Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto E. V. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimo, kuriuo E. V. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 1 d., padarymą 360 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 26 d., apie 7.41 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „VW PASSAT T variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą R. V. vardu, būdamas neblaivus – alkoholio matavimo prietaisu „Lion Alcolmeter 500“ (prietaiso Nr. 19001, paklaida ± 5 %, metrologinės patikros sertifikato Nr. 0179627, galioja iki 2016-02-28) jam nustatytas 0,47 promilės girtumas – lengvas girtumo laipsnis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Šiais savo veiksmais E. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Apelianto manymu, objektyvių ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad jis 2015-11-26 apie 7.41 val. Pakruojo rajone, Petrašiūnų kaime, Stoties gatvėje vairavo automobilį būdamas neblaivus – 0,47 promilių, lengvo girtumo laipsnio, nėra ir negali būti, kadangi automobilį jis vairavo būdamas blaivus. Jo administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs Pakruojo rajono apylinkės teismas nepagristai konstatavo atitinkamą faktą, t. y. jo kaltę padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį pažeidimą, nes nustatydamas reikšmingas faktines bylos aplinkybes neįvertino surinktų įrodymų pakankamumo, išsamumo, liečiamumo, nuoseklumo, logiškumo, jų šaltinių patikimumo ir kitomis svarbiomis aplinkybėmis, ir savo išvadas bei sprendimą grindė duomenimis, kurie neatitinka faktinių aplinkybių ir yra ginčytini.

Motyvuojamoji dalis

E. V. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas E. V. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo netinkamai – neištyrė visų administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių, neteisingai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, dėl to teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Skundžiamu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimu E. V. nubaustas už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 str. 1 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, ir jį nubausti, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių lengvas neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-39-2014).

Pažymėtina, kad asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014 ).

Apygardos teismo vertinimu, skundžiamame apylinkės teismo nutarime nepagrįstai konstatuota, kad E. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., įrodyta, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 0,47 promilės – girtumo laipsnis. Apylinkės teismas šią išvadą padarė, remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, alkotesterio patikros sertifikatu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų policijos pareigūnų J. N., V. L., S. Š. parodymais teismo posėdyje, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotais duomenimis. Tačiau kitus byloje esančius įrodymus – nuoseklius E. V. parodymus, jog jis alkoholio nebuvo vartojęs nei tą dieną, nei iš vakaro, kad nesutikdamas su alkotesterio parodymais, jis nuvyko į VšĮ Pakruojo ligoninę atlikti kraujo tyrimą (2 t. 20 b. l.), taip pat 2015-12-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 9768/15(01) (1 t. 38 b. l.), kurioje nurodyta, kad E. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta, teismas laikė nepatikimais ir nelaikė jų įrodymais nustatant E. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., sudėties požymį – E. V. neblaivumą – 0,47 promilės – lengvą girtumo laipsnį. Teismas E. V. parodymus vertino kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, konstatuodamas, jog jie prieštarauja patikimiems duomenims – alkotesterio „Lion Alcolmeter 500“, kuriam buvo atlikta metrologinė patikra ir ji galiojo iki 2016 m. vasario 28 d., rodmenims, Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotiems duomenims, teisme liudytoju apklausto policijos pareigūno V. L. parodymams, jo tarnybiniame pranešime užfiksuotoms aplinkybėms, teisme apklaustų liudytojais policijos pareigūnų J. N. ir S. Š. parodymams. Dėl specialisto išvados Nr. T-A 9768/15(01) teismas nurodė, kad ji patvirtina tik tą aplinkybę, jog etilo alkoholio E. V. kraujyje nerasta iš esmės po valandos laiko, tačiau nepaneigia fakto, kad E. V. buvo neblaivus 2015 m. lapkričio 26 d. 7.41 val., policijos pareigūnams atliekant jo neblaivumo patikrinimą alkoholio matavimo prietaisu. Taip pat apylinkės teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad medicinos įstaiga, į kurią kreipėsi E. V., pateikė informaciją, jog E. V. buvo paimtas tik kraujas, o kiti apžiūros veiksmai nebuvo atlikti (2 t. 20 b. l.), todėl sprendė, kad netinkamai buvo atlikta E. V. medicininės apžiūros procedūra, kaip tai numato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodika.

Taigi iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pagrindiniu E. V. kaltės įrodymu, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, apylinkės teismas laikė alkotesterio „Lion Alcolmeter 500“ Nr. 19001, kuriam buvo atlikta metrologinė patikra ir ji galiojo iki 2016 m. vasario 28 d., rodmenis. Pažymėtina, kad neblaivumo patikrinimas naudojant alkotesterį yra įprasta priemonė, kurios naudojimas tikrinant asmens neblaivumą paprastai pripažįstamas atitinkančiu asmens teisę į teisingą procesą. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.

Nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime ir akcentavo, kad alkotesteris buvo tinkamas naudoti, jog jam atlikta metrologinė patikra, kuri galiojo iki 2016 m. vasario 28 d., jog abejoti alkotesterio rodmenis neturi pagrindo, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato informatikos ir ryšių skyriaus 2015-12-30 rašte nurodytos aplinkybės, jog 2015 m. gruodžio 17 d. pristatyto remontui alkoholio kiekio matuoklio „Lion 500“ Nr. 19001 suremontuoti neįmanoma, nes sugedęs jutiklis (2 t. 21 b. l.), kelia pagrįstų abejonių alkotesterio rodmenų patikimumu. Todėl, apygardos teismo vertinimu, remiantis vien alkotesterio prietaisu E. V. nustatytu neblaivumo laipsniu konstatuoti, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus (0,47 promilės), nebuvo galima. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai parodė, jog nesimatė, kad vairuotojas būtų neblaivus, nuo vairuotojo sklindančio alkoholio kvapo nejautė, jog pats vairuotojas nuosekliai tvirtino alkoholio nevartojęs. Kaip matyti iš asmens blaivumo testo (1 t. 4 b. l.) E. V. savo parašu patvirtino, kad su alkotesterio rodmenimis jis yra supažindintas, tačiau suabejojęs alkotesterio „Lion Alcolmeter 500“ rodmenų tikslumu, kreipėsi į medicinos įstaigą, kad būtų atliktas tikslus jo kraujo tyrimas (neblaivumui) girtumui nustatyti. Šiuo konkrečiu atveju būtina pažymėti tai, jog asmuo, įstatymo nustatyta tvarka kreipdamasis į valstybės institucijas, turi teisėtus lūkesčius, kad jo klausimas bus išspręstas tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl jis negali prisiimti atsakomybės ar nukentėti dėl bet kokio rango pareigūnų ar valstybės tarnautojų bei jiems prilyginamų asmenų veikimo ar neveikimo. Iš VšĮ Pakruojo ligoninės pateikto rašto (2 t. 20 b. l.) matyti, kad E. V. 2015 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į VšĮ Pakruojo ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių dėl kraujo paėmimo blaivumui nustatyti. Taigi E. V. kreipdamasis į VšĮ Pakruojo ligoninę turėjo teisėtus lūkesčius, jog medicinos įstaiga tinkamai atliks jo kraujo tyrimą girtumui (neblaivumui) nustatyti. E. V. kraujo mėginys etilo alkoholiui nustatyti paimtas 2015 m. lapkričio 26 d. 8.40 val., atlikus kraujo tyrimą, buvo pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9768/15(01), kurioje nurodyta, kad E. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Nors E. V. kraujas tyrimui buvo paimtas 2015 m. lapkričio 26 d. 8.40 val., o Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje jis gautas tik 2015 m. gruodžio 3 d., t. y. tik septintą dieną po mėginio paėmimo, o ne per dvi darbo dienas po mėginio paėmimo, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodikos 8.9. punktas, tačiau byloje nėra duomenų, kad VšĮ Pakruojo ligoninėje 2015 m. lapkričio 26 d. E. V. kraujo mėginys etilo alkoholiui nustatyti iki pateikimo toksikologijos laboratorijai nebuvo apsaugotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodikos 8.2., 8.4., 8.5. punktuose numatytomis priemonėmis ar buvo laikomas netinkamomis sąlygomis (8.6. punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialiosios medicininės literatūros (The Effects of Storage on the Accuracy of Blood Alcohol Readings. SG. Anderson, W. Allender, AF. Moynham, J. Perl, SR. Jennings, GA. Starmer, K. Lewis, C. Brocklesby; Effect of Short-Term Storage Conditions on Alcohol Concentrations in Blood from Living Human Subjects. Charles L. Winek and Louette J. Paul) duomenimis, kraujo mėginio laikymas kambario temperatūroje (ne šaldytuve) iki jo ištyrimo ilgesnį nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodikos 8.9. punkte numatytą kraujo mėginio pristatymo į toksikologijos laboratoriją laikotarpį, neturi reikšmingos įtakos kraujo mėginio tyrimo rezultatams. Todėl atsižvelgdamas į minėtos specialiosios medicininės literatūros duomenis, teismas daro išvadą, kad kraujo pateikimas tyrimui ne per dvi darbo dienas po mėginio paėmimo, o per septynias, neduoda pagrindo abejoti E. V. kraujo mėginio tyrimo rezultatų patikimumu.

Kaip jau buvo minima, įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Šis laipsnis parodo tai, ar vairuotojas buvo neblaivus kraujo paėmimo metu. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. V. atlikto kraujo tyrimo rezultatai nepatvirtina policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų.

Literatūros duomenimis, suaugusio žmogaus organizme, esant ramybės būsenoje, per vieną valandą vidutiniškai suskyla 0,12-0,15 promilių alkoholio. 2015 m. lapkričio 26 d. alkotesteriu „Lion Alcolmeter 500“ E. V. iškvepiamajame ore nustatyta 0,47 promilės alkoholio. Nuo policijos pareigūnų testavimo iki kraujo paėmimo VšĮ Pakruojo ligoninėje praėjo 59 min. Per šį laikotarpį žmogaus organizme galėjo suskilti ir pasišalinti apie 0,12-0,15 promilės alkoholio. Atsižvelgiant į specialisto išvadoje Nr. T-A 9768/15(01) esančius duomenis – E. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta, bei į tai, kad žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,12-0,15 promilių alkoholio, darytina išvada, kad, praėjus beveik 1 val. po policijos pareigūnų alkotesteriu atlikto E. V. neblaivumo (girtumo) patikrinimo, iš E. V. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę, nes tam, kad 0,47 promilės alkoholio visiškai pasišalintų iš organizmo reikėjo ilgesnio laiko nei 1 valanda. Todėl tai, kad, praėjus beveik 1 valandai po to, kai E. V. organizme nustatyta 0,47 promilės alkoholio, atlikus E. V. kraujo tyrimą etilo alkoholio jame nerasta, negali būti laikytina natūralia fiziologinių E. V. organizmo procesų pasekme. Taigi nagrinėjamu atveju, atlikus E. V. kraujo tyrimą, specialisto išvadoje Nr. T-A 9768/15(01) nurodytas rezultatas, kad E. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta, sukelia pagrįstų abejonių dėl alkotesterio „Lion Alcolmeter 500“ Nr. 19001 parodymų, kadangi, kaip jau buvo minėta, E. V. alkotesteriu nustatytas 0,47 promilių girtumas iš jo organizmo dėl natūralių procesų, vykstančių organizme, per 1 valandą laiko pasišalinti negalėjo.

Pažymėtina, kad E. V. kraujo tyrimą atliko teismo medicinos ekspertė D. Z., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, provizorės specialybę, kvalifikaciją atlikti toksikologinius tyrimus bei 26 metų darbo stažą. Tyrimo atlikimo pagrindas VšĮ Pakruojo ligoninės gyd. A. G. siuntimas, gautas 2015-12-03. Byloje nėra duomenų, kad šį tyrimą atlikusi teismo medicinos ekspertė turėtų kokį asmeninį suinteresuotumą atlikti E. V. palankų tyrimą ar sąmoningai pažeisti kraujo tyrimo procedūrą bei suklastoti tyrimo rezultatą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti specialisto išvados teisingumu, todėl pagrindo abejoti specialisto išvadoje pateiktais duomenimis, nėra. Duomenų, kad E. V. po policijos pareigūnų alkotesteriu atlikto jo neblaivumo (girtumo) patikrinimo per laiko tarpą iki kraujo paėmimo blaivumui nustatyti paėmimo VšĮ Pakruojo ligoninėje ėmėsi specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, taip pat nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų tarp iš skirtingų šaltinių gautos informacijos dėl E. V. neblaivumo laipsnio, nepagrįstai didžiausią įrodomąją reikšmę suteikė būtent policijos pareigūnų atliktos patikros metu alkotesteriu užfiksuotiems duomenims, kurie nagrinėjamu atveju dėl anksčiau nurodytų aplinkybių negali būti laikomi patikimu įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Esant ginčui dėl nustatyto E. V. neblaivumo laipsnio, policijos pareigūnų J. N., V. L., S. Š. parodymuose, kad nesimatė, jog vairuotojas būtų neblaivus, nuo vairuotojo sklindančio alkoholio kvapo nejautė, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad 2015 m. lapkričio 26 d. vykdant priemonę pagal planą buvo nustatinėjami vairuotojų blaivumai, todėl sustabdžius E. V. vairuojamą automobilį buvo patikrintas jo blaivumas, nėra E. V. kaltę vairavus transporto priemonę lengvo girtumo būsenoje neabejotinai patvirtinantis įrodymas. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, esant nepašalintiems prieštaravimams tarp nuoseklių E. V. parodymų apie tai, kad jis vairavo transporto priemonę blaivus, alkoholio nevartojo nei iš vakaro, nei tą dieną, E. V. kraujo tyrimo ir alkotesterio rezultatų, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, policijos pareigūnų teisme duodant parodymus nurodomų aplinkybių, jog nesimatė, kad vairuotojas būtų neblaivus, nuo vairuotojo sklindančio alkoholio kvapo nejautė, vairuotojas tvirtino alkoholio nevartojęs, nepagrįstai padarė išvadą, jog E. V. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. yra visiškai įrodyta.

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog E. V. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius E. V. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu ir 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimą ir E. V. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 str. 1 d. nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.