- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- e2S-515-828/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- J. Č.
- Atsakovas
- G. Č.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui G. Č. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktino kaltės pateikimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Č. prašė iki kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui G. Č. uždraudžiant parduoti, išnuomoti, dovanoti, įkeisti, mainyti ar kitu būdu perleisti ar apsunkinti nekilnojamąjį turtą; transporto priemones; uždrausti prisiimti naujas finansines prievoles ne asmeninėms reikmėms (paskolas, kreditus, greituosius kreditus); uždrausti pervesti pinigines lėšas iš banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių AB Swedbank bei atsakovo vardu atidarytos banko sąskaitos AB „Citadele" banke tretiesiems asmenims ar į kitas atsakovo sąskaitas, išskyrus būtinus mokėjimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir kitoms būtinosioms ūkininko veiklos išlaidoms ir asmeninėms reikmėms iki 2 000 Eur per mėnesį. Patikslintu prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovo piniginėms lėšoms, esančioms Panevėžio kredito unijoje.
2. Nurodė, kad ieškovė nemato galimybės gyventi santuokoje su atsakovu, kadangi pastarasis yra nusiteikęs agresyviai, nesirūpina sutuoktine, bendru šeimos ūkiu, be to, jis palaiko ryšius su kitomis moterimis, atvirai demonstruodamas neištikimybę. Atsakovas paskutiniu metu ieškovei ne kartą yra nurodęs, kad dėl kažkokių įsipareigojimų bankui nevykdymo, jis ketina parduoti žemės sklypus ir grąžinti skolas, tačiau taip gali būti pažeisti ieškovės interesai.
3. Atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo be jokių kliūčių gali prisiimti finansinių įsipareigojimų, gali perleisti automobilius, gali susitarti dėl nekilnojamojo turto perleidimo ir t.t., gali pervesti pinigines lėšas, taip ištuštindamas jo sąskaitose esančias šeimos bendrai užgyventas lėšas meilužėms, kad nereikėtų jų dalintis su sutuoktine santuokos nutraukimo metu, kuo būtų iš esmės pažeidžiamos sergančios ieškovės teisės ir tektų inicijuoti daugybę teisminių procesų, pažeidimams eliminuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartimi prašymo ir prašymo patikslinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė 2021 m. liepos 2 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyrių dėl privalomos mediacijos vykdymo.
6. Tokiu būdu esant galimybei ginčą išspręsti taikiai, pripažinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų neproporcingą priešingos šalies teisių suvaržymą, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės J. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su prašymo patikslinimu tenkinti pilna apimtimi. Nurodo, kad teismas grubiai pažeidė civilinio proceso įstatymo normas ir paskubomis, formaliai, visiškai nenagrinėdamas prašymo, greičiausiai nesusipažinęs nei su jo turiniu, nei su teikiamais įrodymais.
8. Teismas niekaip nemotyvavo, kodėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukels neproporcingą priešingos šalies teisių suvaržymą. Teismas net neįvardino, kokia yra ta priešinga šalis ir kaip neigiamai ji bus paveikta. Tuo labiau, jog teismas net nepastebėjo, kad prašomos laikinosios pasaugos priemonės turėjo būti taikomos ir turtui, kuris priklauso ir ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tad pastaroji, pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, niekaip neatsiduria geresnėje padėtyje nei atsakovas, todėl disproporcijos net nėra galimybės įžvelgti. Ieškovė tiesiog prašo laikinai apsaugoti šeimoje užgyventą turtą, kad skyrybų proceso metu jis būtų sąžiningai, teisingai padalintas tarp sutuoktinių.
9. Pažymi, kad jokiame teisės akte nėra reglamentuojama, jog privalomosios mediacijos atveju - kas yra įstatyminis imperatyvas, negalėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
10. Teismas šabloniškai nurodė, kad neva, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų, susijusių su ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo vertinimo, kai tuo tarpu teismų praktikoje yra išaiškinta, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą.
11. Teismas visiškai nevertino prie prašymo pridėtų įrodymų viseto, kurie itin reikšmingi skiriant laikinąsias apsaugos priemones, o šabloniškai pažiūrėjęs į situaciją, priėmė dviejų puslapių nutartį be motyvacijos ar pagrindimo, pasiremdamas vien bendraisiais argumentais nesusietais su prašymo atmetimo pagrindais.
Šalies argumentai
12. Ieškovė pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Ieškovės prašymas taikyti priemones iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalinimo buvo pagrįstas ir teisėtas, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankus teismo sprendimas dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalinimo, o taip pat dėl kito turto padalinimo (pinigų, transporto priemonių, registruotos ir neregistruotos žemės ūkio technikos ir t.t.), kurį atsakovas laisvai be jokių trukdžių gali perleisti tretiesiems asmenims (nes tokiems sandoriams atlikti nėra reikalingas sutuoktinės sutikimas) bus neįvykdytas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
17. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1350-117/2015).
18. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas. Tais atvejais, kai pareiškiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio nėra nurodoma, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir (arba) nepateikiami įrodymai, patvirtinantys tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams, pripažintina, kad toks dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas neatitinka šio dokumento turiniui ir jo priedams keliamų reikalavimų (CPK 110 straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas turi priimti nutartį, kuria pareiškėjui būtų nustatytas terminas konstatuotiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vykstant mediacijai, nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu argumentu. Kaip minėta, pagal įstatymą teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Jeigu, prieš pareiškiant ieškinį teismui, įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Taigi šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės, vykstant privalomai mediacijai, gali būti taikomos.
20. Be to sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir padarydamas išvadą, jog prašymo tenkinimas neproporcingai suvaržys priešingos šalies teises, niekaip šios išvados nepagrindė. T.y. teismas nepatikrino, niekaip neįvertino ir neaptarė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo sąlygų, o būtent : 1) ar įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; 2) ar yra nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl pareiškimas nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 3) ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
21. Remdamasis šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl netinkamo nurodytų procesinės teisės normų (CPK 147 straipsnio 3 dalis) taikymo, minėtų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo sąlygų neaptarimo, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo yra atmestas, nenustačius visų teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Todėl klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu). Perduodant klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų nepasisakoma. Jos turės būti paskirstytos pirmosios instancijos teismo pagal įstatymo reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovės J. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.