Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020 m. balandžio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. J. ir atsakovių V. M. ir M. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. J. ieškinį atsakovėms V. M. ir M. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.1. ieškovas žalą kildina iš automobilio Audi A6 vertės sumažėjimo. Iš 2018 m. gegužės 17 d. transporto priemonės vertinimo pažymos matyti, jog Audi A6 vertė jos grąžinimo ieškovui netu buvo 2 239 Eur, o faktiškai, įvertinus automobilio perdarymą iš angliško varianto, ši vertė buvo dar 10 proc. mažesnė, t. y. apie 2 015 Eur. Visgi ieškovas, grįsdamas nuostolius, neprašė remtis mažesne Audi A6 verte jos grąžinimo dieną, todėl teismas neturi pagrindo pats didinti nuostolių sumos ir sprendžia, kad Audi A6 vertė jos grąžinimo ieškovui metu buvo 2 239 Eur. Ieškovas teigė, kad Audi A6 jos perdavimo atsakovei V. M. metu buvo verta 17 790 Eur pagal Emprekis duomenis. Turto vertintojas teismo posėdžio metu pateikė tikslesnius duomenis, įvertinęs faktinį Audi A6 kėbulo tipą ir kategoriją, nurodęs, kad ši vertė galėjo siekti 16 860 Eur, tačiau dar mažintina 10 proc. dėl automobilio perdarymo iš angliško varianto ir 600-700 Eur dėl jos apgadinimų. Taigi reali Audi A6 vertė pagal specialisto įvertinimą 2014 m. liepą galėjo būti apie 14 574 Eur - 14 474 Eur. Nors ieškovas teigė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė mažesnę, nei reali, Audi A6 rinkos kainą, o atsakovė M. M. teigė faktiškai už šį automobilį atsakovei V. M. sumokėjusi 30 000 Lt (8 688,60 Eur), jokių didesnę, nei 25 000 (7 240,50 Eur) sumą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-31911-779/2018 matyti, kad atsakovė M. M. su ieškiniu į teismą dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo iš atsakovės V. M., pripažinus jų sudarytą 2014 m. liepos 23 d. Audi A6 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, kreipėsi reikalaudama 7 240,50 Eur sumos, kuri ir buvo priteista. Teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1108-871/2017 atmetė reikalavimą priteisti ieškovui kainų skirtumą tarp Audi A6 ir Mercedes Benz ML320, nenustatęs, kad šalys mainų sandorio metu mokėjo pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytą kainą ar kad sumokėjo priemoką. Taigi nuo automobilio Audi A6 perleidimo iki jo grąžinimo ieškovui 2018 m. gegužės 10 d. jos vertė laikytina sumažėjusia 5 001,50 Eur (7 240,50 Eur – 2 239 Eur);

8.2. Atsakovė V. M. automobilį atsakovei M. M. pardavė iš esmės tokios pačios būklės, kokios gavo iš ieškovo. Šio automobilio vertė ženkliai sumažėjo jį eksploatuojant atsakovei M. M., nes, kaip patvirtino ji pati, Audi A6 2016 m. liepą pateko į eismo įvykį ir buvo apgadinta. Šį automobilį atsakovė M. M. ieškovui perdavė atgabenusi vilkiku, jis net neužsivedė, juo labiau, kad jis turėjo ir kitų trūkumų (daužtas priekis ir galas, nusėdęs akumuliatorius ir kt.). Be to, visą šį laiką ieškovas negalėjo automobiliu naudotis bei disponuoti (parduoti, keisti ar kt.). Taigi 5 001,50 Eur yra reali ieškovo patirta žala dėl negalėjimo naudoti Audi A6 automobilio nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2018 m. gegužės 10 d.;

8.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1108-871/2017 paneigė atsakovės V. M. argumentus, kad ji nebuvo tikroji sandorių šalis, konstatavęs, jog atsakovė V. M. apie automobilių apsikeitimą žinojo, tam neprieštaravo, pasirašė automobilio Mercedes Benz ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 21 d. pardavimo sutartį, jos vardu sudarytų sandorių nei iš karto po jų sudarymo, nei vėliau neginčijo įstatymų nustatyta tvarka; aplinkybė, kad atsakovė V. M. pasitikėjo M. L., o pastarasis žadėjo atsakomybę prisiimti sau, neatleidžia atsakovės nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai; atsakovė V. M. sudarė ginčijamus sandorius savo vardu, nesigilindama į šių sandorių jai sukeliamas teisines pasekmes, nors turėjo ir privalėjo tai daryti, todėl jai taip pat tenka rizika dėl neigiamų pasekmių atsiradimo. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu konstatavo atsakovės V. M. veiksmų neteisėtumą bei jos nerūpestingumą, todėl jų teismas iš naujo neanalizuoja ir nevertina. Laikytina, kad atsakovės V. M. kaltė nustatyta;

8.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1108-871/2017 konstatavo ir atsakovės M. M. nesąžiningumą sudarant 2014 m. liepos 23 d. Audi A6 pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nustatė, kad atsakovė M. M. turėjo pasidomėti, kokiu būdu atsakovė V. M. įgijo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kodėl praėjus dvejoms dienoms nuo įsigijimo jį perleidžia, pasidomėti kitomis reikšmingomis sandorio sudarymo aplinkybėmis, įsitikinti, ar tikrai daiktą perka iš asmens, kuris turi teisę jį perleisti nuosavybėn, juolab, kad automobilį pirkti pasiūlė jos sutuoktinio pažįstamas, kuris, kaip nurodė atsakovė V. M. teismo posėdžio metu, nelegaliai dirbo pas atsakovės M. M. sutuoktinį. Taigi teismas nelaikė atsakovės M. M. sąžininga įgijėja ir netaikė jai sąžiningo turto valdytojo statuso. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio būklė buvo pabloginta, kaip teigė pati atsakovė M. M., 2016 m. liepą, laikytina, kad atsakovė M. M. atliko neteisėtus veiksmus ir yra kalta dėl Audi A6 būklės pablogėjimo;

8.5. ieškovo nuostolius dėl Audi A6 vertės sumažėjimo nulėmė abiejų atsakovių veiksmai: neteisėtas atsakovės V. M. Mercedes Benz perleidimas ieškovui už Audi A6, vėlesnis atsakovės M. M. šio automobilio įsigijimas bei, jai esant paskirtai šio automobilio saugotoja, neįvykdymas pareigos nesumažinti šio automobilio vertės. Taigi priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir žalos nustatytas. Iš esmės automobilis buvo sugadintas jį eksploatuojant atsakovei M. M., tačiau jei atsakovė V. M. sudariusi nuginčyto pirminio automobilio Audi A6 perleidimo sandorio, šio automobilio nebūtų įgijusi ir jo vėliau sugadinusi atsakovė M. M.. Pagrindą žalos atlyginimui sukūrė abiejų atsakovių susiję veiksmai, todėl žalos atlyginimas iš atsakovių priteisiamas solidariai;

8.6. Audi A6 perleidimo sandoriai panaikinti nustačius neteisėtus atsakovės V. M. veiksmus bei atsakovės M. M. nesąžiningumą, o ne ieškovo kaltę, todėl, nors ir jis nebuvo pakankamai rūpestingas nepatikrinęs, kas yra automobilio Mercedes Benz ML320 savininkas (o ne naudotojas), visgi jis nei atliko kokių nors kaltų veiksmų, nei sąmoningai prisiėmė riziką dėl sandorio sudarymo su automobilio naudotoju. Todėl tai nėra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalį ir atleisti atsakovę V. M. nuo civilinės atsakomybės už ieškovo patirtus nuostolius dėl automobilio Audi A6 vertės sumažėjimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

9. Ieškovas O. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovių neteisėtais veiksmais ieškovui padarytos žalos dydį bei nepagrįstai sprendė, jog ieškovui padaryta tik 5 001,50 Eur žala. 2014 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimis faktiškai tarp šalių buvo įformintas automobilių mainų sandoris, kuriuo ieškovui nuosavybės teise priklausęs automobilis Audi A6 buvo išmainytas į automobilį Mercedes Benz ML320. Dėl to pirkimo-pardavimo sutartyse automobilių Audi A6 ir Mercedes Benz ML320 kainos įrašymas neturėjo jokios teisinės reikšmės – svarbu tai, kad abiejų automobilių kaina faktinių mainų metu buvo vienoda. Tikroji automobilio Audi A6 rinkos vertė buvo ženkliai didesnė nei ta, kuri formaliai nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje (25 000 Lt) ir negali būti laikoma vertinamuoju kriterijumi sprendžiant dėl ieškovui padarytos žalos;

9.2. pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, kurie buvo paimti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, automobilio Audi A6 rinkos vertė 2014 m. (kuomet jis dėl neteisėtų atsakovės V. M. veiksmų buvo prarastas) sudarė 61 425,31 Lt (arba 17 790 Eur), panašią šio automobilio rinkos vertę, tai yra 16 860 Eur, 2019 m. rugpjūčio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė ir turto vertintojas. Aplinkybę, kad automobilis Audi A6 2014 m. negalėjo kainuoti tik 7 240,50 Eur (25 000 lt) patvirtina ir tai, kad automobilio vertinimo ataskaitoje šio automobilio rinkos vertė 2018 m. gegužės 10 d., tai yra net po 4 metų, nurodyta 9 034 Eur - ženkliai didesnė nei deklaratyviai nurodyta 2014 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartyje. Automobilių metinis nuvertėjimas yra itin didelis (siekia apie 20-30 proc. per metus), taigi prieš 4 metus automobilis Audi A6 niekaip negalėjo kainuoti tik 7 tūkst. Eur, kai 2018 m. jis kainavo net 2 tūkst. Eur daugiau. Reali atsakovių neteisėtais veiksmais ieškovui padaryta žala yra ne 5 001,50 Eur, o 15 551 Eur (17 790 Eur (VšĮ „Emprekis“ objektyvūs duomenys) – 2 239 Eur (turto vertinimo ataskaitoje automobilio grąžinimo metu nurodyta jo likutinė vertė).

10. Atsakovė V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir atsakovės V. M. atžvilgiu ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškovui atsiradusios žalos ir atsakovės V. M. veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė V. M. apie automobilio Audi A6 pardavimą nieko nežinojo, 2014 m. liepos 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties ji nepasirašė. Šis sandoris buvo atliktas trečiojo asmens M. L., kuris naudojosi automobiliu Audi A6 ir pardavė jį atsakovei M. M.;

10.2. šioje byloje prašomos priteisti žalos pagrindas nėra pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis, todėl, sprendžiant šią bylą, ankstesnėse bylose priimti teismų sprendimai neturi prejudicinės reikšmės. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1108-871/2017 pasisakė tik dėl 2014 m. liepos 21 d. sandorių, kuriais buvo parduotas Mercedes Benz ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nupirktas Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės V. M. kaltei kilti neužtenka tik 2014 m. liepos 21 d. sudarytų sandorių, nes šioje byloje esminę reikšmę turi tai, kad Audi A6 buvo parduotas atsakovei M. M.. Iš atsakovės V. M. atsakovė M. M. jau prisiteisė žalą (sprendimu už akių), kurią ji patyrė. Atsakovei V. M. negali tekti atlyginti žalą ir atsakovei M. M., ir ieškovui, kai ji netgi nebuvo sudariusi 2014 m. liepos 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties ir apie tokį sandorį iš vis nieko nežinojo. Jei būtų galėjusi, atsakovė V. M. būtų prieštaravusi tokiam sandoriui, tačiau trečiasis asmuo M. L., suklastodamas jos parašą, pardavė Audi A6. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino;

10.3. Atsakovei V. M. negali kilti turtinė prievolė, kuri kompensuotų ieškovo nuostolius, nes ji nėra atsakinga už žalą. Ieškovas, grasindamas atsakovei V. M., prašė pasirašyti ant automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių, todėl elgėsi nerūpestingai ir pats norėjo, kad būtų sudaryti tokie sandoriai, kurie jam vėliau sukeltų žalą. Kadangi ieškovas elgėsi nerūpestingai, todėl negali reikalauti iš kitos šalies atlyginti jo neva patirtus nuostolius. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad dėl atsakovės V. M. neteisėtų veiksmų Audi A6 tapo netinkama naudoti, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškovo žalos ir atsakovės V. M. atliktų veiksmų;

10.4. vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), žalos atlyginimo priteisimas iš atsakovės V. M. solidariai neužtikrintų proporcingumo tarp jos neteisėtų veiksmų pobūdžio ir reikšmės neigiamiems padariniams, nes atsakovė ir kiti žalą padarę asmenys veikė nesusitarę, ne vienu metu, jų kaltė buvo skirtingų formų. Solidariosios atsakomybės taikymas šiuo atveju reikštų, kad asmens, kurio neatidumu ir nerūpestingumu buvo pasinaudota nusikalstamais tikslais, atsakomybė prilygtų organizuota grupe veikiančių asmenų, turėjusių tikslą nusikalstamu būdu savo ir kitų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, atsakomybei. Atsakovės V. M. prievolė nagrinėjamu atveju galėtų būti tik dalinė. Šiuo atveju prievolės dalykas (žala, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai) yra dalus. Šioje byloje jokių bendrų atsakovių veiksmų, lėmusių žalą ieškovui, nenustatyta.

11. Atsakovė M. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovui solidariai iš atsakovių priteistas 5 001,50 Eur žalos atlyginimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį atsakovės M. M. atžvilgiu atmesti arba sumažinti iš atsakovės M. M. ieškovui priteistą žalos atlyginimą iki 1 667,17 Eur ir taikyti dalinę atsakovių V. M. ir M. M. atsakomybę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. pirmos instancijos teismas nenustatinėjo, ar yra ieškovo kaltė dėl automobilių perleidimo sandorių sudarymo, o tik rėmėsi kaip prejudiciniu faktu, kad ieškovo kaltė dėl tokių sandorių sudarymo nebuvo nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-1108-871/2017. Minėtos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas buvo tik automobilių perleidimo sandorių sudarymo teisėtumas bei tai, ar atsakovė M. G. (dabar M. M.) buvo sąžininga automobilio Audi A6 įgijėja. Pareiga tirti ir vertinti, ar ieškovas savo kaltais veiksmais prisidėjo prie žalos jam atsiradimo fakto, atsirado tik šioje civilinėje byloje, kai atsakovė M. M. ėmė įrodinėti ieškovo kaltę dėl automobilių perleidimo sandorių sudarymo;

11.2. kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Teismas, spręsdamas, kad atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindu pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį gali būti ne bet kokie, o tik kalti (tyčiniai) nukentėjusiojo (ieškovo) veiksmai, o ne tik neatsargumas, padarė aiškią CK 6.253 straipsnio 5 dalies taikymo klaidą, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Ikiteisminio tyrimo metu Nr. 14-1-01866-14 nustatyta, kad ieškovui buvo žinoma, jog pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis Mercedes Benz ML320 buvo įregistruotas UAB „MOGO LT“ vardu, o atsakovė V. M. buvo tik automobilio naudotoja. Sutikdamas su sandorio sąlygomis ir prisiimdamas riziką keistis automobiliais, nesikreipiant į UAB „MOGO LT“ atstovus, nesidomint kitomis reikšmingomis sandorio sudarymui aplinkybėmis, ieškovas sąmoningai prisiėmė riziką dėl sandorio sudarymo su automobilio naudotoju. Automobilis Audi A6 nebuvo iš ieškovo išviliotas apgaule. Be ieškovo rizikingo elgesio automobilių perleidimo sandoriai apskritai nebūtų buvę sudaryti, nes vien pačios atsakovės V. M. veikimo sandorių sudarymui neužteko, kas rodo, kad būtent ieškovo sąmoningas nerūpestingas elgesys pirmiausia ir lėmė žalos jam atsiradimą, o tai yra pagrindas atsakovę M. M. visiškai atleisti nuo atsakomybės remiantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi;

11.3. pirmos instancijos teismas atsakovėms privalėjo taikyti ne solidarią, o dalinę atsakomybę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iš esmės žala ieškovui atsirado dėl to, kad būtent pats ieškovas savo sąmoningais veiksmais, t. y. žinodamas, kad automobilis Mercedes Benz ML320 priklauso ne atsakovei V. M., o UAB „MOGO LT“, vis tiek su atsakove sudarė automobilių Audi A6 ir Mercedes Benz ML320 mainų sutartį. Taip pat viena iš pagrindinių žalos ieškovui atsiradimo priežasčių yra ir atsakovės V. M. neteisėti veiksmai: atsakovė V. M., siekdama sau turtinės naudos, nebūdama automobilio Mercedes Benz ML320 savininkė, o būdama tik jo valdytoja, sudarė su ieškovu automobilių mainų sandorį. Atsakovės M. M. kaltė dėl ieškovui atsiradusios žalos yra paremta tik tuo, kad ji, sudarydama su atsakove V. M. automobilio Audi A6 pirkimo-pardavimo sutartį, nebuvo pakankamai atidi. Taigi atsakovės M. M. kaltės laipsnis nelaikytinas tokiu dideliu, kad lemtų jai prievolę atlyginti visą žalą arba didžiąją jos dalį. Atsakovė M. M. neveikė kartu su atsakove V. M., jos veikė ne vienu metu, jos siekė skirtingų tikslų (V. M. siekė neteisėtai (žinodama, kad neturi tokios teisės) išmainyti automobilį Mercedes Benz ML320, o M. M. siekė per skelbimus teisėtai įsigyti naudotą automobilį savo asmeniniams poreikiams) ir jų kaltė buvo skirtingų formų (V. M. veikė tyčia, o M. M. neatsargiai). V. M. pasinaudojo M. M. ir, panaudodama apgaulę dėl aplinkybių, kuriomis ji įsigijo automobilį Audi A6, pastarąjį perleido M. M. už tai gaudama finansinę naudą – M. M. už automobilį Audi A6 sumokėjo V. M. 25 000 Lt (7 240,50 Eur), kurių šiai dienai vis dar nėra atgavusi. Todėl būtų sąžininga ir teisinga ieškovui priteistą atlyginti žalą dalinti į tris lygias dalis visoms bylos šalims (V. M., M. M. ir ieškovui) paskirstant po 33,33 proc. žalos sumos, t. y. po 1 667,17 Eur. Taigi atsakovei M. M. tenkanti atlyginti žalos dalis sudarytų 1 667,17 Eur.

12. Ieškovas O. J. prašo atsakovių V. M. ir M. M. apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia šiais esminiais argumentais:

12.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1108-871/2017, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir kurioje buvo sprendžiama dėl automobilių pirkimo-pardavimo sandorių nuginčijimo, nustatė atsakovės V. M. veiksmų neteisėtumą bei padarė išvadą, kad atsakovė V. M. automobilį Audi A4 kartu su M. L. pirko bei pardavė atsakovei M. M. bendru sutarimu, tai yra veikdami bendrai. Teismas nustatė, kad atsakovė V. M. apie automobilių apsikeitimą žinojo, tam neprieštaravo, pasirašė automobilio Mercedes Benz pardavimo sutartį, jos pasirašytų bei jos vardu sudarytų sandorių nei iš karto po jų sudarymo, nei vėliau neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, todėl jai tenka rizika dėl neigiamų pasekmių atsiradimo. Atsakovės V. M. neteisėtų veiksmų konstatavimo sudarant 2014 m. liepos 21 d. sandorius visiškai pakanka vertinant civilinę atsakomybę dėl ieškovui padarytos žalos, nes būtent tais sandoriais atsakovė V. M. neteisėtai iš ieškovo išviliojo automobilį ir vos po kelių dienų automobilį perleido atsakovei M. M.;

12.2. nėra pagrindo atsakovės M. M. atleisti nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, kadangi ieškovas nei atliko kokių nors kaltų veiksmų, nei sąmoningai prisiėmė riziką dėl sandorio sudarymo su automobilio naudotoju. Ieškovas atsakovės V. M. buvo apgautas – akivaizdu, kad jis, žinodamas, kad automobilis Mercedes Benz nepriklauso atsakovei, nebūtų į jį mainęs jam nuosavybės teise priklausančio automobilio Audi A6. Aplinkybę, jog ieškovas nėra kaltas dėl jam padarytos žalos, patvirtina ir 2017 m. kovo 29 d. sprendimas civ. byloje Nr. e2-1108-871/2017 (dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais), kuriame nebuvo konstatuota jokių ieškovo kaltų ar netinkamų veiksmų, o sandoriai panaikinti būtent konstatavus abiejų atsakovių nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju ieškovui žala padaryta būtent bendrais atsakovių padarytais veiksmais, o konkrečiai, atsakovei V. M. apgaule išviliojus iš ieškovo automobilį Audi A6 bei vos po kelių dienų jį perleidus pažįstamai atsakovei M. M., kuri tuo automobiliu naudojosi eilę metu bei padarė jam ženklius sugadinimus;

12.3. ieškovui žalą bendrais veiksmais padariusios atsakovės turi atsakyti solidariai. Iš ieškovo apgaule buvo išviliotas brangus automobilis Audi A6, kuris vos po kelių dienų perleistas kitai pažįstamai atsakovei (teismas nustatė, kad atsakovės V. M. sugyventinis buvo pažįstamas su atsakovės M. M. vyru bei pas jį nelegaliai dirbo), kuri automobiliu naudojosi eilę metu bei po teismo sprendimo automobilį visiškai sugadintą grąžino ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovių apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. liepos 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė V. M. pardavė, o J. J. (ieškovo močiutė) nupirko automobilį Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė, o atsakovė V. M. nupirko automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. liepos 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė V. M. pardavė, o atsakovė M. M. (buvusi G.) nupirko automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis Mercedes Benz ML320 nurodytų sandorių sudarymo metu priklausė UAB „Mogo Lt“, o atsakovė V. M. šį automobilį valdė ir naudojo lizingo sutarties pagrindu. UAB „Mogo Lt“ nebuvo davusi atsakovei V. M. leidimo disponuoti automobiliu Mercedes Benz ML320.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1108-871/2017: 1) 2014 m. liepos 21 d. automobilio Mercedes Benz ML320 ir automobilio Audi A6 pirkimo-pardavimo sutartis pripažino mainų sutartimis ir pripažino jas negaliojančiomis nuo sudarymo momento; 2) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. liepos 23 d. automobilio Audi A6 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių V. M. ir M. M.; 3) grąžino ieškovui atsakovės M. M. valdomą automobilį Audi A6.

19. Automobilio perdavimo ir priėmimo aktas patvirtina, kad automobilį Audi A6 atsakovė M. M. grąžino ieškovui 2018 m. gegužės 17 d.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

20. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad automobilio Audi A6 vertė automobilių mainų metu, t. y. 2014 m. liepos 21 d., buvo 25 000 Lt (7 240,50 Eur), atitinkamai, ieškovui padaryta žala yra 5 001,50 Eur (7 240,50 Eur (Audi A6 vertė 2014 m. liepos 21 d.) - 2 239 Eur (Audi A6 likutinė vertė 2018 m. gegužės 10 d.).

21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.

22. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo teiginiu, kad Audi A6 vertė 2014 m. liepos mėn. turi būti nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, ir ši vertė buvo 61 425,31 Lt (17 790 Eur).

23. VšĮ „Emprekis“ tinklapyje nurodyta, kad VšĮ „Emprekis“ skelbiamos vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu. Vidutinės naudotų transporto priemonių kainos nustatomos renkant ir analizuojant įvairiausius prieinamus šaltinius internete, pardavimo aikštelėse ir kitose vietose. VšĮ „Emprekis“ negali garantuoti duomenų, gautų iš nepriklausomų šaltinių patikimumo ir išsamumo, todėl neprisiima atsakomybės už galimus neatitikimus ir kitus trūkumus. Taip pat vartotojas turi suprasti, kad vidutinė bet kokios transporto priemonės kaina yra tik orientacinė, turint omenyje, kad transporto priemonė yra normalios techninės būklės, neapgadinta transporto įvykiuose ir yra vidutiniškai nusidėvėjusi. Be to, kainos gali svyruoti ir tarp atskirų pardavėjų dėl skirtingų garantijų ir skirtingo aptarnavimo, o taip pat dėl regioninės specifikos bei rinkos svyravimų ir kitų veiksnių.

24. Taigi, tokiu būdu (pagal VšĮ „Emprekis“ skelbiamas orientacines kainas) nustatytos automobilių kainos galėtų būti naudojamos išimtinais atvejais, nesant galimybės nustatyti konkretaus automobilio vertės konkrečiu momentu, esant įrodymams, kad skelbimuose nurodytų automobilių techniniai duomenys, būklė bei pardavimo sąlygos maksimaliai atitinka vertinamo automobilio techninius duomenis, būklę ir pardavimo sąlygas.

25. Šio ginčo atveju automobilis Audi A6 yra natūroje, todėl buvo galimybė atlikti šio automobilio rinkos kainos vertinimą pagal 2014 m. liepos mėn. duomenis. Tokio vertinimo ieškovas nepateikė. Ieškovas taip pat neįrodinėjo, kad VšĮ „Emprekis“ skelbimuose, kurie, ieškovo teigimu, patvirtina, kad automobilio Audi A6 vertė 2014 m. liepos mėn. buvo 61 425,31 Lt (17 790 Eur), nurodytų automobilių techniniai duomenys ir būklė maksimaliai atitinka ieškovo automobilio Audi A6 techninius duomenis ir būklę. Pagal bylos duomenis, kurių ieškovas savo procesiniuose dokumentuose neginčijo, automobilis Audi A6 buvo pagamintas su vairu dešinėje pusėje, o vėliau pertvarkytas į automobilį su vairu kairėje pusėje, pritaikant eismui dešine kelio puse, be to, automobilis Audi A6 2014 m. liepos mėn. 21 d. sandorių metu jau turėjo sugadinimų.

26. Ieškovas ieškinyje nepagrįstai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1108/2017 buvo nustatyta prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinti aplinkybė, jog automobilio Audi A6 vertė 2014 m. liepos 21 d. pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis buvo 61 425,31 Lt (17 790 Eur). Teismas šiame sprendime paminėjo, kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantį VšĮ „Emprekis“ įkainojimą automobilio Audi A6 rinkos kaina 2014 m. liepos mėn. sudarė 61 425,31 Lt. Tačiau, kaip matyti iš minėto sprendimo, automobilio Audi A6 vertė 2014 m. liepos 21 d. nebuvo civilinėje byloje Nr. e2-1108/2017 nustatinėtina aplinkybė, šią aplinkybę teismas nurodė neatlikęs byloje esančių įrodymų, susijusių su automobilio Audi A6 verte 2014 m. liepos mėn., tyrimo ir vertinimo. Aplinkybė apie automobilio Audi A6 vertę pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis buvo paminėta tarp kitų byloje esančių duomenų, sprendžiant dėl atsakovės M. M. sąžiningumo sudarant 2014 m. liepos 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

27. Nėra pagrindo vadovautis ieškovo pateiktoje transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 18-505-03 nurodyta automobilio Audi A6 verte pagal 2018 m. gegužės 10 d. duomenis, t. y. 9 034 Eur, kas, ieškovo teigimu, patvirtina, kad šio automobilio rinkos vertė 2014 m. liepos mėn. negalėjo būti 25 000 Lt (7 240,50 Eur).

28. Vertinimą atlikęs turto vertintojas minėtą automobilio Audi A6 vertę nurodė su prielaida, kad automobilis neturi sugadinimų, o automobilio būklė yra vidutiniška. Tačiau, kaip nurodyta sprendimo 25 p., automobilis Audi A6 buvo pagamintas su vairu dešinėje pusėje, o vėliau pertvarkytas į automobilį su vairu kairėje pusėje, pritaikant eismui dešine kelio puse, kas neabejotinai neigiamai įtakoja automobilio vertę, be to, automobilis Audi A6 2014 m. liepos mėn. 21 d. sandorių metu jau turėjo sugadinimų. Atitinkamai, palyginamieji automobiliai, pagal kurių kainas buvo nustatyta automobilio Audi A6 vertė pagal 2018 m. gegužės 10 d. duomenis, nebuvo/tokios aplinkybės nėra aiškiai nurodytos perdaryti iš automobilių su vairu kairėje pusėje, taip pat nebuvo/tokios aplinkybės nėra aiškiai nurodytos su sugadinimais.

29. Šios bylos atveju yra pagrindas vadovautis automobilio Audi A6 kaina – 25 000 Lt, nurodyta 2014 m. gegužės 7 d. pirkimo pardavimo-sutartyje, pagal kurią ieškovas šį automobilį nusipirko iš V. I. tik prieš du mėnesius iki 2014 m. liepos 21 d. sutarčių sudarymo. Ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad šioje sutartyje nurodyta neteisinga automobilio Audi A6 kaina. Taip pat yra pagrindas vadovautis ir 2014 m. liepos 21 d. sutartyje, kuria ieškovas automobilį Audi A6 išmainė atsakovei V. M., nurodyta šio automobilio kaina – 25 000 Lt. Atsakovė V. M. automobilį Audi A6 2014 m. liepos 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovei M. M. taip pat už 25 000 Lt. Būtent ši suma 7 240,50 Eur (25 000 Lt) buvo priteista iš atsakovės V. M. atsakovei M. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimu už akių, po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimu 2014 m. liepos 23 d. pirkimo-pardavimo buvo pripažinta negaliojančia ir automobilis Audi A6 grąžintas ieškovui.

Dėl atsakovių apeliacinių skundų

32. Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėti veiksmai), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

33. Atsakovių neteisėti veiksmai sudarant 2014 m. liepos 21 d. ir 23 d. sutartis nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1108-871/2017. Vilniaus apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovė V. M. savo vardu sudarė 2014 m. liepos 21 d. ir 23 d. sutartis nesigilindama į šių sutarčių sukeliamas teisines pasekmes, nors turėjo ir privalėjo tai padaryti, nes žinojo, kad mainomas automobilis Mercedes Benz ML320 nuosavybės teise priklauso ne atsakovei V. M., o UAB „Mogo LT“. Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė M. M., sudarydama 2014 m. liepos 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, buvo nesąžininga, nes galėjo ir turėjo žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių į automobilį Audi A6 įgijimo kliūtis. Šios Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2017 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1108-871/2017 nustatytos aplinkybės yra prejudicinės nagrinėjamoje byloje ir iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

34. Ieškovas jam nuosavybės teise priklausančio automobilio Audi A6 valdymą prarado dėl neteisėtų atsakovių veiksmų sudarant 2014 m. liepos 21 d. ir 23 d. sutartis, ieškovui automobilis Audi A6 buvo grąžintas sugadintas, dėl šių sugadinimų ieškovas patyrė 5 001,50 Eur žalą. Šie neteisėti atsakovių veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovui padaryta žala, nes, jei ieškovas nurodytomis aplinkybėmis nebūtų praradęs automobilio Audi A6 valdymo, šiam automobiliui nebūtų padaryta 5 001,50 Eur žala. Taigi, egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovių veiksmų ir ieškovui padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis).

35. Žala ieškovui buvo padaryta abiejų atsakovių susijusiais veiksmais (susijusiais sandoriais), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos atlyginimą iš atsakovių priteisė solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

36. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalių ir atsakoves iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės.

38. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, prieš sudarant 2014 m. liepos 21 d. sutartis ieškovui buvo pateiktas automobilio Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, kuriame buvo nurodyta, kad šio automobilio savininkas yra UAB „Mogo LT“, o atsakovė V. M. yra šio automobilio valdytoja. Ieškovas nurodė, kad jis neatidžiai apžiūrėjo pateiktą liudijimą, pamatė jame įrašytą atsakovės V. M. pavardę ir pagalvojo, kad ji ir yra automobilio Mercedes Benz savininkė. Jei ieškovas būtų atidžiai apžiūrėjęs automobilio Mercedes Benz registracijos liudijimą ir patikrinęs, ar sandorį sudaranti atsakovė V. M. yra registracijos liudijime nurodyta šio automobilio savininke, ką privalėjo padaryti rūpestingas ir apdairus tokį sandorį sudarantis asmuo, ieškovas būtų turėjęs atsisakyti sudaryti 2014 m. liepos 21 d. sutartis.

39. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalies taikymui būtina nustatyti kaltus ieškovo veiksmus, o ieškovo veiksmai sudarant 2014 m. liepos 21 d. sutartis vertintini kaip nepakankamas rūpestingumas. Pagal CK 6.248 straipsnio 2 d. kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 d.). Taigi, nerūpestingi ir neapdairūs ieškovo veiksmai sudarant 2014 m. liepos 21 d. sutartis yra pagrindas iš dalies atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės.

40. Pagal nustatytus ieškovo ir atsakovių veiksmus sudarant 2014 m. liepos 21 d. ir 23 d. sutartis, yra pagrindas iš atsakovių priteistą žalos atlyginimą sumažinti 1/3, t. y. iki 3 334,33 Eur.

41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai aiškinus ir taikius civilinės atsakomybės netaikymą ir atleidimą nuo civilinės atsakomybės reglamentuojančias teisės normas, keičiamas, iš atsakovių solidariai ieškovo naudai priteistą žalos atlyginimo sumą sumažinant iki 3 334,33 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2,5 dalys, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 10 punktą, 66 straipsnio 4 dalį, valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apvalinamos.

43. Patenkinti 21,44 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovas ieškinį apmokėjo 50 Eur žyminiu mokesčiu, nuo 338 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieškovas buvo atleistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino 1 300 Eur ieškovo išlaidas už advokato pagalbą, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu nebuvo skundžiama. Taigi, iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovo naudai priteisiamos 10,72 Eur išlaidos už žyminį mokestį ir 278,72 Eur išlaidos už advokato pagalbą, valstybės naudai – 72 Eur žyminis mokestis.

44. Atsakovė V. M. įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nepateikė. Atsakovė M. M. pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą sumokėjo 300 Eur. Taigi, iš ieškovo atsakovės M. M. naudai priteisiama 235,68 Eur šių išlaidų dalis.

45. Pirmosios instancijos teismas patyrė 29,39 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 23 Eur šių išlaidų dalis, likusi 6 Eur šių išlaidų dalis valstybės naudai priteisiama lygiomis dalimis iš atsakovių.

46. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovui neatlyginamos.

47. Atsakovė V. M. apeliacinį skundą apmokėjo 113 Eur žyminiu mokesčiu. Patenkinus 33,33 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovo atsakovės V. M. naudai priteisiama 37,66 Eur šių išlaidų dalis.

48. Atsakovė M. M. apeliacinį skundą apmokėjo 113 Eur žyminiu mokesčiu. Patenkinus 33,33 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovo atsakovės M. M. naudai priteisiama 37,66 Eur šių išlaidų dalis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

“Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo O. J. naudai solidariai iš atsakovių V. M. ir M. M. 3 334,33 Eur žalai atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovių V. M. ir M. M. lygiomis dalimis ieškovo O. J. naudai 289,44 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo O. J. atsakovės M. M. naudai 235,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo O. J. valstybės naudai 23 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovių V. M. ir M. M. lygiomis dalimis valstybės naudai 6 Eur bylinėjimosi išlaidas”.

Priteisti iš ieškovo O. J. atsakovei V. M. ir atsakovei M. M. po37,66 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.