Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-10-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-588-327/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2017-10-06
Bylos Nr.
AN2-588-327/2017
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00449-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-588-327/2017
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00449-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNutar IMAsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Ž. B. apeliacinį skun­dą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarimo Ž. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarimu Ž. B. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2017 m. liepos 9 d., apie 22.55 val., būdama (duomenys neskelbtini), kvietė policijos pareigūnus, nesant pagalbos poreikio, t. y., melagingai pranešė, kad neblaivi marti triukšmauja, puola, rėkia. Už šio administracinio nu­si­žengimo padarymą Ž. B. buvo nubausta 1100 Eur bauda. Teismas sprendė, kad nu­si­žengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įro­dy­mais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalies, požymius, kadangi Ž. B., suprasdama savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, tai, kad pagalba nereikalinga, kvietė policijos pareigūnus.

Apeliaciniame skunde Ž. B. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teis­mo 2017 m. liepos 31 d. nutarimą ir ad­ministracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad sūnaus A. B. sugyventinė R. R. atėjusi į apeliantės butą, matant sūnui A. bei jų nepilnametei dukrai M., spyrė koja ape­liantei į pilvą, garsiai keikėsi, trankė buto duris. Dėl šios priežasties ji ir iškvietė policijos pareigūnus, t. y. 2017 m. liepos 9 d. apie 23 val. paskambino vieną kartą pagalbos telefonu 112. Policijos pareigūnams Ž. B. sūnus A. B. melavo, kad jis jokio konflikto nematė, jo nebuvo, jis nenorėjo liudyti prieš savo sugyventinę. Policijos parei­gūnai pasakė, kad apeliantė kerštauja R. R., nes ji prieš tai apeliantei buvo iškvietusi policijos pareigūnus. Tas iškvietimas tikrai buvo melagingas, tačiau dėl to R. R. protokolas nesurašytas. Policijos pareigūnams Ž. B. pasakė, kad nėra jokio keršto, tačiau pareigūnai ja nepatikėjo ir surašė administracinio nu­si­žengimo protokolą. Protokolą apeliantė pasirašė, tačiau dokumentų, ant kurių pasirašė, dėl didelio susijaudinimo, neperskaitė. Kad turėjo galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir paaiš­kinti įvykio aplinkybes nežinojo. Teismui nerašė prašymo, kad bylą nagrinėtų apeliantei nedalyvaujant, nors taip parašyta skundžiame nutarime.Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarime konstatuojama, kad Ž. B. nusi­žen­gimą padarė būdama neblaivi, nors tiek jos, tiek R. R. girtumo poli­cijos pareigūnai nenustatinėjo. Apeliantė policijos pareigūnams sakė, kad dienos metu išgėrė keletą stikliukų alkoholinių gėrimų, tačiau, kai skambino pagalbos telefonu 112, nuo to laiko buvo praėjusios 7 ar 8 valandos, todėl jautėsi blaivi, išgertas alkoholio kiekis neturėjo įtakos priimant sprendimą skambinti pagalbos telefonu. Apeliantė teigia, kad jai buvo kilęs realus pavojus, prieš ją smurtavo, grasino padegti namus, automobilį. Galbūt policijos pareigūnams apeliantė neblaivi galėjo atrodyti tik dėl to, kad vartoja įvairius vaistus.2017 metų birželio mėnesį apeliantė taip pat skambino pagalbos telefonu ir kvietė policijos pareigūnus, nes jos sūnus su savo sugyventine nakties metu jos namuose triukšmavo. Minėtu atveju juos nubaudė. Skunde pažymėta, kad policijos pareigūnai, surašydami administracinio nusižengimo protokolą, neapklausė Ž. B. vyro, kaimynų, o vadovavosi jos sūnaus A. B. bei jo sugyventinės R. R. melagingais paro­dymais.Apeliantė taip pat nesutinka ir su paskirtos baudos dydžiu. Teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi policijos pareigūnų pateikta medžiaga, kurioje nebuvo duomenų apie tai, kad ji serga depresija, kitomis ligomis, neturi santaupų, negauna jokių pajamų, kad jos turtinė pa­dėtis yra labai sunki.Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į Ž. B. ape­liacinį skundą prašo Ž. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą, nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ž. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pa­grįstumą. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai iš­nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje su­rinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, ati­tinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visa­pu­siš­kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nus­ta­tyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplin­ky­bių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio regu­lia­vi­mo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nu­sižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, vi­sa­pusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad Ž. B. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jos kaltę inkri­mi­nuo­jamo administracinio nusižengimo padaryme, neišklausius administracinėn atsakomybėn trau­kiamo asmens, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios ins­tan­cijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

Sutinkamai su ANK 577 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti pa­aiškinimus, teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą ra­šy­ti­nio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nu­ša­linimus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, nustatyta tvar­ka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Pagal ANK 571 straipsnio nuostatas, kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. Ir nors Ž. B. pasirašė pareiškimą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jai neda­ly­vaujant, tačiau teismas turėjo įvertinti, kad apeliantė galėjo nesuvokti jos atžvilgiu vykstančio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo proceso, nes pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Ž. B. buvo akivaizdžiai neblaivi. Ir nors teismas šią aplinkybę pri­pa­ži­no ir kaip pažeidėjos atsakomybę sunkinančia, tačiau pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ob­jek­ty­vių duomenų, kurie galėtų pagrįsti šį teismo teiginį, nei Ž. B. nei R. R. girtumas nebuvo tikrinamas. Aukštesniosios instancijos teismas taip pat atkreipia dė­mesį, kad skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės remiantis tik policijos pareigūno tarnybiniu pra­nešimu, bei dviejų liudytojų, kurie gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, parodymais, neiš­klausius jų teisme. Skirdamas nuobaudą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į Ž. B. turtinę padėtį, byloje nėra duomenų apie tai, ar ji turi darbą, apie jos gaunamas pajamas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą teisėtu ir pagrįstu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, todėl pats aukštesnės instancijos teismas negali pašalinti šiuo metu su­sidariusių administracinio nusižengimo bylos teisenos trūkumų. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Kadangi apylinkės teismas netyrė įro­dymų ir neatliko jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, todėl juos visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, būtų atimta iš Ž. B. galimybė šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises ir lemtų šiurkštų proceso teisės pažeidimą.Administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirtis – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsa­miai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius as­me­nis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtik­rin­ti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis), lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kartu įvertinti ir ape­lia­ciniame skunde išdėstytus argumentus, tam, kad teismo sprendimo motyvai sudarytų prielaidas as­meniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise. Todėl apeliacinės ins­tan­cijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, šiame nutarime išsamiau apie Ž. B. atliktus ar neatliktus veiks­mus nepasisako.Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikinamas, o Ž. B. administracinio nusižengimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Ž. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą Ž. B. atžvilgiu nagrinėti iš naujo Marijampolės rajono apylinkės teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas