Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. A. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. vasario 15 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šiaulių apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje D. A. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. 1-180 redakcija), t. y. tuo, kad jis 1995 m. vasario 15 d., apie 22 val., prie kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu su A. V., iš asmeninių paskatų, tyčia suduodamas vieną kartą A. V. į pilvo sritį, padarė jam durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo dešinėje pusėje žaizdą su kiauriniu kepenų skilties sužalojimu ir apatinės tuščios venos pažeidimu, nuo ko A. V. 1995-02-16, 6 val. 30 min., Telšių raj. centrinėje ligoninėje mirė, ir taip nužudė A. V..

Telšių rajono apylinkės prokuratūros 1995 m. vasario 23 d. nutarimu D. A. pripažintas kaltinamuoju bei jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuris 1995 m. vasario 27 d. buvo sankcionuotas Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro. Telšių rajono apylinkės prokuratūros 1995 m. spalio 18 d. nutarimu buvo paskelbta D. A. paieška. Telšių rajono apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutartimi D. A. paskirtas kardomasis kalinimas nuo 1999 m. lapkričio 23 d. Pagal 2005 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojos išduotą Europos arešto orderį D. A. 2010 m. sausio 13 d. buvo konvojuotas iš Vokietijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi D. A. nustatytas paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. sausio 15 d. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas D. A. buvo tęsiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek perdavus D. A. baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teismui.

Teismo posėdyje kaltinamasis D. A. ir jo gynėjas prašo skundą patenkinti, o prokuroras - skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. A. skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo metu D. A. baudžiamoji byla yra nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad D. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 104 straipsnyje (1993-06-10 įstatymo Nr. 1-180 redakcija). Šie duomenys išsamiai nurodyti kaltinamajame akte ir skundžiamojoje nutartyje, todėl nekartojami.

Žemesnės instancijos teismas kaltinamajam D. A. suėmimo terminą pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Aukštesniojo teismo nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Visų pirma, pažymėtina tai, kad D. A. kaltinamas padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 104 straipsnis), už kurį įstatymas numato tik griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pastarosios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas D. A. suėmimo terminą vertino ne vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšminga, kad D. A. po nusikalstamos veikos padarymo labai ilgą laiką slapstėsi dvejose užsienio valstybėse, kur prisistatinėjo svetima pavarde, pateikdamas svetimus anketinius duomenis, kas patvirtina, jog jis turi nuolatinius ir stabilius ryšius su užsienyje gyvenančiais asmenimis. Nuo 1995 m. spalio 18 d. buvo paskelbta D. A. paieška. Kaltinamasis Lietuvai buvo išduotas pagal Europos arešto orderį. Be to, jis nevedęs, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Vokietijoje teistas keletą kartų, su Lietuva nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Aukštesniojo teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis D. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Aukštesnysis teismas pažymi, jog į kaltinamojo skundo argumentus dėl baudžiamosios atsakomybės senaties terminų išsamiai buvo atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartyje. Kaltinamasis iš esmės naujų argumentų šiuo klausimu nenurodo ir šiame skunde, jo prašymai motyvuoti tais pačiais argumentais, kuriais buvo grįstas ankstesnis skundas dėl ankstesnės Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria D. A. buvo pratęsiamas suėmimo terminas, todėl netikslinga dar kartą analizuoti šių argumentų ir kartoti ankstesnėje nutartyje išdėstytus motyvus.

Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ir jos termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Kaltinamojo D. A. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.