- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-21
- Bylos Nr.
- 2-565-420/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00488-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Atsakovas
- V. Š.
- Ieškovas
- Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1091 Lt žalos, padarytos žuvų ištekliams, atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. gegužės 11d. apie 10.20 val. atsakovas V. Š. (duomenys neskelbtini) neteisėtai žvejojo iš valties spiningu ir sugavo dvi mažesnes lydekas (37 cm ir 39 cm) nei leidžiama 12 punkte, t.y. 45 cm. Minėtų žuvų tuoj pat atgal į tą patį vandens telkinį nepaleido. Už Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų 2013-01-04 aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-14, 12.3.8 p. ir 13 punktų pažeidimą, atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 87 str. 1 d. 2014-05-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-AB-60, atsakovui skirta bauda. Nutarimas apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs. Savo priešingais teisei veiksmais atsakovas padarė ir žalą aplinkai – žuvų ištekliams, nes turėjo sugavęs 2 neleistino dydžio lydekas. Vadovaujantis teisės aktais paskaičiuota atsakovo padaryta žala žuvų ištekliams sudaro 1091 Lt. Atsakovui raštu buvo pasiūlyta atlyginti žalą geranoriškai, tačiau jis to nepadarė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, paaiškino, jog jei teismas nutartų priteisti iš atsakovo mažesnį padarytos žalos gamtai dydį, jie tam neprieštarautų.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2014 m gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) žvejojo su spiningu, nes norėjo pagauti lydeką ir ją parodyti atvažiavusiai anūkei, su ja kartu sodybos pakrantėje ant lieptelio išmatuoti, nusifotografuoti ir paleisti. Liniuotės pasiėmęs neturėjo. Pakrantėje užkibo lydeka, ji buvo labai giliai nurijusi masalą, stengėsi kaip galima atsargiau ją atkabinti. Lydeka iš pažiūros atrodė apie 50 cm ilgio. Įleido ją į po plastikinės valties suolu įrengtą plastmasinę talpą su vandeniu. Tuomet užkibo kita lydeka, didesnė, todėl jis nutarė plaukti į krantą. Plaukdamas į krantą, jis dar užmetė spiningą ir artėjo prie savo namų. Visiškai netikėtai užkibo dar viena lydeka. Ją ištraukęs ir atkabinęs nuo masalo, suvyniojo spiningo valą, tuomet pasirodė aplinkos apsaugos inspektoriai. Žvejybos taisyklėse nurodyta, kad lydeką reikia išmatuoti ir paleisti tame pačiame ežere, kur ji pagauta, laikas, per kurį tai turėtų būti padaryta nėra tiksliai (sekundėmis, minutėmis) apibrėžtas. Turi 50 metų žvejo patirtį ir žino, kad įleistai į vandens talpą lydekai, per keletą minučių, tiek butų teužtrukę nuplaukti iki lieptelio ir perduoti anūkei paleisti, nieko blogo neatsitiktų. Anksčiau niekada nėra pažeidęs gamtos apsaugos įstatymų, priešingai, daug dirba ekologinio žmonių švietimo srityje, rašo savo redaguojamame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ gamtos apsaugos temomis, nuolat kviečia visus žvejus laikytis Žvejo etikos kodekso. Be to, dažnai dalyvauja aplinkosaugininkų rengiamuose reiduose. Labai gailisi dėl šio įvykio. Faktą, kad pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisykles pripažino, jam paskirtą 50 Lt administracinę baudą sumokėjo. Tačiau nesutinka su Utenos RAAD pareikštu ieškiniu galimai gamtai padarytai žalai atlyginti, nes sąmoningai nesiruošė padaryti žalos gamtai. Taip pat nesutinka ir su šių lydekų sunaikinimo aktu ir jo išvadomis. Lydekos buvo ką tik pagautos, tinkamai laikomos vandens talpoje ir gyvos, todėl prašė pareigūnų jas paleisti. Tačiau jie to nepadarė.
Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui sumažinus padarytos žalos dydį, jis sutiktų atlyginti padarytą žalą gamtai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos inspekcijos inspektorius E. V. 2014-05-11 surašė V. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 87 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. gegužės 11d. apie 10.20 val. (duomenys neskelbtini) žvejodamas spiningu sugavo dvi lydekas, kurių ilgis 37 cm bei 39 cm, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių12.3.8 p. reikalavimus (b.l. 8). Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos inspekcijos viršininko A. V. 2014-05-23 nutarimu V. Š. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 87 str. 1 d. ir nubaustas 50 Lt dydžio bauda. Iš pažeidėjo, kaip daiktinis įrodymas, paimtos neteisėtai sugautos žuvys – dvi lydekos, 2014-05-11 turto pripažinimo atliekomis aktu, pripažintos greitai gendančiu turtu, jas išmetant į „Ąžuolijos“ MK žvėrienos pirminio apdorojimo atliekų duobę (b.l. 11). Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas A. V. 2014-06-17, vadovaudamasis LR aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr. D1-280, šio įsakymo 2011-01-05 pakeitimo įsakymu Nr. D1-27, taip pat 2013-01-28 pakeitimo įsakymu Nr. D1-44 bei taikant aplinkai padarytos žalos indeksavimo koeficientus, apskaičiavo neteisėtais V. Š. veiksmais sugautų dviejų lydekų padarytos žalos gamtai dydį, kuri yra 1091 Lt (b.l. 12). Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2014-06-17 išsiuntė V. Š. pretenziją dėl žalos aplinkai, kurioje nurodė, jos jis iki 2014-07-26 turi atlyginti 1091 Lt dydžio aplinkai padarytą žalą (b.l. 13).
LR Konstitucijoje nustatyta, kad aplinkos apsauga yra valstybės ir kiekvieno asmens rūpestis ir pareiga. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją (54 str.). LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. numato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų. LR Žuvininkystės įstatymo 63 str. 1 d. nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija (63 str. 2 d.). LR Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 1 d. nustato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys privalo atlyginti dėl jų veiksmų ar neveikimo atsiradusią žalą laukinei gyvūnijai. LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 str. 1 d. 10 p. nustatyta, kad siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo; 12 str. 1 d. 16 p. nustato, kad jei pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos neatlygina arba ją atlygina nevisiškai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio termino pabaigos privalu pareikšti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo. LR Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 4 d. nustato, kad žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas yra patvirtintas 2009-05-21 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-280, aplinkos ministro 2013-01-28 pakeitimo įsakymu Nr. D1-44 bei statistikos departamento informacija.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1d.). Civilinė atsakomybė taikoma tik tada, kai nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.), priežastinis ryšys ( LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.) ir žala ( LR CK 6.249 str.). Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, pirmiausia turi būti nustatomas žalos padarymo faktas (neteisėti veiksmai) ir realios žalos faktas.
Iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 46-47), atsakovo paaiškinimų, liudytojo L. B. teismo posėdyje duotų parodymų, kitų byloje esančių dokumentų yra nustatyta, jog atsakovas V. Š., 2014 m. gegužės 11d. apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), žvejojo iš valties spiningu ir sugavo dvi lydekas, kurių ilgis 37 cm ir 39 cm. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse, patvirtintose 2013-01-04 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14, 12, 12.3.8 punktuose įtvirtinta, jog yra draudžiama gaudyti mažesnes kaip 45 cm lydekas (žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo). Šių taisyklių 13 p. numatyta, kad pagautos žuvys, mažesnės negu nustatyta 12 punkte, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Sugautų lydekų atsakovas neišmatavo, tuoj pat atgal į tą patį vandens telkinį nepaleido, o jas susidėjo į žvejo sietelį ir jas įdėjo į valtyje įrengtą daiktadėžę, taip pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 13 punktą. Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr. D1-280, šio įsakymo 2011-01-05 pakeitimo įsakymu Nr. D1-27, taip pat 2013-01-28 pakeitimo įsakymu Nr. D1-44 bei taikant aplinkai padarytos žalos indeksavimo koeficientus, ieškovas atsakovo padarytos žalos gamtai dydį apskaičiavo teisingai.
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą gamtai, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Atsakovas administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto neneigia. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais, todėl konstatuotina, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą gamtai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami (LR CK 6.251 str. 1 d.).
Esant paminėtoms aplinkybėms, ieškovo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento reikalavimas priteisti žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas. Tačiau, teismas mano, jog yra pagrindas mažinti prašomą priteisti padarytą žalą gamtai. Atsakovas lydekas pagavo leidžiamu žvejybos būdu, t.y. žvejodamas iš valties spiningu, teisę žvejoti jis turėjo, anksčiau nėra pažeidęs gamtos apsaugos įstatymų, faktą, kad pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles pripažino, daug dirba ekologinio žmonių švietimo srityje, rašo jo redaguojamame laikraštyje „Zarasų kraštas“ gamtos apsaugos temomis, dalyvauja aplinkosaugininkų rengiamuose reiduose, dėl įvykusio labai gailisi, paskirtą administracinę baudą sumokėjo.
V. Š. paaiškino, kad pirma jo sugauta lydeka buvo stipriai sužalota, nes buvo giliai nurijusią masalą. Tokie jo teiginiai nėra paneigti, nes aplinkos apsaugos inspektoriai žuvies neapžiūrėjo. Teismas mano, jog nėra protinga, kad Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, patvirtintos 2013-01-04 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14, nenumato jokių išimčių, kai galima būtų tuoj pat nepaleisti į vandens telkinį mažesnės kaip 45 cm lydekos, neatsižvelgiant į jos sužalojimo laipsnį ar kitas svarbias aplinkybes.
Be to, aplinkos apsaugos inspektoriai nesvarstė galimybės paleisti į vandens telkinį paskutinę, ką tik atsakovo sugautą lydeką, nepatikrino ar ji buvo laikoma vandenyje.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neprieštarauja dėl to, jog teismas mažintų prašomos priteisti žalos dydį, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pripažįsta, jog šioje byloje yra pagrindas mažinti prašomos priteisti žalos dydį iki 300 Lt.
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6. 37 str., 6.210 str. 1 d.). Šiuo atveju kilęs ginčas yra piniginio turtinio pobūdžio, todėl procesinės palūkanos priteistinos.
Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 72 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.) bei 18,15 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (CPK 96 str.)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 300 Lt (tris šimtus litų) (86 Eur) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-20 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Priteisti iš V. Š. 90,15 Lt (26 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.