- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-1631-601/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10302-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- J. A.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.3.12.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-17219-1026/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei J. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. A.:
- 49,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. birželio 23 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos,
- 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 796,63 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 17 d.,
- 1,71 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. vasario 18 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. birželio 23 d.,
- 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 796,63 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos,
- 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
- 28 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti) buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovės J. A. 796,63 Eur negrąžintą kredito dalį, 49,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), 90,42 Eur tarpininkavimo mokestį, 1,71 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 18 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 23 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 938,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 169,88 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė, kad atsakovė su ieškove 2018 m. rugpjūčio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 1 106,59 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 17 proc., paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 426,05 Eur, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma – 90,42 Eur, bendra vartojimo kredito suma – 1 623,06 Eur. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2022 m. rugpjūčio 17 d., tačiau atsakovei nesilaikant mokėjimo grafiko, ieškovė 2020 m. birželio 23 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, sprendė, kad ieškovės reikalavimai dėl negrąžinto kredito dalies bei mokėjimo (pelno) palūkanų laikytini pagrįstais.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, nes prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą.
6. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį ir kasacinio teismo praktiką aiškinant šią teisės normą, laikė, kad netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai, tame tarpe ir kompensacinės palūkanos, už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl to teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1,71 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 18 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), o reikalavimą dėl 17 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (796,63 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė.
7. Teismas, spręsdamas tarpininkavimo mokesčio priteisimo klausimą, atkreipė dėmesį, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 90,42 Eur, kuri įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą, o tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos – 320,91 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu., kuriame nustatyta, jog bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį; jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Šios nuostatos, anot teismo, sudaro pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti 320,91 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio pritesimo tenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 90,42 Eur tarpininkavimo mokesčio.
8. Teismas ieškovės reikalavimus priteisti metines palūkanas už teismo priteistą skolos sumą ir bylinėjimosi išlaidas laikė pagrįstais, tačiau bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, t. y. priteisė 74,51 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą: 1) dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovės J. A. 17,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 796,63 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 17 d.; 2) dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovės J. A. 17,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 796,63 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovės J. A. 228,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme. Apeliantė taip pat prašo kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti jai iš atsakovės J. A. 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą bei 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Tačiau, anot apeliantės, šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. rugpjūčio 17 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė ir vartojimo kredito davėja, tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d., gauti pajamas. Esant šioms aplinkybėms, apeliantės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) turėjo būti patenkintas ir priteista 17,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 796,63 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 17 d.;
9.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75823/2020, nurodytus išaiškinimus ir nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo. Anot apeliantės, kasacinis teismas išaiškino, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau šalys gali susitarti, jog, nutraukus sutartį, toliau gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Kadangi nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl 17,00 proc. metinės palūkanų normos, o taip pat ir dėl to, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (17,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos, laikytina, kad negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos buvo skaičiuotos už skirtingus laikotarpius, todėl sumos negali būti viena į kitą įskaitomos. Apeliantės nuomone, reikalavimas priteisti po Sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkei (atsakovei) civilinę atsakomybę, t. y. laiku neatgavusi suteikto kredito, kreditorė patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovei suteikta ir jos negrąžinta pinigų suma, o atsakovė ir toliau naudojasi kreditorės suteikta ir jai negrąžinta pinigų suma, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas;
9.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškinio materialinio reikalavimo, todėl apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis buvo atmesti reikalavimai: 1) priteisti apeliantei iš atsakovės J. A. 17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 796,63 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 17 d., 2) priteisti apeliantei iš atsakovės J. A. 17 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 796,63 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Bylos faktinės aplinkybės
13. Nustatyta, kad atsakovė su ieškove 2018 m. rugpjūčio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 1 106,59 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 17 proc., paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 426,05 Eur, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma – 90,42 Eur, bendra vartojimo kredito suma – 1 623,06 Eur. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2022 m. rugpjūčio 17 d., tačiau atsakovei nesilaikant mokėjimo grafiko, ieškovė 2020 m. birželio 23 d. vienašališkai nutraukė Sutartį.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo
14. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jos reikalavią, prašo priteisti apeliantei iš atsakovės J. A. 17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 796,63 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 17 d.
15. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas šį ieškinio reikalavimą nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.
16. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis atmetant šį ieškinio reikalavimą.
17. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.
19. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo apeliantės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų apeliantė tikėjosi gauti (o nutraukusi sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl apeliacinė instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas (apeliantė) pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 17 d.), galėjo tikėtis gauti 17 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Taigi, apeliantė nepagrįstai prašo skaičiuoti 17 proc. mokėjimo palūkanas, kaip nuostolius, nuo negrąžintos kredito dalies (796,63 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, tuo pačiu ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju). Tokiu būdu pripažintina, kad apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios susidarė laikotarpiu po sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 23 d.) iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 17 d.), ir kurių dydis paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio kredito likučio (kuris kas mėnesį mažėja) sumos (kaip nurodyta mokėjimo grafike).
20. Iš byloje esančių dokumentų (vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų, standartinės informacijos apie kreditą ir jame esantį mokėjimų grafiką, apeliantės pateiktą negautų pajamų paskaičiavimą) matyti, kad nuo 2020 m. birželio 23 d. iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 17 d.) apeliantės negautos pajamos (nuostoliai) yra 137,79 Eur, todėl būtent ši suma yra priteistina apeliantei, kaip patirti nuostoliai dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo pagal sudarytą sutartį.
21. Taip pat pažymėtina, kad nors šalių vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 3.6.3 punkte numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ši sąlyga nelaikytina tokia, kuri pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, todėl nutraukus kredito sutartį ši sutarties nuostata neteko galios (CK 6.221 str. 1 d.), kas reiškia, kad atsakovė neturi galimybės pasinaudoti vartojimo kredito (viso ar dalies) ankstesnio grąžinimo teise ir tokiu būdu įgyti teisę mokėti mažiau nuostolių, išskyrus, jeigu šalys vykdymo procese sudarytų kitokį susitarimą.
22. Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant apeliantei 137,79 Eur negautų pajamų (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo
23. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 17 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 796,63 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
24. Ieškovė savo reikalavimą grindė Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, kuriame nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos nuo toliau negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kaip matyti, Kredito sutarties 6.1 punkte numatytų palūkanų mokėjimas susietas su netinkamai vykdomos piniginės prievolės aplinkybe. Kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad metinė palūkanų norma – 17 procentų.
25. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė, remdamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalimi ir kasacinio teismo praktika aiškinant šią teisės normą, t. y. netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai, tame tarpe ir kompensacinės palūkanos, už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
27. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis įtvirtinta šias taisykles: pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; kompensacinės palūkanos negali būti skaičiuojamos ilgiau kaip už 180 dienų; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
29. Nors nagrinėjamu atveju apeliantės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (17 proc.) neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto dydžio, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos), kas taip pat yra daug ilgesnis nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytas maksimalus galimas laikotarpis (180 dienų). Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose ir taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus apribojimus netesyboms: ne daugiau kaip 0,05 proc. nuo negrąžintos sumos per dieną ir ne ilgiau kaip už 180 dienų.
30. Apeliantė prašė priteisti netesybas, remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o sutartinėmis nuostatomis. Pažymėtina, kad sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz.: priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52).
31. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
32. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 17 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų termino (180 dienų). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ str. 8 d.), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017).
34. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, nors ir ex officio įvertino vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo atitikimą VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, tačiau šių sąlygų nepripažino nesąžiningomis bei negaliojančiomis, todėl apeliacinės instancijos teismas šią teisės taikymo klaidą ištaiso ir Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 17 proc. dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį, ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažįsta nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
36. Apeliantė nurodė, kad ieškinio suma yra 1 259,15 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį. ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Įvertinus apeliantės ieškinio reikalavimus matyti, kad buvo prašoma priteisti 17 proc. metinių palūkanų (nuo negrąžinto kredito sumos - 796,63 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo. Skaičiuojant nuo 796,63 Eur negrąžinto kredito sumos, per metus grąžintinos palūkanos sudarytų 135,43 Eur, iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 17 d.) palūkanų suma sudarytų 287,79 Eur. Todėl ieškinio suma nustatytina 1 546,94 Eur (1 259,15 Eur + 287,79 Eur).
37. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinys patenkinamas 69,55 proc. (prašyta priteisti 1 546,94 Eur, priteisiama 1 076,03 Eur). Byloje nustatyta, jog apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 228 Eur (28 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 158,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
38. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, apeliantei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 275 Eur (75,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde iš esmės buvo pareikšti du reikalavimai – dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus iš dalies reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (patenkintas 47,88 proc.) ir atmetus reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo, apeliantei priteistina 25 proc. jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 68,75 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso ieškovei šioje byloje priteistina 227,32 Eur (158,57 Eur + 68,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą už akių iš dalies ir visą sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 796,63 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 63 ct) negrąžintą kredito dalį, 49,48 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 48 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), 90,42 Eur (devyniasdešimt eurų 42 ct) tarpininkavimo mokestį, 1,71 Eur (vieną eurą 71 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 18 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 23 d.), 137,79 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 79 ct) nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1 076,03 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 227,32 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (17 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.