- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-19
- Bylos Nr.
- A2.1.-3451-271/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02683-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. F.
- Kategorijos
- 40.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. F., išnagrinėjęs
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. F. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nurodant, kad jis 2015 m. vasario 16 d., viešojoje vietoje, adresu Geležinkelio g.16, Vilniuje, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kurių vartojo be gydytojo paskyrimo. Tokiais veiksmais jis buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 2 dalyje.
A. F. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, į posėdį jis neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau savo paaiškinime prašė, kad jam neatvykus į teismo posėdį bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas vertina, kad A. F. vengia atvykti į teismo posėdį, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
A. F. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su jam inkriminuojamu pažeidimu nesutinka, kadangi sulaikymo dieną narkotinių medžiagų jis nevartojo, pripažįsta, kad yra priklausomas nuo narkotikų (b.l.2, 6).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).
Lietuvos Respublikos ATPK 44 str.2d. sudėtis numato atsakomybę asmeniui, kuris vartoja narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo. Taigi, turi būti nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas. A. F. tai neigia. Policijos pareigūnai Z. R. ir Ž. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodo, kad sulaikymo metu buvo nustatyti išoriniai A. F. apsvaigimo požymiai: sutrikusi koordinacija, išsiplėtę akių vyzdžiai. Daugiau įrodymų, kad jis galėjo vartoti narkotines medžiagas nėra. Narkotinių priemonių apsvaigimo faktui nustatyti reikalingas specialių žinių taikymas atliekant pažeidėjo organizmo fiziologinių skysčių medicinos tyrimą. Šiuo atveju to padaryta nebuvo.
Teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, vertina, jog asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neigiant savo kaltę, abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, yra traktuojamos asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, naudai ir laikytina, kad objektyviais byloje surinktais įrodymais administracinėje byloje neįrodyta A. F. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 2 dalyje sudėties ir įvykio. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla A. F. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teisėjas
nutarė:
Administracinio teisės pažeidimo bylą A. F. atžvilgiu, nesant jo veikoje pažeidimo pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį sudėties, nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.