Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei A. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo E. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad AB SEB Vilniaus bankas (dabar AB SEB bankas) (toliau – ir Bankas) ir E. R. (toliau – ir skolininkas, kredito gavėjas) sudarė kredito sutartį Nr. 0450718015545-75 (toliau – ir Kredito sutartis), pagal kurią Bankas kredito gavėjui suteikė 95 813,25 Eur kreditą turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Turtas) pirkimui ir remontui. Galutinis būsto kredito pagal Kredito sutartį grąžinimo terminas – 2047 m. gruodžio 20 d. Kredito sutartį pasirašė ir kredito gavėjo sutuoktinė A. R. (toliau – ir atsakovė) – Kredito sutarties Specialiosios dalies 13 punkto pabaigoje ji pasirašė patvirtinimą, kad: susipažino su Kredito sutarties sąlygomis prieš kredito gavėjui pasirašant sutartį ir jas suprato; suprato visas Kredito sutarties sąlygas, jos su ja buvo aptartos individualiai ir jai paaiškintos prieš pasirašant sutartį; sutiko su visomis Kredito sutarties sąlygomis, jos išreiškė tikrąją sutuoktinių valią; suprato, kad, nutraukus Kredito sutartį, skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į būsto statusą ir nepilnamečių bei kitų išlaikytinių, gyvenančių įkeistame būste, interesus.

3. Ieškinyje teigiama, kad kredito grąžinimas Bankui buvo užtikrintas 2008 m. vasario 13 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimu su vėlesniu pakeitimu, draudimo liudijimo (poliso) Nr. BPD 040701 (toliau – ir Draudimo sutartis), naudos gavėju nurodant Banką. Galutinis Draudimo sutarties terminas – 2032 m. vasario 21 d. Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Būsto kreditų draudimo taisykles Nr. 004 (redakcija, galiojusi iki 2008 m. gruodžio 19 d.). 2007 m. gruodžio 14 d. prašymą sudaryti draudimo sutartį (kuris yra sudedamoji Draudimo sutarties dalis) ieškovei teikė tiek kredito gavėjas, tiek atsakovė, vertindama draudimo riziką, ieškovė vertino abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jie teikė ieškovei duomenis apie savo pajamas, darbo sutartis ir kt. Kredito grąžinimo ir kitų kreditavimo sutartyje numatytų prievolių įvykdymui užtikrinti Turtas buvo įkeistas hipoteka, t. y. 2008 m. vasario 6 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris, kurio pagrindu išduotas hipotekos lakštas, identifikavimo kodas 03/1/2008/0001798, kreditorius – Bankas. Hipotekos lakštą pasirašė ir atsakovė kaip turto bendraturtė.

4. Ieškinyje nurodoma, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka nesumokėjus palūkanų ir eilinių įmokų, Bankas raštu (2010 m. rugsėjo 22 d. įspėjimo raštas dėl kredito sutarties nutraukimo) įspėjo kredito gavėją apie netinkamą Kredito sutarties vykdymą ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes ir ragino pašalinti pažeidimus. Pažeidimų nepašalinus ir nesumokėjus susidariusios skolos, Bankas 2010 m. spalio 26 d. Kredito sutartį nutraukė ir 2010 m. lapkričio 11 d. su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti kreipėsi į ieškovę dėl draudimo išmokos, t. y. dėl 95 579,93, gavimo. Ieškovė atlikusi draudžiamojo įvykio tyrimą 2011 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą dėl 95 579,93 Eur draudimo išmokos išmokėjimo naudos gavėjui (Bankui). Draudimo išmoka Bankui buvo mokama pagal 2011 m. gegužės 9 d. draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką su vėlesniais pakeitimais. 2012 m. kovo 13 d. ieškovė gavo skolininko ir atsakovės prašymą dėl įsiskolinimo mažinimo. Ieškovė 2012 m. kovo 14 d. išdavė leidimą mažinti įsiskolinimą. Pagal ieškovės Būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 (toliau – ir Taisyklės Nr. 004), kurios yra sudedamoji Draudimo sutarties dalis, 64 punktą draudikui, išmokėjus draudimo išmoką, pereina visos naudos gavėjo turimos reikalavimo teisės į nekilnojamąjį ir (ar) kitą turtą, įkeistą pagal būsto kreditavimo sutartį, ir kitos papildomos teisės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.111 straipsnyje įtvirtina, kad regreso tvarka reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui rašytinės sutarties arba įstatymų pagrindu. CK 6.112 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad reikalavimas pereina trečiajam asmeniui regreso tvarka, kai reikalavimas patenkinamas iš trečiojo asmens turto. Taisyklių Nr. 004 26.2 punkte įtvirtinta, kad draudikas kreditavimo sutarties pagrindu išduoda draudimo liudijimą (polisą). Esminė sąlyga Kredito sutarčiai, o tai reiškia ir Draudimo sutarčiai su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, galioti buvo perkamo Turto įkeitimas hipoteka.

5. Ieškinyje teigiama, jog Bankas ir ieškovė 2016 m. balandžio 13 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius – Bankas perleido naujam kreditoriui – ieškovei visas reikalavimo teises į skolininką, kylančias pagal Kredito sutartį, sudarytą tarp kredito gavėjo ir Banko, t. y. perleido reikalavimo teises į 94 279,52 Eur negrąžinto kredito ir 1 300,41 Eur nesumokėtų palūkanų. Kartu Bankas ieškovei perleido reikalavimo teises į skolininko skolą Bankui – 621,31 Eur nesumokėtų palūkanų, 116,53 Eur delspinigių, iš viso 738,84 Eur. Taip pat ieškovei perėjo teisė į palūkanas bei kitos įstatymų ar Kredito sutartyje nustatytos teisės. 2016 m. balandžio 11 d. ieškovė gavo skolininko ir atsakovės prašymą atidėti priverstinį skolos išieškojimą ir sudaryti skolos sutartį. 2016 m. gegužės 25 d. ieškovė su atsakove ir skolininku pasirašė sutartį dėl skolos grąžinimo. Tinkamai nevykdant sutartimi dėl skolos grąžinimo prisiimtų įsipareigojimų ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto 20-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, todėl 2017 m. spalio 25 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. 34224 dėl 76 740,64 Eur skolos su 5 proc. palūkanomis, 737,84 Eur skolos, 220,95 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo ir subsidiariai iš įkaito davėjos – atsakovės. Vykdomasis įrašas 2017 m. gruodžio 4 d. buvo perduotas antstoliui vykdyti. Antstolis 2018 m. rugsėjo 12 d. vykusiose varžytynėse pardavė hipoteka įkeistą turtą už 16 200 Eur. Iš varžytynių pardavus hipoteka įkeistą turtą gautomis piniginėmis lėšomis iš dalies, t. y. 14 552,82 Eur suma, buvo padengta dalis draudimo išmokos. Hipoteka įkeistas turtas buvo parduotas iš varžytynių už mažesnę sumą nei ieškovės išmokėta 95 579,93 Eur draudimo išmokos suma, todėl Bankas ir ieškovė 2018 m. lapkričio 22 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius – ieškovė grąžino Bankui reikalavimo teises skolininko atžvilgiu į 738,34 Eur skolos sumą, kurią sudaro 621,31 Eur nesumokėtų palūkanų ir 117,03 Eur delspinigių.

6. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė laikytina solidariąja bendraskole pagal sudarytą Kredito sutartį ir iš jos, kaip solidariosios skolininko bendraskolės, priteistini ieškinio dalyku keliami reikalavimai. Sutuoktiniai būsto kreditą ėmė siekdami įsigyti šeimos būstą – butą, kitos, nuosavybės teise priklausančios, gyvenamosios vietos jie neturėjo, be to, nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Taigi abiejų sutuoktinių tikslai sutapo, jie turėjo bendrą (tokią pačią) valią gauti būsto kreditą ir jo lėšomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigyti šeimos būstą – butą. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė nebuvo tik pasyvi sandorio patvirtintoja, priešingai, ji kartu su sutuoktiniu buvo suinteresuota sandorio sudarymu ir siekė turtą įgyti šeimos interesais. Visos kredito gavimo procedūros metu abu sutuoktiniai veikė bendrai, siekdami gauti kreditą ir už jį įsigyti šeimos būstą. Abu sutuoktiniai teikė ieškovei prašymą dėl leidimo mažinti įsiskolinimą, abu sutuoktiniai pasirašė sutartį dėl skolos grąžinimo su ieškove. Pateiktos aplinkybės įrodo, kad tiek atsakovė, tiek jos sutuoktinis veikė šeimos interesais. Atsakovė nevykdė CK 6.154 straipsnio 1 dalyje, 6.156 straipsnyje, 6.189 straipsnio 1 dalyje, 6.38 straipsnio 1 dalyje, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų, nors pagal CK 3.109 straipsnio 1–3 dalis, 3.114 straipsnio 1 dalį, 6.5 straipsnį, 6.6 straipsnio 4 dalį tokią pareigą turėjo ir, iš neteisėto veikimo atsakovei naudos turėti negalint, iš pastarosios ieškovės naudai priteistinas ieškinio dalyku keliamas reikalavimas. Ieškinio teikimo dieną likusi įsiskolinimo suma ieškovei yra 62 408,77 Eur, kuri apskaičiuota: sudedant 95 579,93 Eur (draudimo išmoka) ir 220,95 Eur (vykdomojo įrašo išdavimo išlaidos) ir atimant 18 839,29 Eur (pagal leidimą mažinti įsiskolinimą ir sutartį dėl skolos grąžinimo gautos lėšos) ir 14 552,82 Eur (už parduotą hipoteka įkeistą Turtą gautos lėšos). Ieškovė yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 739 „Dėl Būsto paskolų draudimo bendrovės“, o atsakovė – fizinis asmuo, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės taip pat yra priteistinos 5 (penkių) proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistiną bendrą 62 408,77 Eur sumą, jas skaičiuojant nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

7. Atsakovei ir trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2021 m. vasario 24 d.; 2021 m. kovo 17 d. įstatymo nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu, įpareigojant juos per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo viešo paskelbimo būdu dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį ir nurodant, kad jei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, teismas, jei yra ieškovo prašymas, turi teisę priimti sprendimą už akių. Ieškovė ieškiniu įstatymo nustatytais atvejais prašo teismą priimti sprendimą atsakovei už akių. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimų nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnio 2 dalis).

9. Formaliai įvertinus įrodymus nustatyta, kad AB SEB Vilniaus bankas (dabar AB SEB bankas) ir E. R. sudarė kredito sutartį Nr. 0450718015545-75, pagal kurią Bankas kredito gavėjui suteikė 95 813,25 Eur kreditą turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui. Galutinis būsto kredito pagal Kredito sutartį grąžinimo terminas – 2047 m. gruodžio 20 d. Kredito sutartį pasirašė ir kredito gavėjo sutuoktinė A. R. – Kredito sutarties Specialiosios dalies 13 punkto pabaigoje ji pasirašė patvirtinimą, kad: susipažino su Kredito sutarties sąlygomis prieš kredito gavėjui pasirašant sutartį ir jas suprato; suprato visas Kredito sutarties sąlygas, jos su ja buvo aptartos individualiai ir jai paaiškintos prieš pasirašant sutartį; sutiko su visomis Kredito sutarties sąlygomis, jos išreiškė tikrąją sutuoktinių valią; suprato, kad, nutraukus Kredito sutartį, skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į būsto statusą ir nepilnamečių bei kitų išlaikytinių, gyvenančių įkeistame būste, interesus. Kredito grąžinimas bankui buvo užtikrintas 2008 m. vasario 13 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimu su vėlesniu pakeitimu, draudimo liudijimo (poliso) Nr. BPD 040701, naudos gavėju nurodant Banką. Galutinis Draudimo sutarties terminas – 2032 m. vasario 21 d. 2007 m. gruodžio 14 d. prašymą sudaryti draudimo sutartį (kuris yra sudedamoji Draudimo sutarties dalis) ieškovei teikė tiek kredito gavėjas, tiek atsakovė. Kredito grąžinimo bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų prievolių įvykdymui užtikrinti Turtas buvo įkeistas hipoteka, t. y. 2008 m. vasario 6 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris, kurio pagrindu išduotas hipotekos lakštas, identifikavimo kodas 03/1/2008/0001798, kreditorius – Bankas. Hipotekos lakštą pasirašė ir atsakovė kaip turto bendraturtė. Bankas raštu (2010 m. rugsėjo 22 d. įspėjimo raštas dėl kredito sutarties nutraukimo) įspėjo kredito gavėją apie netinkamą Kredito sutarties vykdymą ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes ir ragino pašalinti pažeidimus. Bankas 2010 m. spalio 26 d. Kredito sutartį nutraukė ir 2010 m. lapkričio 11 d. su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti kreipėsi į ieškovę dėl draudimo išmokos, t. y. dėl 95 579,93 Eur, gavimo. Ieškovė 2011 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą dėl 95 579,93 Eur draudimo išmokos išmokėjimo naudos gavėjui (Bankui). 2012 m. kovo 13 d. ieškovė gavo skolininko ir atsakovės prašymą dėl įsiskolinimo mažinimo. Ieškovė 2012 m. kovo 14 d. išdavė leidimą mažinti įsiskolinimą. Bankas ir ieškovė 2016 m. balandžio 13 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius – Bankas perleido naujam kreditoriui – ieškovei visas reikalavimo teises į skolininką, kylančias pagal Kredito sutartį, sudarytą tarp kredito gavėjo ir Banko, t. y. perleido reikalavimo teises į 94 279,52 Eur negrąžinto kredito ir 1 300,41 Eur nesumokėtų palūkanų. Kartu Bankas ieškovei perleido reikalavimo teises į skolininko skolą Bankui – 621,31 Eur nesumokėtų palūkanų, 116,53 Eur delspinigių, iš viso 738,84 Eur. 2016 m. balandžio 11 d. ieškovė gavo skolininko ir atsakovės prašymą atidėti priverstinį skolos išieškojimą ir sudaryti skolos sutartį. 2016 m. gegužės 25 d. ieškovė su atsakove ir skolininku pasirašė sutartį dėl skolos grąžinimo. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto 20-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, todėl 2017 m. spalio 25 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. 34224 dėl 76 740,64 Eur skolos su 5 proc. palūkanomis, 737,84 Eur skolos, 220,95 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo ir subsidiariai iš įkaito davėjos – atsakovės. Vykdomasis įrašas 2017 m. gruodžio 4 d. buvo perduotas antstoliui vykdyti. Antstolis 2018 m. rugsėjo 12 d. vykusiose varžytynėse pardavė hipoteka įkeistą turtą už 16 200 Eur. Iš varžytynių pardavus hipoteka įkeistą turtą gautomis piniginėmis lėšomis iš dalies, t. y. 14 552,82 Eur suma, buvo padengta dalis draudimo išmokos. Bankas ir ieškovė 2018 m. lapkričio 22 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius – ieškovė grąžino Bankui reikalavimo teises skolininko atžvilgiu į 738,34 Eur skolos sumą, kurią sudaro 621,31 Eur nesumokėtų palūkanų ir 117,03 Eur delspinigių. Ieškinio teikimo dieną likusi įsiskolinimo suma ieškovei yra 62 408,77 Eur, kuri apskaičiuota: sudedant 95 579,93 Eur (draudimo išmoka) ir 220,95 Eur (vykdomojo įrašo išdavimo išlaidos) ir atimant 18 839,29 Eur (pagal leidimą mažinti įsiskolinimą ir sutartį dėl skolos grąžinimo gautos lėšos) ir 14 552,82 Eur (už parduotą hipoteka įkeistą Turtą gautos lėšos).

10. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1–6.4 straipsniai). Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pradinė kreditorė AB SEB bankas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė kredito gavėjui – skolininkui kreditą, tačiau jis sutartyje nustatytais terminais kredito ir kitų pagal sutartį mokėtinų sumų negrąžino, todėl laikytina, kad kredito gavėjas pažeidė prievolę.

11. Iš bendro sutuoktinių turto, be kita ko, vykdomos prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo, prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktai). Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles (CK 3.109 straipsnio 4 dalis). Jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 straipsnis).

12. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186).

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visų kredito gavimo ir grąžinimo procedūrų metu abu sutuoktiniai veikė bendrai. Nustatytos aplinkybės įrodo, kad tiek atsakovė, tiek jos sutuoktinis veikė šeimos interesais. Atsižvelgiant į tai, atsakovė laikytina solidariąja bendraskole pagal sudarytą Kredito sutartį. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis).

14. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad skolininko ir atsakovės skolos ieškovei likutis yra 62 408,77 Eur. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ši skolos suma ieškovei būtų grąžinta (CPK 178 straipsnis). Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 62 408,77 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai).

15. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

16. Ieškovei iš atsakovės priteistinos ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1161 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. R. 62 408,77 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 62 408,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1161 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė ir trečiasis asmuo per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.