Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. M. ir D. M. ieškinio atsakovui UAB „Domėja“ dėl įpareigojimų nevykdymo, trečiasis asmuo L. B., priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-17 nutartimi ieškovams buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti – aiškiai suformuluoti reikalavimą, susijusį sklypo ribų keitimu, pateikti žemės sklypo plano projektą, kuriame būtų pažymėta keistina žemės sklypo riba.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas (kaip ir bet kuri kita asmens teisė) turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucijos įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet ne šios teisės įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Todėl aiškinant ir taikant atskiras visuomeninių santykių sritis reglamentuojančius įstatymus, negali būti paneigta konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Tačiau pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra įstatymuose nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

2015-12-28 teisme gautas patikslintas ieškinys, prie ieškinio, be kitų dokumentų, ieškovai pateikė kadastro žemėlapio ištrauką, taip pat žemės sklypo planą naudojimo tvarkai nustatyti. Tiek iš ieškinio turinio, tiek iš pateikto plano akivaizdu, kad planas yra sudarytas ir siūloma keisti riba plane pažymėta ne tokią teisę turinčio asmens – matininko, bet pačių ieškovų. Pažymėtina, kad remiantis Žemės įstatymo 30 str. 1 d., žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas, kuris turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas suformuotas. Tokiame plane turi būti aiškiai pažymėta riba, skirianti naudojamas bendraturčių naudojamas dalis. Tai reiškia, kad reiškiant reikalavimą dėl žemės sklypo ribų pakeitimo kartu su ieškiniu turi būti pateiktas profesionalaus matininko, pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas suformuotas, parengtas planas. Rengiant tokį planą, turi būti atliekami kadastriniai matavimai, nustatomas tikslus žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinavimas. Pažymėtina, kad matavimai atliekami naudojant specialią geodezinių matavimų techniką, o matavimus gali atlikti tik asmenys, turintys jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui tenkinant ieškinį ir nustatant ribas pagal pateiktą planą, planas tampa sudėtine teismo sprendimo dalimi ir turi būti registruojamas viešame registre, todėl planas turi būti aiškus ir nekelti abejonių. Pažymėtina, kad įstatymas nesuteikia galimybės teismui keisti pateikto plano – teismas arba reikalavimą tenkina ir nustato sklypo ribas pagal planą arba tokį reikalavimą atmeta. Šis ieškinio trūkumas (reikalavimus atitinkančio plano nepateikimas) nagrinėjamu atveju yra reikšmingas jau sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kadangi teismai neturi specialių kadastro duomenų ekspertinio vertinimo žinių, ieškovai atsiliepimo į ieškinį nepateikimo atveju prašo bylą užbaigti sprendimu už akių. Atsiliepimo į ieškinį nepateikimo atveju pašalinti šio ieškinio trūkumo parengiamojo teismo posėdžio metu nebūtų jokios galimybės. Ieškovams ieškinio reikalavimą formuluojant pagal jų pačių plane pažymėtus taškus, toks reikalavimas yra abstraktus ir negali būti nagrinėjamas teisme. Ieškovams pakartotinai išaiškintina, kad formuluojant reikalavimą dėl žemės sklypo ribų pakeitimo, kartu su ieškiniu privalo būti pateikiamas profesionalaus matininko parengtas siūlomas sklypo ribų pakeitimo plano projektas, šis plano projektas turi būti rengiamas pagal viešame registre įregistruotą kadastrinių matavimų planą. Būtent matininkas, naudodamasis specialiais matavimo prietaisais, turi nustatyti ribų taškus ir tiksliai apskaičiuoti, ar parengtu žemės sklypo ribų projektu nesiekiama naudotis didesne žemės sklypo dalimi nei kad priklauso nuosavybės teise. Dėl išdėstytų motyvų konstatuotina, kad ieškovai neįvykdė 2015-12-17 nutarties reikalavimų aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą dėl sklypo ribų pakeitimo bei nepateikė įstatymo reikalavimus atitinkančio plano projekto.

Reiškiant reikalavimą dėl žemės sklypo ribų pakeitimo negali būti sukurta tokia situacija, kad ieškovams naudojimusi tektų didesnė žemės sklypo dalis nei jiems priklauso nuosavybės teise. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai, siekdami pasididinti savo naudojamą žemės sklypo dalį, faktiškai siekia nei pakeisti nuosavybės teise turimos sklypo dalies ribas, tačiau faktiškai siekia sumažinti trečiuoju asmeniu įtrauktos L. B. nuosavybės teise turimą turto dalį. Tai reiškia, kad ieškovai faktiškai reiškia reikalavimą ne byloje atsakovu nurodomam UAB „Domėja“, bet trečiuoju asmeniu nurodomai L. B..

Pažymėtina ir tai, kad ieškovai, neturėdami galimybės teismo nustatytu terminu pateikti profesionalaus matininko parengto sklypo ribų pakeitimo plano projekto, termino pratęsti neprašė, taip pat nesprendė galimybės teikti ieškinį tik dėl piniginių sumų priteisimo, reikalavimą dėl sklypo ribų pakeitimo reiškiant reikalavimą atskiroje byloje, kai jau turėtų atitinkamus įgaliojimus turinčio asmens ar įmonės parengtą plano projektą. Tinkamu trūkumų pašalinimu laikomas tik visų teismo nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas, dalies trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu. Iš visų nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovai teismo nustatytu terminu nepašalino nurodytų trūkumų, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Ieškovams išaiškintina, jog ši nutartis netrukdo iš naujo bendra tvarka pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį naują procesinį dokumentą (CPK 5 str.).

Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jei besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą. Teismas privalo būti nešališkas, taigi negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą ar nurodyti ieškovui, kaip turi būti surašomas ieškinys, kaip turėtų būti formuluojami reikalavimai, kokiais konkrečiais įrodymais ieškovas galėtų įrodyti reikalavimų pagrįstumą (CPK 21 str.). Atsižvelgiant į patikslinto ieškinio reikalavimų specifiką, ieškovams pasiūlytina pasinaudoti advokato ar advokato padėjėjo kvalifikuota teisine pagalba, kadangi tikėtina, kad patys ieškovai savo interesų teisme tinkamai ginti negali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 290 straipsniu,

nutaria:

ieškovų A. M. ir D. M. ieškinį atsakovui UAB „Domėja“ dėl įsipareigojimų nevykdymo, trečiasis asmuo L. B., laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.