Panevėžio apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008-07-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino ieškovų teisę gauti iš atsakovo kompensaciją už jiems nesugrąžintos žemės bei miško dalis ir priteisė kiekvienam po 3 778,08 Lt kompensacijos bei po 25 Lt žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieškinį dėl kompensacijos priteisimo po 7 660,20 Lt kiekvienam ieškovui atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovų bei atsakovo senelis S. G., miręs (duomenys neskelbtini), motina K. S., mirusi (duomenys neskelbtini) ir tėvas A. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė žemės sklypus: S. G. - 10,42 ha, K. S. - 2,86 ha bei A. S. - 7,85 ha žemės. Nuosavybės teisės į žemes buvo atkurtos atsakovo A. S. vardu. Jurbarko rajono valdybos 1994-09-14 sprendimu Nr. 2279 A. S. atstatytos nuosavybės teisės į 10,42 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone, ir toks žemės plotas įregistruotas 1994-10-28 atsakovo vardu valstybiniame registrų centre. Be to, Tauragės apskrities 2000-01-17 sprendimu Nr. 94-11296 atsakovui atkurtos nuosavybės teisės į 2,86 ha (miško vertė 9 144 Lt bei miško medelynų vertė 7 157 Lt), esančių (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone, valstybiniame registrų centre įregistruota 2000-02-14, taip pat 7,85 ha žemės sklypas (vertė 17 688 Lt), esantis Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas atsakovo dukros trečiojo asmens B. B. vardu, valstybiniame registrų centre žemė įregistruota 1996-04-18. 2007-01-24 pardavimo - pirkimo sutartimi atsakovas 10,37 ha žemės sklypą (vertė 30 091 Lt), esantį Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini) pardavė G. A. už 40 000 Lt. Pagal byloje pateiktą išlaidų paskaičiavimo pažymą nustatyta, jog atsakovas už parduotą žemę, gautą pelną, nuomojant žemę, iš viso gavo 50 884 Lt pajamų, tačiau turėjo 11 642,16 Lt išlaidų, dėl ko kiekvienam ieškovui išmokėjo po 7 878,37 Lt, t. y. dalinai savo prievolę įvykdė. Nors atsakovas ir ginčijo buvus susitarimui su ieškovais, kad atstačius nuosavybės teises už nuomojamą ar parduotą žemę (mišką) jis išmokės ieškovams kompensaciją, tačiau teismas laikė, jog toks susitarimo buvimo faktas įrodytas, o būtent - susitarimo faktą patvirtina atsakovo veiksmai, t. y. pateiktos išlaidų paskaičiavimo pažymos pagrindu kiekvienam ieškovui atsakovo išmokėta po 7 878,37 Lt kompensacija, taip pat kompensacija mokėta po ieškovų raginimo sumokėti jiems už atsakovo parduotą 10,37 ha žemės sklypą bei žemės nuomą, tuo pripažįstant susitarimą dėl ieškovams priklausančios dalies kompensavimo už atsakovo vardu atkurtą nuosavybę. Be to, atsakovas, išmokėdamas kompensacijas ieškovams kaip gautas pajamas, nurodė ne tik parduotą žemę, bet ir gautą pelną už nuomotą žemę (iš viso 50 884 Lt pajamų). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tarp šalių egzistavo susitarimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovo vardu, ko neneigė nei atsakovas, nei tretysis asmuo, laikė, kad nuosavybės teisių atkūrimas atsakovo vardu nesuteikė jam teisės laikyti save viso nuosavybės teise atkurto turto savininku, nes tiek ieškovai, tiek atsakovas po nuosavybės teisių atkūrimo atsakovo vardu tapo bendraturčiais, nuosavybę valdantys bendrąja daline nuosavybės teise, dėl ko ieškovai įgijo teisę iš atsakovo reikalauti kompensacijos už pastarojo parduotą turtą bei gautas pajamas iš žemės nuomos. Kompensacijos nemokėjimas reikštu, jog atsakovas nesąžiningai praturtėtų (Civilinio kodekso 6.242 str.).

Teismas konstatavo, jog atsakovas nuosavybės teises į 7,85 ha žemės sklypą savo dukrai B. B. perleido be ieškovų sutikimo ar jų žinios, o žemės perleidimo faktas ieškovams tapo žinoma tik rengiant dokumentus teismui, todėl laikė, jog toks turto perleidimas yra lygus turto pardavimo sandoriui, ir atsakovas, nors ir negavęs pajamų, perleisto turto vertę privalo dalinti į 5 dalis bei išmokėti ieškovams jiems priklausančias 4/5 dalis perleisto turto vertės pagal žemės įkainavimo duomenis. Teismas nusprendė, jog atsakovas, išmokėdamas kompensacijų dalis ieškovams, neteisingai įvykdė pareigą išmokėti kompensacijos dalį už parduotą 10,37 ha žemės sklypą, kadangi ieškovams išmokėjo ne faktiškai gautų pajamų (40 000 Lt) dalį, o tik dalį žemės vertės pagal valstybinį įkainojimą (30 091 Lt). Teismas, vadovaudamasis tuo, jog tarp ieškovų ir atsakovo esantis susitarimas numato, kad atsakovas turi pareigą išmokėti kompensaciją ieškovams už parduotą ar nuomotą turtą, laikė, jog ieškovai nepagrįstai reikalauja išmokėti jiems kompensaciją už 2,86 ha miško ir medelynų, kadangi pats susitarimas tarp ieškovų ir atsakovo yra sąlyginio pobūdžio, o būtent - sąlygos išpildymo nebuvimas, t. y. nuomos ar pardavimo fakto nebuvimas, atsakovui nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Tokiu būdu, teismas sprendė, jog atsakovas turėjo pareigą išmokėti ieškovams kompensaciją nuo parduoto 10,37 ha žemės sklypo ir dukrai perleisto 7,85 ha žemės sklypo turo vertės - 57 688 Lt (40 000 + 17 688). Ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovo kompensaciją už pastarojo 5 metus nuomotą 10,37 ha žemės sklypą iki jo pardavimo, nuomos kainą skaičiavo pagal ieškovės M. V. ir trečiojo asmens B. B. nurodytą 100 Lt už hektarą įkainį, kas sudaro 6 000 Lt (100 Lt x 60 mėnesių). Neskaičiavo nuomos mokesčio už 7,85 ha žemės sklypą, kadangi žemės nuosavybės atstatymo metu jis buvo perleistas trečiajam asmeniui B. B., tačiau už šią žemę atsakovas privalėjo išmokėti kompensaciją pagal aukščiau nurodytą žemės vertę. Kadangi teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovų pateiktą žemės nuomos kainą - 28 000 Lt, todėl šį reikalavimą sumažino iki šalių pripažintos 6 000 Lt 10,37 ha žemės sklypo nuomos vertės. Tokiu būdu, atsakovas turi pareigą mokėti ieškovams kompensaciją nuo 63 688 Lt (57 688 + 6 000), iš kurių atskaitytinos atsakovo turėtos išlaidos bei jam tenkanti atstatytos nuosavybės ir gautų pajamų dalis. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo pateiktą paskaičiavimą, jog nuosavybės teisių į žemę atstatymo, mokesčių bei kitos išlaidos sudarė 11 642,16 Lt, kadangi nėra duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas mokėjo pajamų mokestį, mokėjo liudytojams už pastarųjų pareigą liudyti teisme bei už miško tvarkymą, tuo labiau, kad miško kirtimo darbų eigoje iškirstą medieną atsakovas panaudojo savo tikslams, tuo iš esmės padengdamas išlaidas. Pripažino pagrįstu ieškovų pateiktą paskaičiavimą, jog atsakovo faktinės išlaidos galėjo sudaryti 5 405,74 Lt, todėl šią sumą atėmė iš 63 688 Lt, o gautą 58 282,26 Lt sumą padalino į penkias lygias dalis pagal kiekvienam ieškovui ir atsakovui tenkančią turto dalį, kas sudaro 11 656,45 Lt. Tokiu būdu, į kiekvienam ieškovui tenkančią turto dalį įskaičiavus išmokėtą kompensaciją - po 7 878,37 Lt, iš atsakovo kiekvienam ieškovui priteisė po 3 778,08 Lt.