Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos AB SEB banko (toliau – pareiškėja) atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017-02-07 nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančių asmenų G. S. (G. S.) ir N. A. (N. A.) mokumo atkūrimo planas, tretieji asmenys kreditoriai AB SEB bankas, antstolė Brigita Tamkevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-09-20 nutartimi iškėlė G. S. ir N. A. (toliau – bankrutuojantys asmenys) bankroto bylą, bankrutuojantiems asmenims nustatė 4 mėnesių terminą pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą. 2016-11-10 teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančių asmenų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2016-12-22 teisme gautas bankroto administratoriaus įgalioto asmens Irmanto Lengvino prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Prašyme dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo nurodyta, jog 2016-12-19 sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas, tačiau šis susirinkimas neįvyko, nes jame nedalyvavo nė vienas kreditorius. 2016-12-20 pakartotinis bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimas taip pat neįvyko, nes jame nedalyvavo nė vienas kreditorius. Kreditoriai apie susirinkimus buvo informuoti tinkamai, tačiau susirinkimuose nedalyvavo ir bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano nepatvirtino nenurodydami jokių priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2017-02-07 nutartimi patvirtino bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorė AB SEB bankas balsavimo biuletenį su priedu bankroto administratoriui atsiuntė 2016-12-20 16 val. 42 min., kai bankroto administratorius 2016-12-20 16 val. 42 min. teismui išsiuntė pareiškimą su prašymu tvirtinti mokumo atkūrimo planą, todėl konstatavo, jog kreditorė AB SEB bankas netinkamai pasinaudojo savo teise pateikti balsavimo biuletenį su pastabomis ir tokiu būdu išreikšti nesutikimą su pateiktu mokumo atkūrimo plano projektu. Todėl nėra pagrindo vadovautis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio nuostata ir grąžinti planą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos ir atitinka administratoriaus atliekamas funkcijas, neprieštarauja FABĮ nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, 8 straipsnio 1–4 dalyje numatyti pažeidimai nenustatyti, plane numatytos priemonės nepažeis kreditorių ir bankrutuojančių asmenų interesų, yra sąlygos atkurti bankrutuojančių asmenų mokumą, ir konstatavo, jog yra pagrindas patvirtinti bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-02-07 nutartį.Apeliantas nurodė, jog teismas turėjo įvertinti, ar planas atitinka kreditorių interesus, tačiau to nepadarė, nes vertino tik skolininkų interesus visiškai nevertindamas apelianto išdėstytų argumentų.Apeliantas nurodė, kad bankroto administratorius byloje nepateikė duomenų, kurie bent preliminariai pagristų prašomą patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Bankroto administratoriaus išlaidos nepagrįstos, nes veikla fizinio asmens bankroto proceso metu bus minimali, apsiribojanti keliais periodiniais veiksmais, nereikalaujančiais didelių darbo ir laiko sąnaudų, atitinkamai ir išlaidų, patiriamų atliekant šiuos veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos ir atitinka administratoriaus atliekamas funkcijas, neprieštarauja FABĮ nuostatoms. Apeliantas nurodė, kad teismų praktika laikosi pozicijos, jog prioritetas turi būti skiriamas kreditorių, o ne administratoriaus interesų tenkinimui, priešingu tai atveju reikštų skolų nurašymą, o tai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti bankrutuojančio asmens mokumą, siekiant kuo maksimaliau patenkinti kreditorių reikalavimus.Atsiliepime į atskirąjį skundą bankrutuojantys asmenys nurodė, kad kreditorius turėjo teisę pateikti pastabas dėl plano tiek pirmajame kreditorių susirinkime, tiek pirmajam neįvykus – pakartotiniame kreditorių susirinkime, tačiau to nepadarė, todėl mokumo atkūrimo planas buvo pateiktas tvirtinti teismui. Bankrutuojantys asmenys nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė į kreditoriaus argumentą dėl plane numatytų bankroto administravimo išlaidų ir teisingai įvertino bankroto administravimo išlaidų dydį ir pripažino, jog jos atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Bankrutuojantys asmenys pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje bankroto procedūros vykdomos dviem fiziniams asmenims, todėl dar ir dėl to bankroto administravimo išlaidos yra protingo dydžio ir atitinka teismų praktikoje pagrįstais pripažintus išlaidų dydžius.Bankrutuojantys asmenys nurodė, kad kreditorius atskirajame skunde rėmėsi teismų praktika, kur bylose nebuvo nurodytos kreditoriams skirtinos sumos, nagrinėjamu atveju bankrutuojantys asmenys plane yra numatę, jog kreditorių finansinius reikalavimus tenkins pagal faktą iš lėšų, viršijančių jų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą, ir yra įsipareigoję, jog kas pusmetį kreditorių reikalavimams tenkinti skirs ne mažesnę kaip 180 Eur sumą, t. y. fiziniai asmenys iš esmės kreditoriams numatė apsaugą, jog net negaudami pakankamai pajamų, jie pagal plano nuostatas privalės atsisakyti dalies savo būtinųjų poreikių tam, kad skirtų minimalią 180 Eur sumą kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016-12-19 buvo sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas, tačiau šis susirinkimas neįvyko, nes jame nedalyvavo nė vienas kreditorius. Pakartotinis kreditorių susirinkimas 2016-12-20 taip pat neįvyko, tačiau kreditorė AB SEB bankas 2016-12-20 pateikė balsavimo biuletenį, kuriame nurodė, jog balsuoja prieš mokumo atkūrimo plano projektą, ir nurodė, jog administravimo išlaidų suma turėtų būti sumažinta iki 65 Eur per mėnesį, o kreditiniams reikalavimams tenkinti turi būti skirta 85 Eur per mėnesį.FABĮ 25 straipsnis reglamentuoja kreditorių susirinkimo tvarką. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo arba iš anksto raštu balsavo kreditoriai. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog pranešimus dėl kreditorių susirinkimo kreditoriams bankroto administratorius išsiuntė 2016-11-29, nurodydamas, jog pirmasis susirinkimas organizuojamas 2016-12-19 9.00 val., neįvykus pirmajam – pakartotinis numatytas 2016-12-20 9.00 val. Kreditorių susirinkimai neįvyko, nes jame nedalyvavo nė vienas kreditorius. Kreditorė AB SEB bankas 2016-12-20 16.42 val. bankroto administratoriui pateikė balsavimo biuletenį. Kaip jau minėta anksčiau, FABĮ 25 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, jog kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo arba iš anksto raštu balsavo kreditoriai. Taigi, iš rašytinės bylos medžiagos matyti, jog bankroto administratorius tinkamai ir laiku informavo kreditorius apie organizuojamus kreditorių susirinkimus, tačiau susirinkimams neįvykus, nes juose nedalyvavo kreditoriai, ir kreditoriams iki pirmojo kreditorių susirinkimo nepateikus išankstinio balsavimo biuletenio (FABĮ 25 straipsnio 5 ir 8 dalys), bankroto administratorius pagrįstai kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti mokumo atkūrimo planą (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog kreditorė AB SEB bankas netinkamai pasinaudojo savo teise pateikti išankstinio balsavimo biuletenį, ir konstatuoja, jog bankroto administratorius pagrįstai vadovaudamasis FABĮ 8 straipsnio nuostatomis kreipėsi į teismą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Kreditorė AB SEB bankas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane nustatytomis sumomis kreditiniams reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms padengti, nurodydamas, jog administravimo išlaidų suma turėtų būti sumažinta iki 65 Eur per mėnesį, o kreditiniams reikalavimams tenkinti turi būti skirta 85 Eur per mėnesį.Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus, atsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, į parduodamo fizinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą numatytos išlaidos bankroto procedūroms – mokestis kanceliarinėms ir transporto išlaidoms 6 Eur + PVM už kiekvieną asmenį ir bankroto administratoriaus atlyginimas 108 Eur + PVM (po 54 Eur + PVM už kiekvieną asmenį), taip pat numatytas atlyginimas bankroto administratoriui 100 Eur + PVM už akcijų pardavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl jam, kaip verslo subjektui, turi būti mokamas atlygis už jo teikiamas paslaugas. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Iš teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano matyti, jog bankrutuojantys asmenys plane yra numatę, jog kreditorių finansinius reikalavimus tenkins pagal faktą iš lėšų, viršijančių jų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą, ir yra įsipareigoję, jog kas pusmetį kreditorių reikalavimams tenkinti skirs ne mažesnę kaip 180 Eur sumą. Plungės rajono apylinkės teismas 2016-09-20 nutartimi patvirtino 350 Eur sumą bankrutuojančių asmenų kiekvieno mėnesio būtiniesiems poreikiams tenkinti. Rašytinės bylos medžiaga nustatyta, jog bankrutuojančių asmenų bendros gaunamos pajamos yra 500,80 Eur: G. S. darbo užmokestis 400,00 Eur, N. A. šalpos išmoka 100,80 Eur, bankrutuojantys asmenys yra 57 ir 58 metų amžiaus, vienas jų turi vidurinį išsilavinimą, kitas – 35 proc. darbingumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad bankrutuojančių asmenų numatoma 30 Eur per mėnesį kreditiniams reikalavimams tenkinti skirtina suma nedidelė (reikalavimų suma – 290 511,70 Eur) ir kad ji mažesnė nei suma, skirtina administravimo išlaidoms padengti, tačiau atsižvelgiant į mokumo atkūrimo plane numatytų bankrutuojančių asmenų amžių, sveikatos būklę, gaunamas pajamas, teismo patvirtintą mėnesinę sumą bankrutuojančių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti, administravimo išlaidų detalizavimą, galima daryti pagrįstą išvadą, jog bankroto administravimo procesui ir kreditorių reikalavimams tenkinti skirtinas bankrutuojančių asmenų lėšų santykis nėra neprotingai neproporcingas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bankroto administravimo išlaidų suma, skiriama bankroto administratoriui, nėra per didelė, ji yra pagrįsta ir atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas administravimo išlaidų sąmatos keitimas, galimybė nustatyti jų mokėjimo tvarką (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis). FABĮ 26 straipsnyje nustatyta, kad, be kitų teisių, kreditorių susirinkimas turi ir teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką ir pan. (26 straipsnio 4 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog minėtos nuostatos reiškia, kad kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017). Taigi, kreditoriai, disponuodami pakankamomis priemonėmis, gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindami pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatę pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo.Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį patvirtino ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017-02-07 nutartį palikti nepakeistą.