Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-49-425/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-02
Bylos Nr.
2A-49-425/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pirm.), Margarita Dzelzienė, Laimantas Misiūnas (pran.)
Ieškovas
M. V., S. S., O. R., A. S.
Atsakovas
A. S.
Trečiasis asmuo
B. B.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A–49–425/2009

Vitalijus Kondratjevas Procesinio sprendimo kategorija:(S)43.2; 44.5.1; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 2 d.

Panevėžys,

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas), Margaritos Dzelzienės,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant apeliantų atstovui adv. Ramūnui Mikulskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. V., S. S., O. R. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. V., S. S., O. R. ir A. S. ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui B. B. dėl piniginės kompensacijos už žemę ir mišką priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai 2007-09-28 su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami pripažinti jų teisę gauti iš atsakovo kompensaciją už jiems nesugrąžintos žemės bei miško dalis, priteisti iš atsakovo po 11 438,28 Lt kompensacijos kiekvienam ieškovui už senelio ir tėvų nuosavybės teise turėtą ir atsakovo vardu atkurtą žemę bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal tarpusavio giminių (brolių ir seserų) susitarimą tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį senelio (S. G.), mamos (K. S.), tėvo (A. S.) nuosavybės teise turėta žemė – 7,85 ha žemės sklypas (vertė 17 688 Lt), 10,37 ha žemės sklypas (vertė 30 091 Lt), 2,86 ha miško (vertė 9 144 Lt) ir miško medelynų (vertė 7 157 Lt) nuosavybės teisėmis buvo atkurta tik atsakovo vardu. Buvo sutarta, kad visus nuosavybės teisių į senelio ir tėvų žemę atkūrimo dokumentus sutvarkys vienas brolis – atsakovas, o vėliau išmokės už žemę kompensacijas. Tačiau atsakovas kiekvienam ieškovui išmokėjo tik po 7 878,37 Lt. Nors atsakovas ir nurodė, kad už žemės sklypų nuomą gavo tik po 5 000 (viso 10 000 Lt), tačiau ieškovų paskaičiavimais gautos pajamos turėjo sudaryti 28 000 Lt. Be to, atsakovas pateiktame paskaičiavime yra nurodęs, kad už parduotą 10,37 ha žemės sklypą gavo 15 045,50 Lt, kas taip pat neatitinka realios pardavimo kainos, nes 2007-01-24 pirkimo – pardavimo sutartis įrodo, jog žemės sklypas buvo parduotas už 40 000 Lt. Tokiu būdu, atsakovas, nurodydamas sumas, neatitinkančias tikrovės, išmokėjo ieškovams ne visą piniginę kompensaciją ir taip pažeidė Civilinio kodekso 6.426 str. 1 d., 6.249 str. 1 d. Ieškovai pripažįsta atsakovo turėtas 5 405,74 Lt išlaidas, vykdant darbus dėl nuosavybės į žemę atkūrimo, įskaitant išmokėtus po 7 878,37 Lt kiekvienam iš ieškovų, todėl likusi išmokėti piniginė kompensacija kiekvienam ieškovui sudaro po 11 438,28 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008-07-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino ieškovų teisę gauti iš atsakovo kompensaciją už jiems nesugrąžintos žemės bei miško dalis ir priteisė kiekvienam po 3 778,08 Lt kompensacijos bei po 25 Lt žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieškinį dėl kompensacijos priteisimo po 7 660,20 Lt kiekvienam ieškovui atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovų bei atsakovo senelis S. G., miręs (duomenys neskelbtini), motina K. S., mirusi (duomenys neskelbtini) ir tėvas A. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė žemės sklypus: S. G. - 10,42 ha, K. S. - 2,86 ha bei A. S. - 7,85 ha žemės. Nuosavybės teisės į žemes buvo atkurtos atsakovo A. S. vardu. Jurbarko rajono valdybos 1994-09-14 sprendimu Nr. 2279 A. S. atstatytos nuosavybės teisės į 10,42 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone, ir toks žemės plotas įregistruotas 1994-10-28 atsakovo vardu valstybiniame registrų centre. Be to, Tauragės apskrities 2000-01-17 sprendimu Nr. 94-11296 atsakovui atkurtos nuosavybės teisės į 2,86 ha (miško vertė 9 144 Lt bei miško medelynų vertė 7 157 Lt), esančių (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone, valstybiniame registrų centre įregistruota 2000-02-14, taip pat 7,85 ha žemės sklypas (vertė 17 688 Lt), esantis Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas atsakovo dukros trečiojo asmens B. B. vardu, valstybiniame registrų centre žemė įregistruota 1996-04-18. 2007-01-24 pardavimo - pirkimo sutartimi atsakovas 10,37 ha žemės sklypą (vertė 30 091 Lt), esantį Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini) pardavė G. A. už 40 000 Lt. Pagal byloje pateiktą išlaidų paskaičiavimo pažymą nustatyta, jog atsakovas už parduotą žemę, gautą pelną, nuomojant žemę, iš viso gavo 50 884 Lt pajamų, tačiau turėjo 11 642,16 Lt išlaidų, dėl ko kiekvienam ieškovui išmokėjo po 7 878,37 Lt, t. y. dalinai savo prievolę įvykdė. Nors atsakovas ir ginčijo buvus susitarimui su ieškovais, kad atstačius nuosavybės teises už nuomojamą ar parduotą žemę (mišką) jis išmokės ieškovams kompensaciją, tačiau teismas laikė, jog toks susitarimo buvimo faktas įrodytas, o būtent - susitarimo faktą patvirtina atsakovo veiksmai, t. y. pateiktos išlaidų paskaičiavimo pažymos pagrindu kiekvienam ieškovui atsakovo išmokėta po 7 878,37 Lt kompensacija, taip pat kompensacija mokėta po ieškovų raginimo sumokėti jiems už atsakovo parduotą 10,37 ha žemės sklypą bei žemės nuomą, tuo pripažįstant susitarimą dėl ieškovams priklausančios dalies kompensavimo už atsakovo vardu atkurtą nuosavybę. Be to, atsakovas, išmokėdamas kompensacijas ieškovams kaip gautas pajamas, nurodė ne tik parduotą žemę, bet ir gautą pelną už nuomotą žemę (iš viso 50 884 Lt pajamų). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tarp šalių egzistavo susitarimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovo vardu, ko neneigė nei atsakovas, nei tretysis asmuo, laikė, kad nuosavybės teisių atkūrimas atsakovo vardu nesuteikė jam teisės laikyti save viso nuosavybės teise atkurto turto savininku, nes tiek ieškovai, tiek atsakovas po nuosavybės teisių atkūrimo atsakovo vardu tapo bendraturčiais, nuosavybę valdantys bendrąja daline nuosavybės teise, dėl ko ieškovai įgijo teisę iš atsakovo reikalauti kompensacijos už pastarojo parduotą turtą bei gautas pajamas iš žemės nuomos. Kompensacijos nemokėjimas reikštu, jog atsakovas nesąžiningai praturtėtų (Civilinio kodekso 6.242 str.).

Teismas konstatavo, jog atsakovas nuosavybės teises į 7,85 ha žemės sklypą savo dukrai B. B. perleido be ieškovų sutikimo ar jų žinios, o žemės perleidimo faktas ieškovams tapo žinoma tik rengiant dokumentus teismui, todėl laikė, jog toks turto perleidimas yra lygus turto pardavimo sandoriui, ir atsakovas, nors ir negavęs pajamų, perleisto turto vertę privalo dalinti į 5 dalis bei išmokėti ieškovams jiems priklausančias 4/5 dalis perleisto turto vertės pagal žemės įkainavimo duomenis. Teismas nusprendė, jog atsakovas, išmokėdamas kompensacijų dalis ieškovams, neteisingai įvykdė pareigą išmokėti kompensacijos dalį už parduotą 10,37 ha žemės sklypą, kadangi ieškovams išmokėjo ne faktiškai gautų pajamų (40 000 Lt) dalį, o tik dalį žemės vertės pagal valstybinį įkainojimą (30 091 Lt). Teismas, vadovaudamasis tuo, jog tarp ieškovų ir atsakovo esantis susitarimas numato, kad atsakovas turi pareigą išmokėti kompensaciją ieškovams už parduotą ar nuomotą turtą, laikė, jog ieškovai nepagrįstai reikalauja išmokėti jiems kompensaciją už 2,86 ha miško ir medelynų, kadangi pats susitarimas tarp ieškovų ir atsakovo yra sąlyginio pobūdžio, o būtent - sąlygos išpildymo nebuvimas, t. y. nuomos ar pardavimo fakto nebuvimas, atsakovui nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Tokiu būdu, teismas sprendė, jog atsakovas turėjo pareigą išmokėti ieškovams kompensaciją nuo parduoto 10,37 ha žemės sklypo ir dukrai perleisto 7,85 ha žemės sklypo turo vertės - 57 688 Lt (40 000 + 17 688). Ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovo kompensaciją už pastarojo 5 metus nuomotą 10,37 ha žemės sklypą iki jo pardavimo, nuomos kainą skaičiavo pagal ieškovės M. V. ir trečiojo asmens B. B. nurodytą 100 Lt už hektarą įkainį, kas sudaro 6 000 Lt (100 Lt x 60 mėnesių). Neskaičiavo nuomos mokesčio už 7,85 ha žemės sklypą, kadangi žemės nuosavybės atstatymo metu jis buvo perleistas trečiajam asmeniui B. B., tačiau už šią žemę atsakovas privalėjo išmokėti kompensaciją pagal aukščiau nurodytą žemės vertę. Kadangi teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovų pateiktą žemės nuomos kainą - 28 000 Lt, todėl šį reikalavimą sumažino iki šalių pripažintos 6 000 Lt 10,37 ha žemės sklypo nuomos vertės. Tokiu būdu, atsakovas turi pareigą mokėti ieškovams kompensaciją nuo 63 688 Lt (57 688 + 6 000), iš kurių atskaitytinos atsakovo turėtos išlaidos bei jam tenkanti atstatytos nuosavybės ir gautų pajamų dalis. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo pateiktą paskaičiavimą, jog nuosavybės teisių į žemę atstatymo, mokesčių bei kitos išlaidos sudarė 11 642,16 Lt, kadangi nėra duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas mokėjo pajamų mokestį, mokėjo liudytojams už pastarųjų pareigą liudyti teisme bei už miško tvarkymą, tuo labiau, kad miško kirtimo darbų eigoje iškirstą medieną atsakovas panaudojo savo tikslams, tuo iš esmės padengdamas išlaidas. Pripažino pagrįstu ieškovų pateiktą paskaičiavimą, jog atsakovo faktinės išlaidos galėjo sudaryti 5 405,74 Lt, todėl šią sumą atėmė iš 63 688 Lt, o gautą 58 282,26 Lt sumą padalino į penkias lygias dalis pagal kiekvienam ieškovui ir atsakovui tenkančią turto dalį, kas sudaro 11 656,45 Lt. Tokiu būdu, į kiekvienam ieškovui tenkančią turto dalį įskaičiavus išmokėtą kompensaciją - po 7 878,37 Lt, iš atsakovo kiekvienam ieškovui priteisė po 3 778,08 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai, jų atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl kompensacijos už 2,86 ha miško ir medelynų bei 10,37 ha žemės, esančios Jurbarko r., (duomenys neskelbtini), nuomą priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 4 260 Lt kompensacijos. Nurodė, kad teismas nevisiškai objektyviai ištyręs bylos aplinkybes netinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus bei padarė netinkamas ir nepagrįstas išvadas dėl visiškos piniginės kompensacijos priteisimo:

1. nepagrįsta išvada, kad ieškovai nepagrįstai reikalauja išmokėti jiems kompensaciją už 2,86 ha miško ir medelynų. Išmokėdamas kompensaciją atsakovas privalėjo vadovautis Civilinio kodekso 6.245 str. 1 d. ir 3 d. nuostatomis, t. y. turėjo pareigą tinkamai vykdyti susitarimą ir išmokėti ieškovams kompensacijas pagal faktiškai gautas pajamas nuomojant bei parduodant žemę, o taip pat ir turint žemę, tačiau atsisakant geranoriškai parduoti ir pasidalyti gautus pinigus į lygias dalis. Kadangi atsakovas geranoriškai nesutinka išmokėti likusios kompensacijos už mišką ir medelynus, teismas turėjo šioje dalyje ieškinį tenkinti pilnai, t. y. 9 144 Lt + 7 157 Lt = 16301 Lt : 5 (dalis), ir kiekvienam ieškovui priteisti po 3 260 Lt kompensacijos;

2. neteisingai nustatyta ir priteista kompensacija už atsakovo nuomotą 10,37 ha žemės sklypą iki jo pardavimo, kuri sudarė 6 000 Lt, kadangi atsakovas žemę nuomojo nuo 1991 iki 2007 metų (iki žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo) ir gavo po 100 Lt už 1 ha per metus, viso - 16 000 Lt. Tokių aplinkybių atsakovas nepaneigė. Išmokėta tik 5 000 Lt piniginė kompensacija geranoriškai, teismas priteisė 6 000 Lt, todėl atsakovas privalo išmokėti dar 5 000 Lt, dėl ko kiekvienam ieškovui tektų po 1 000 Lt.

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str.1d.1p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Pagal byloje surinktus įrodymus (šalių, trečiojo asmens paaiškinimus, atsakovo sudarytą sąmatą išmokėti kiekvienam iš ieškovų po 7878,37 Lt kompensacijos už atkurtas nuosavybės teises į žemę ir mišką) pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp ieškovų ir atsakovo buvo susitarimas, kad atsakovo A. S. vardu bus atkurtos nuosavybės teisės į šalių tėvų, senelio turėtus žemės ir miško sklypus, o atsakovas, pardavęs sklypus, gautas lėšas arba sklypų nuomos pajamas padalins ir išmokės visiems pretendentams lygiomis dalimis. Ši išvada atitinka šalių situaciją, t.y., kad ieškovai ir atsakovas, būdami broliai ir seserys, turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į savo tėvų ir senelio žemę ir miškus ir, kad kiekvieno iš šalių teisės į nuosavybės atkūrimą yra lygios.

Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dviejose dalyje:

dėl kompensacijos už 2,86 ha miško ir medelynų; dėl 10,37 ha žemės, esančios Jurbarko r., (duomenys neskelbtini), nuomos nepriteisimo

dėl 16 301 Lt kompensacijos už 2,86 ha miško ir medelynų

Tauragės apskrities 2000-01-17 sprendimu Nr. 94-11296 atsakovui A. S. atkurtos nuosavybės teisės į 2,86 ha (miško vertė 9 144 Lt bei miško medelynų vertė 7 157 Lt). Bylos nagrinėjimo metu šio miško sklypo bei medienos atsakovas nėra pardavęs, todėl nėra gavęs pajamų. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai padarė išvadą, kad susitarimas tarp ieškovų ir atsakovo yra sąlyginio pobūdžio ir nenustato terminų iki kada atsakovas privalo parduoti jo vardu atkurtą nekilnojamąjį turtą. Ieškovai nepareiškė reikalavimo atsakovui įpareigoti parduoti 2,86 ha miško ir medelynus, nes tik pardavus šį miško sklypą galima nustatyti šio turto rinkos vertę. Reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovų-apeliantų prašomas 9 144 Lt 2,86 ha miško bei 7 157 Lt medelynų vertes nėra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas, nes tik pardavus šį žemės sklypas būtų žinoma šio turto rinkos vertė ir gautina pinigų suma. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu ženkliai sumažėjusios miško žemės ir medienos rinkos kainos bei tokio turto paklausa. Aptartais motyvais pripažintina pagrįsta šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti ieškovų ieškinio, kadangi nėra pagrindo priteisti iš atsakovo kompensaciją už turtą, kuris dar nėra parduotas.

dėl 16 000 Lt kompensacijos už nuomotą 10,37 ha žemės sklypą

2007-01-24 pardavimo - pirkimo sutartimi atsakovas 10,37 ha žemės sklypą (vertė 30 091 Lt), esantį Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini), pardavė G. A. už 40 000 Lt. Ieškovai-apeliantai prašė iš atsakovo priteisti atsakovo gautą 16 000 Lt 10,37 ha žemės sklypo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 1991m. iki 2007m. , t.y. po 100 Lt nuomos mokesčio už 1 ha, už 16 metų laikotarpį, kas sudaro 16 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo 6 000 Lt nuomos mokestį už 5 metų laikotarpį. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (žemės nuomos sutarties, nuomos mokėjimą patvirtinančių dokumentų) apie 10,37 ha žemės sklypo nuomos laikotarpiu gautą nuomos mokestį, todėl teismas pagrįstai pasirėmė trečiojo asmens B. B. (atsakovo dukros) parodymais, kad 10,37 ha žemės sklypas buvo nuomojamas iki 2007metų bendrovei, kuri kelis metus mokėjo nuomą grūdais, o vėliau pinigais. Viso žemė buvo nuomojama 5 metus, už metus gaunant po 1000 Lt pajamų. Ir apeliaciniame skunde apeliantai nepateikė papildomai įrodymų, kurie neginčytinai leistų teismui padaryti išvadą, kad atsakovas A. S. už 10,37 ha žemės sklypo nuomą realiai gavo 16 000 Lt, tai yra, kad laikotarpiu nuo 1991metų iki 2007metų kasmet gaudavo po 1000 Lt žemės nuomos mokesčio. Aptartais motyvais pripažintina pagrįsta ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti ieškovų ieškinio.

Apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl skundžiamoje dalyje sprendimas pripažintina teisėtu ir pagrįstu paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. V., S. S., O. R. ir A. S. 26,00 Lt (dvidešimt šešis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

teisėjai Margarita DzelzienėBirutė JonaitienėLaimantas Misiūnas