- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- 1-1067-891/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01764-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nedeklaravęs gyvenamosios vietos, teistas 2016-01-13 Didžiosios Britanijos Branford and Keighley magistratų teismo už vagystę laisvės atėmimu (14 dienų),
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2013-07-24, apie 17.30 val., būdamas bute Savanorių pr. 222-407, Vilniuje, slapta pagrobė svetimą, V. K. priklausantį turtą, t. y. 1050 Lt (304,10 €).
Kaltinamasis R. K. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nurodė, jog buvo užėjęs pas buvusį „švogerį“ nusikirpti. Nusikirpęs atsisėdo pasėdėti ir pamatė V. K. rankinuką beu nusprendė iš jo pavogti pinigų. Niekam nematant išėmė iš rankinuko pinigus ir tik išėjęs į lauką pamatė, kad pinigų tiek daug. Vogtais pinigais sumokėjo buto nuomą už du mėnesius ir nusipirko pavalgyti. Civilinį ieškinį pripažįsta pilnai, žada jį atlyginti, dėl savo veiksmų labai gailisi. Didžiojoje Britanijoje buvo nesenai nuteistas už kvepalų vagystę iš parduotuvės ir deportuotas.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2013-07-24 apie 17 val. į jos vyro R. K. namus (duomenys neskelbtini), atėjo jo pažįstamas R. K. ir paprašė jos vyro jį nukirpti. Jos vyras R. K. apkirpo ir jis atsisėdo ant lovos pailsėti. Visi buvo viename kambaryje, ji, jos vyras ir R. K., žiūrėjo televizorių. Jis truputėlį, apie 30 minučių pasėdėjo ir išėjo. Apie 19 val. ji su vyru nuvažiavo Savanorių pr. į „Norfa“ bazę apsipirkti ir ten ji pastebėjo, kad piniginėje nėra 1050 Lt (5x20, 1x50). Ji su vyru iš karto suprato, kad pinigus galėjo pavogti R. K., nes jis sėdėjo ant lovos, kur gulėjo jos baltos spalvos rankinukas, jis buvo atidarytas, o pinigai gulėjo juodoje piniginėje. Jos vyras jam paskambino Nr. (duomenys neskelbtini), iš pradžių neprisipažino, o vėliau prisipažino, kad pinigus pavogė, išsinuomojo butą ir pas jį liko 200 Lt. Kur nuomoja butą nežino. Jai padaryta žala 1050 Lt. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja šiai sumai (b. l. 20-23).
Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2013 metų liepos mėnesį, kada tiksliai pasakyti negali, neprisimena, po pietų, valandos tiksliai neprisimena, pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas R. K., kuris paprašė jį nukirpti. Nukirpus, R. K. atsisėdo ant kambaryje esančios lovos, jis atsigulė šalia ant kitos lovos. R. K. prabuvo pas jį gal dar pusvalandį, tiksliai pasakyti negali, po ko išėjo. Tuo metu namuose dar buvo jo žmona V. K., kuri žiūrėjo televizorių. Išėjus R. K., jo žmona V. K. gal po poros valandų, tiksliai pasakyti negali, susiruošė į parduotuvę ir paėmusi rankinę nuo lovos, ant kurios sėdėjo R. K., pasigedo joje esančių pinigų, 1050 Lt. Minėti pinigai gulėjo piniginėje, kokiomis kupiūromis pasakyti negali, nefiksavo. Tuomet jis iškarto paskambino R. K., jo telefono numerio dabar nežino, ištrynė, ir paprašė jo gražinti pinigus. R. K. atsakė, kad jis pinigų neėmė. O, kai jis dar kartą paprašė jo gražinti pinigus, nes kitu atveju kreipsis su pareiškimu į policiją, jis prisipažino, kad paėmė pinigus, bet jų neturi, nes išleido. Po šio karto jis nematė R. K. ir pinigų jis jiems negražino. Kai R. K. sėdėjo ant lovos, tai jis nestebėjo ką jis daro, o žiūrėjo televizorių ir buvo nusisukęs nuo R. K. ir nematė, ar jis lietė jo žmonos V. K. rankinę. Kaip R. K. paėmė pinigus iš rankinės jis nematė, bet daugiau kambaryje tuo metu nieko nebuvo, o pinigų jie pasigedo po R. K. apsilankymo bute, išėjus jam iš buto. Alkoholinių gėrimų tuo metu jie nevartojo. (b. l. 24, 25).
Kaltinamojo R. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, nes jis slapta pagrobė turtą, kuris viršijo 5 MGL, bet neviršijo 250 MGL.
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, jog jis prisipažino, jog padarė nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis ankščiau teistas Didžiojoje Britanijoje, eilę kartų baustas Lietuvoje administracine tvarka, už smulkius svetimo turto pagrobimus, narkotikų vartojimą, duomenų apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra). R. K. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, gyvenamosios vietos apskritai neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas laiko, jog R. K. netikslinga skirti baudos, laisvės apribojimo ar viešųjų darbų bausmės. BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam R. K. už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimesnis sankcijoje numatytos bausmės dydžio minimumui.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. K. pareiškė 304,1 € civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys yra pagrįstas, kaltinamasis pripažįsta jo dydį, todėl tenkintinas.
Baudžiamojoje byloje iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautas prašymas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo R. K. 52,11 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų – advokato užmokestį. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas turi teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo. Teismas sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas. Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, todėl kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. BPK 51 straipsnio 1 punkto 7 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylas kai kaltinamasis yra suimtas. Būtent šia nuostata teismas ir vadovavosi paskirdamas kaltinamam gynėją. Šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Todėl Vilniaus valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirti 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti R. K. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Pagal BK 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į paskirtąją bausmę įskaityti R. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-03-12 iki 2016-03-25.
R. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir R. K. paleisti teismo posėdžių salėje.
Priteisti iš R. K. nukentėjusiajai V. K. 304,1 € nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo R. K. 52,11 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.