- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- 1A-134-332-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00419-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- R. L., E. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinius skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. ir jam paskirta 6 MGL (780 litų) dydžio bauda;
pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. ir jam paskirta 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda;
pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 2 d. ir jam paskirta 14 MGL (1820 litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 3 d. taisyklėmis, paskirtos baudos subendrintos visiško bausmių sudėjimo principu ir paskirti galutinė bausmė 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda.
Į atliktos bausmės laiką nuteistajam R. L. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2011 m. rugsėjo 11 d., kas prilyginta 4 MGL (520 litų) dydžio baudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 22 str. 2 d. taisyklėmis, nuteistasis įpareigotas likusią baudos dalį - 3380 litų sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Tuo pačiu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendžiu nuteistas E. B., jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 3 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris 2012-06-17 mirė, bei asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią negyvenamą sodybą automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parsigabeno aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir jį laikė iki 2011 m. rugsėjo 9 d., 20 val., kol Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato policijos pareigūnai iš jo aparatą paėmė.
Be to, kaltinamieji R. L. ir E. B. nuteisti už tai, kad 2011 m. rugsėjo mėn. pradžioje iki 2011 m. rugsėjo 9 d., 20 val., veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris 2012-06-17 mirė, bei asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, (duomenys neskelbtini) kaime negyvenamos sodybos teritorijoje, aparatu naminei degtinei gaminti, turėdami tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė 61,0 dm³ (litro) namų gamybos stiprų alkoholinį gėrimą – naminę degtinę, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 34,2 %, kol Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato policijos pareigūnai ją rado ir išėmė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundu nuteistasis prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, išreikalauti iš Šiaulių apygardos prokuratūros Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 75-2-043-11 medžiagą, apklausti liudytojus R. T., P. B., A. V., S. Š., A. Ž., A. S., V. V., S. V., E. G., N. Š., Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialistę G. M..
Apeliantas skunde nurodo, kad nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis pripažintas kaltu, padaryti jį išprovokavo policijos pareigūnai, jog visi byloje esantys duomenys yra gauti pažeidžiant įstatymą, neteisėtu būdu. Teigia, kad teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir vengė nustatyti tiesą. Nuteistojo teigimu, tik po susitikimo su pareigūnu jis apsisprendė užsiimti neteisėtu verslu, nes jei policijos pareigūnas būtų davęs neigiamą atsakymą, jis niekada nebūtų užsiėmęs naminės degtinės gamyba. Nurodo, jog tik po susitikimo su pareigūnu P. B. jis pradėjo domėtis, kur gauti reikiamą įrangą, ją nusipirko ir atsivežė į sodybą, užraugė brogą. Teigia, kad P. B. pasakė savo viršininkui S. Š., jog gavo informaciją iš nepažįstamo asmens apie galimai verdamą naminę degtinę negyvenamoje sodyboje, abu nuvyko į šią sodybą ir rado naminės degtinės gaminimo aparatą, užraugtą brogą, tačiau nepradėjo ikiteisminio tyrimo, kaip reikalauja BPK, o apie tai pranešė kriminalinei policijai. Kriminalistas R. T. taip pat nuvyko į šią sodybą, nustatė visus nusikaltimo požymius – rado naminės degtinės aparatą ir užraugtą brogą, tačiau ikiteisminio tyrimo taip pat nepradėjo, o pradėjo operatyvinius veiksmus ir 2012-09-09 jam (nuteistajam) verdant degtinę policijos pareigūnai sėdėjo pasaloje, filmavo, laukė kol bus išvirta kuo daugiau degtinės, jog galėtų sulaikyti už sunkesnį nusikaltimą. Apelianto tvirtinimu, kriminalistai galėjo juos sulaikyti tik pradėjus virti degtinę, tačiau tyčia to nedarė. Pažymi, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 75-2-043-11 apeliantas davė parodymus dėl galimai neteisėtų P. B. veiksmų, tačiau šis tyrimas buvo nutrauktas 2012-05-24 prokuroro nutarimu, o teisės jo skųsti apeliantas neturėjo. Teigia, kad policijos pareigūno P. B. atlikti veiksmai buvo nusikalstami, nes nebuvo sankcionuoti valstybės, pareigūnas juos atliko siekdamas naudos sau – pagyrimo už gerą darbą, t. y. už atskleistą nusikaltimą, pagarbos tarp kolegų. Nuteistojo nuomone, P. B., provokuodamas jį daryti nusikaltimą, pats padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d. Nurodo, kad policijos pareigūnas sutiko bendradarbiauti darant nusikaltimą, apie jau suplanuotą daryti nusikaltimą savo tiesioginiam viršininkui pranešė tik po savaitės, nuslėpė apie nuteistojo vizitą, o paaiškino, kad informaciją gavo iš nepažįstamo asmens, su vadovu žemėlapyje ieškojo galimos nusikaltimo vietos, nors tiksliai žinojo, kur ji yra, su vadovu nuvyko į nusikaltimo vietą, nustatė nusikaltimo požymius (rado visą paruoštą aparatūrą gaminti naminę degtinę ir užraugtą brogą), tačiau nepradėjo ikiteisminio tyrimo, ką griežtai reikalauja BPK normos, o tik surašė tarnybinį pranešimą kriminalinei policijai, nuslėpė iš kur gavo tikslią informaciją apie naminę degtinę, buvo pradėtas operatyvinis tyrimas, tačiau vėl nepradėtas ikiteisminis tyrimas, o tyčia buvo laukta, kol bus pradėta gaminti degtinė, jog būtų rastas atitinkamas naminės degtinės kiekis, jog galima būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už sunkesnę veiką. Šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, įrodo, jog policijos pareigūnas P. B. akivaizdžiai išprovokavo jį daryti nusikaltimą, kai išprovokavimas pasireiškė susitariant bendrininkauti darant nusikalstamą veiką.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu, vadovavosi 2011-09-09 įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentelėmis, nors iš šio protokolo matyti, kad apžiūrint vietą specialistas nedalyvavo. Apelianto nuomone, apžiūrint įvykio vietą buvo pažeista pėdsakų suradimo ir įtvirtinimo tvarka, aprašyta metodinėse rekomendacijose. Nurodo, kad protokole nėra jokių duomenų, kaip ir kokiu būdu policijos pareigūnai išmatavo rasto skysčio kiekį, nebuvo atlikti jokie matavimai, patys pareigūnai klausinėjo, kiek gali būti skysčio 200 litrų statinėje, nes statinė nėra sugrėduota. Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai nematavo ir įvykio vietoje rastos brogos, kurią sunaikino išpildami. Teigia, kad protokole nurodytas skysčio kiekis - 61 litras, visiškai neatitinka tikrovės, ką patvirtina ir prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotolentelė, kur matyti, jog 200 litrų statinėje skystis vos dengia statinės dugną. Nurodo, kad jis liepiamas pasirašė ant įvykio vietos apžiūros protokolo, jam niekas neleido protokolo perskaityti. Teigia, kad iš įvykio vietos paimta statinė su skysčiu nebuvo supakuota ir užantspauduota, todėl policijos pareigūnai galėjo pakeisti rasto skysčio kiekį bei šio skysčio etilo alkoholio koncentraciją. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių galimybių pašalinti abejonių dėl rasto skysčio kiekio, nes skystis buvo išmatuotas „iš akies“, kokiu kitu būdu buvo išmatuotas skystis, įvykio vietos apžiūros protokole nenurodoma. Teigia, kad nagrinėjamu atveju rasto skysčio kiekis buvo labai svarbus dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Taip pat nurodo, kad 2011-09-09 įvykio vietos apžiūros protokole, nei kitame byloje esančiame procesiniame dokumente nėra jokių duomenų, jog įvykio vietoje, ar vėliau, iš rastų skysčių buvo paimti mėginiai, kurie buvo pasiųsti atlikti objektų tyrimą, o pirmą kartą apie paimtus mėginius tyrėja nurodo 2011-09-13 Nr. 40-75-S-6520 užduotyje atlikti objektų tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 75-1-419-11. Apelianto teigimu, tyrėjos užduotyje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, kadangi jis (apeliantas) pasirašė ant butelių su skysčiais, kurie buvo užantspauduoti, policijos komisariate, juos pasirašyti atnešė pareigūnas į sulaikymo kamerą. Pasak apelianto, šios aplinkybės patvirtina, kad mėginiai nebuvo paimti įvykio vietos apžiūros metu. Teigia, kad įvykio vietoje pareigūnė neturėjo antspaudo, dėl ko nebuvo užantspauduoti paimti įvykio vietoje įkalčiai, todėl nėra galimybių nustatyti, ar specialisto išvadoje aprašyti mėginiai buvo paimti iš įvykio vietoje rasto skysčio, taip pat negalima nustatyti, ar šis skystis, kurį išvirė jis (apeliantas), priskirtinas prie stiprių namų gamybos gėrimų, nes jame etilo alkoholio koncentracija nėra žinoma ir jos nustatyti jau nebėra galimybių. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti įrodymais 2011-09-09 įvykio vietos apžiūros protokolo, 2011-09-13 Nr. 40-75-S-6520 užduoties atlikti objektų tyrimą, bei 2011-09-14 Nr. 40-25-IS1-1225 specialisto išvados, kadangi šie duomenys gauti pažeidžiant BPK 20 str. 1 d., 4 d. Nuteistasis įsitikinęs, jog įrodymu negalėjo būti pripažinta ir 2011-09-16 Nr. 40-25-IS1-1224 specialisto išvada, nes ji gauta remiantis policijos tyrėjos 2011-09-13 Nr. 40-75-S-6519 užduotimi atlikti objektų tyrimą, kadangi specialistui nebuvo pateikta bylos medžiaga ir tyrimo objektai. Nuteistojo tvirtinimu, specialistė turėjo atlikti objektų tyrimą 2011-09-09 įvykio vietoje, tačiau 2011-09-09 apžiūrint įvykio vietą specialistė nedalyvavo. Atsižvelgdamas į tai, kad išvadoje nenurodyta, kokioje vietoje atliekamas tyrimas, nuteistasis daro išvadą, jog 2011-09-16 Nr. 40-25-IS1-1224 specialisto išvados duomenys suklastoti.
Skunde taip pat nurodo, kad teismas pažeidė rungimosi principą, kadangi 3 kartus gynėjas pateikė prašymą apklausti teisme liudytojus - policijos pareigūnus, dalyvavusius įvykio vietoje renkant ir fiksuojant įrodymus: R. T., P. B., A. V., S. Š., A. Ž., A. S., V. V., S. V., E. G. bei N. Š., kurių akivaizdoje buvo renkami ir fiksuojami įrodymai. Teigia, kad jie galėjo paaiškinti visas aplinkybes, susijusias su įvykio vietos apžiūra ir įkalčių surinkimu bei pašalinti byloje esančius prieštaravimus, tačiau teismas šio prašymo netenkino nenurodydamas aiškių motyvų. Pažymi, kad šių liudytojų parodymai yra esminiai byloje, nes nuo rasto skysčio kiekio priklauso nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat jų duoti parodymai patvirtintų, jog byloje ginčijami duomenys nėra gauti įstatymo nustatyta tvarka, teismas neužtikrino teisės pačiam teisme apklausti šiuos liudytojus. Taip pat nurodo, kad teismas netenkino prašymo išreikalauti ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 75-2-043-11, kuri, nuteistojo nuomone, yra susijusi su nagrinėjama byla. Dėl šių priežasčių apeliantas mano, kad taip buvo pažeista jo teisė į gynybą.
Nuteistasis tvirtina, kad teismas buvo šališkas nagrinėjant baudžiamąją bylą, kadangi pažeidinėjo jo teises į gynybą, vengė teisingai išnagrinėti šią bylą, nenusišalino ir nenurodė svarių motyvų, kodėl jis nėra šališkas. Teigia, jog jam žinoma, kad bylą nagrinėjanti teisėja ir P. B. yra labai geri draugai, draugauja šeimomis, tačiau teisėja, spręsdama nušalinimo klausimą, pareiškė, jog nušalinimas nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad teisiamojo posėdžio garso įrašą teisėja kategoriškai atsisakė pateikti gynėjui, todėl neatmeta galimybės, jog garso įraše nėra šios protokolinės nutarties. Pažymi ir tai, jog teismas buvo šališkas, nes tyčia ir grubiai pažeidė kito kaltinamojo E. B. teises neskiriant jam vertėjo ir privalomo gynėjo. Nurodo, kad iš byloje esančių protokolų matyti, jog protokolai užpildyti ne E. B. ranka, o policijos tyrėjo, kuris atlikinėjo procesinius veiksmus, kas rodo, jog jis nemoka lietuvių kalbos. Ir nors prokurorė kaltinamajame akte nurodė, jog jis lietuvis, teisme E. B. paaiškino, kad jis lenkas, tačiau į tai nebuvo reaguojama, E. B. per teisiamąjį posėdį dalinai kalbėjo rusiškai, tačiau tai nėra užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole.
Teismo posėdyje nuteistasis R. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir R. L. išteisinti, prokurorė nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
R. L. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų, apeliantas iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus ir teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigia, kad nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis pripažintas kaltu, padaryti jį išprovokavo policijos pareigūnai, jog visi byloje esantys duomenys yra gauti neteisėtu būdu pažeidžiant įstatymą, bylą nagrinėjo šališkas teismas. Tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. L. teigia, kad teismas buvo šališkas nagrinėjant baudžiamąją bylą, kadangi pažeidinėjo jo teises į gynybą, vengė teisingai išnagrinėti šią bylą, nenusišalino ir nenurodė svarių motyvų, kodėl jis nėra šališkas.
Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo šališkumu. Nagrinėjimo teisme metu teisėja kaltinimo ir gynybos šalims užtikrino lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti nuomonę visais klausimais, turinčiais reikšmės bylos teisingam išsprendimui. Nuteistojo R. L. pareikštą nušalinimą teismas išsprendė nepažeisdamas įstatymų reikalavimų ( 3 t. b. l. 74–75). Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, teismas buvo šališkas, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad duomenų, leidžiančių manyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo šališkas, pažeidinėjo kaltinamojo teises į gynybą, nėra.
Taip pat nepagrįstas nuteistojo R. L. teiginys, kad teismas buvo šališkas dėl to, jog buvo pažeistos kito kaltinamojo E. B. teisės, nes jam nebuvo skirtas vertėjas ir privalomas gynėjas. Pažymima, kad kaltinamasis E. B. klausimo dėl vertėjo ir gynėjo reikalingumo nekėlė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (3 t. 52 b. l.), E. B. buvo išaiškintos procesinės teisės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 22 str. Procesinės teisės, tame tarpe ir teisė kalbėti teisme gimtąja kalba bei naudotis vertėjo paslaugomis yra suteikiamos ir užtikrinamos asmenims, norintiems realiai šiomis teisėmis pasinaudoti, tačiau E. B. tokio pageidavimo neišreiškė, todėl nuteistojo R. L. teiginys apie E. B. teisių pažeidimą laikytinas deklaratyviu ir atmestinas.
Apeliantas teigia, kad buvo pažeistas rungimosi principas dėl to, jog pirmosios instancijos teismas netenkino jo gynėjo prašymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 7 straipsnyje nustatyta, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės ją teisingai išspręsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad gynyba naudojosi baudžiamojo proceso įstatymo suteiktomis galimybėmis, tai yra apelianto teisės baudžiamojo proceso metu nebuvo varžomos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas rungimosi principas.
Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde teigia, kad jis padaryti nusikalstamą veiką buvo išprovokuotas policijos pareigūnų, kad po susitikimo su policijos pareigūnu P. B., kuris gal būt jam pažadėjo padėti vykdyti šias nusikalstamas veikas nesiimant įstatymų numatytų priemonių nusikalstamoms veikoms užkardyti arba jas išsiaiškinti, jis apsisprendė užsiimti neteisėtu verslu.
Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 75-2-043-11, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS PP tyrėjo P. B. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-05-24 nutarimu ikiteisminis tyrimas P. B. atžvilgiu nutrauktas ir nustatyta, kad jis nepasinaudojo savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, o priešingai – padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, t. y. P. B. sužinojęs apie planuojamas nusikalstamas veikas pranešė pareigūnams ir šios veikos jo dėka buvo atskleistos. Kadangi prokurorės 2012-05-24 nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl nagrinėjant R. L. skundą apeliacine tvarka dar kartą vertinti P. B. veiksmų teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius (kasacinė byla Nr. 2K-52/2001). Pagal 2012 m. spalio 2 d. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad P. B. būtų spaudęs, aktyviai skatinęs ar kurstęs R. L. daryti nusikalstamas veikas. Byloje nustatyta priešingai – R. L., dar iki apsilankymo pas policijos pareigūną P. B., domėjosi kur ir kaip galima gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus, pats atvyko pas P. B., jam papasakojo apie planuojamą nusikalstamą veiką, nurodė įvykio vietą, prašė prižiūrėti, po susitikimo su P. B. įsigijo aparatą naminei degtinei gaminti. Šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. N., iš dalies ir pats nuteistasis R. L. bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. B., kuris parodė, kad A. N. jam paskambino ir pasakė, kad R. L. nori atvykti ir su juo pasikalbėti, jog R. L. buvo atvykęs, darbo kabinete su juo kalbėjo, R. L. jam pasakė, jog nori gaminti „samagoną“, jam paprašius parodyti vietą kur tai darys, R. L. jį nuvežė, R. L. jam siūlė atlygį, kaip jis suprato, už priežiūrą. Taigi tokioje situacijoje jokio pareigūno P. B. išankstinio spaudimo, aktyvaus skatinimo R. L. daryti nusikalstamas veikas, nenustatyta, todėl P. B. veiksmai nelaikytini provokacija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. L. padarė nusikalstamas veikas laisva valia, sąmoningai suvokdamas pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėdamas taip veikti.
Dėl R. L. apeliacinio skundo motyvo, kad policijos pareigūnai tyčia laukė, kol bus pradėta gaminti naminė degtinė, laukė kol bus rastas atitinkamas naminės degtinės kiekis, kad galima būtų patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už sunkesnę nusikalstamą veiką, nepagrįstas. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai gali tęstis tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ar užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. T. parodė, jog pasala buvo reikalinga tam, kad nustatyti asmenis, kurie ruošiasi gaminti naminę degtinę. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytojai P. B., N. Š.. Todėl teigti, kad policijos pareigūnai 2011-09-09 per ilgai stebėjo nusikalstamos veikos vykdymo vietą, laukė, kol bus rastas atitinkamas naminės degtinės kiekis, kad R. L. galėtų inkriminuoti sunkesnę nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo, kadangi šiuo atveju buvo siekiama nustatyti asmenis, nustatyti visas ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes ir gauti su tuo susijusius duomenis.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka nei su įvykio vietos apžiūros protokolu, nei su rasto skysčio kiekiu, nei su specialisto išvadomis kaip tinkamais, patikimais įrodymais, kuriais gali būti grindžiamas nuosprendis, mano, kad visi įrodymai buvo gauti neteisėtu būdu, pažeidžiant baudžiamojo įstatymo normas.
Su tokia apelianto pozicija negalima sutikti, nes ji prieštarauja bylos duomenims. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą buvo apklausta liudytoja N. Š., kuri parodė, kad į įvykio vietą ji nuvažiavo kartu su specialiste, jog buvo apžiūrima įvykio vieta, įvykio vietoje buvo krosnis, 2 didelės plastikinės statinės su broga, apvali statinė su pagaminta namine degtine, sujungimo žarnos. Liudytoja nurodė, kad broga buvo apžiūrėta ir sunaikinta vietoje, aparatus, pečių, talpas, vietoje užplombuotą, užantspauduotą naminę degtinę parvežė į policiją. Taip pat liudytoja nurodė, kad skambino specialistei, klausė kaip paskaičiuoti skysčio kiekį, specialistė pasakė formulę ir pagal formulę buvo paskaičiuotas naminės degtinės kiekis, iš viso buvo 61 litras. Apklausta specialistė G. M. patvirtino savo surašytą specialisto išvadą ir parodė, kad įvykio vietoje ji rado veikiantį aparatą, išvarytos naminės degtinės, kuri buvo supilta į cilindro formos statinę, rado brogos, pati įvykio vietoje fotografavo, viską išsimatavo, susirašė visus duomenis ir kabinete surašė specialisto išvadą. Specialistė parodė, kad ji paaiškino pareigūnams kaip reikia teisingai paimti mėginius. Pareigūnai paėmė mėginius iš kaitinimo indo, kuriame buvo verdama naminė degtinė, brogos mėginį, paėmė skysčio mėginį iš cilindro formos statinės. Visi paimti mėginiai buvo supilti į plastikinius butelius, kamščiai apdengti popieriumi, aprišti siūlu ir užklijuoti etiketėmis su dalyvavusių asmenų parašais. Pareigūnai talpas, butelius su brogos ir naminės degtinės mėginiais, atvežė į laboratoriją. Taip pat specialistė nurodė, kad jai skambino N. Š. ir ji jai pasakė formulę kaip paskaičiuoti skysčio kiekį. Liudytoja E. K. apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jai atvykus į įvykio vietą, ten jau buvo specialistė, įvykio vietoje buvo rastas aparatas, talpos, puodai, broga. Liudytoja paaiškino, kad įvykio vietoje liniuote pamatavo statinėje esančio skysčio aukštį ir pagal specialistės duotą formulę paskaičiavo statinėje esančio skysčio kiekį. Statinė, su skysčiu, turinčiu naminės degtinės kvapą, įvykio vietoje paėmus mėginį, buvo uždaryta, užantspauduota, dalyvavę asmenys pasirašė, ir nuvežta į policijos komisariatą saugoti. Liudytoja parodė ir tai, kad įvykio vietoje buvo paimtas brogos mėginys, paimti mėginiai iš statinės ir iš kaitinimo indo, mėginiai supilti į plastikines talpas, talpos užsuktos, užantspauduotos, visi dalyvavę pareigūnai ir R. L. pasirašė. Šios nurodytos aplinkybės paneigia apelianto skundo motyvus, kad apžiūrint įvykio vietą specialistas nedalyvavo, kad apžiūrint įvykio vietą buvo pažeista pėdsakų suradimo ir įtvirtinimo tvarka, kad nebuvo atlikti jokie matavimai siekiant nustatyti statinėje esančio skysčio kiekį, kad nematavo įvykio vietoje rastos brogos, kad statinė su skysčiu nebuvo supakuota ir užantspauduota, jog nėra duomenų, kada buvo paimti įvykio vietoje rastų skysčių mėginiai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų: apžiūros protokolo (1 t. 15–20 b. l.), specialisto išvados (1 t. 42–44 b. l.), pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų, specialistės parodymų, daroma išvada, jog įvykio vietoje surinkti daiktiniai įrodymai gauti teisėtais būdais ir nėra pagrindo jais abejoti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.