- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- e2-68-752/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06164-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Atsakovas
- V. S., T. O.
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis, Kęstutis Jonaitisiš
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovės uždarosios akcinės bendrovės „Imonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro“ bankroto administratorei Eglei Konstantinavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovams V. S. ir T. O. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai
1. ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2018-02-21, 2018-02-22, 2018-02-23, 2018-02-24 ir 2018-02-25 V. S. ir T. O. sudarytą akcijų pirkimo – pardavimo sandorį; 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2018-02-27 vienintelio akcininko T. O. sprendimą, kuriuo nuspręsta nuo 2018-02-28 atleisti iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę V. S., nuo 2018-02-28 direktoriumi skirti T. O.; 3) priteisti iš atsakovės V. S. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 26.942,32 Eur žalos atlyginimo; 4) priteisti iš atsakovės V. S. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
2. Kauno apygardos teismas 2019-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1120-924/2019 iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)” įsiteisėjo ir įmonė bankrutuojančios įmonės statusą įgijo 2019-01-29. Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įmonė) vadove nuo 2017-04-28 buvo V. S.. V. Į. bankroto procedūrą, administratorius įpareigojo V. S. perduoti administratoriui visą Įmonės turtą pagal balansą, sudarytą 2019-01-29 duomenimis ir visus įmonės dokumentus. Reaguodama į gautą reikalavimą, V. S. elektroniniu paštu administratoriui persiuntė 2018-02-21, 2018-02-22, 2018-02-23, 2018-02-24 ir 2018-02-25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis T. O. buvo perleista po 13 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, iš viso 65 vnt. įmonės akcijų. Administratoriui taip pat buvo persiųstas 2018-02-20. V. S. prašymas atleisti ją iš darbo nuo 2018-02-28 d.; 2018-02-27. vienintelio akcininko T. O. sprendimas nuo 2018-02-28 atleisti iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę V. S., nuo 2018-02-28 direktoriumi skirti T. O.; 2018-03-28 dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo V. S. perduoda T. O. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsižvelgiant į tai, administratorius pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą ir reikalavimą dėl dokumentų ir turto perdavimo išsiuntė T. O.. Pašto siunta grįžo neįteikta su žyma neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką. Su T. O. administratoriui susisiekti nepavyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui joks įmonės turtas ir dokumentai nebuvo perduoti. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti tuo metu, kai Įmonė jau faktiškai nevykdė veiklos. Administratorius, patikrinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtą banko sąskaitą AB SEB banke nustatė, kad 2017 m. gegužės mėnesį buvo atlikti paskutiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai, o 2017-05-22 d. įmonės sąskaitos likutis sudarė 0,01 Eur. Pateikęs užklausimą VĮ Regitra dėl įmonės vardu įregistruotų/išregistruotų transporto priemonių už 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo administratorius gavo pažymą, iš kurios nustatė, kad iki 2017-06-05 įmonė buvo pardavusi visas transporto priemones. Iš viešai prieinamų duomenų nenustatyta, kad įmonė vėliau būtų turėjusi kito registruotino turto. Patikrinęs įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamus duomenis bei kitas šiame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes administratorius nustatė, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio Įmonės ūkinė komercinė veikla yra nutraukiama ir nevykdoma. Paskutiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui buvo pateikti 2017 m. gegužės 31 d. už 2016 metus. Vadovaujantis paskutiniu VĮ Registrų centrui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu balansu už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 Įmonė turto iš viso turėjo už 183.956 Eur, iš kurio ilgalaikio turto už 166.364 Eur, trumpalaikio už 17.592 Eur. Tuo tarpu įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 199.660 Eur, t.y. beveik visą įmonės turto vertę, įmonė 2016 m. patyrė 20.066 Eur nuostolių. Finansinės atskaitomybės dokumentai už sekančius, t.y. 2017 ir 2018 metus VĮ Registrų centrui nebebuvo teikti. Finansinė atskaitomybė už 2016 m. pateikta V. S. vadovavimo įmonei metu, nepaisant to, ji nevykdė įstatyminės pareigos, ir už 2017 ir 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui nebepateikė. Administratorius nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimai kreditoriams susidarė dar iki ginčijamų sandorių sudarymo. Pagal VMI prie LR FM pateikiamus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybei pradėjo kauptis 2017-05-15, visa skola VMI prie LR FM susikaupė iki 2017-06-12. Šiuo atveju tuometinė įmonės vadovė ir 65 % akcijų savininkė V. S. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o įmonę perleido T. O., tokiu būdu siekdama išvengti dokumentų ir turto perdavimo administratoriui, bei kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo įmonėje dar esančiu turtu ir lėšomis. Administratorius taip pat nustatė, kad 2018 m. sausio-balandžio mėnesiais Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą. Patikrinimo metu V. S. nurodė, kad 2018-02-22 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė 66 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų UAB „Verslo priežiūros centras“. Taip pat nurodė, kad nuo 2018-02-22 UAB „Verslo priežiūros centras“ paskyrė bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi T. O.. Pažymėtina, kad šie, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM teikti duomenys prieštarauja duomenims, kuriuos atsakovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui, t.y. administratoriui perduotomis penkiomis akcijų perleidimo sutartimis buvo perleista iš viso 65 % įmonės akcijų T. O., ir, kaip nurodyta 2018-02-27 d. vienintelio akcininko (T. O.) sprendime, atleisti V. S. iš direktorės pareigų ir direktoriumi paskirti T. O. nutarta nuo 2018-02-28 d. Tačiau administratorius nustatė, bei VMI prie LR FM aukščiau minėtame patikrinime konstatavo, kad T. O. nebuvo įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinus VSDFV duomenis nustatyta, kad VSDFV nebuvo pateiktas pranešimas apie T. O. socialinio draudimo pradžią, t.y. Sodra nebuvo informuota, kad asmuo įdarbinamas įmonėje. Taip pat paminėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, neva po T. O. priėmimo į darbą, 2018 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (GPM), kuriose deklaravo 0,00 Eur išmokas. Iš administratoriui V. S. perduoto 2018-02-27 d. vienintelio akcininko sprendimo nustatyta, kad T. O. neva atleidžia V. S. iš užimamų direktorės pareigų ir save direktoriumi skiria veikdamas kaip akcininkas, turintis 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei aukščiau nurodytą LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatą, Juridinių asmenų registrui per 5 dienas privalėjo būti pateikta informacija tiek apie akcininkų pokyčius, tiek apie direktoriaus pasikeitimą. Atkreipiame dėmesį, kad VĮ Registrų centre nebuvo įregistruotas nei naujasis įmonės vadovas T. O., nei vienintelis visų akcijų savininkas – tas pats T. O.. Visos aplinkybės rodo, kad Akcijų perleidimo sandoriais nebuvo siekiama tokiam sandoriui būdingų tikslų: akcijų įgijėjas T. O. nesiekė vystyti verslo, atgaivinti Įmonės veiklą, išsaugoti darbo vietas ir pan. Tikrasis Akcijų perleidimo sandorių tikslas aiškėja įvertinus tikrąją Įmonės veiklos perspektyvą, Įmonės nemokumo situaciją Akcijų perleidimo sandorių sudarymo metu. Akivaizdu, kad Įmonė šių sandorių sudarymo metu buvo nemoki ir negebanti vykdyti savo įsipareigojimų. 2016 m. balanso duomenimis, jau 2016-12-31 d. įmonės skolos beveik siekė į balansą įrašyto turto vertę. Apie bendrovės perleidimo, o kartu ir apie jos turto ir dokumentų perdavimo T. O. tariamumą leidžia spręsti byloje nustatytos aplinkybės, kad po 2018 m. vasario 21, 22, 23, 24 ir 25 d. bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios ūkinės komercinės veiklos nebevykdė, darbuotojų faktiškai nebeliko. Lėšų judėjimas banko sąskaitose nutrūko dar 2017 m. gegužės mėnesį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad akcijų bei vadovo funkcijų perleidimo metu įmonės veikla buvo nutrūkusi, perleista buvo realiai neveikianti įmonė ir po perleidimo jos veikla neatsinaujino, ko ir buvo galima tikėtis įmonę perleidžiant asmeniui, nesiekusiam toliau vykdyti veiklos. Tai reiškia, kad įmonės valdymo organų ir savininkų veiksmai buvo nukreipti dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Kadangi įmonės turtinę ir finansinę padėtį geriausiai turi žinoti jos vadovas, tuo atveju, kai įmonė nebėra pajėgi arba gali būti nebepajėgi įvykdyti prievolių kitai šaliai, apie tai yra (turi būti) žinoma jos vadovui. Būtent dėl V. S. veiksmų neįmanoma atgauti debitorinių įsiskolinimų, nes debitoriai yra nežinomi. Taigi, tikrasis fiktyvaus Akcijų perleidimo sandorio tikslas – atsakovei V. S. sukurti schemą, padėsiančią išvengti atsakomybės ir įstatyminių pareigų bei teismo įpareigojimų vykdymo Įmonės bankroto procese. Darytina išvada, kad buvo pasirinktas klasikinis atsakomybės išvengimo modelis – akcijos fiktyviai perleidžiamos veiklos vykdyti neketinančiam asmeniui, jam neperleidžiamas joks Įmonės turtas ir neperduodami jokie Įmonės dokumentai, tokiu būdu nuslepiamas Įmonės turtas nuo jos kreditorių, o įmonės dokumentai, kuriais disponuodamas administratorius galėtų efektyviai ginti pažeistas kreditorių teises, yra nuslepiami nuo administratoriaus. Tokiu būdu konstatuotina, kad sandoriu tikrai nebuvo siekiama tokiam sandoriui būdingo tikslo, šiuo tariamuoju sandoriu V. S. siekė perkelti atsakomybę kitam asmeniui (T. O.). Tuo pačiu aptartas sandorio tikslas leidžia išvengti ankstesniam bendrovės savininkui ir vadovui tenkančių pareigų ir galbūt galinčios kilti atsakomybės neatitinka geros moralės normų – teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, todėl toks sandoris laikytinas niekiniu ir dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei CK 1.81 straipsnio prasme. Todėl Akcijų perleidimo sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos. Kadangi Akcijų perleidimo sandoris yra fiktyvus sandoris ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento, o buvusi Įmonės vadovė ir 65 % akcijų savininkė V. S. nėra perdavusi Tomui O. Į. dokumentų bei turto, žala Įmonei bei jos kreditoriams buvo padaryta jos vadovavimo įmonei laikotarpiu, V. S. yra subjektas, kurios atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė dėl Įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos. Minėta, kad 2016-12-31 balanse nurodomas Įmonės turtas sudarė iš viso 183.956 Eur. Įmonės dokumentai administratoriui nėra perduoti, todėl nėra jokių objektyvių galimybių patikrinti, kokia dalis šio turto nuo 2016-12-31 iki nutarties dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo įsiteisėjimo buvo panaudota Įmonės veiklos tikslais, perleista ar sunaudota. Bankai ir kredito įstaigos pateikė administratoriui informaciją apie įmonės banko sąskaitų likučius nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis. Vadovaujantis šiais raštais, Įmonės banko sąskaitų likutis 2019-01-29 dienos duomenimis buvo 0,00 Eur. Pažymėtina, kad nuslėpus nuo administratoriaus Įmonės dokumentus, nėra žinomi Įmonės debitoriai, atlikti išankstiniai apmokėjimai, sukauptos Įmonės veikloje naudotos atsargos. Teismo nutartimis patvirtintų Įmonės kreditorių finansinių reikalavimų dydis ieškinio pateikimo dieną sudaro 26.942,32 Eur. Kadangi joks Įmonės turtas ir turtinės teisės administratoriui nebuvo perduoti ir negalės būti Įmonės bankroto procese realizuoti, nėra jokių kitų priemonių kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Dėl aukščiau minėtų priežasčių, šiuo ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl žalos Įmonei ir jos kreditoriams atlyginimo sudaro 26.942,32 Eur. V. S., veikdama nesąžiningai, pažeisdama fiduciarines pareigas Įmonei ir jos kreditoriams bei pažeisdama įstatymines nuostatas, nuslėpė įmonės turtą nuo kreditorių. Visa veiksmų seka rodo jų tikslingą, tendencingą veikimą prieš įmonės ir jos kreditorių interesus – sudaroma fiktyvi akcijų perleidimo sutartis, kurios pagrindu fiktyviu statytiniu Įmonės vadovu tampa asmuo, neturintis tikslų perimti Įmonės valdymą ir vystyti verslą, sukuriamos formalios prielaidos buvusiai Įmonės vadovei ir 65 % akcijų savininkei nevykdyti įstatymo ir teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų Įmonės bankroto procese, ko pasėkoje administratoriui nėra perduodamas Įmonės turtas bei turtinės teisės ir jis negali nustatyti Įmonės turto ir įsipareigojimų struktūros bei tinkamiausiu būdu ginti kreditorių interesų. Todėl tokia V. S. veiksmų seka laikytina neteisėtu veikimu prieš Įmonės ir jos kreditorių interesus, lėmusiu žalos Įmonės kreditoriams padarymą. Administratoriui neperduotas įmonės turtas ir turtinės teisės yra tiesioginė išdava to, kad administratorius negali tenkinti kreditorių finansinių reikalavimų Įmonės bankroto procese. Konstatavus, kad V. S. tyčia neteisėtais veiksmais nuslėpė Įmonės turtą nuo kreditorių, darytina išvada, kad Įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala yra tiesioginis jų neteisėtų veiksmų rezultatas.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė bankroto administratorė Eglė Konstantinavičienė iš esmės nurodė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.
II. Atsakovės V. S. pozicija ir argumentai
4. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo atmesti ieškovės patikslintą ieškinį ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė dėl akcijų pirkimo – pardavimo sandorio ir 2018-02-27 d. vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiais nurodė, jog Juridinių asmenų registro išraše nurodyta, V. S. įmonės vadove buvo paskirta 2017-04-24 dieną. Kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė pateikė išrašą iš Atsakovės el. susirašinėjimo su Ieškove, kuris patvirtina, kad 2019-02-01 Atsakovė elektroniniu paštu Administratoriui persiuntė 2018-02-21, 2018-02-22, 2018-02-23, 2018-02-24 ir 2018-02-25 akcijų pirkimo pardavimo sutartis, 2018-02-28 Atsakovės prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2018-02-28, 2018-02-27 vienintelio akcininko T. O. sprendimą nuo 2018-02-28 atleisti Atsakovę iš darbo, nuo 2018-02-28 direktoriumi skirti T. O.; 2018-03-28 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo V. S. perduoda T. O. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Taigi, byloje yra pateikti įrodymai, kad 2018 metų kovo mėnesį visi bendrovės dokumentai buvo pateikti naujajam vadovui T. O.. Tad 2019-01-16 dieną ieškovei iškėlus bankroto bylą, atsakovė neturėjo nei pareigos, nei galimybių perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui įmonės turto ar dokumentų. 2018-02-27 vienintelio akcininko sprendime nurodyta, kad T. O., veikdamas kaip vienintelis įmonės akcininkas, atleidžia atsakovę iš įmonės direktorės pareigų nuo 2018-02-28 dienos ir paskiria save direktoriumi. LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 14 d. nustato, kad „kai visas akcinės bendrovės akcijas įgyja vienas asmuo arba bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims, <...> akcinės bendrovės vadovas apie tai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turi pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui“. Įstatymo 37 str. 6 d. nustato, kad „apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui“. Taigi Juridinių asmenų registrui per 5 dienas pateikti informaciją apie akcininkų ir direktoriaus pasikeitimą įstatymas nustato ne bendrovės buvusiems akcininkams ar buvusiems vadovams, o būtent naujai paskirtam vadovui (nagrinėjamu atveju – tokia pareiga kilo T. O.). Atsakovė pažymi, kad nors nuo 2017-04-24 dienos ji buvo paskirta įmonės vadove „de jure“, faktinis įmonės savininkas ir vadovas visą tą laiką buvo T. O.. Tad 2018 metų vasario mėnesį sudaryti sandoriai ir priimti sprendimai (2018-02-21, 2018-02-22, 2018-02-23, 2018-02-24 ir 2018-02-25 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2018-02-27 vienintelio akcininko T. O. sprendimas atleisti atsakovę iš direktoriaus pareigų) atitiko susiklosčiusius faktinius santykius ir sandorių šalių valią ir tikslus – sandoriai dėl akcijų buvo įgyvendinti ir T. O. sumokėjo kainą už įsigytas akcijas. Dėl žalos (nuostolių) atlyginimo atsakovė pažymėjo, kad paneigiant ieškovės argumentą, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio įmonės ūkinė komercinė veikla buvo nutraukiama ir nevykdoma, atsakovė pateikė į bylą išsaugotą 2017 metų birželio mėnesio įmonės sąskaitų registro išrašą, kuris patvirtina, kad po 2017 metų gegužės mėnesio deklaravo šimtatūkstantinius sandorius ir, atitinkamai, mokestines priemokas. Faktą, kad po 2017 metų gegužės mėnesio su Valstybine mokesčių inspekcija vyko ginčai dėl nepagrįsto bendrovės išregistravimo iš PVM mokėtojų registro, gali patvirtinti tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai, tiek naujasis bendrovės savininkas ir vadovas T. O.. Atsakovė buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų nuo 2018-02-28 dienos, todėl ji neturėjo jokios įstatyminės pareigos ir fiziškai negalėjo per 4 mėnesius nuo 2017 metų finansinių metų pabaigos, t.y. iki 2018-04-30 dienos, sušaukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą ir patvirtinti 2017 metų įmonės finansinių ataskaitų rinkinį. Tuo labiau, ji tokios pareigos neturėjo ir tvirtinant įmonės finansinę atskaitomybę ir vėlesniais 2019 metais. siekiant nustatyti įmonės vadovo ir/ar dalyvio civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui/dalyviui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju ši aplinkybė reikšminga, nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo (ir dalyvio) civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą. Ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodo momento, kada įmonė tapo nemoki, t.y. kuriuo momentu atsakovei kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. kada atsirado konkrečios aplinkybės, patvirtinančios įmonės nemokumą ĮBĮ prasme. Nors ieškovė remiasi ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies norma (dėl bendrovės vadovo pareigos savalaikiai priimti sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo), tačiau patikslintame ieškinyje tik apsiriboja teiginiu, jog „pagal VMI pateikiamus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybei pradėjo kauptis 2017-05-15, visa skola VMI prie LR FM susikaupė iki 2017-06-12“. Tačiau šis faktas nepatvirtina, kad įmonė tapo 2017-06-12 dienai: į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad būtent 2017-06-12 dienai ne visi, o būtent pradelsti Įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Taigi, žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovų įmonės valdymo/dalyvavimo veikloje laikotarpiu, o ne visa ieškovo nurodyta kreditorių finansinių reikalavimų suma, patvirtinta iškėlus bendrovei bankroto bylą. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų apie įmonės tapimo nemokia momentą, o kartu – neįrodė, kad įmonė tapo nemoki būtent dėl atsakovės neveikimo (t.y., kad žala patirta dėl atsakovės kaltės), todėl mano, jog ieškovė neįvykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį, todėl atsakovės atžvilgiu keliami reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti. nors nuo 2017-04-24 dienos atsakovė buvo paskirta įmonės vadove „de jure“, faktinis įmonės savininkas ir vadovas visą tą laiką buvo T. O.. Būtent šis asmuo priiminėjo visus sprendimus dėl įmonės-ūkinės komercinės veiklos ir faktiškai vadovavo jai. Atitinkamai, būtent T. O., o ne atsakovei, taikytina atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip įmonės de jure vadovui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis iš esmės nurodė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškovės reikalavimus atmesti.
III. Atsakovo T. O. pozicija ir argumentai
7. Atsakovas T. O. atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo valdoma ir kontroliuojama bendrovė tuo laikotarpiu, V. S. įdarbinimo eigoje. Dėl atsakovo inicijuotų kitų bylų tuo laikotarpiu nepageidavo turėti savo vardu įmonių akcijų bei būti įmonių vadovu, todėl 2017 metais balandžio mėnesį atsakovas paprašė savo pažįstamos V. S. formaliai tapti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir savo vardu turėti bendrovės akcijas, suteikiant jai garantijas, kad įmonė veiks griežtai laikydamasis visų įstatymų reikalavimų. 2017 metų balandžio mėnesį V. S. tapus direktore ir toliau bendrovės ūkinę- komercinę veiklą vykdė ir kontroliavo jis pats. Sekantį mėnesį po naujos direktorės paskyrimo, iškilo ginčas su valstybine mokesčių inspekcija dėl nepagrįsto bendrovės išregistravimo iš PVM mokėtojų registro. Kadangi V. S. bendrovės veikloje nedalyvavo ir sprendimų nepriiminėjo - 2017 metų pabaigoje ji pareikalavimo atšaukti ir ją iš bendrovės direktorės pareigų. Kadangi perleidžiant mažiau kaip 25% bendrovės akcijų nėra būtina notarinė forma, atitinkamai atsakovo sprendimu 2018-02-21, 2018-02-22, 2018-02-23, 2018-02-24 ir 2018-02-25 dienomis jis davė V. S. pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis jis dalimis įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą akcijų paketą ir 2018-02-27 dieną savo, kaip vienintelio bendrovės akcininko, sprendimu atleido V. S. iš direktoriaus pareigų. Kadangi bendrovės turtas ir taip buvo jo žinioje, kitą mėnesį (2018-03-28 d.) pasirašė ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo V. S. formaliai perdavė jam įmonės dokumentus, kuriuos jis pats ir turėjau iki tol. Atsakovas nesutinka, kad jis, o tuo labiau V. S., kuri (jis pripažįsta) neturėjo jokios įtakos bendrovėje ir jos nekontroliavo, sąlygojo kokią tai žalą bendrovės kreditoriams, kadangi bendrovės veikla nutrūko išimtinai dėl valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo nepagrįstai išregistruoti bendrovę iš PVM mokėtojų registro.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. Nutartis įsiteisėjo 2019-01-29.
9. VĮ Registrų centro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 304093649, įregistruota 2015 m. rugsėjo 11 d. Įmonės vadovė nuo 2015 m. iki 2017 m. balandžio 28 d. buvo V. Š., o nuo 2017 m. balandžio 24 d. atsakovė V. S..
10. Atsakovė V. S. direktore buvo paskirta 2017 m. balandžio 24 d. Vienintelio akcininko V. Š. sprendimu, kuriuo nuo 2017 m. balandžio 24 d. direktorė V. Š. atleista iš bendrovės direktorės pareigų.
11. 2018 m. vasario 20 d. V. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams prašymą atleisti ją iš darbo pačiai prašant nuo 2018 m. vasario 28 d.
12. 2018 m. vasario 21 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kuria V. S. pardavė T. O. 13 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų.
13. 2018 m. vasario 22 d. sudaryta akcijų pirkimo -pardavimo sutartis, kuria V. S. pardavė T. O. 13 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų.
14. 2018 m. vasario 23 d. sudaryta akcijų pirkimo -pardavimo sutartis, kuria V. S. pardavė T. O. 13 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų.
15. 2018 m. vasario 24 d. sudaryta akcijų pirkimo -pardavimo sutartis, kuria V. S. pardavė T. O. 13 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų.
16. 2018 m. vasario 25 d. sudaryta akcijų pirkimo -pardavimo sutartis, kuria V. S. pardavė T. O. 13 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų.
17. 2018 m. vasario 27 d. priimtas vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo nuo 2018 m. vasario 28 d. direktorė V. S. atleista iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2018 m. vasario 28 d. paskirtas įmonės direktorius T. O..
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu
18. Ieškovė prašo 2018-02-21, 2018-02-22, 2018-02-23, 2018-02-24 ir 2018-02-25 V. S. ir T. O. sudarytas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.
19. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad Kauno apygardos teismui 2019-01-16 nutartimi iškėlus ieškovei bankroto bylą ir minėtai nutarčiai įsiteisėjus 2019-01-29 dieną, vykdydamas Įmonės bankroto procedūrą, administratorius įpareigojo V. S. perduoti administratoriui visą Įmonės turtą pagal balansą, sudarytą 2019-01-29 duomenimis ir visus įmonės dokumentus, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui joks įmonės turtas ir dokumentai nebuvo perduoti.
20. Byloje pateiktame Juridinių asmenų registro išraše nurodyta, V. S. įmonės vadove buvo paskirta 2017-04-24 dieną (e.b. 1 t., b.l. 11-13). Atsakovė V. S. į bylą pateikė išrašą iš jos elektroninio susirašinėjimo su ieškovės atstovu, kuris patvirtina, kad 2019-02-01 dieną atsakovė elektroniniu paštu ieškovės administratoriui persiuntė 2018-02-21, 2018-02-22, 2018¬02-23, 2018-02-24 ir 2018-02-25 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2018-02-28 atsakovės prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2018-02-28, 2018-02-27 vienintelio akcininko T. O. sprendimą nuo 2018-02-28 atleisti atsakovę iš darbo ir nuo tos dienos direktoriumi skirti T. O.; 2018-03-28 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo V. S. perduoda T. O. visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Šie byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2018 metų kovo mėnesį visi bendrovės dokumentai buvo pateikti naujajam vadovui T. O..
21. Pažymėtina, kad atsakovas T. O. tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdyje patvirtino, kad tiek įmonės turtas, tiek bendrovės dokumentai visą laiką buvo jo žinioje ir kad 2018-03-28 dienos surašytu dokumentų perdavimo-priėmimo aktu V. S. tik formaliai perdavė jam įmonės dokumentus, kuriuos jis pats ir turėjo iki tol, kad faktinis įmonės vadovas nuo pat įmonės įkūrimo buvo jis, o ne V. S.. Jos prašė būti įmonės vadove tik formaliai, kadangi įmonės veiklai vykdyti reikėjo gauti paskolą, o jo kredito istorija buvo bloga.
22. Tai, kad T. O. buvo faktinis įmonės savininkas ir vadovas patvirtino ir V. S.. Tai nustatyta ir iš bylos rašytinių duomenų - matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi patikrinimą, jai perduotus įmonės dokumentus grąžino būtent T. O.. Esant šioms aplinkybėms vertintina, kad 2018 metų vasario mėnesį sudaryti akcijų perleidimo sandoriai ir vienintelio akcininko priimti sprendimai (2018-02-21, 2018-02-22, 2018-02-23, 2018-02-24 ir 2018-02-25 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2018-02-27 vienintelio akcininko T. O. sprendimas atleisti atsakovę iš direktoriaus pareigų) atitiko susiklosčiusius faktinius santykius ir sandorių šalių valią.
23. Pažymėtina ir tai, kad 2019 metų sausio mėnesį ieškovei iškėlus bankroto bylą, buvo praėję daugiau nei 11 mėnesių nuo V. S. atleidimo iš įmonės direktorės pareigų. Tad vertintina, kad V. S. neturėjo nei pareigos, nei galimybių perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui įmonės turto ar dokumentų.
24. Ieškovė ieškinį grindė ir tuo, kad V. S., atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų, šio juridinio fakto neregistravo Juridinių asmenų registre. Tačiau akivaizdu, kad tokios pareigos V. S. neturėjo. Tokios pareigos nenustato joks teisės aktas.
25. 2018-02-27 vienintelio akcininko sprendime nurodyta, kad T. O., veikdamas kaip vienintelis įmonės akcininkas, atleidžia atsakovę iš įmonės direktorės pareigų nuo 2018-02-28 dienos ir paskiria save direktoriumi. LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 14 d. nustato, kad „kai visas akcinės bendrovės akcijas įgyja vienas asmuo arba bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims, <...> akcinės bendrovės vadovas apie tai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turi pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui"". Įstatymo 37 str. 6 d. nustato, kad „apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui". Taigi, pareigą Juridinių asmenų registrui per 5 dienas pateikti informaciją apie akcininkų ir direktoriaus pasikeitimą įstatymas nustato ne bendrovės buvusiems akcininkams ar buvusiems vadovams, o būtent naujai paskirtam vadovui (nagrinėjamu atveju - tokia pareiga kilo T. O.).
26. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinio reikalavimus papildė nauju reikalavimu - „pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2018-02-27 d. vienintelio akcininko T. O. sprendimą, kuriuo nuspręsta nuo 2018-02-28 atleisti iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę V. S., nuo 2018-02-28 direktoriumi skirti T. O.“, nurodydama, kad toks sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.) ir yra tariamas (CK 1.86 str.)
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vienintelio akcininko ar akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto, ne kartą yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ginčijant tokius sprendimus, turi būti siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-878/2002; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 66/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kaip 2018-02-27 d. vienintelio akcininko T. O. sprendimas atleisti V. S. iš direktorės pareigų ir direktoriumi paskirti jį patį, pažeidžia ieškovės ar jos kreditorių teises, ar viešąjį interesą. Kaip jau nustatyta, nors nuo 2017-04-24 dienos V. S. buvo „de jure“ paskirta įmonės vadove, faktinis įmonės savininkas ir vadovas visą tą laiką buvo T. O.. Tad nėra jokio pagrindo vertinti, kad 2018 metų vasario mėnesį sudaryti akcijų perleidimo sandoriai ir vienintelio akcininko priimti sprendimai buvo tariami sandoriai. Todėl šie sandoriai kreditorių teisių ir viešojo intereso pažeisti negalėjo.
Dėl žalos (nuostolių) atlyginimo
28. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti tik iš atsakovės V. S. 26.942,32 Eur sumą, kurią sudaro ieškovės bankroto byloje patvirtintų visų kreditorių finansinių reikalavimų suma. Šį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad V. S. ir T. O. akcijų perleidimo sandoriai yra fiktyvūs, o buvusi įmonės vadovė V. S. nėra perdavusi T. O. įmonės dokumentų bei turto. Ieškovė taip pat teigė, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio įmonės ūkinė komercinė veikla buvo nutraukiama ir nevykdoma.
29. Nesutikdama su šiuo ieškovės argumentu, atsakovė pateikė į bylą 2017 metų birželio mėnesio įmonės sąskaitų registro išrašą, kuris patvirtina, kad po 2017 metų gegužės mėnesio deklaravo šimtatūkstantinius sandorius ir, atitinkamai, mokestines priemokas. Faktą, kad po 2017 metų gegužės mėnesio su Valstybine mokesčių inspekcija vyko ginčai dėl bendrovės išregistravimo iš PVM mokėtojų registro, byloje patvirtino ir faktinis bendrovės savininkas ir vadovas T. O..
30. Ieškovė taip pat teigė, kad V. S. savo vadovavimo įmonei metu nevykdė įstatyminės pareigos pateikti VĮ Registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės rinkinius už 2017 ir 2018 metus. Tačiau tokios pareigos buvusiai įmonei vadovei V. S. nenumatė joks teisės aktas. Pagal CK 2.66 straipsnio 4 dalį įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame tvirtinama finansinė atskaitomybė, turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
31. Byloje nustatyta, kad V. S. buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų nuo 2018-02-28 dienos, todėl ji neturėjo jokios įstatyminės pareigos per 4 mėnesius nuo 2017 metų finansinių metų pabaigos, t.y. iki 2018-04-30 dienos, sušaukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą ir patvirtinti 2017 metų įmonės finansinių ataskaitų rinkinį, kadangi, kaip minėta, ji neteko įmonės akcijų ir buvo atleista iš įmonės direktorės pareigų dar 2018 metų vasario mėnesį. Tuo labiau, ji tokios pareigos neturėjo ir vėlesniais 2019 metais, kuomet turėjo būti tvirtinama įmonės finansinė atskaitomybė už 2018 metus.
32. Tačiau esminė aplinkybė šioje byloje yra ta, kad ieškovė ieškinį reiškia ne buvusiam faktiniam įmonės vadovui, o tik jo statytinei.
33. Pažymėtina, kad kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013 -cituojama 148 vėlesniuose precedentuose).
34. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti paminėti įrodymai - V. S., T. O. paaiškinimai, Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo pažyma ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų įmonės dokumentų grąžinimo aktas, kuriuo visi įmonės dokumentai grąžinami būtent T. O., leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nors nuo 2017-04-24 dienos V. S. buvo „de jure“ paskirta įmonės vadove, faktinis įmonės savininkas ir vadovas visą tą laiką buvo T. O.. Būtent šis asmuo priiminėjo visus sprendimus dėl įmonės-ūkinės komercinės veiklos ir faktiškai vadovavo jai. Ta aplinkybė, kad įmonę aptarnaujančiame banke ar Valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo pateikti (kaip ieškovės vadovės) V. S. duomenys ar jai išduotas banko sąskaitos valdymo generatorius - teismo padarytos išvados nekeičia. Atitinkamai, ne V. S., o būtent T. O., kaip įmonės de jure vadovui, tyrėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, jeigu būtų nustatyta neteisėtais veiksmais įmonei padaryta žala.
35. Pažymėtina, kad prieš baigiant įrodymų tyrimą teismas pasiūlė ieškovės atstovei patikslinti ieškinio reikalavimus, juos pareiškiant tinkamam atstovui. Tačiau ieškovė tokio teismo pasiūlymo atsisakė.
36. Dėl žalos dydžio. Ieškovė prašo priteisti iš V. S. ieškovės bankroto byloje patvirtintų 26.942,32 Eur kreditorių finansinių reikalavimų sumą.
37. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje sudaro 99,76 % visų kreditorinių reikalavimų sumos. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad tokio dydžio mokestinė nepriemoka įmonės atžvilgiu buvo apskaičiuota Valstybinei mokesčių inspekcijai tik 2018 metų sausio - balandžio mėnesiais atlikus įmonės patikrinimą ir 2018-04-12 dieną atsiuntus atitinkamą pranešimą (e. b. 1 t., b.l. 41 - 44). Atitinkamai, Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaičiuota mokestinė priemoka, kuri ir yra ieškovės bankroto byloje patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinio reikalavimo suma, negali būti laikoma V. S. žinomu pradelstu įmonės įsipareigojimu, kadangi pastaroji buvo atleista iš įmonės vadovo pareigų 2018-02-28 dieną, o Valstybinės mokesčių inspekcijos ši mokestinė priemoka buvo apskaičiuota tik 2018-04-12 dieną.
38. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad „pateikęs užklausimą VĮ Regitra dėl įmonės vardu įregistruotų/išregistruotų transporto priemonių už 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, administratorius gavo pažymą, iš kurios nustatė, kad iki 2017-06-05 įmonė buvo pardavusi visas transporto priemones“. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovė prisipažino, kad turėdamas šią informaciją, bankrutuojančios įmonės administratorius nesikreipė į VĮ Regitra dėl transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutarčių kopijų gavimo, siekiant nustatyti, kiek pinigų ir kokia forma buvo gauta iš šių sandorių ir kas atstovavo ieškovę šiuose sandoriuose.
39. Kartu su pradiniu ieškiniu ieškovė pateikė įmonės SEB banko išrašus už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-05-22 (priedas Nr. 9), kurie patvirtina, kad 2017-04-24 dieną (paskutinę prieš tai buvusios vadovės V. Š. darbo dieną) įmonė pervedė M. M. 14500 Eur sumą; 2017-04-25 dieną (pirmą V. S. vadovavimo dieną) įmonė pervedė M. M. 35500 Eur sumą; 2017-04-26, 2017-05-03, 2017-05-11 ir 2017-05-12 dienomis įmonė pervedė UAB „Mano darbininkai“ 13500 Eur, 3500 Eur, 700 Eur ir 1650 Eur sumas.
40. Ieškovės administratorius nepateikė jokių duomenų, kad aukščiau nurodytų sumų iš įmonės debitorių negalima susigrąžinti ar išieškoti, ar kad toks civilinių teisių gynimo būdas būtų apsunkintas ar neįmanomas. Todėl manytina, kad ieškovė turi visas galimybes iš įmonės debitorių atgauti sumas, kurios 2,5 karto viršija ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą.
41. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys netenkinamas, kaip nepagrįstas neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
43. Atsakovė yra sumokėjusi 38 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris, atmetus ieškinį, priteistinas iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Imonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
44. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 41,75 Eur, todėl jos priteisiamos iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Imonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisi atsakovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Imonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, įmonės kodas 235238440, 38 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Imonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, įmonės kodas 235238440, 41,75 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir 75 ct) valstybės naudai už procesinių dokumentų įteikimą byloje, išaiškinant, kad priteista suma turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.