- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-869-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius, Lietuvos Respublikos
- Atsakovas
- D.Brazinskaitei
- Ieškovas
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu Trakų rajono notarės D. B. (A.) 2002-07-12 išduotą M. K. nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),Trakuose, taip pat pripažinti negaliojančiu Trakų rajono notarės D. B. (A.) 2007-01-30 išduotą Č. G. vardu paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. ( duomenys neskelbtini) dėl ½ dalies buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, paveldėjimo (b.l. 1-2;26-27;41-42).
Nurodė, kad jo motina M. K. (buvusi M. K.) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 str. pagrindu 1992-01-31 privatizavo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - ( duomenys neskelbtini), Trakuose. Minėtas butas 1976-03-10 Trakų rajono DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 56 buvo skirtas ieškovo tėvui A. K. ir jo trijų asmenų šeimai. Mirus ieškovo tėvui šis butas buvo registruotas M. K. vardu. Nors buvo privatizavimo metu M. K. buvo ištekėjusi už M. K. , tačiau ginčo butas buvo privatizuotas vienos M. K. (K.) vardu, o M. K. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 12 str. pagrindu tik naudojosi šiuo butu kaip savininko šeimos narys. 2002-03-17 mirus M. K. (K.) notarė D. B. (dabar –A.) nepagrįstai, neįsitikinusi, kokiu būdu ginčo butas tapo M. K. nuosavybe, ir vadovaudamasi vien LR CK 3.88 str., 3.117 str. išdavė M. K. , kaip M. K. sutuoktiniui, nuosavybės teisės liudijimą. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakuose, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas jos vardu, M. K. nebuvo įregistruotas kaip jo bendrasavininkis, taip pat registre nebuvo nurodyta, kad minėtas butas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl notarė neturėjo teisinio pagrindo išduoti M. K. nuosavybės teisės liudijimo į ½ dalį ginčo buto. Ieškovas taip pat nurodė, kad apie ginčijamo nuosavybės teisės liudijimo išdavimą jam tapo žinoma dar 2002-07-12, t.y. jo išdavimo dieną, tačiau anksčiau šio dokumento jis neginčijo, kadangi M. K. buvo žadėjęs po savo mirties jam priklausančią ½ dalį buto, esančio, (duomenys neskelbtini) Trakuose, palikti ieškovui. Mirus M. K. ginčo buto dalį pagal ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo Č. G. .
Atsakovė Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarė D. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 51).
Nurodė, kad 2002-03-17 mirus M. K. 2002-07-12 įstatyminiams įpėdiniams – mirusiosios sutuoktiniui M. K. ir mirusiosios sūnui A. K. – atvykus kartu buvo išduoti nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). M. K. sutuoktiniui nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį buto buvo išduotas atsižvelgiant į tai, jog butas buvo pirktas santuokoje. Savo veiksmų pagrįstumą išduodant ginčijamą nuosavybės teisės liudijimą notarė grindė liudijimo išdavimo metu susiklosčiusia notarine ir teismų praktika. Taip pat notarė D. A. parodė, jog 2006-10-31 mirus M. K. į ją su 2003-05-26 testamentu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi A. K. ir su 2003-11-03 testamentu Nr. (duomenys neskelbtini)– mirusiojo dukra Č. G.Tuomet A. K. sužinojo, kad M. K. anksčiau sudarytą testamentą panaikino. 2007-01-30 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Č. G. .
Atsakovė Č. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 70).
Nurodė, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakuose, įgytas nuosavybėn M. K. esant santuokoje su M. K. , todėl pagal LR CK 3.88 straipsnį nors ir buvo įregistruotas vienos M. K. vardu, tačiau buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė. Dėl to notarės išduotas nuosavybės teisės liudijimas M. K. yra teisėtas ir jo naikinti nėra pagrindo. M. K. buvo teisėtas ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, savininkas, todėl paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei išduotas taip pat pagrįstai ir teisėtai. Apie tai, kad ginčijamas nuosavybės teisės liudijimas buvo išduotas M. K. ieškovas faktiškai sužinojo jau 2002-07-12, gavęs savo paveldėjimo teisės liudijimą, todėl atsakovė Č. G. prašė ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Iš ieškovo, valstybės naudai priteista 1 187,3 litai žyminio mokesčio, 33,6 litai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas sprendė, kad ieškovo motina M. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakuose, įgijo pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą santuokos su M. K. metu. 1992-01-31 sandorio sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (I-1374) 5 straipsnio 1 dalis nustatė, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis bei kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turėjo būti patvirtintas notariškai. Įstatyme taip pat buvo nustatyta, jog nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Nuomininkas ar jo šeimos nariai neįgiję nuosavybės teisės į privatizuojamą butą juo naudojasi kaip savininko (bendrasavininkio) šeimos nariai (12str.). Duomenų apie M. K. ir M. K. susitarimą dėl buto privatizavimo nėra. Privatizavimo sutartis buvo sudaryta M. K. vardu, tačiau nei šioje sutartyje, nei viešame registre nėra duomenų, kad M. K. atsisakė teisių į minėtą butą jos naudai, taip pat viešajame registre nėra įrašų, kad šis butas įsigytas asmeninės nuosavybės teise.
Teismas sprendė, kad jog M. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakuose, įgijo ne asmeninės, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pagal įstatymu nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių turtas įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. LR CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią turtas yra sutuoktinių jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Kai šalis remiasi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, ji neturi įrodinėti faktų, kurie, remiantis įstatymu, yra preziumuojami (LR CPK 182 str. 4 punktas). Šalis, prieš kurią taikoma prezumpcija, norėdama šią nuginčyti, turi pateikti ją paneigiančių leistinų įrodymų. Ieškovas turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad M. K. ginčo butą įgijo asmeninės nuosavybės teise, tačiau tokių įrodymų nepateikė.
Teismas sprendė, jog pirmasis reikalavimas nepagrįstas dėl to atmetė ir ieškovo reikalavimą, pripažinti negaliojančiu Trakų rajono notarės D. B. (A.) 2007-01-30 išduotą Č. G. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ½ dalies buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose.
Paveldėjimo liudijimas yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2002-07-12 nuosavybės teisės liudijimą. Savarankiški šio paveldėjimo teisės liudijimo negaliojimo pagrindai nenurodyti.
Teismas sprendė, kad ieškinys turi būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Ieškovas praleido terminą ginti savo kaip įpėdinio pažeistas teises, o atsakovas Č. G. prašė taikyti ieškinio senatį. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per 1 metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo ( CK 5.8 str.). Ieškovas aplinkybių, dėl kurių anksčiau nesikreipė į teismą nenurodė.
Teismas sprendė, kad atmetus ieškinį, pagal LR CPK 96 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš ieškovo. Išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str.). Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (b.l. 3), o likusios 1 287,30 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas jam buvo atidėtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl iš ieškovo valstybei priteisė 1 187,30 Lt žyminio mokesčio bei 33,6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas (toliau-apeliantas) apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti visiškai.
Teismas sprendime padarė priešingas įstatymui išvadas ir ignoravo bei nepasisakė dėl CK 3.88 str. 3 punkto nustatančio, jog turtas kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, viešajame registre turi būti nurodytas kaip abiejų sutuoktinių nuosavybė.
Nurodė, kad kai turtas registruotas vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas, kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Teismui buvo pateiktas įrodymas, išrašas iš viešojo registro, kuriame nėra duomenų, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė M. K. ir M. K. nuosavybė.
Teismo išvada, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog M. K. ginčo butą įsigijo asmeninės nuosavybės teise nepagrįsta.
Nurodė, kad CK 3.89 str. 2 punktas nustato, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Teismas byloje konstatavo, kad ginčo butas buvo privatizuotas vienos M. K. vardu 1991-05-28 dienos Lietuvos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio pagrindu.
Teismui buvo pateiktas ir Trakų vykdomojo komiteto sprendimas, dėl dviejų kambarių buto išskyrimo A. K. trijų asmenų šeimai. M. K. neturėjo nieko bendro su M. K. ir jos sūnaus A. K. turėtu butu, po M. K. santuokos su M. K. . Pati turto prigimtis ir įsigijimo pobūdis (CK 3.88 str.3 p.) įrodo, kad ginčo butas, buvo vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismas remiasi Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu, kuriame nustatyta, jog visi šeimos nariai susitaria dėl gyvenamojo būsto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma buto pirkimo-pardavimo sutartis bei savininko teisių į jį registravimo. Šeimos nariams nesutarus buto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma ir butas neišperkamas. Faktas, kad M. K. savo vardu privatizavo butą patvirtina, kad šeimoje buvo sutarta kieno vardu registruoti privatizuojamą butą, priešingu atveju privatizuojamo buto pirkimo-pardavimo sutartis nebūtų sudaryta. Tai, kad sutartis nerasta nepaneigia fakto, kad šeimos nariai susitarė dėl buto privatizavimo ir sudarė jo pirkimo-pardavimo sutartį.
Nepagrįsta teismo išvada, kad M. K. mirus, atsiradusiems teisiniams santykiams turėjo būti taikomos 2000 metų CK 5 knygos nuostatos.
Nurodė, kad nustatant buto nuosavybės pagrindą teismas rėmėsi tuo metu negaliojančio CK nuostatomis. M. K. buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 1992-01-31, dar negaliojant naujam civiliniam kodeksui. Ginčo butas buvo privatizuotas specialaus, butų privatizavimo įstatymo pagrindu, nustatančiu privatizavimo tvarką ir pagrindus. LR Konstitucinis teismas išaiškino, kad butų privatizavimo įstatymas nepažeidė tuo metu galiojusio santuokos ir šeimos kodekso (toliau- SŠK) 21 straipsnio, nustatančio, kad visas turtas įgytas santuokoje, yra abiejų sutuoktinių nuosavybė nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis įregistruotas. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 18 straipsniui (LR Konstitucinio teismo 1996-11-20 nutarimas) ir tai įrodo, kad butas yra vienos M. K. nuosavybė, o ne bendra jungtinė nuosavybė. Trakų rajono notarė B. (A.) ignoruodama jai pateiktus įrodymus nepagrįstai išdavė M. K. paveldėjimo teisės liudijimą į ½ ginčo buto dalį.
Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, o, ne dėl paveldėjimo teisės ginčijamo (CK 5.8 str.). Ieškinys reiškiamas notarei, o, ne palikimą priėmusiam asmeniui, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytas nepagrįstai. Tokio pobūdžio reikalavimams turėjo būti taikomas dešimties metų senaties terminas ( CK 1.125 str.1d.), kuris nėra praleistas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą.
Nurodė, kad Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o ieškovo motyvai prieštarauja galiojantiems norminiams aktams ir grindžiami asmeniniais samprotavimais.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo motyvus, išklausęs bei įvertinęs ieškovo atstovo bei atsakovės paaiškinimus dėl skundžiamojo teismo sprendimo, atmeta ieškovo apeliacinį skundą sekančiais motyvais:
Į bylą pateiktas santuokos liudijimas įrodo (b.l. 15), kad ieškovo motina M. K. su M. K. sudarė santuoką 1990 m. gegužės 5 d.
Į bylą pateikta 1992 m. sausio 31 d. K. M. ir Trakų SRO atstovės I. M. sudaryta bei notariškai patvirtinta buto privatizavimo sutartis įrodo (CPK 178 str.), kad M. K. įgijo nuosavybėn 48,52 kv.m. butą (duomenys neskelbtini) , Trakuose.
Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Butų privatizavimo įstatymo 5 str. bei nesivadovavo Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Su apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir atmeta šiuos argumentus kaip teisiškai nepagrįstus, konstatuodamas, kad pirmos instancijos teismas bylą sprendė vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika ginčo klausimu (CPK 4 str.).
Į bylą ieškovas nepateikė įrodymų, kad M. K., būdamas santuokoje su ieškovo motina, buto privatizavimo metu būtų atsisakęs jam įstatymų nustatytų teisių į ginčo butą.
Butų privatizavimo įstatymo 5 str. buvo numatyta, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama kasacine tvarka civilinę bylą Nr.3K-7-311-2002, bylų kategorija 18.2; 69.5.1; 69.7, 2002-05-02 nutartimi (Teismų praktika Nr.18, psl. 32) konstatavo, kad Butų privatizavimo įstatymo prasme butas santuokoje esantiems asmenims būdavo parduodamas kaip šeimai, bendram naudojimui, Butų privatizavimo įstatymo 5 str. nuoroda į šeimos įstatymų taikymą turi būti suprantama kaip nuoroda būtent į SŠK 21 str. nustatytą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymą. Tai užtikrina abiejų sutuoktinių lygias teises dėl santuokos metu įgyto turto. Sutuoktinių turtui sutartinio teisinio režimo taikymas SŠK numatytas nebuvo.
SŠK galiojimo metu įgytam turtui galėjo būti taikomas tik toks teisinis režimas, kuris šiame kodekse buvo numatytas, t.y. turto teisinis režimas pagal įstatymą.
Apibendrinusi išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 str. ir SŠK 21 str., butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų ar tik vieno iš sutuoktinių vardu ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta buto įsigijimo kaina.
Kadangi ieškovas byloje neįrodė, jog privatizuojant ginčo butą tarp M. K. ir M. K. buvo susitarimas, kad privatizuotas butas taps asmenine M. K. nuosavybe (CPK 178 str.), pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ieškovo reikalavimui Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1996-11-20 nutarimo, kuriuo tik ištirta ir išaiškinta Butų privatizavimo įstatymo 5 str. atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Teismas, spręsdamas konkretų ginčą, taikė konkrečias materialinės teisės normas, reguliavusias valstybinio turto privatizavimą.
Dėl ieškininės senaties taikymo CPK 330 str. nustato, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti arba pakeisti, jeigu pirmos instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba aiškino.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškinio senaties netinkamas taikymas šioje civilinėje byloje nėra savistovus pagrindas skundžiamąjį teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti, nes ieškovas neįrodė atsakovės notarinių veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl pirmos instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atmesti ieškovo ieškinį ir netaikydamas ieškinio senaties ieškovo reikalavimui.
Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo A. K. apeliacinį skundą atmesti.