Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-158-317/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-02
Bylos Nr.
1S-158-317/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
G. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-158-317/2015Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 93-880 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. V.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (1968:64) 1 § 1 d. 4 p., 6 § ir Švedijos Karalystės kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 § 1 d., 6 § 3 d. ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė be leidimo grįžti į Švedijos Karalystę.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartimi Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d., 260 str. 3 d., ir G. V. palikta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. gruodžio 17 d., pabaiga – 2018 m. gruodžio 17 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2014 m. lapkričio 20 d. – 4 metai 27 dienos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 93-880 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo G. V..

Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, G. V. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nurodo, kad jis yra atlikęs reikiamą dalį paskirtos bausmės laiko, yra teigiamai charakterizuojamas, pataisos namuose dirbo ir tik dėl pablogėjusios sveikatos buvo priverstas palikti darbą, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, buvo skatintas, teisingai nustato problemos šaltinį. Pažymi, kad bausmės atlikimo metu baustas nebuvo, o minimi pažeidimai (svarstymai drausmės komisijoje) yra buitinio pobūdžio, padaryti greičiau dėl informacijos stokos ir niekaip negali būti traktuojami, kaip blogo elgesio motyvas. Kita vertus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama tik 9 balais. Mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad 1988-1990 m. neakivaizdiniu būdu studijavo Kijevo technologijos institute, lengvosios pramonės mašinų gamybos bei remonto studijas, įgijo mechaniko specialybę. Taip pat turėjo bendrą Lietuvos–Rusijos–Vokietijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)”. Dirbo Vokietijoje, Švedijoje. Išėjęs iš pataisos namų, planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)”, o vėliau atkurti savo įmonę. G. V. nurodo, kad šeimoje liko sesuo, kuri yra invalidė ir jai reikalinga priežiūra, o taip pat nepilnametis sūnus, kuriam reikalingas tėvas. Teigia, kad turi pastovią gyvenamąją vietą – nuosavą namą, finansinių išteklių pradžiai gyvenimo bei įmonei atkurti.

Nuteistasis akcentuoja, kad šiuo metu jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, o nuo 2014 m. sausio mėn. jam buvo suteikta teisė dirbti bei gyventi be sargybos. Dirba pagalbiniu darbininku, kur nėra kitų nuteistųjų, su laisvai samdomais darbuotojais. Tik savarankiškai, be sargybos, nustatytu laiku registruojasi kontrolės poste. Teigia, kad laisvalaikiu sportuoja, skaito, dalyvauja būrio visuomeninėje veikloje, linkęs propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Savarankiškai mokėsi bei tobulina anglų kalbą. Su artimaisiais ryšiai geri. Lankomas pataisos namuose. Bendrauja su seserimi, sūnumi, buvusia žmona. Finansines lėšas paskirsto racionaliai. Teismo metu kaltę pripažino iš dalies, šiuo metu savo kaltę pripažįsta pilnai, savo atsakomybės nemenkina, nusiteikęs pasimokyti iš bausmės ir patyrimo. Nusiteikęs rinktis socialiąsias vertybes, išėjęs į laisvę planuoja gyventi nepažeisdamas socialinių normų, t. y. gyventi iš teisėtų pajamų ir nedaryti nusikaltimų. Neformaliąsias nuteistųjų tradicijas vertina kaip neišvengiamus santykius didelėje žmonių grupėje, tačiau įvardija, kad nerašytose nuteistųjų tradicijose mato ir netoleruotinų dalykų. Sutinka su priežiūros reikalavimais ir juos supranta, kad jie jam gali būti naudingi. Supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas 44 metų ir iki tol nebuvo teistas baudžiamąja, civiline ar administracine tvarka. Jo nuomone, šios aplinkybės byloja apie jo gerą elgesį visuomenėje iki nusikalstant. Be to, jo teigimu, padarytas nusikaltimas nepadarė jokių likutinių, negatyvių pasekmių kitiems asmenims.

Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja, kad Komisija jau trečią kartą iš eiles priima nutarimą paleisti jį lygtinai, tačiau teismas ieško vis naujų pretekstų atmesti šiuos prašymus, demonstruodamas šališkumą, vadovaujasi savo nerašytais kriterijais, akcentuodamas teisingumo principus ir užmiršdamas humanizmo principus. Nuteistasis teigia, kad teismas, nagrinėjamu atveju turėjo pareigą tik patikrinti ar Komisijos nutarimas yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų, ar nuteistasis yra faktiškai atlikęs įstatyme numatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, susijusius su nuteistojo asmenybe, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos, socialinio darbuotojo išvadas, įvertinti ar nuteistasis savo elgesiu bei darbu įrodė, kad pasitaisė, kitaip tariant, ar atitinka įstatyme numatytus reikalavimus ir jeigu taip, tai teismas neturėjo teises prieštarauti Komisijos išvadai. Nuteistojo nuomone, nusikaltimo sunkumą ir bausmes dydį nustato teismas, priimdamas nuosprendį, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą kriterijai, kurie buvo aktualūs nuteistojo byloje prieš šešis metus nagrinėjant bylą, neturėtų būti aktualūs sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. V. skundas atmestinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Pažymėtina, kad nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. V., atlikdamas bausmę lanko socialinės reabilitacijos programas, nebaustas drausmine tvarka (b. l. 1), faktiškai atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau šios aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu lygtinai paleidus G. V. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Bylos duomenys patvirtina, kad iš tiesų nuteistojo elgesyje esama korekcijos požymių, jis yra motyvuotas dirbti, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys” metodiką įvertinta tik 9 balais (žema), tačiau per šešerius bausmės atlikimo metus jis skatintas vos vieną kartą, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikė du kartus, ir, nors už šiuos pažeidimus jam nebuvo paskirtos drausminės nuobaudos, tai neleidžia jo elgesį vertinti kaip nepriekaištingą, juolab, kad pastarąjį kartą nustatytos tvarkos nesilakė 2014 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 11). Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, G. V. nuteistas už kelias itin sunkias nusikalstamas veikas – didelį kiekį narkotinių medžiagų kontrabandos būdu gabeno į Švedijos karalystę. Šie nusikaltimai pagal BK 11 straipsnio nuostatas priskiriami sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų kategorijoms. Todėl nagrinėjamame kontekste būtina pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalima neatsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas ir atliktų tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Nuteistasis yra atlikęs šiek tiek daugiau nei ½ paskirtosios bausmės dalį, o likusi bausmės dalis (t. y. 2014 m. lapkričio 20 d. – 4 metai 27 dienos iš paskirtų 10 metų), palyginus su atliktąja, yra pakankamai didelė. Likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos, apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant klausimus dėl lygtinio paleidimo, dėl teisingumo principo užtikrinimo ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad visos G. V. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu dar nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad jis tiek pasitaisė, kad jau dabar gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 93-880 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. V.“ priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo G. V. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas