- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 1-991-891/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-02121-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- N. U.
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.2.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2005-04-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) 10 parų arešto; 2) 2008-02-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2008-10-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi nuosprendžiu paskirtas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę atliekant areštinėje; 3) 2012-04-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 6 mėnesiais viešųjų darbų, 2012-06-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeisti į 17 (septyniolika) parų areštą, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. G. 2012-11-12 apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,56 ‰ girtumo laipsnis), sugriebęs nėščią sugyventinę N. U. už plaukų ir prisitraukęs ją prie savęs, keliu sudavė ne mažiau nei 2 (du) kartus jai į kairės pusės veido sritį, po ko pastarajai užsidengus veidą rankomis, keliu sudavė ne mažiau nei 5 (penkis) smūgius į rankas ir galvos sritį bei kumščiais sudavė ne mažiau nei 2 (du) kartus į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajai N. U. poodinę kraujosruvą kairiajame apatiniame voke ir kairio smilkinio, bei apatinės lūpos sumušimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis A. G. 2012-11-12 apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,56 ‰ girtumo laipsnis), rankomis sugriebęs nukentėjusiąją N. U. už kaklo, smaugdamas grasino ją uždusinti, dėl ko nukentėjusiajai N. U. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis pripažino pilnai. Jis patvirtino, kad 2012-11-12 tarp jo ir nukentėjusiosios N. U. kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis mušė nukentėjusiąją rankomis ir kojomis per veidą bei per rankas. Kiek tiksliai smūgių sudavė, pasakyti negali, bet patvirtino, kad kaltinamajame akte parašyta teisingai. Taip pat, anot kaltinamojo, jis buvo suėmęs ranka nukentėjusiajai už kaklo, ją smaugė ir grasino uždusinti. Anot kaltinamojo, jis neketino nužudyti nukentėjusiosios. Kaltinamasis patvirtino, jog prieš savo sugyventinę jis smurtavo ne pirmą kartą. Kartą už smurtą prieš nukentėjusiąją jis buvo teistas. Kaltinamasis pripažino, jog jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis padarė neblaivus.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo prisipažinimo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, jo kaltė grasinimu nužudyti ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, padarytu mušant nukentėjusiąją N. U., grindžiama šiais įrodymais.
Nukentėjusioji N. U. teismo posėdžio metu teigė, jog ją sumušė pirmadienį 2012-11-12. Sekmadienį atvažiavo svečiai, o pirmadienį jie išvažiavo. Išvažiavo svečiai, atvažiavo A. tėvas, jie išgėrė alaus, A. irgi gėrė, jie su juo susipyko, dėl to prasidėjo konfliktas. Tai buvo pirmadienį vakare. Kaltinamasis supyko, kad ji truputį daugiau išgėrė. Jis ją mušė keliais ir rankomis. Rankomis ją mušė per rankas, nes ji užsidengė veidą. Su ranka jis dar buvo paėmęs už plaukų. Vyras buvo išgėręs, jei būtų blaivesnis, tai tikrai taip nepadarytų. Policiją iškvietė kažkas iš kaimynų. Jai buvo praskelta lūpą. Taip pat jis buvo sugriebęs ją už kaklo su viena ranka, ją smaugė, buvo baimės tuo metu. Vyras taip elgėsi antrą kartą. Tuoj gims antras vaikas, ji tikisi, kad kaltinamasis susiprotės ir daugiau taip nedarys, ji jam atleido. Ji jaučiasi gerai, tiktai vaiką į darželį jai sunku vesti, jis mažas, o ji neturi rogių. Kai kaltinamasis suimtas, jos pajamos mažesnės, kadangi A. nepadeda ir sunku gimdyti vienai, o kai pagimdys, nebus kam vaiką vedžioti į darželį. Ji norėtų, kad vyras išeitų į laisvę.
Apžiūrint nukentėjusiosios N. U. greitosios pagalbos kvietimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas, teismo medicinos gydytojas J. M. P. nurodė, kad N. U. nustatyta poodinė kraujosrūva kairiajame apatiniame voke ir kairio smilkinio bei apatinės lūpos sumušimai, tai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryta suduodant smūgius kumščiu ar kitokiu kietu buku daiktu (b. l. 23, 24).
Nukentėjusioji N. U. 2012-11-15 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietas kur ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušė ir įspaudęs į kampą, tarp sienos ir spintos, kambaryje smaugė A. G. (b. l. 25, 26).
Iš byloje esančio alkotesterio kvito parodymų matyti, kad 2012-11-13 0.06 val. A. G. nustatytas 2,56 promilių girtumas (b. l. 36).
Teismas mano, kad kaltinamojo A. G. kaltė grasinimu nužudyti ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, padarytu mušant nukentėjusiąją, įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis grasino nužudyti nukentėjusiąją N. U., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir mušdamas nukentėjusiąją, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis, norėdamas paauklėti, rankomis ir kojomis mušė nukentėjusiąją, suprato, kad dėl jo veiksmų gali būti sužalota nukentėjusioji ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido atsirasti žalingoms pasekmėms, todėl jo veiksmai, kuriais buvo padarytas nežymus sužalojimas, kvalifikuotini kaip padaryti netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).
Nors kaltinamasis A. G. teigia, kad grasinimas nužudyti nukentėjusiąją nebuvo realus ir jis neketino jo įvykdyti, tačiau grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant vien tik nukentėjusiojo suvokimu. Todėl vertinant grasinimo realumo (tikrumo) klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo konkrečius veiksmus konkrečioje situacijoje, tų veiksmų formą ir pobūdį, kurie leistų padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamasis A. G. reikšdamas grasinimą nužudyti nukentėjusiąją, ją mušė, buvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiosios atžvilgiu, smaugė, prieš tai jau kartą teistas už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai, todėl teismas daro išvadą, kad šių aplinkybių visuma leido pagrįstai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Grasinimą nužudyti kaltinamasis išsakė praktiškai tuo pat metu kai atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, todėl kaltinamojo A. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis.
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas kaltinamajam A. G. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamasis A. G. padarė du nesunkius nusikaltimus, ankščiau teistas 3 kartus ir kartą už analogiškų nusikaltimų padarymą (dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas), jam buvo paskirta viešųjų darbų bausmė, tačiau dėl šios bausmės nevykdymo pakeista į arešto bausmę, baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, nusikalstamas veikas padarė prieš nėščia nukentėjusiąją, šią aplinkybę puikiai suprasdamas. Kaltinamasis padarė keturis tyčinius nusikalstamus per santykinai trumpą laikotarpį (šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad A. G. padarė du tyčinius nusikaltimus, dar už du tyčinius nusikaltimą jis nuteistas 2012 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu), kas rodo, jog pagal BK 27 straipsnio 1 dalį kaltinamasis yra recidyvistas, išvadų nepadarė, toliau daro nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją. BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas laiko, kad kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam A. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri artima sankcijoje numatytam bausmės dydžio minimumui.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, iš dalies į nukentėjusiosios poziciją, į tai, jog padeda išlaikyti šeimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam A. G. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl teismas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, atideda, paskirdamas teismo įpareigojimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
- nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;
- nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę A. G. paskirti laisvės atėmimą septyniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti A. G. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. lapkričio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d. (39 dienas).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams. Paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą A. G. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šį įpareigojimą įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei įpareigoti nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.
Kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir kaltinamąjį paleisti teismo posėdžių salėje. Kaltinamajam paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.