Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-10 · Byla Nr. N-63-1776-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-10
Bylos Nr.
N-63-1776-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-1776/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4; 45.4.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo E. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. Š. už tai, kad jis 2009 m. birželio 3 d., apie 19.15 val., Žirmūnų g. 48, Vilniuje, vairuodamas automobilį Honda Civic, v. Nr. (duomenys neskelbtini), ir manevruodamas atbuline eiga, atsitrankė į stovintį automobilį Audi 80, v. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo apgadino dvi transporto priemones. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Šiais veiksmais E. Š. pažeidė KET 119 ir 234 punktų reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį (b. l. 2).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu pripažino E. Š. kaltu padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 3 000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas nurodė, kad E. Š. neginčija sukėlęs eismo įvykį. Aplinkybė, jog automobilio Audi 80 savininkui jis paliko raštelį, nepašalina atsakomybės dėl neteisėto pasitraukimo iš pažeidimo padarymo vietos. Be to, G. S. parodė, kad kaltininkas nebuvo sustojęs apžiūrėti apgadintos transporto priemonės (b. l. 24).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti arba paskirti mažesnę nuobaudą nei numato įstatymas ir išdėstyti baudos mokėjimą dalimis (b. l. 27-31). Paaiškina, kad išlipęs apžiūrėjo apgadintą automobilį. Lietingą vakarą kieme nesimatė nei vieno žmogaus, kurio būtų galėjęs pasiteirauti, kam priklauso minėtas turtas. Ilgai laukti įvykio vietoje negalėjo, kadangi skubėjo pas draugę, esančią asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl už automobilio Audi 80 stiklo valytuvo paliko lapelį su savo telefono numeriu. Kaip paaiškėjo vėliau, R. K., negalėdamas įskaityti permirkusio raštelio, kreipėsi į policiją. Šios aplinkybės rodo, kad jis neturėjo tyčios neteisėtai pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Su transporto priemonės Audi 80 savininku jis po kurio laiko sudarė dėl nuostolių atlyginimo, pastarasis jokių pretenzijų nereiškia. Tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad administracine tvarka anksčiau nė karto nebaustas, studijuoja, nedirba, yra išlaikomas tėvų. Automobiliu jis važinėja į paskaitas ir vyksta aplankyti Šiauliuose gyvenančių tėvų, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neišvengiamai sukels nepatogumų ir papildomų išlaidų.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nesutinka su E. Š. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, jog byloje surinkta pakankamai E. Š. kaltės įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o nstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2009 m. birželio 3 d. buvo apgadintas automobilis Audi 80 (b. l. 2-5). Byloje nėra ginčo dėl to, jog nagrinėjamą eismo įvykį sukėlė ir žalingas pasekmes sąlygojo E. Š. neatsargūs veiksmai vairuojant transporto priemonę Honda Civic (b. l. 6, 12). Taip pat nustatyta, kad automobilio Audi 80 savininko (naudotojo) įvykio vietoje nebuvo ir, kaip apeliantas pripažįsta apeliaciniame skunde, jo tapatybės bei gyvenamosios vietos E. Š. nežinojo. Eismo dalyvių, susijusių su eismo įvykiu, veiksmus nurodytomis aplinkybėmis reglamentuoja KET. KET 234 punkte pasakyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Jokių alternatyvų (pvz.: raštelių rašymo, automobilio palikimo netoli nuo įvykio vietos ir pan.) galiojantys teisės aktai nenumato. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad jis neturėjo tyčios nuslėpti eismo įvykį, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti ir neatitinkantys pirminės bylos medžiagos. Betarpiškai įvykį stebėjęs G. S. pažymėjo, kad automobilio Honda Civic vairuotojas nebuvo išlipęs iš savo transporto priemonės (b. l. 6, 14). Raštelio egzistavimo fakto 2009 m. birželio 3 d. paaiškinime nepaminėjo ir R. K. (b. l. 5). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėl sukelto eismo įvykio raštu pasiaiškino tik 2009 m. liepos 20 d. (b. l. 12), t. y. praėjus pusantro mėnesio nuo tiriamo įvykio. Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismas daro vienareikšmišką išvadą, kad E. Š. veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl už šį pažeidimą jis nubaustas teisėtai bei pagrįstai.

E. Š. apeliaciniame skunde akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai individualizavo jo atsakomybę, t. y. nubaudė per griežtai.

Pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, ne kartą konstatavo, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).

E. Š. padaryti teisės pažeidimai, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, nėra mažareikšmiai, todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto noras automobiliu važiuoti į mokymo įstaigą bei lankyti kitame mieste gyvenančius tėvus, nėra išimtinės sąlygos, įgalinančios jį atleisti nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimo klausimą. Be to, kartu su apeliaciniu skundu E. Š. nepateikė prieš tai paminėtas aplinkybes bei jo šeimos sunkią turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, todėl nėra objektyvaus pagrindo tikėti šiais paaiškinimais. Skundo teiginį, jog administracinėn atsakomybėn jis traukiamas pirmą kartą, paneigia bylos medžiaga. KET pažeidimų suvestinės duomenimis, nagrinėjamų teisės pažeidimų padarymo metu E. Š. turėjo baustumą pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį (b. l. 16-17). Sprendžiant iš skundžiamu nutarimu paskirtos minimalios pagrindinės ir papildomos nuobaudos, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuoširdus gailėjimasis dėl pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir juo padaryto nuostolio savanoriškas atlyginimas (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas), buvo tinkamai įvertinti parenkant nuobaudą įstatymo nustatytos sankcijos ribose.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. Š. paskirta jo asmenybei ir padarytiems teisės pažeidimams adekvati bei proporcinga poveikio priemonė. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad tik kartu pagrindinė ir papildoma nuobauda bus efektyvios siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas nekeistinas.

E. Š. prašymu išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis įstatyminių pagrindų nėra (ATPK 313 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. Š. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas