Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Žano Kubecko ir Arvydo Martinavičiaus,

nedalyvaujant atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo pakeisti paskirtą advokatą kitu advokatu panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja A. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, teismo šaukimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja byloje ginčija Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, kuriuo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsižvelgdama į Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-287/2014, teikti antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai A. B. parinktą advokatą R. R. dėl jo užimtumo kitose bylose pakeitė kitu gynėju – advokatu K. V. ir apie tai informavo Pakruojo rajono apylinkės teismą. Pareiškėja nesutinka su atsakovo veiksmais pakeisti vieną advokatą kitu, laiko, kad atsakovas pareiškėjai turėjo parinkti dar vieną papildomą gynėją, palikdamas ją ginti ir advokatą R. R..

Teismas pažymi, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ). Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose nustato VGTPĮ 21 straipsnis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-179 patvirtintos Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) nustato rekomenduojamą advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam (toliau – gynėjas), parinkimo tvarką, kai būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnis.

VGTPĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnius, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas; 2 dalis – kad Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Kai gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Tarnyba priima šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka (VGTPĮ 21 str. 7 d.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnio 1 dalyje numatyti konkretūs atvejai, kai gynėjo dalyvavimas būtinas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio BPK 50 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją. LR BPK 50 str. 4 dalis numato, kad tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo paskirti gynėją, gynėjas paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Gynėjas parenkamas ir paskiriamas BPK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, naujo gynėjo paskyrimas netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau pasirinktam gynėjui.

Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. ir 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarčių matosi, kad pareiškėja A. B. Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-287/2014 buvo pasirinkusi advokatą R. T., kuris teismui pranešė, jog dėl savo atostogų negalės dalyvauti trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose iš eilės, t.y. 2014-07-03, 2014-07-10 ir 2014-07-17. Teismo posėdžio metu kaltinamoji A. B. pati pasikviesti kitą gynėją atsisakė, todėl teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi, vadovaudamasis LR BPK 50 straipsnio 4 dalimi, baudžiamosios bylos nagrinėjime kaltinamajai A. B. paskyrė papildomą gynėją valstybės garantuojamos teisinei pagalbai teikti ir nutarė dėl gynėjo paskyrimo kreiptis į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių, įpareigojant paskirtą gynėją kuo skubiau atvykti į teismą susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi, kaltinamajai A. B. paskyrė gynėją – R. R., kuris teismui pranešė, jog dėl anksčiau paskirtų posėdžių kitose bylose negali dalyvauti baudžiamosios bylos, kurioje paskirtas ginti A. B., iš anksto paskirtuose teisiamuosiuose posėdžiuose 2014 m. rugsėjo 26 d., rugsėjo 30 d. ir spalio 2 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, kaltinamajai atsisakius pačiai pasikviesti kitą gynėją, vadovaudamasis LR BPK 50 straipsnio 4 dalimi, paskyrė dar vieną papildomą gynėją iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, galintį dalyvauti iš anksto paskirtuose teisiamuosiuose posėdžiuose 2014 m. rugsėjo 26 d., rugsėjo 30 d., spalio 1 d. 9.30 val., nurodė, kad LR BPK 50 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė pasiūlyti kaltinamajai pasikviesti kitą gynėją, jeigu jo pasirinktas (šiuo atveju paskirtas gynėjas) daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, o kaltinamajam to nepadarius, privalo paskirti gynėją, pažymėjo, kad baudžiamoji byla pripažinta prioritetine ir gynėjai joje privalo dalyvauti pirmumo teise. Atsakovas, atsižvelgdamas į Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį, kaltinamajai A. B. ginti paskyrė kitą advokatą – K. V. arba, kaip 2014 m. rugsėjo 25 d. pranešime Nr. SDK-2860(02.20) teismui nurodė, pakeitė R. R. kitu gynėju, nes R. R. negalėjo dalyvauti iš anksto paskirtuose baudžiamosios bylos posėdžiuose.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaudamasi VGTPĮ ir Rekomendacijomis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama gynėją, iš esmės jį paskiria. Su tokiu tarnybos veiksmo vertinimu sutiko ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-575-1778/2013, 2013 m. birželio 14 d. nutartimi palikdamas nepakeistu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą. Šios bylos kontekste buvo pažymėta, jog nors kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje yra priimamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl gynėjo paskyrimo, vadovaujantis Rekomendacijomis, šie subjektai atlieka daugiau formalią paskyrimo procedūrą, o ne realią, kadangi, kaip matyti iš Rekomendacijų 10 punkto, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas paskiria būtent koordinatoriaus parinktą gynėją, tai yra prerogatyva išrinkti konkretų gynėją priklauso Tarnybai.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo sprendimas, kuriuo kaltinamajai A. B. paskirtas gynėjas R. R. pakeistas kitu gynėju – K. V., priimtas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. SDK-2860(02.20), kuris ir sukelia pareiškėjai analogiškas teisines pasekmes, kokias sukeltų atsakovo sprendimas skirti gynėją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1778/2013). Todėl šioje byloje šis raštas galėtų būti skundžiamu aktu, tačiau pareiškėja Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. SDK-2860(02.20) neginčija, teismo prašo panaikinti sprendimą, kuriuo advokatas R. R. pakeistas kitu advokatu. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas R. T. nurodė, kad sprendimu pakeisti advokatą laiko Tarnybos 2014 m spalio 3 d. raštą Nr. SD-1263 (02.5). Iš šio rašto turinio matyti, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsakydama į pareiškėjos skundą dėl advokato pakeitimo, informavo pareiškėją, kad advokatas R. R. buvo parinktas vadovaujantis Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-07-03 nutartimi, kaip papildomas gynėjas baudžiamojoje byloje, 2014-09-24 tarnyba gavo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-09-24 nutartį, kurioje nurodyta, kad pareiškėja nutraukė susitarimą su advokatu R. T., o advokatas R. R. tolimesniuose teismo posėdžiuose dėl savo užimtumo dalyvauti negali; tarnyba negali asmeniui suteikti galimybės naudotis dviejų gynėjų vienu metu teikiamomis paslaugomis toje pačioje byloje, todėl pakeitė advokatą R. R. kitu gynėju advokatu K. V., kuris turi galimybę dalyvauti teismo numatytuose posėdžiuose. Teismo nuomone, šis Tarnybos raštas tik informavo pareiškėją apie tai, kad jai paskirtas advokatas jau yra pakeistas kitu ir kodėl tai buvo padaryta, todėl jo negalima laikyti sprendimu pakeisti advokatą, advokatas, kaip jau buvo minėta, pakeistas 2014-09-25, gavus Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-09-24 nutartį, o sprendimas, toks, kaip numatyta VGTPĮ 18 str., šiuo atveju neturėjo būti priimamas.

Rekomendacijų 12 punkte numatyta, kad jeigu gynėjas negali dalyvauti baudžiamojo proceso veiksme arba teismo posėdyje dėl jo užimtumo kitoje byloje, jis apie tai nedelsdamas informuoja jį paskyrusį ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą; 13 punkte – jeigu BPK numatytais atvejais gynėjas keičiamas kitu gynėju, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas raštu (įskaitant ir elektroniniu būdu) kreipiasi į koordinatorių dėl kito gynėjo parinkimo, nurodydamas gynėjo pakeitimo priežastį. Atsakovas, gavęs Pakruojo rajono apylinkės teismo kreipimąsi, išdėstytą 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, ir atsižvelgdamas į teismo nurodytas gynėjo keitimo priežastis, gynėją R. R. kitu gynėju pakeitė vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis ir Rekomendacijomis. Teismas pažymi, jog vadovaujantis LR BPK 50 straipsnio 4 dalimi, naujo gynėjo paskyrimas netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau pasirinktam gynėjui, todėl, teismo nuomone, baudžiamosios bylos nagrinėjime gynėjas, teikiantis valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, įvardijamas kaip papildomas gynėjas.

Teismas nesutinka su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, jog Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba privalėjo paskirti dar vieną gynėją valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti, procese paliekant ir advokatą R. R.. Nei VGTPĮ, nei Rekomendacijos nenumato teisės normų, reglamentuojančių situaciją, kuomet valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą vienu metu gali teikti daugiau nei vienas advokatas. Pažymėtina, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis ekonomiškumo principu, tačiau tai neapriboja pareiškėjos pačiai pasirinkti advokatą (-us) ir su juo (jais) sudaryti teisinių paslaugų sutartį (-is), tai yra vadovautis LR BPK 47 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodoma, jog vienas asmuo gali turėti kelis gynėjus. Tais atvejais, kai įtariamasis ar kaltinamasis turi kelis gynėjus ir bent vienas iš jų atvyksta dalyvauti procese, procesas gali vykti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog VGTPĮ negarantuoja asmeniui absoliučios teisės pačiam pasirinkti konkretų advokatą. Atsižvelgdama į VGTPĮ ir Rekomendacijas gynėją paskiria Tarnyba, todėl pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 26 d. prašymas, jog ją gintų konkretus advokatas R. R., atsakovui nėra privalomas. Be to, pareiškėjos prašymo įgyvendinimas būtų buvęs apsunkintas, nes, kaip konstatuota Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, advokatas R. R. dėl užimtumo kitose bylose negalėjo dalyvauti artimiausiuose trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, o tai pagal LR BPK 50 straipsnio 4 dalį, leidžia teismui keisti gynėją neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba negali veikti ultra vires, kvestionuoti teismo nutarčių ir pakeisti visoje bylos apimtyje teismo paskirtą advokatą kitu, kad teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą gali kreiptis į Tarnybą ir nuspręsti kviesti advokatą R. R., jei advokatas K. V. neturės galimybės dalyvauti.

Teismas nesutinka su pareiškėjos atstovo advokato R. T. argumentais, jog pakeitus gynėją prieš pareiškėjos valią, buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą procesą, bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė. Kaip matyti iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. ir 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarčių, papildomas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis gynėjas baudžiamojoje byloje A. B. buvo paskirtas tam, kad baudžiamoji byla kuo greičiau būtų pradėta nagrinėti paskirtuose teisiamuosiuose posėdžiuose, nuo baudžiamosios bylos gavimo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo įvykę 14 teisiamųjų posėdžių ir visi jie buvo atidėti dėl proceso dalyvių neatvykimo dėl įvairių priežasčių arba be pateisinamų priežasčių. Byla buvo paskirta prie prioritetine tvarka nagrinėtinų bylų, joje 2014 m. spalį turėjo sueiti LR BK 95 straipsnyje numatyta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl, teismo nuomone, siekiant baudžiamąją bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laikotarpį, negalint teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvauti A. B. pasirinktam advokatui R. T., vėliau dėl užimtumo kitose bylose negalint dalyvauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiam advokatui R. R., buvo paskirtas advokatas K. V..

Išsamiai įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pakeisdama kaltinamajai A. B. parinktą advokatą R. R. kitu advokatu, veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjai Jarūnė Sedalienė