Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-18 · Byla Nr. 1N-38/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-18
Bylos Nr.
1N-38/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Bielskis
Kaltinamasis
A. N.
Advokatai
Rolandas Tamašauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1N-38/2012Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,gynėjui advokatui Rolandui Tamašauskui,kaltinamajam A. N.,

teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį, perduota prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismui 2010 m. liepos 7 d. su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje A. N. kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 1 d. būdamas atsakingu už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą ir vykdymą, turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, 2007 m. liepos 16 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, su uždarąja akcine bendrove ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama šios bendrovės direktoriaus D. K., sudarė sutartį Nr. 393, pagal kurią įsipareigojo bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ iki 2007 m. rugsėjo 30 d. parduoti ir pateikti 3000 tonų +- 10 tonų 2007 metų derliaus maistinių kviečių ir iš šios bendrovės paėmė (gavo) 1 876 200,00 lt. (vienas milijonas aštuoni šimtai septyniasdešimt šeši tūkstančiai du šimtai litų) avansinį mokėjimą, tačiau nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir grūdų nepateikė bei negrąžino sumokėto avanso ir taip apgaule uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1 876 200,00 Lt, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. N. kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 1 d. būdamas atsakingu už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą bei vykdymą ir žinodamas, kad bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turimi Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ 422 425,87 Lt dydžio pajiniai įnašai, t. y. 57, 54 proc. pajų, 2008 m. spalio 21 d. ir 2009 m. vasario 17 d. buvo areštuoti antstolės V. Š. kontoros darbuotojų, 2009 m. balandžio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, Vilniaus g. 235, tuos areštuotus pajus pagal pajaus pirkimo-pardavimo sutartį už 6 100500 Lt pardavė I. K., t. y. neteisėtai perleido areštuotą didelės vertės turtą kitam asmeniui, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 2 dalyje.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo A. N. ir jo gynėjo R. Tamašausko prašymą grąžinti bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui, nustatė, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurias būtina patikrinti atliekant papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Be to, kai kurios kaltinamajame akte išdėstytos aplinkybės nepatvirtinamos objektyviais bylos duomenimis. 2012 m. kovo 6 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. vasario 21 d. ekspertizės aktas Nr. 11Š-1(12), iš kurio matyti, kad abiejuose tirti pateiktuose prieduose Nr. 1 prie 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo-pardavimo sutarties eilutėje „Pardavėjo vardu“: esantys rekvizitai: įrašas „A. N.“, šalia esantis parašas bei atspaudas „UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išspausdinti lazerinio spausdinimo būdu ir kopijuoti nuo I. K. pateiktos Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo-pardavimo sutarties arba nuo šios sutarties kopijos rekvizitų, arba nuo kitos šių rekvizitų kopijos. Apygardos teismo nuomone, šiame naujai gautame ekspertizės akte užfiksuoti duomenys yra reikšmingi sprendžiant A. N. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnio 2 dalį klausimą. Todėl būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nustatyti šio dokumento pasirašymo aplinkybes. Taip pat būtina nustatyti, kaip pagal ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį ir jos priedą keitėsi perkamų-parduodamų ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajų vertė, kadangi ši aplinkybė nebuvo tinkamai nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Šiaulių apygardos teismo nutartyje teigiama, kad, įvertinus A. N. pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį formuluotę, būtina spręsti klausimą dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Įvertinęs šias aplinkybes, Šiaulių apygardos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui.

Šalies argumentai

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta, kokius konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus yra būtina papildomai atlikti. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad visi būtini ir įmanoma ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl pajaus pirkimo – pardavimo sutarties priedo Nr. 1 pasirašymo aplinkybių, buvo atlikti. Be to, dėl šio dokumento suklastojimo šiuo metu yra atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas. Apelianto teigimu, byloje yra pakankamai duomenų dėl A. N. I. K. parduotų pajų vertės, o šiuos duomenis įvertinti yra teismo prerogatyva.

Prokuroras skunde teigia, jog nutartį priėmęs teismas, nurodydamas prokurorams spręsti klausimą dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės, išėjo iš kaltinimo ribų. Pagal Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 164 straipsnio nuostatas, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris ir sprendžia, kokiems asmens pareikšti kaltinimus dėl konkrečios nusikalstamos veikos. Apeliantas nurodo, jog atliekant šį ikiteisminį tyrimą buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, tačiau buvo nuspręsta nepareikšti kaltinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė skundą tenkinti, kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad ją priėmęs teismas sprendimą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, priėmė nustatęs, kad: teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos A. N. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės dėl Pasvalio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo – pardavimo sutarties priedo Nr. 1 galimo suklastojimo; kaltinamajame akte netiksliai nurodytos aplinkybės, susijusios su sandorio metu perleistų pajų vertės nustatymu; būtina spręsti klausimą dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

BPK 254 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Taip pat byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą. Taigi Baudžiamojo proceso įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kuomet teisiamajame posėdyje nagrinėjama baudžiamoji byla gali būti perduota prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui ar naujo kaltinamojo akto surašymui. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu, numatytu BPK 254 straipsnio 3 dalyje, rėmėsi pirmosios instancijos teismas perduodamas baudžiamąją bylą prokurorui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras nepareiškė prašymo grąžinti baudžiamąją bylą papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti. Vadinasi, apygardos teismas, nesant prokuroro prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą, neturėjo teisinio pagrindo šį klausimą svarstyti bei bylą grąžinti tyrimo papildymui.

Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, teismas bylą perduoda prokurorui nustatęs, kad surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį, teismas ir kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, jog jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, yra surašytas išsamiai, jame nurodytos visos baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys. Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Apygardos teismas, grąžindamas baudžiamąją bylą prokurorui papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta 2009 m. balandžio 15 d. tarp A. N. ir I. K. įvykusio sandorio metu perleistų pajų vertė. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad visi būtini ir įmanomi ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl pajaus pirkimo – pardavimo sutarties priedo Nr. 1 pasirašymo aplinkybių, buvo atlikti, o jų metu gautus duomenis įvertinti privalo bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nepakanka duomenų kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms patikrinti, turėjo galimybę pasinaudoti BPK 287 straipsnyje numatytomis teisėmis. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį procesinį veiksmą. Jeigu tokių veiksmų atlikimas teisme dėl kokių nors priežasčių yra neįmanomas arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apygardos teismas šia teise nepasinaudojo ir nesiėmė priemonių pašalinti abejonių tokiomis priemonėmis, kurios užtikrintų greitesnį baudžiamosios bylos išnagrinėjimą.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Teismas negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis). Tačiau kaltinamasis aktas neįpareigoja teismo bylą spręsti, būtent, taip, kaip suformuluotas kaltinamasis aktas – teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, gali A. N. veiką perkvalifikuoti pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius (jų dalis, punktus), laikantis BPK 255 straipsnio reikalavimų, gali A. N. išteisinti dėl kaltinimų pagal jam pareikštą vieną ar abu Baudžiamojo kodekso straipsnius, ar pagal atskirus veikos epizodus. Visi šie klausimai turėtų būti sprendžiami atlikus įrodymų tyrimą, išnagrinėjus bylą teisme, priimant Lietuvos Respublikos BPK XXIII skyriuje nustatytus procesinius dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas prokurorui spręsti klausimą dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, išėjo iš kaltinimo ribų. Pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris ir priima sprendimus dėl įtarimų pareiškimo. Tuo tarpu, remiantis BPK 257 straipsnio nuostatomis, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltintajame akte, taip pat nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui. Šių Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, jog kito asmens veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, turi teisę apie tai motyvuota nutartimi pranešti prokurorui, kuris turi teisę ir pareigą spręsti dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau bylą nagrinėjantis teismas negali grąžinti teisiamajame posėdyje nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir pavesti prokurorui spręsti klausimą dėl kito asmens, kuriam šioje byloje kaltinimai nebuvo pareikšti, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis apygardos teismo sprendimas grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, gali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu. Apygardos teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Todėl Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. N. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį, perduota prokurorui papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, neatitinka BPK 254 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Albinas Bielskis