civilinėje byloje teismui pareikalavus. Pareiškėja teismo prašo įvertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes galiojant tokiam Sprendimui ateityje gali būti apsunkinta jos kaip advokatės galimybė gauti reikiamą informaciją, atstovaujant atstovaujamuosius ir užtikrinant jų teisę į gynybą.

Teismas ginčo atveju remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsniu, priskiriančiu administracinių teismų kompetencijai nagrinėti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, nustatančiu, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 3 straipsnis įtvirtina administracinio teismo kompetenciją nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, buvusį jų priėmimo metu, t. y. vykdyti viešojo administravimo subjektų kontrolę. Administracinio teismo kompetencijos nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, buvusį jų priėmimo metu, negali paneigti vėlesnis administracinių sprendimų panaikinimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3449-602/2017 ir kt.). Administraciniams teismams priskirtos nagrinėti dvejopo pobūdžio bylos, tai bylos, kuriose teismas priima sprendimą dėl reikalavimo esmės (pvz., žalos atlyginimo bylos) ir bylos, kuriose teismas nepriima sprendimo dėl reikalavimo esmės, o tik patikrina viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumą. Pirmuoju atveju teismas vykdo subjektinių teisių gynimą (angl. recours subjectif), antruoju atveju teismas užtikrina objektyvios teisinės tvarkos apsaugą (angl. recours objectif). Nagrinėjamoje byloje teismas vykdo kontrolinio pobūdžio (angl. a review) funkciją, kuri nustato galimybę patikrinti viešojo administravimo subjektų aktų teisėtumą pagal ABTĮ 3 straipsnyje administraciniam teismui suteiktus įgaliojimus. Įvertinus tai, jog skundžiamas sprendimas šiuo metu yra nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir galiojantis, nors jis ir prarado aktualumą, teismas, vykdydamas kontrolinio pobūdžio funkcijas, privalo šioje byloje įvertinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 punktai, pagal kuriuos advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus, savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus dokumentus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų, kuriose įtvirtinta asmens teisė į teisminę gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti inter alia tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį advokatas galėtų gauti valstybės ir savivaldybių institucijų turimą šiai asmens teisei įgyvendinti būtiną informaciją. Konstitucinio Teismo taip pat pažymėta, jog pagal konstitucinį proporcingumo principą, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, neriboti asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimas). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką advokato teisė gauti atitinkamą informaciją yra kildinama iš įstatymo, reglamentuojančio jo profesinę veiklą, o ne iš atstovavimo teisinių santykių, apibrėžtų pavedimo ribomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018).

Teisėjų kolegija įvertinusi Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas, teismų praktiką konstatuoja, kad advokato, užtikrinančio atstovaujamojo teisę į kvalifikuotą teisinę pagalbą, teisė gauti reikalingą informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų yra kildinama iš Advokatūros įstatymo, reglamentuojančio advokato profesinę veiklą. Atsakovo argumentas kad teismas gali išsireikalauti bylai reikalingus duomenis, nepaneigia advokato teisės šiuos duomenis rinkti pačiam. Teismas padeda proceso šalims gauti įrodymus tuo atveju, kai jos negali pačios tai padaryti (ABTĮ 56 straipsnio 4 dalis, CPK 179 straipsnio 2 dalis). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti bylos dalyviai, tame tarpe ir proceso šalių atstovai (ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 d.) Viešojo administravimo institucijos negali interpretuoti teisės normų turinio ir suvaržyti įrodymų rinkimo galimybę proceso šalies atstovui advokatui.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį, socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėją gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant rašytiniam ar jam prilyginamam draudėjo, apdraustojo asmens arba išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba išmokų gavėjo sutikimo nereikia. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog duomenų gavėjas – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų: 1) renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis; <...> 4) tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnį asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal <...> duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). <...> Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, spręstina, jog VSDFV Klaipėdos skyrius, įstatymuose nustatytais atvejais (VSDĮ 15 straipsnio 2 dalis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas), duomenų gavėjui prašyme nurodžius asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, privalo teikti tokius duomenis. Pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą advokatei suteikta teisė gauti duomenis iš valstybės ir iš valstybės ir savivaldybių institucijų, todėl jai pateikus motyvuotą prašymą, kuriame nurodomas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis, VSDFV Klaipėdos skyrius privalėjo šiuos duomenis teikti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018). Iš pareiškėjos 2018 m. vasario 5 d. prašymo (užklausimo) matyti, jog ji nurodė: duomenų naudojimo tikslą – nustatyti atsakovo R. R. turtinę padėtį, nes civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo; gavimo pagrindą – nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo su atsakovu R. R. (nurodytas teisinis pagrindas – Advokatūros įstatymo 44 straipsnis), prašomų duomenų apimtis – informaciją apie R. R. gautas draudžiamąsias pajamas per paskutinius trejus metus. Pareiškėja prie prašymo pridėjo atstovavimo sutarties kopiją; asmens tapatybės dokumento kopiją; advokato pažymėjimo kopiją; Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo išrašo kopiją. Vertinant pareiškėjos prašymo turinį ir jos pateiktus priedus, spręstina, jog pareiškėja jame nurodė pakankamą informaciją, pagal kurią VSDFV Klaipėdos skyrius galėjo nustatyti prašomų duomenų tikslą, pagrindą ir apimtį. Šiuo atveju VSDFV Klaipėdos skyrius skundžiamame sprendime neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, jog nepateiktas R. R. rašytinis ar jam prilyginamas sutikimas arba jo prašymas dėl duomenų teikimo ir, kad pareiškėjos prašyme nenurodytas teikimo ir gavimo teisinis pagrindas ir prašomos pateikti informacijos ryšys su nagrinėjama byla.

Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas faktines ir teisines aplinkybes konstatuoja, kad skundžiamas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. (11.2)SI-8068, kuriuo pareiškėjai atsisakyta pateikti informaciją apie R. R. gautas draudžiamąsias pajamas per paskutinius trejus metus, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundas dėl administracinio akto panaikinimo tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Pareiškėja atsisakė skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus pateikti jos prašytą informaciją, nes šie duomenys gauti teismui įpareigojus civilinėje byloje atsakovą tai padaryti.

Pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, jog pažeidžiamos kieno nors teisės ar įstatymų saugomi interesai atsisakius nuo šio skundo reikalavimo, todėl administracinė byla šioje dalyje nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 4 punktu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra prašo priteisti iš atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą parengimą atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, inter alia reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 konstatavo, kad teisinė prielaida trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nustatymas, kad išnagrinėjus bylą buvo patenkintos ar apgintos jo teisės baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu. Sąvoka „galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamos ar apginamos jo teisės” yra vertinamoji ir kiekvieną kartą atsižvelgus į konkrečios administracinės bylos kontekstą turi būti sprendžiama dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą buvimo, t. y. įvertinama priimto teismo sprendimo reikšmė ir poveikis trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir konstatuojama, ar priimtu teismo sprendimu yra patenkintos ar apgintos jo teisės. Kitais atvejais teisinių prielaidų priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiajam suinteresuotam asmeniui ABTĮ nenumato (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-270-146/2017).

Pareiškėja skundė VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą, kuriuo jai, kaip advokatei, atsisakyta teikti informaciją apie kitos civilinės bylos šalies pajamas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra palaikė pareiškėjos poziciją. Lietuvos advokatūra atsiliepime nenurodė kaip paveiks skundo išsprendimas jos teises ir pareigas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtu teismo sprendimu nėra patenkintos ar apgintos Lietuvos advokatūros teisės, nes teismo sprendimu apgintos pareiškėjos advokatės teisės, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti savo profesinę veiklą konkrečioje civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo patenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Prašymas atmestinas ( ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjos R. A. patikslintą skundą,

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (11.2)SI-8068,

nutraukti administracinę bylą dalyje dėl įpareigojimo atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių atlikti veiksmus pateikti pareiškėjai advokatei R. A. informaciją pagal jos 2018 m. vasario 5 d. prašymą,

atmesti trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos advokatūros prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išlaidų priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui

Teisėjos Laimutė JokubauskaitėAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė