- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-24
- Bylos Nr.
- PK-2106-966/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00105-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Kategorijos
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, gavusi pareiškėjo R. R. skundą privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. teismui padavė skundą, kuriuo prašo patraukti I. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taip pat patraukti R. M. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, solidariai priteisti 2382,48 Eurų neturtinę ir turtinę žalą pareiškėjo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Teismas pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškimas turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 412 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nes privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. Privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
BPK 412 straipsnyje apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir tuo pačiu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas, kuo yra kaltinamas asmuo, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Taigi, nukentėjusysis privalo skunde nurodyti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, jas patvirtinti pateiktais duomenimis, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.
Atkreipiamas dėmesys, kad pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Tai yra įstatymu nustatyta pareiga nukentėjusiojo asmens, besikreipiančio į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ši pareiga turi būti vykdoma.
Privataus kaltintojo teismui pateiktas skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje išvardytų reikalavimų. Pareiškime, aprašant galimai R. R. atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, konkretus ir aiškūs kaltinimai tiek I. P., tiek R. M. nėra suformuluoti, kas iš esmės suvaržo kaltinamų asmenų galimybes tinkamai gintis. Skunde nurodyta, kad I. P., vairuodama jai priklausančią transporto priemonę KIA SORENTO, tyčia kliudė pareiškėją ir jį sužalojo, tačiau pareiškėjas nenurodė patirto sužalojimo pobūdžio, sužalojimų kiekio, sunkumo, jokių duomenų apie nukentėjusiajam galimai padarytą sužalojimą, sužalojimo mastą, nepateikta, todėl nėra aiškūs objektyvieji galimos nusikalstamos veikos požymiai. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-162/2014, Nr. 2K-417/2014). Nors prie pareiškimo nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas ir I. P. yra buvę šeimos nariai, tačiau pareiškėjas kaltina I. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, o dėl tokio pobūdžio veikų procesas atliekamas įprastine baudžiamojo proceso tvarka atliekant ikiteisminį tyrimą ir nenagrinėtinas privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 str.). Ta aplinkybė, kad santuoka tarp pareiškėjo ir I. P. galimos veikos padarymo metu jau buvo nutraukta, neturėtų įtakos galimos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi BPK 140 straipsnio 2 dalies dispozicija būtent ir reglamentuoja fizinio skausmo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą artimam giminaičiui ar šeimos nariui, o vadovaujantis BPK 38 straipsnio nuostatomis, šeimos nariais laikomi ne tik esami sutuoktiniai, bet ir buvę sutuoktiniai. Todėl šiuo atveju dėl galimai R. R. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje privataus kaltinimo bylų procesas nėra galimas, turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas bendra tvarka.
Skunde taip pat nurodyta, kad pareiškėjas buvo persekiojamas kaltinamosios automobiliu KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje taip pat sėdėjo bedrakeleivis, 2014-07-08 apie 10.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), šalia priparkuoto automobilio KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio I. P. ir jos užsakymu buvo sumuštas nepažįstamo vyriškio, kuris kaip buvo vėliau nustatyta yra R. M.. Pareiškėjas privataus kaltinimo skunde nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė jo nurodytas mušimas (stumdymu, smūgių sudavimu, spyriais ar kt.,), taip pat nenurodyta sužalojimų lokalizacija, kokios sukeltos konkrečios pasekmės – ar sukeltas fizinis skausmas, ar padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, nepateikta jokių duomenų apie nukentėjusiajam galimai padaryto sužalojimo mastą (specialisto išvada). Kaip minėta aukščiau, sužalojimo mastą nustato teismo medicinos ekspertas. Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro D. Dziegoraičio 2014-11-20 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-00886-14 dalyje R. M. atžvilgiu nurodytos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos KS specialisto išvados Nr. G1690/14(02), matyti, kad pareiškėjui konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau tokie duomenys į bylą nepateikti. Taip pat, nors nurodyta, kad aukščiau nurodyta R. M. veika galimai padaryta I. P. užsakymu, tačiau nėra aiškiai suformuluotas bendrininkavimo požymis šioje galimoje nusikalstamoje veikoje, atitinkamai kvalifikuojant kiekvieno iš bendrininkų veikas.
Taip pat iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas kaltina I. P. bei R. M. jam priklausančio automobilio sugadinimu, reikalauja priteisti su tuo susijusią 382,48 Eur turtinę žalą, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškime I. P. bei R. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, objektas yra žmogaus kūno neliečiamumas, jo fizinė ir psichinė sveikata. Jei kaltininko veiksmais, atitinkančiais BK 140 straipsnio dispoziciją, žala padaroma ne tik asmens sveikatai, bet sugadinamas ir asmeniui priklausantis turtas, kaltininko (-ų) veiksmai papildomai turi būti kvalifikuojami pagal BK 187 straipsnį (atitinkamai sugadinto turto vertei nurodant straipsnio dalį). Šiuo atveju pareiškime kaltinimas dėl turto sugadinimo taip pat nėra suformuluotas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra pridėta skundo kopija, nors skunde pateiktame priedų sąraše nurodoma, kad skundo kopija pridedama. Nesant pateiktai skundo kopijos, teismas neturi galimybės kaltinamiems asmenims įteikti šio procesinio dokumento, nors įstatymas numato, kad kaltinamiems asmenims kartu su šaukimu turi būti išsiųsta ir skundo kopija (BPK 413 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius duomenis, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. str. 3 d.). Ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas gali iš naujo kreiptis į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka. Įvertinus tai, kad pareiškėjas jau ne pirmą kartą kreipiasi į teismą su privataus kaltinimo skundu, tačiau tai daro netinkamai, jam pasiūlytina pasirūpinti atstovavimu, kad privataus kaltinimo skundą ruoštų profesionalus teisininkas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad pareiškėjo R. R. pateiktas skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjo R. R. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.