Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2026-01-26 · Civilinė byla Nr. 2-2298-1171/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-01-26
Bylos Nr.
2-2298-1171/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31944-2025-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Brazinskienė
Atsakovas
E. M.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eltalis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2298-1171/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31944-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 3.2.3.1; 3.4.1.7; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,sekretoriaujant Kristinai Murauskienei, Ievai Kasperavičiūtei,dalyvaujant atsakovei E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eltalis“ ieškinį atsakovei E. M. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eltalis“ kreipėsi ieškiniu atsakovei E. M. į teismą, prašydama panaikinti Kauno darbo ginčų komisijos 2025 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. DGKS-7438 ir panaikinti priteistas 4264,25 netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovė UAB „Eltalis“ projektuotojos pareigose dirbo nuo 2024 m. sausio 2 d. Tačiau 2025 m. lieps 2 d. pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo savo pačios noru pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį nuo 2025 m. rugpjūčio 19 d. Taip pat išreiškė sutikimą, kad darbo užmokestis ir visos su tuo susijusios išlaidos būtų sumokėtos per tris darbo dienas nuo darbo sutarties nutraukimo. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2025 m. rugpjūčio 19 d. Su atsakove UAB „Eltalis“ atliko periodinius darbo užmokesčio atsiskaitymus per tris kartus. 2025 m. rugsėjo 17 d. ieškovė atsakovei pervedė 1638,70 Eur darbo užmokesčio, 2025 m. rugsėjo 26 d. pervedė 361,30 Eur darbo užmokesčio ir galutinai atsiskaitė 2025 m. spalio 10 d. kuomet pervedė 1638, 70 Eur darbo užmokesčio. Pažymėjo, kad atsiskaitymo laikotarpiu ieškovė dėl susiklosčiusių objektyvių finansinių sunkumų neturėjo faktinių galimybių laiku įvykdyti pareigos išmokėti darbo užmokestį ir kitas su juo susijusias išmokas. Teigia, jog ieškovė atsiskaitymo laikotarpiu turėjo reikšmingų finansinių įsipareigojimų valstybės biudžetui, taip pat turėjo tris antstolių vykdomąsias bylas, dėl kurių buvo vykdomas reikšmingo dydžio piniginių sumų išieškojimas. Kadangi ieškovė turėjo didelę mokestinę ir priverstinio išieškojimo naštą, todėl objektyviai negalėjo tinkamai vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, įskaitant atsiskaitymus su darbuotojais. Teigia, jog per visą atsakovės darbo laikotarpį ieškovė atsakovei darbo užmokestį mokėjo laiku ir nė karto nebuvo pavėluota. Tvirtina, jog šios aplinkybės patvirtina, kad darbdavys sąžiningai vykdė savo pareigas ir siekė tinkamai atsiskaityti su darbuotoja.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Patvirtino, kad darbo sutarties nutraukimo prašyme nurodė, kad sutinka, kad jai priklausantis darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas būtų sumokėta per 3 darbo dienas nuo atleidimo, t. y. nuo 2025 rugpjūčio 19 d. Tačiau darbdavys neatsiskaitė, todėl 2025 m. rugsėjo 15 d kreipėsi į DGK (darbo ginčų komisiją). Tik po kreipimosi į DGK darbdavys pradėjo dalimis mokėti darbo užmokesčio įsiskolinimą ir galutinai atsiskaitė likus 2 d. d. prieš paskirtą DGK posėdį 2025 m. spalio 14d., akivaizdžiai tokiu būdu tikėdamasis išvengti neigiamų padarinių. Šiuo atveju, akivaizdu, kad darbdavys su atsakove neatsiskaitė prašyme nurodytu laikotarpiu t. y. per 3 d. d. nuo atleidimo, o atsakovės, kaip darbuotojos, kaltės dėl pavėluoto atsiskaitymo nutraukus darbo santykius nebuvo, jos neįrodinėja ir darbdavys. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sudėtinga darbdavio finansinė padėtis nėra pagrindas mažinti ar juo labiau visai nemokėti netesybų. Nesutinka su darbdavio teiginiu, kad darbo laikotarpiu darbo užmokestis buvo mokamas laiku. Remiantis darbo sutartimi 2024 m. sausio 19 d. Nr. 257, užmokestis buvo numatytas mokėti pavedimu ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos už praėjusį kalendorinį mėnesį, atlyginimas vėluodavo..

Teismo posėdyje atsakovė E. M. prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atleidimo iš darbo metu ji sutiko, jog su ja darbdavys pilnai atsiskaitytų per 3 d. d. nuo atleidimo dienos, tokį atsiskaitymą iniciavo darbdavys. Tačiau, suėjus terminui, su ja nebuvo atsiskaityta. Darbdavys per tris kartus su ja atsiskaitė, pirmąjį mokėjimą atliko po to, kai ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Taip pat pažymėjo, jog priešingai nei teigia darbdavys, darbo užmokestis jai nebuvo mokamas laiku.

Ieškovas apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. sausio 19 d. tarp UAB „Eltalis“ (darbdavys) ir E. M. (darbuotojos) buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 257, pagal kurią nuo 2024 m. sausio 22 d. atsakovė buvo įdarbinta projektuotoja ieškovės įmonėje (b.l. 6-7). Minėta sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai 2480 Eur per mėn., darbo užmokestį, mokamą pavedimu į asmeninę banko/kortelės sąskaitą vieną kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos už praėjusį kalendorinį mėnesį (darbo sutarties 1 punktas). Darbdavio iniciatyva nustatyta darbo laiko norma 40 valandų per savaitę, dirbant nekintančia darbo dienos trukme penkias dienas per savaitę pirmadieniais – penktadieniais (darbo sutarties 4 punktas). Iš UAB „Eltalis“ direktoriaus 2025 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ Nr. 25/08/18-1 matyti, jog atsakovės darbo santykiai tęsėsi iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. Darbo sutartis su atsakove nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (b. l. 9). 2025 m. liepos 2 d. prašymu atsakovė išreiškė sutikimą, jog darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos būtų sumokėti per 3 darbo dienas nuo atleidimo (b. l. 8). Kadangi atleidus atsakovę iš darbo su ja per tris darbo dienas nebuvo atsiskaityta, 2025 m. rugsėjo 10 d. prašymu ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama priteisti 1302 Eur skolą už 2025 m. liepos mėn., 2336,70 Eur už 2025 m. rugpjūčio mėn. ir nepanaudotas atostogas (sumos nurodytos atskaičius mokesčius) bei delspinigius (b. l. 66). Kauno darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi E. M. prašymą, 2025 m. spalio 14 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-112-21856/2025 prašymą tenkino ir nusprendė išieškoti iš UAB „Eltalis“ E. M. naudai netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką – 4264,25 Eur (priskaityta suma) (b. l. 4-5). Nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovė pateikė ieškinį teismui.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 147 straipsnio 2 dalies normos tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021, 65 punktas). Lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka privalo mokėti netesybas rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 18, 20 punktai).

Taigi atsakovė, kaip darbuotoja su kuria jos atleidimo iš darbo metu nebuvo tinkamai atsiskaityta, siekė prisiteisti iš darbdavės netesybas. Šį prašymą darbo ginčų komisija tenkino, tačiau ieškovė kreipėsi į teismą dėl netesybų panaikinimo. Iš bylos duomenų matyti, tai patvirtino ir atsakovė teismo posėdžio metu, jog atsakovė sutiko, jog darbdavys su ja atsiskaitytų per 3 darbo dienas po atleidimo, tačiau darbdavė šio susitarimo nevykdė ir tinkamai neatsiskaitė su darbuotoja. Darbuotojos kaltė dėl uždelsimo su ja atsiskaityti nenustatyta, priešingai, byloje nustatyta darbdavės kaltė dėl netinkamo atsiskaitymo su darbuotoja, darbdavės vengimas su darbuotoja atsiskaityti. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ieškovė privalo darbuotojai sumokėti netesybas. Teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina darbuotojos darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį ir tai, jog darbdavys pradėjo dalimis atsiskaityti su atsakove tik tuomet kai ši kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, darbdavės nesąžiningumą, piktnaudžiavimą, todėl sprendžia, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis, su kuriuo sutinka ir atsakovė ir kuris neviršija DK 147 straipsnio 2 dalies reikalavimų yra 4264,25 Eur (neatskaičius mokesčių) (37 d. d. x 115,25 Eur vidutinis darbo užmokestis už dieną, b. l. 87). Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą, taip pat atsižvelgia į tai, jog pati ieškovė nebuvo aktyvi, vien faktinė aplinkybė, jog darbdavys turi finansinių sunkumų nėra pakankama pati savaime netesyboms mažinti.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta yra pagrindas išieškoti darbuotojos naudai netesybas už vėlavimo atsiskaityti laiką – 4264,25 Eur (neatskaičius mokesčių).

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Šioje byloje buvo patirtos 8,96 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu, ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovės E. M. ( g. duomenys neskelbtini.) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eltalis“ (įmonės kodas 124816511) 4264,25 Eur (neatskaičius mokesčių) (keturis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 25 euro centus) netesybų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eltalis“ (įmonės kodas 124816511) 8,96 Eur (aštuonis eurus devyniasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė