Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamieji V. A. ir G. A., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 23 d., 12.00 val., iki 2011 m. liepos 24 d., 17.43 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu laiku, prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, panaudodami prieš nukentėjusįjį S. S. psichinį bei fizinį smurtą, prievartavo jį suteikti turtinę teisę, t. y. reikalavo V. A. vardu surašyti generalinį įgaliojimą, leidžiantį visiškai disponuoti 1 200 000,00 Lt vertės miško sklypu, esančiu Trakų rajone, kurio savininku tapti tuo metu pretendavo S. S., versdami tai padaryti, V. A. tyčia sudavė kojomis S. S. tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nustatytą skaičių, tačiau ne daugiau kaip 10-12 smūgių į įvairias kūno vietas, iš kurių daugiausia - į galvą, o S. S. praradus sąmonę, nutempė jį per kelią į mišką, kur tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytą skaičių smūgių kojomis S. S. į įvairias kūno vietas, iš kurių daugiausia - į galvos sritį, po to rankomis smaugė S. S. ir nagais draskė pastarojo veidą, o pastarajam pradėjus šauktis pagalbos, V. A. liepė jam nutilti, priešingu atveju, pagrasindamas pastarąjį užkasti, o tuo momentu, kai V. A. naudojo fizinį smurtą S. S. atžvilgiu, G. A. liepė S. S. daryti taip, kaip reikalauja V. A.. Po to, 2011 m. liepos 24 d., dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, V. A., vėl reikalaudamas surašyti jo vardu generalinį įgaliojimą dėl žemės sklypo, tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytą smūgių skaičių kojomis S. S. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu, bendrais veiksmais padarydami S. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva, odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimu smakre, kliniškai nustatytu galvos sukrėtimu, dešinio žando sumušimu, pasireiškusiu patinimu ir odos nubrozdinimu, o G. A. pritariant V. A., vėl liepdavo nukentėjusiajam vykdyti V. A. reikalavimus. Tokiu būdu, panaudodami fizinį smurtą, vertė S. S. V. A. naudai suteikti turtinę teisę.

Taip pat kaltinamieji V. A. ir G. A. 2011 m. liepos 24 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, V. A. tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam S. S. į nugarą bei šoną tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytą skaičių smūgių, o G. A. koja spyrė ne mažiau dviejų kartų į nugarą, taip sukeldami S. S. fizinį skausmą, reikalavo grąžinti tariamai iš G. A. pavogtą striukę, kurioje buvo cigaretės, smulkūs pinigai ir G. A. vardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas bei raktai ir, tokiu būdu, panaudodami fizinį smurtą S. S. atžvilgiu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė kito asmens ginčijamą tariamą teisę.

Taip pat kaltinamasis V. A. 2001 m. liepos 25 d., apie 9.00 val., Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus I-ojo poskyrio tyrėjui M. S. atvykus į (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajoną, išsiaiškinti padaryto nusikaltimo – S. S. atžvilgiu įvykdyto turto prievartavimo aplinkybes, M. S. pamačius keliu einantį V. A. ir pareikalavus jo sustoti, V. A. nepakluso šiam reikalavimui, pradėjo bėgti ir ranka paėmęs už kirvio, tuo metu buvusio užkišto už kelnių diržo, bandė kirvį ištraukti. Tokiu būdu, grasindamas tuojau pat panaudoti prieš policijos pareigūną fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas, t. y. asmens sulaikymą atliekančiam asmeniui M. S..

Kaltinamasis V. A. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino ir parodė, kad S. S. yra jo tėvo pažįstamas ir anksčiau pas juos atvažiuodavo į svečius. Vieną kartą S. S. papasakojo, kad jo giminės turėjo kažkur žemės ir jis tą turtą paveldėjo bei paprašė padėti sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Tuomet jis (V. A.) supažindino nukentėjusįjį su savo pažįstamais iš (duomenys neskelbtini), kurie su juo susisiekė ir po kažkiek S. S. S. dingo. Ar pastarasis su tais žmonėmis pasirašė kokius nors dokumentus, nežino. Dar po kažkiek laiko susitikus, S. S. paaiškino, kad tie žmonės norėjo jį apgauti ir kažkur prapuolė, todėl vėl paprašė rasti kokį nors žmogų, kuris galėtų padėti jam sutvarkyti žemės nuosavybės dokumentus dėl paveldėjimo. Nukentėjusysis pažadėjo už šią paslaugą atsilyginti tuomet, kai atgaus nuosavybę. Tai buvo 2010 m. liepos mėnuo. Tada jis nukentėjusįjį supažindino su V. S., kuris pradėjo rinkti reikalingus dokumentus. Buvo anuliuoti įgaliojimai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Naujo įgaliojimo nerašė, nes V. S. visur kartu veždavosi ir S. S., kuris maždaug nuo 2010 m. liepos mėnesio iki 2011 metų gyveno pas V. S., o po to vėl kažkur dingo mėnesiui laiko. Vienu metu S. S. atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini), Pagėgių rajone, buvo visas šlapias ir papasakojo, kad jis buvo pagrobtas ir laikomas netoli Jurbarko, kad pagrobėjai prašė jo perrašyti savo turtą tiems žmonėms, kad jis nuo jų pabėgo, perplaukė Nemuną ir atvažiavo pas jį pagalbos. Nukentėjusysis turėjo asmens pasą, kalbėjo labai atsargiai, nes bijojo, kad jį vėl suras. Tuomet jis (V. A.) paskambino V. S. ir papasakojo kas nutiko S. S.. V. liepė atvažiuoti, nes S. S. buvo pasilikęs jo buto raktą. Po to jis su mama ir nukentėjusiuoju nuvažiavo pas V. S.. Atvažiavus, V. liepė nukentėjusiajam pasilikti, o jiems važiuoti namo, Tačiau jis (kaltinamasis) bijodamas dėl nukentėjusiojo saugumo, nesutiko ir kartu su S. S. ir motina parvažiavo namo. Grįžus namo, po dienos pas jį (kaltinamąjį) atvažiavo kaukėti žmonės, kilo muštynės. S. S. buvo koridoriuje ir neišėjo, nes bijojo, kad vėl nepagrobtų. Po konflikto žmonės išvažiavo, ir tuomet jis (V. A.) nusprendė kartu su S. S. išvažiuoti į Vilnių ir pagyventi pas jo pažįstamą. Prieš važiuojant į Vilnių, susitiko pažįstamą G. A., kuriam pasiūlė surasti kas galėtų nuvežti, taip pat surasti merginų ir važiuoti kartu į Vilnių pasilinksminti. G. A. surado kažkokį pažįstamą, kuris mikroautobusu sutiko juos nuvežti. Važiavo jis, jo nepilnametis sūnus, G. A., S. S. ir dvi merginos. Kelionei nusipirko daug alkoholinių gėrimų, nes planavo pabūti Vilniuje kelias dienas.

Toliau duodamas parodymus kaltinamasis paaiškino, kad S. S. asmens pasas buvo ne pas S. S., o pas V. S.. Pakeliui į Vilnių, jie užvažiavo į Kauną pas V. S. paimti nukentėjusiojo paso, tačiau V. namuose nebuvo, o jo uošvė T. M. paaiškino, kad nežino, kur pasas padėtas. Tada jie išvažiavo. Pakeliui gėrė alkoholinius gėrimus, S. S. buvo labai girtas. Pakeliui į Vilnių kalbos apie kažkokius įgaliojimus nebuvo ir G. A. nieko nežinojo apie S. S. žemių paveldėjimo reikalus. Kodėl jis ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad G. tai žinojo, paaiškinti negali. Gal jam kažką galėjo papasakoti jo (V. A.) nepilnametis sūnus, o gal pats išsigalvojo. Visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas H. B., tačiau jos namie nebuvo. Buvo tik R. S., kuris juos įleido į vidų ir jie pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Jis (V. A.) dar davė pinigų R. S. ir jis su S. S. nuėjo dar nupirkti alkoholio. Po to visi kartu gėrė apie dvi valandas. Maždaug pirmą valandą nakties visi buvo gerokai apgirtę ir nuėjo miegoti. Prabudus ryte, G. A. pasigedo savo striukės. Po kažkiek laiko matė, kad S. S. ir G. A. tarpusavyje kalbasi pakeltu tonu. G. A. priekaištavo nukentėjusiajam dėl pavogtos striukės, aiškino, kad pas pastarąjį rado savo cigaretes, reikalavo grąžinti jo asmens pasą ir raktus. Pastarieji pradėjo stumdytis, G. A. lengvai delnu sudavė nukentėjusiajam per pakaušį, reikalaudamas atiduoti striukę. Jis (V. A.) taip pat tokiu pačiu būdu sudavė nukentėjusiajam per pakaušį dėl to, kad šis negražiai elgiasi. Tuo viskas ir pasibaigė. Apie 8.00 val., namo grįžo H. B. ir liepė jiems išeiti iš namo, nes norėjo pailsėti. Tuomet jie visi išėjo į lauką pasivaikščioti. Buvo jis, jo nepilnametis sūnus, S. S., G. A. ir dvi merginos. Beeinant S. S. pasidarė bloga, jis šlubavo, svirduliavo į šonus, priėjęs prie kažkokio namo tvoros, paprašė žmonių duoti vandens. Tačiau žmonės jam vandens nedavė ir liepė eiti šalin. Tada nukentėjusysis nukrito ant žvyrkelio. Norėdamas jam padėti, jis (V. A.) ėmė jį žadinti, bandė kelti, bet šis nereagavo. Tada paprašė G. A. padėti S. pasodinti. Jie abu pakėlė nukentėjusįjį ir vienas paėmęs už rankų, kitas – už kojų, panešėję apie tris metrus, atrėmė į medį. Po to jis (kaltinamasis) atsinešęs vandens, bandė pastarąjį gaivinti, darė širdies masažą, apipylė vandeniu, pradėjo delnu plekšnoti per veidą ir šis atsigavo. Vėliau prie jų atvažiavo jo pažįstamas, kuriam jis buvo užstatęs savo pasą. Pažįstamas jį dar pavežė iki kiosko, kur jis nusipirko daug alkoholinių gėrimų, merginoms - sidro ir grįžo atgal. Po to, jie visi ėjo pasivaikščioti, gerdami alkoholinius gėrimus. Kadangi S. S. skaudėjo koją, jis (kaltinamasis) jam nulaužė pagalį ir padavė vietoj lazdos, kad lengviau būtų eiti, taip šis ėjo pats gerdamas vyną. Jie nuėjo link jo žmonos namų, kur paliko nepilnametį sūnų ir vėl išėjo. Visi buvo smarkiai apsvaigę. Vėliau sugrįžo prie H. B. namo, tačiau jų į vidų neįsileido, todėl jis (V. A.) prie krūmų užmigo. Kai prabudo, S. S., G. A. ir merginų nebebuvo. Tuomet jis nuėjo pas pažįstamus čigonus, kur pernakvojo. Kaltu neprisipažįsta, nes šių įvykių metu apie mišką ar įgaliojimus jokios kalbos nebuvo. Kai automobiliu buvo atvažiavęs jo draugas, jis atvežė tik jo (kaltinamojo) pasą, daugiau jokių dokumentų neturėjo, jis (kaltinamasis) taip pat jokių dokumentų draugui neperdavė. Tuo metu S. S. pradėjo klausinėti, gal tas žmogus galėtų jam sutvarkyti miško dokumentus, gal nori pirkti žemę, gyrėsi, kad jis yra milijonierius. Kokiu būdu S. S. buvo padaryti sužalojimai, paaiškinti negali, nes jiems būnant kartu, nei jis, nei G. A. pastarojo nemušė. S. S. galėjo pats susižaloti nugriuvęs, nes buvo labai girtas, o galbūt jis netyčia sužalojo pastarąjį, kai jį bandė gaivinti, arba jį galėjo būti sužaloję asmenys, kurie buvo jį anksčiau pagrobę. Kodėl S. S. pabėgo iš tos vietos, kur jie buvo (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į policiją, aiškindamas, jog buvo verčiamas pasirašyti generalinį įgaliojimą ir kodėl juos apkalba, paaiškinti negali. Gal šis įsižeidė dėl konflikto su G. A.. Kai visi buvo pas H. B., jis niekieno neprašė saugoti S. S., jam nedraudė išeiti, nestebėjo, kad nepabėgtų. Bendravimo metu apie žemę nieko nekalbėjo, todėl G. A. apie žemės reikalus nieko nežinojo. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepalaiko, nes taip nepasakojo, parodymai užrašyti neteisingai, apklausos metu vertėja blogai vertė, todėl užrašyta ne taip kaip jis sakė.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 121-124, 140-141), kaltinamasis V. A., be aukščiau aptartų parodymų, parodė, kad V. S. padėjo S. S. tvarkyti dokumentus dėl miško sklypo nuosavybės atkūrimo, todėl visi paveldėjimo ir S. S. asmens dokumentai buvo pas V. S.. Kadangi miško sklypas yra pakankamai brangus, S. S. gyrėsi daug kam, kad yra turtingas. Prieš savaitę iki įvykio, pas jį atėjo sumuštas S. S. ir papasakojo, kad kažkokie pažįstami asmenys jį sumušė ir laikė per prievartą užrakintą, bet jis pabėgo. Nukentėjusysis pas jį prabuvo kelias dienas. Per tą laiką jį irgi sumušė nepažįstami asmenys su kaukėmis. Jis įtaria, kad jį sumušė dėl to, kad jis padeda S. S.. Po to, bijodami minėtų nusikaltėlių, nutarė pasislėpti kitame rajone. 2011 m. liepos 22 d. nutarė važiuoti į Vilnių, pasiėmė su savimi asmens dokumentą, nes žadėjo laikinai apsistoti pasienio zonoje. Kartu paėmė S. S., kurio asmens dokumentas buvo Kaune pas V. S., todėl tą pačią dieną užvažiavo į Kauną pas V. S.. Kartu važiuoti jis pakvietė pažįstamą G. A., norėdamas, kad šis pakviestų moteris, su kuriomis norėjo kartu praleisti laiką Vilniuje. Į Kauną, po to į Vilnių važiavo su mikroautobuso tipo automobiliu, kurį pasamdė kelionei. Kaune buvo naktį, kiek buvo valandų nežino, nes automobilyje visi vartojo alkoholį. Kaune, konkretaus adreso nežino, trise nuėjo į butą pas V. S., kurio namie nebuvo, todėl asmens dokumento S. S. neatgavo. Bute buvo tik moterys. Šiame bute iš S. S. niekas jokių dokumentų nereikalavo, neėmė, nevertė nieko rašyti ar pasirašyti. Po to visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kur gyvena jo giminaičiai, kur žadėjo laikinai apsistoti. Jau buvo gili naktis, jie nuėjo į vieną namą, kurio šeimininkas jiems leido pernakvoti viename kambaryje. Ryte, t. y. 2011 m. liepos 23 d. G. pasigedo savo brangios striukės su dokumentais ir kitais daiktais. Dėl to G. dar kambaryje pradėjo žodžiu priekaištauti S. Po to jis nuėjo į tualetą, kai grįžo jau lauke prie namų pamatė kaip G. spardė kojomis ant žemės gulintį S., kaip suprato, kaltindamas striukės vagyste. Jis nenorėdamas konflikto, atitraukė G., ir pats lengvai vieną kartą delnu sudavė S. per kaktą. Daugiau S. S. jis nemušė, nieko nereikalavo, neliepė parašyti. Jis nekalbėjo dėl miško sklypo, kurio nuosavybės dokumentus S. padeda tvarkyti V. S.. Vienu metu S. pats tik gyrėsi, kad pastarajam priklauso miško sklypas. Jis nesiūlė S. parduoti miško sklypą ar padėti tai padaryti, neprašė ir nereikalavo parašyti ar pasirašyti kokius nors dokumentus - generalinį įgaliojimą ar kitą dokumentą, leidžiantį tvarkyti visus reikalus, susijusius su S. S. miško sklypu. Jam S. S. sakė, kad minėti asmenys, kurie jį prieš tai sumušė, reikalavo pasirašyti tokį įgaliojimą. Po konflikto prie namų jie dar vartojo alkoholį, striukės niekur nerado. Po to, nuėjo pasivaikščioti link miško. Su savimi jis turėjo giminaičiui priklausančio žemės sklypo dokumentus. S. S. ėjo pats, niekas jo netempė už kojų ar rankų ir niekas nevertė niekur eiti. Pakeliui jis nesudavė nukentėjusiajam nei vieno smūgio. Miške jis paskambino pažįstamam A., pavardės nežino, gyvenančiam Kaune, bet tuo metu minėtas vyras buvo Vilniuje. Jis pakvietė šį žmogų, norėdamas, kad šis perduotų giminaičiui priklausančio žemės sklypo nuosavybės dokumentus. A. turėjo nuvežti dokumentus į Kauną ir perduoti V. tiesiai į rankas. A. buvo atvykęs tamsios spalvos automobiliu, modelio nežino. Prie jų buvo priėjęs pats S. ir pasiūlė A. pirkti 18 ha jam priklausančio miško sklypo. A. tik nusijuokė ir išvažiavo. Miške jokio konflikto su S. nebuvo, jis pastarojo nemušė. Pats S. S., būdamas stipriai neblaivus, griuvinėjo, o jis (kaltinamasis) jam tik padėjo. Miške niekas nieko iš S. nereikalavo, neliepė parašyti, pasirašyti kokius nors dokumentus, pvz. įgaliojimus, jokios kalbos apie tai nebuvo. Po to jie buvo name, kur miegojo, vartojo daug alkoholio, todėl tiksliai neprisimena kur tiksliai buvo ir ką darė, bet jokių konfliktų nebuvo. Jis prašė S. niekur nuo jo nesitraukti ir toli neiti, nes jie kartu atvyko, nukentėjusiajam skaudėjo kojas, be to, jis buvo nevietinis. Prisimena, kad 2011 m. liepos 24 d. vakare jam atsibudus, S. niekur nebuvo. Tą vakarą tarp jo ir namo šeimininkės G. įvyko konfliktas, kurio metu jis išėjo iš šių namų ir nuėjo nakvoti pas kitą pažįstamą šiame kaime. Jokių dokumentų, susijusių su nukentėjusiajam priklausančiu miško sklypu, jis neturėjo, jokių dokumentų neprašė, nereikalavo parašyti ar pasirašyti S. S. S. jis nemušė, negrasino, jėga nelaikė. Sudavė lengvai tik vieną kartą pagalvojęs, kad S. pavogė G. striukę. Jokių asmens ar kitų dokumentų iš S. jis neatiminėjo ir V. ar kitiems asmenims perdavęs nebuvo.

Kaltinamasis G. A. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad S. S. pažinojo per V. Vieną dieną atsitiktinai susitiko pažįstamą V. (V. A.), kuris pasiūlė kartu važiuoti į Vilnių bei paprašė surasti kas galėtų juos nuvežti ir kokių nors merginų. Tada jis pasiūlė savo pažįstamai E. važiuoti kartu. Ši sutiko ir dar pasiėmė savo draugę. Vežė juos draugo tėvas. Kartu dar važiavo S. S.. (duomenys neskelbtini) nusipirko pavalgyti, išgerti ir išvažiavo. Bevažiuojant S. pradėjo triukšmauti, išlaistė degtinę, pradegino sėdynes. Dėl to jis apšaukė pastarąjį, bet nemušė. Iš pradžių užvažiavo į Kauną, kur V. paaiškino, kad reikia kažkur užeiti pasiimti dokumentus. Jo nurodytoje vietoje vairuotojas sustabdė mašiną ir V. vienas išlipo, bet paskui pasikvietė jį (G. A.) ir S. S.. Jie visi įėjo į kažkokį namą, kur turėjo paimti nukentėjusiojo pasą. Ten buvusi moteris pasakė, kad pas ją jokio dokumento nėra ir jie išvažiavo į Vilnių. Važiuodami toliau gėrė degtinę ir S. S. buvo labai girtas. Iš viso išgėrė apie pusantro litro degtinės. Atvažiavus iki (duomenys neskelbtini), vairuotojas juos išleido ir jie apie dvi valandas ėjo pėsčiomis, kol priėjo kaimą. Ten užėjo pas V. pažįstamą, kur buvo du vyrai - vienas jaunesnis, kitas vyresnis. Visi toliau gėrė alkoholinius gėrimus, po to nuėjo miegoti. Ryte atsikėlęs pasigedo savo striukės. V. nebuvo, buvo E., Ž., kažkokia moteris ir dar du vyrai. S. S. miegojo. Jie pradėjo visų klausinėti, kur galėjo dingti jo striukė, ir kažkuris iš vyrų pasakė, kad apie penktą valandą ryto po namą vaikščiojo S. S.. Tada jis po S. S. pagalve rado savo cigaretes, kurios buvo striukės kišenėje, ir iš to suprato, kad striukę pavogė būtent jis. Pažadinus nukentėjusįjį, šis pradėjo gintis, kad nieko nepavogė. Tada jis liepė nukentėjusiajam gražinti jo daiktus, arba nors pasą. Iš pradžių pastarasis pažadėjo grąžinti, bet nieko neatidavė. Tuomet jis (G. A.) S. S. kelis kartus kojos keliu įspyrė į užpakalį ir delnu trenkė per veidą. Atbėgęs V. pradėjo klausinėti, kas čia vyksta ir jis pastarajam pasakė, kad nukentėjusysis pavogė jo daiktus. Tai išgirdęs, V. vieną kartą delnu nukentėjusiajam sudavė per galvą ir konfliktas pasibaigė. Po to S. S. išėjo į lauką ir rūkė. Jis (G. A.) vėl liepė jam grąžinti daiktus. Pastarasis išėjo, vėliau grįžo ir paaiškino, kad daiktų nerado. Tuomet jis (G. A.) pasakė, kad jam reikia savo paso ir vieną kartą delnu trenkė pastarajam kažkur į šoną. Galėjo būti, kad vieną kartą jam įspyrė, nes buvo įpykęs. Tuomet priėjęs V. liepė jam daugiau nebemušti nukentėjusiojo ir tuo konfliktas baigėsi. Vėliau jie visi ėjo į parduotuvę pirkti sidro. Parduotuvėje nusipirko pavalgyti, sidro, vyno ar degtinės ir ėjo keliu link kažkokio namo. Beeinant S. S. pasidarė bloga, jam skaudėjo koją, todėl jie jam padavė kažkokią lazdą. Kažkur prie sodų jie dar gėrė alkoholinius gėrimus, rūkė. Kažkuriuo metu prie jų privažiavo V. pažįstamas, su kuriuo V. pasikalbėjo ir abu išvažiavo. Jie liko keturiese – jis, S. S. ir merginos. Neužilgo V. su pažįstamu parvažiavo ir, stovėdami maždaug 7-10 metrų atstumu nuo jų, kalbėjosi. Tuo metu prie jų nuėjo S. S. ir kažką papasakojo. V. draugas nusijuokė ir išvažiavo. Tada visi ėjo namo. Einant nukentėjusiajam vėl pasidarė bloga ir šis užėjo pas kažkokius žmones į kiemą, paprašė vandens ir nugriuvo. Žmonės liepė pastarąjį pasiimti iš kiemo, todėl jis su V. pradėjo nukentėjusįjį judinti, bet pastarasis nereagavo. Tada jie S. S. apie du metrus pavilko per kelią prie medžio ir pasodino. V. ėmė jam daužyti per veidą ir šis atsipeikėjo. Tuo metu vėl atvažiavo tas pats V. draugas ir S. S. pradėjo pasakoti apie mišką. Draugas pasakė, kad šis nenusišnekėtų ir išvažiavo. Po to visi parėjo namo ir toliau gėrė. V. kažkur išėjo, o po kažkiek laiko dingo ir S. S.. Visa tai įvyko maždaug prieš pusantrų metų, tačiau tikslios datos neprisimena. Striukėje buvo jo pasas, telefonas, pinigai, du papildymai, laikrodis, raktai nuo namų. Po to dėl vagystės jis norėjo rašyti pareiškimą į policiją, bet tyrėja pasakė, kad jis meluoja. Pareiškimą vėliau parašė, bet jokių daiktų neatgavo. Kai juos sulaikė, jis minėjo, kad S. S. jį apvogė. Nepalaiko savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nes duodant parodymus nebuvo advokato, o pareigūnas jį pradėjo gąsdinti, kad pasodins į kalėjimą. Kalbos su S. S. apie kažkokį jo mišką nebuvo. Tyrėja jam sakė, kad kažkokius parodymus davė Ž., liepė duoti tokius pačius parodymus kaip davė kiti liudytojai. Tyrėja jam uždavė klausimus, o jis į juos atsakinėjo bet ką, t. y. kas jam tuo metu šovė į galvą. Ji klausė ar V. saugojo S. S. ir jis atsakė, kad lygtai prižiūrėjo, kad neišeitų iš to namo. Taip gavosi, kad jis apkaltino V., tačiau tokių parodymų, kokie yra užrašyti jo apklausos protokole, jis nedavė. Kiek jam buvo žinoma, V. norėjo parduoti savo, o ne S. S. žemę. S. nepardavinėjo jokio miško, nes neturėjo dokumentų, V. turėjo kažkokius dokumentus. Girdėjo kaip S. S. gyrėsi, kad turi daug miško, norėjo kažkokius įgaliojimus rašyti, bet nesakė, kad jį reikia parduoti.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 15-18, 145-148), kaltinamasis G. A., be aukščiau aptartų parodymų, parodė, kad 2011 m. liepos 22 d., apie 14.00 val., pas jį atvyko V. A., kuris pasiūlė kartu važiuoti į Vilnių, kur pastarasis turėjo reikalų. Paaiškino, kad ten vienas pažįstamas žada parduoti miško sklypą Vilniuje ir jis šiam vyrui padeda. Jis sutiko ir kartu pakvietė važiuoti pažįstamą Ž., kuri pasikvietė draugę E. Dar su jais važiavo vyras vardu S. Kiek jam žinoma S. pastaruoju metu gyveno pas V. Būtent S. priklauso miško sklypas Trakų rajone, kurio dokumentus dėl nuosavybės iki galo padeda tvarkyti ir vėliau parduoti V. S. pasakė, kad jo asmens dokumentas - pasas yra Kaune. Jie važiavome taksi automobiliu mikroautobuso tipo. Kaune kelią rodė V., ten (duomenys neskelbtini) rajone, jie užėjo su V. į daugiabutį, kur juos įleido čigonų tautybės jauna mergaitė. Dar bute buvo vyresnė čigonų tautybės moteris, jokių vyrų ten nebuvo. Po to V. atvedė S., kaip suprato atsiimti dokumentą. Bute pokalbis vyko dėl miško sklypo pardavimo. Prisimena kaip S. sakė, kad reikalingas pasas, moteris atsakė, kad S. pasas yra pas vyrą, kuris šiuo metu išvykęs ir grįš vėlai. Jo akivaizdoje iš S. niekas jokios asmens tapatybės kortelės neatiminėjo, nereikalavo ir neėmė. Po to, jie nuvažiavo į Vilnių, kur turėjo įvykti susitikimas dėl miško pardavimo. Kelią visą laiką rodė V., taksi vairuotojas juos paleido Vilniaus pakraštyje vėlai naktį. Jie ilgai ieškojo kelio prie namo, kur vėliau nakvojo, kaip vėliau išsiaiškino tai buvo (duomenys neskelbtini). Ten visi vartojo daug alkoholio. V. visą laiką stebėjo S., saugojo, kad šis niekur neitų, nepabėgtų, nes buvo sprendžiamas klausimas dėl miško pardavimo, o kadangi S. yra savininkas, todėl buvo reikalingas S. asmens dokumentas ir parašas. Prisimena, kad visi miegojo viename kambaryje. 2011 m. liepos 23 d. ryte, jis pasigedo savo striukės, kur buvo jo asmens pasas, cigaretės, papildymo kortelės “Bitė” 80,00 litų vertės, smulkių pinigų apie 50,00 Lt bei keturi pakeliai cigarečių “Marlboro”. Būtent tokias pat cigaretes jis rado po S. pagalvę. Tada jis susijaudinęs dėl dingusio dokumento pareikalavo grąžinti striukę su dokumentais ir daiktais. S. girtas paneigė paėmęs striukę, tada jis susijaudinęs papriekaištavo, kad po pagalvę rado tokias pat cigaretes ir tada vieną kartą rankos delnu sudavė į galvos sritį. Tuo metu S. sėdėjo ant lovos, o kai atsigulė miegoti ir apsivertė, jis sudavė vieną kartą kojos keliu į sėdmenų sritį. Prisimena kaip priėjo V., kuris matomai girdėjo pokalbį dėl striukės. Ar V. mušė S. dėl striukės, neprisimena. Tiksliai neprisimena kada tai buvo – 2011 m. liepos 23 d. ar 2011 m. liepos 24 d., tačiau prisimena kaip lauke V. su S., kuris buvo stipriai neblaivus ir nenorėjo eiti kartu, pradėjo konfliktuoti. Tiksliau V. liepė S. eiti kartu, kiek žino, susitikti miške su S. priklausančio miško sklypo pirkėju. S. buvo girtas, sunkiai ėjo, nenorėjo niekur eiti, todėl V. S. mušė rankų kumščiais ir alkūne į įvairias kūno vietas, koja sudavė, jo manymu, apie du kartus į kūną. Tai darė tam, kad S. eitų į susitikimą su pirkėju. Prisimena kaip vienu momentu S. nuo jų pabėgo ir įbėgo į kažkokią sodybą, kur apsimetė, kad negali eiti. Tada jis su V. S. tempė paėmę už rankų į susitikimą miške. Miške privažiavo nepažįstamas, neaukštas, stambus, apie 30 metų amžiaus vyras. Vyras atvažiavo su tamsios spalvos “Audi” automobiliu. Kaip suprato, vyrą rado V. ir, būtent, šis vyras turėjo pirkti miško sklypą. Šiam vyrui S. išsitraukęs iš striukės vidinės kišenės padavė sulenktus popieriaus lapus. Kokie tai buvo popieriai, jis nežino, neapžiūrinėjo. Ar ką nors šiam vyrui padavė V., neprisimena. Kaip suprato iš S. kalbų, pastarasis savanoriškai norėjo parduoti miško sklypą. Lyg tai kažkas jau ankščiau prašė S. parduoti miško sklypą, bet šis nepasidavė ir nieko nepardavė. Po to, kai atvažiavo pirkėjas, jis negirdėjo apie ką tiksliai vyko pokalbis. Kai priėjo, išgirdo kaip S. sutiko parduoti miško sklypą, pasirašyti visus dokumentus ir pageidavo tai padaryti kuo greičiau. Jis nežino ar S. kas nors prigrasino kaip nors, tačiau jo akivaizdoje S. niekas nemušė ir niekas negrasino sumušti. Jis nematė ir negirdėjo, kad miške S. būtų pasirašinėjęs kokius nors dokumentus, niekas nevertė pasirašyti, parašyti kokius nors dokumentus. Dokumentus pirkėjas perdavė S. ir šis juos įsidėjo atgal į kišenę. Ar pirkėjas perdavė ką nors V., nematė. S. ir pirkėjas susitarė dėl susitikimo 2011 m. liepos 25 d., kai turėjo važiuoti su matininku į Trakų rajoną. Išsiskirę, jie nuėjo į tuos pačius namus, niekas jokio fizinio smurto nenaudojo. Nakvojo tame pačiame name. 2011 m. liepos 24 d. jokių konfliktų, kalbų ir susitikimų dėl miško sklypo, nebuvo. Apie 14.00 val., su moterimis jis išėjo pasivaikščioti, o kai apie 19.00 val. Grįžo, S. jau nebuvo. V. atsibudęs klausė kur yra S., pradėjo triukšmauti kaip jis važiuos į susitikimą su pirkėju be S., kodėl S. jie nesaugojo. Ryte juos sulaikė policijos pareigūnai. Su V. jis važiavo pastarojo prašymu ir tik praleisti laiką, kelionės tikslą sužinojo tik atvažiavęs į Vilniaus rajoną. V. jam nežadėjo sumokėti kokius nors pinigus, pirko tik papildymą, nes žadėjo skambinti, savo telefono neturėjo. Važiuojant taksi automobiliu į Vilnių, S. daug rūkė, pradegino sėdynes, vartojo alkoholį, kuriuo apipylė sėdynes, todėl V. pradėjo ant jo šaukti. Jis (G. A.) tada pasakė, kad S. klausytų V. ir darytų kaip šis sako. Duodamas parodymus pirminės apklausos metu, kaltinamasis G. A. parodė, kad važiuojant su V., žinojo koks yra kelionės tikslas. V. padavė atvykusiam vyrui miško sklypo dokumentus bei S. iš pradžių nenorėjo parduoti miško sklypo ir taip sakė miške, kai dar nebuvo pirkėjo.

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Turto prievartavimo ir savavaldžiavimo epizodas.

Nukentėjusysis S. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Su V. susipažino (duomenys neskelbtini) miestelyje per jo tėvą. Buvo pasakojęs jam, kad Trakų rajone turi 18 hektarų miško ir žemės, tačiau kur yra žemė, nesakė. 2008 m. lapkričio 25 d. mirė jo mama, po kurios mirties jis paveldėjo tą žemę, tačiau jam reikėjo dar surinkti reikalingus dokumentus. Pats susirinkti dokumentų negalėjo, nes neturėjo pinigų, todėl teko prašyti kitų asmenų padėti tai padaryti. Trakuose buvo užvesta paveldėjimo byla dėl miško ir žemės paveldėjimo. Jam (nukentėjusiajam) tik advokatas iš Trakų, pavarde S., sakė, kad ta žemė yra įvertinta 1 200 000 Lt. Kaltinamajam ir jo tėvui buvo sakęs kiek ta žemė kainuoja. Kaltinamojo tėvas jam kažkiek padėjo tvarkyti dokumentus, kelis kartus vežė į (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų tvarkymo, įgaliojimo. Maždaug 2011 m. gegužės mėnesį jis buvo pasirašęs įgaliojimą vyrui vardu J. M., kad jis galėtų tvarkyti dokumentus dėl žemės ir miško grąžinimo. Kas tai per žmogus, nežinojo, su juo supažindino V. A.. J. surinko kai kuriuos dokumentus iš įvairių įstaigų, metrikacijos skyriaus, su juo važiavo į (duomenys neskelbtini). Maždaug po mėnesio V. atvedė kitą asmenį vardu L., kuris galėtų tvarkyti žemės dokumentus, liepė ankstesnį įgaliojimą panaikinti ir išrašyti naują įgaliojimą L., ką jis ir padarė. L. pradėjo tvarkyti dokumentus, apie mėnesį laiko jis (nukentėjusysis) pas pastarąjį gyveno, po to grįžo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Vėliau jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį pas kaltinamojo tėvą. Tuomet V. A. pasakė, kad surado dar vieną žmogų, kuris galėtų sutvarkyti dokumentus. Tai buvo kaltinamojo giminaitis vardu V. S.. Tada V. išvežė jį į Kauną. Jis turėjo tik žemės dokumentus, kuriuos liepė pasiimti V. Pastarasis taip pat paėmė jo pasą, kurį atidavė V. S.. Norėjo vėl perrašyti įgaliojimą, tačiau tuo metu nerado notaro. V. norėjo sutvarkyti dokumentus, kad paskui žemę perrašyti jam, jis jį vežiojo, rinko dokumentus iš archyvų, metrikacijos skyrių, buvo pasamdęs advokatą, kuriam sumokėjo 1000,00 Lt. Pastarajam įgaliojimo nebuvo išrašęs, todėl visur važiuodavo kartu. V. S. buvo atidavęs savo pasą, dokumentus dėl žemės, kad yra miškas, reikėjo įrodyti, S. S. ir Staknys yra tas pats žmogus. Vėliau V. iš jo dokumentus pasiėmė. Jis (nukentėjusysis) gyveno pas V. S. Kaune, (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau V. jį apgyvendino rūsyje. Ten gyveno apie pusę metų. Tai buvo 2011 m. ankstyvą pavasarį. Vėliau iš V. jis parvažiavo į namus, atvažiavo pas V. ir jo tėvą į (duomenys neskelbtini) miestelį. Pastariesiems papasakojo, kad jį buvo pagrobę, kad jis perplaukė per Nemuną. Tai buvo 2011 m. liepos mėnuo. Kelias dienas pabuvus pas juos, V. pasamdė mašiną ir jie važiavo dėl tų žemių ir miškų į Vilnių. Visi žemės dokumentai buvo pas V. Jis (nukentėjusysis) turėjo tik pasą, kurį jam liepė pasiimti V. Kartu važiavo G. A. ir dvi merginos. Pakeliui dar buvo užvažiavę į Kauną, po to nuvažiavo į kažkokį kaimą prie Vilniaus, kur kažkokiame name gėrė alkoholinius gėrimus. Jis gėrė nedaug ir nebuvo girtas. Kitą dieną automobiliu „Audi“ atvažiavo nepažįstamas vyriškis, kuriam vėliau V. atidavė visus jo dokumentus dėl žemės paveldėjimo. Jį (nukentėjusįjį) nusivedė į mišką. Su tuo žmogumi kalbėjosi maždaug valandą. Jie gėrė, V. sakė, kad niekam neatiduos tos žemės, kad viską padarys kitaip ir liepė jo vardu rašyti generalinį įgaliojimą. V. sakė, kad parduos žemę ir pinigus jie pasidalins. Jis (nukentėjusysis) nesutiko to daryti. Tada V. pradėjo jį skriausti, mušti, smaugti, tampyti, pylė vandeniu, spardė, sudavė apie 10-12 smūgių, nagais apdraskė veidą ir vis reikalavo rašyti įgaliojimą. Kelis kartus jis buvo praradęs sąmonę. Tai matė kažkokie žmonės. G. A. jam taip pat porą kartų įspyrė dėl kažkokios dingusios striukės bei liepė klausyti V. ir daryti taip kaip jis sako. O V. liepė rašyti įgaliojimą. G. A. jį apkaltino pavogus jo striukę. Jis (nukentėjusysis) bandė paaiškinti, kad to nepadarė, tačiau G. porą kartų spyrė jam į nugarą, klausdamas „kur striukė“ bei sakydamas „daryk taip, kaip V. sakė“. Po to V. kartu su G. jį nuvedė į namą, kur jis užmigo. Antrą dieną V. vėl jį mušė, nuo ko jis vėl buvo praradęs sąmonę, bei reikalavo duoti sutikimą dėl miško pardavimo, sakė, kad jį pribaigs, tačiau jis tai daryti nesutiko. V. visą laiką jį stebėjo, kad jis nepabėgtų, liepė būti šalia, tačiau vakare, pasitaikius progai, jis pabėgo į sodus ir nepažįstamų žmonių paprašė iškviesti policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį pasiėmė. Jam buvo padaryti kūno sužalojimai. Už pagalbą su V. S. jis buvo pilnai atsiskaitęs, nes gaudavo 315,00 Lt socialinę pašalpą, kurią jam atiduodavo. Gal kažkiek liko skolingas už advokatą. V. žadėjo surasti žemės sklypo pirkėją bei sakė, kad pardavus mišką jis pasistatys namą, o jis (nukentėjusysis) gaus ten kambariuką ir galės gyventi bei prižiūrėti sodybą. Patvirtina, kad 2011 m. liepos 24 d. V. ir G. jį mušė kambaryje dėl striukės, taip pat reikalavo parašyti generalinį įgaliojimą dėl miško. Taip pat patvirtina, kad jo jokie asmenys neieškojo ir nemušė, o V. jo nuo nieko nereikėjo ginti. Šiuo metu jis turi dokumentus, patvirtinančius, S. S. ir S. yra tas pats asmuo, tačiau paveldėjimo byla dar nėra užbaigta. Šiuo metu visų aplinkybių tiksliai neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 42-44, 45-47), nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2011 m. liepos 22 d., apie 11,00 val., pas jį į namus atvyko trys vyrai, kurių vieną jis pažįsta kaip V., kuris pasakė rengtis, nes važiuos į (duomenys neskelbtini) pas V. S.. Kartu važiavo dvi nepažįstamos moterys ir nepažįstamas jaunuolis, kaip vėliau sužinojo vardu G. (G.). Jau Kaune bute, V. A. pareikalavo atiduoti jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Jis kortelę atidavė, nors jam nepaaiškino kam kortelė yra reikalinga, pagalvojo, kad reikalinga tvarkant dokumentus dėl miško nuosavybės. Važiavo mėlynos spalvos mikroautobusu, kurio valstybinio numerio neįsidėmėjo. (duomenys neskelbtini) V. nebuvo, todėl jam paskambinęs V. susitarė susitikti Kaune. Nuvykus į Kauną, (duomenys neskelbtini), V. S. paėmė iš jo pasą. Kam šiems vyrams buvo reikalingas pasas, nežino. V. S. jam padėjo sutvarkyti dokumentus dėl 18 ha miško valdos Trakų rajone, kurios vieninteliu savininku yra jis. Tą patį vakarą jie atvyko į sodo namą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. Ten jį pamaitino ir apgyvendino. Vyrai visą naktį vartojo alkoholį. 2011 m. liepos 23 d., apie 12.00 val., į kambarį užėjo V. A. su nepažįstamu, apie 20 metų amžiaus, apie 190 cm ūgio vyru, kurį vadino G. V. pradėjo jį šnekinti dėl miško, sakė, kad jis turi surašyti generalinį įgaliojimą V. S. dėl miško. Jis atsisakė, tada G. sudavė jam du smūgius į nugarą, dėl ko jis nugriuvo. Tada V. A. sudavė jam 10-12 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvą. Mušdamas, V. A. vis klausinėjo „rašysi generalinį įgaliojimą?”. Po smūgių jis trumpam prarado sąmonę. Atsigavęs pajuto, kad jį tempia už rankų per gatvę- žvyrkelį, pasodino prie medžio. Trečias vyras, kuris vežė jį iš (duomenys neskelbtini) kaimo, nedalyvavo. Po kiek laiko V. A. kartu su G. nuvedė jį atgal į namą, kur jis užmigo. 2011 m. liepos 24 d. užėjęs į kambarį V. sudavė jam daug smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, kiek tiksliai nežino, tačiau nuo smūgių prarado sąmonę. Pastarasis vis reikalavo duoti sutikimą dėl miško pardavimo, tačiau jis atsisakė tai padaryti. Visas šias dienas vyrai vartojo daug alkoholio. Vakare, pasitaikius progai, jis pabėgo. Iš pirmų pasitaikiusių kaimynų paskambino į policiją. Vakare jam buvo suteikta medicininė pagalba. Po to, kai V. S. padėjo jam tvarkyti dokumentus dėl miško sklypo nuosavybės, jis su pastaruoju pilnai atsiskaitė už suteiktą pagalbą. Miško sklypą ruošėsi parduoti ir padėti tai padaryti pažadėjo V. S., todėl miško sklypo nuosavybės dokumentai liko pas V. ir jis tam neprieštaravo. Tvarkant dokumentus dėl minėto miško sklypo su jais taip pat kelis kartus važinėjosi V. A., bet jis pastarajam taip pat nieko neliko skolingas.

Vėliau duodamas parodymus nukentėjusysis parodė, kad juos vežęs vairuotojas nieko nereikalavo, nemušė. Abu vyrai jį mušdami reikalavo parašyti generalinį įgaliojimą, kuris suteikia teisę elgtis su turtu kaip nori, t. y. pilnai valdyti, parduoti, todėl jis atsisakė pasirašyti tokį įgaliojimą. 2011 m. liepos 23 d., lauke prie namų, kur nakvojo prasidėjo pokalbis dėl minėto įgaliojimo ir ten pat V. jam pirmas sudavė smūgį. Po to jam smūgius sudavė G., kuris liepė jam klausyti V. A.. Kartu buvusios moterys nieko nedarė, tik stebėjo kas vyksta. Nuo namų iki miško jį matomai tempė, nes visi rūbai yra purvini. V. A. jam visą laiką liepė būti kartu, stebėjo ką jis daro. Kai jį nutempė per kelią į mišką, ten V. vėl jį spardė kojomis, daugiausiai į galvos sritį. Kiek kartų sudavė, nežino. Prisimena kaip V. A. miške jį smaugė rankomis, tuo metu nagais apdraskė veidą. G. miške jo nemušė, tik liepė klausyti V. Jį mušdamas miške, V. A. reikalavo parašyti generalinį įgaliojimą. Po suduotų smūgių jis šaukėsi pagalbos ir tai galėjo girdėti pašaliniai žmonės, nes netoli yra gyvenvietė, todėl V. liepė jam nutilti, priešingu atveju, rusiškai pažadėjo jį užkasti. Ten pat į mišką atvažiavo tamsios spalvos “Audi” automobilis, kurio numerio neprisimena. Ten buvo tik vienas vairuotojas, su kuriuo V. A. ilgai kalbėjosi. Šį pokalbį G., jo manymu, girdėjo. Po to jis matė kaip V. perdavė automobilio “Audi” vairuotojui jo miško sklypo nuosavybės dokumentus. Apie ką vyrai kalbėjosi, negirdėjo. Po to, jis su V. nuėjo namo, kur pastarasis jį visą laiką stebėjo ir liepė būti šalia. Kitą dieną, t. y. 2011 m. liepos 24 d. ryte, įvyko kažkoks konfliktas su G., dėl neva dingusios G. striukės ir dėl to apkaltino jį. Šios striukės jis neėmė, todėl taip ir pasakė. Viskas įvyko namo kambaryje, kur miegojo. Jį mušė V. ir G., kaltindami striukės vagyste ir reikalaudami striukę grąžinti. Jį mušė rankomis ir kojomis, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas. Pastarieji jį mušė namo kambaryje dėl striukės, taip pat mušdami reikalavo parašyti įgaliojimą dėl miško sklypo. Kai V. užmigo, o G. išėjo iš namų su moterimis, jis pabėgo ir kaimynų paprašė pagalbos iškviesti policiją.

Vėlesnės apklauso metu S. S. parodė, kad anksčiau duodamas parodymus, dėl blogos savijautos galėjo truputį netyčia klysti. Nuo 2010 m. pabaigos iki 2011 m. vasaros jis gyveno pas V. S., kuris tvarkė dokumentus, jį maitino, davė nakvynę, po to jis pabėgo. Po to kažkiek laiko jis buvo namie. Niekas jo nuo to laiko nelaikė niekur per prievartą, nieko nevertė daryti, nekankino, t. y. jokios prievartos jis nepatyrė. 2011 m. liepos mėnesį V. prašymu jis gyveno pas jį kelias dienas, sakė, kad po to jie važiuos pas V. S. į Kauną dėl žemės. Jis pagyveno kelias dienas. Prisimena kaip vieną dieną kažkoks vietinis asmuo atvyko pas V. atsiimti skolos. Tarp šio žmogaus ir V. įvyko konfliktas, kurio metu V. buvo sužalotas kaklas ir veidas. Jo jokie asmenys neieškojo, nemušė, nieko nereikalavo, nevertė daryti, todėl V. neteko jo ginti nuo kitų asmenų, tokios pagalbos neprašė. Dėl jo V. niekas nemušė. Prisimena kaip po to įvykio pastarasis paprašė paimti asmens dokumentą ir važiuoti pas V. S. tvarkyti kažkokių reikalų, pagalvojo, kad dėl miško. Jis paėmė savo LR Asmens tapatybės kortelę, kartu taip pat važiavo V. motina. Jie atvažiavo į Kauną, kur V. su V. kalbėjosi čigoniškai, todėl jis nieko nesuprato. Ten V. motina padavė kortelę V., kaip suprato kortelė buvo reikalinga tvarkyti dokumentus dėl žemės, todėl tam jis neprieštaravo. Grįžtant jis girdėjo kaip V. pasakė: „špyga tam V., žemė dabar yra mūsų”, jis suprato, kad V. nieko negaus ir miškas dabar priklausys tik jiems. Kai 2011 m. liepos 22 d. V. jį nuvežė į Kauną, po to į Vilnių, kur norėjo gauti iš jo generalinį įgaliojimą, kad šis galėtų pats tvarkyti dokumentus dėl miško. Tam buvo reikalinga jo LR Asmens tapatybės kortelė, kuri liko pas V. S., todėl tos dienos vakare jie nuvažiavo į Kauną. Važiuodamas jis vartojo daug alkoholio. Kaune V. namie nebuvo, todėl kortelės ten buvusi moteris jam nedavė. Vilniaus rajone, miške, netoli sodų, kai atvažiavo vyras automobiliu “Audi”, jis matė kaip V. perdavė šiam vyrui aplankalą su dokumentais. Jis pagalvojo, kad tai jo dokumentai, nors šių dokumentų jis neapžiūrinėjo. Tuo metu kai kartu buvęs G. jį apkaltino striukės vagyste, pastarasis jam apie du kartus koja sudavė į nugarą, reikalaudamas grąžinti striukę su daiktais. Nuo šių smūgių jis nugriuvo ant lovos. G. miške nereikalavo ką nors pasirašyti, tik prisimena kaip sakė “daryk kaip sako V.”, bet nemušė. G. jį mušė tik tuomet kai pasigedo striukės. Įvykio metu jo turtas sugadintas nebuvo, vėliau jis pirko ir vartojo vaistus, nes skaudėjo galvą.

Liudytoja Ž. K. parodė, kad jos pažįstamas G. A. pasiūlė pasiimti draugę ir kartu važiuoti pasilinksminti į Vilnių. Ji sutiko ir pasikvietė E. S. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) mikroautobusu, kurį vairavo kažkoks vyras. Kartu važiavo G., taip pat V. A., S. S., su kuriais susipažino tik kelionės metu. Pakeliui kažko buvo sustoję Kaune, tačiau kokiais reikalais – nežino. Ten iš automobilio buvo išlipę V. A. ir S. S., kurie kažkur nuėjo ir grįžo po 15-20 minučių. Po to, visi toliau važiavo į Vilnių. Pakeliui nukentėjusysis gėlė lygtai alų, o kiti negėrė. Pamena tik tai, kad nuvažiavo kažkur į Vilniaus rajoną, (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten kažkokiame name visi gėrė. Jos su drauge gėrė sidrą, o vyrai – degtinę. Visi gerokai išgėrė ir nuėjo miegoti. Ryte V. A. pradėjo skriausti S. S., jį mušė, tačiau dėl ko – nežino, nes jie kalbėjo rusiškai ir ji nesuprato. G. A. pasigedo savo striukės ir įtarė, kad ją pavogė nukentėjusysis, todėl pradėjo pastarajam priekaištauti, liepė grąžinti striukę. Tuo metu V. A. puolė mušti nukentėjusįjį, šaukė, kad užmuš, kažką jam sakė rusiškai. S. S. prašė jo nemušti. Ar mušė G. A. – nematė. Jis tik priekaištavo nukentėjusiajam dėl pavogtos striukės. Tiksliau, ji pačių muštynių nematė, o tik būdama kitame kambaryje, girdėjo smūgius, triukšmą. Jos nebandė vyrų tramdyti, nes bijojo V. A., kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Po to visi aprimo ir toliau gėrė. Vėliau ji su drauge, G. ir V. A. sūnus išėjo pasivaikščioti po kaimelį, nuėjo kažkur pas kitus žmones. Kai parėjo atgal, kažkas pasakė, kad V. A. labai sumušė tą žmogų ir šis pabėgo. Matė, kaip V. A. ir G. A. tempė nukentėjusįjį, nes šis buvo labai girtas, tačiau G. jo nemušė. Nukentėjusysis be sąmonės nebuvo, jis buvo tiesiog labai girtas. Matė kaip V. A. nukentėjusįjį mušė namo kieme, smūgiavo rankomis ir spardė kojomis, tačiau kiek sudavė smūgių, pasakyti negali. G. kieme nukentėjusiajam sudavė vieną ar du smūgius. Kieme nukentėjusysis sąmonės praradęs nebuvo. Po to, jie visi dar ėjo pasivaikščioti, kartu ėjo ir S. S., bet paskui jis viduryje kelio nugriuvo, nes buvo labai prisigėręs, todėl jį vyrai pradėjo tempti link miško, kad jis ten atsigautų. G. tempė nukentėjusįjį už kojų ir liepė V. padėti tempti, tačiau šis ėmė jį žadinti, spardyti, liepė keltis. Jos taip pat nuėjo į mišką, kur sėdėjo ir laukė kol nukentėjusysis išsimiegos. Po to V. A. pradėjo jį vėl žadinti ir tampyti. Kalbos apie kokius nors dokumentus negirdėjo. Šiuo metu tiksliai visko neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko. Nors tokius parodymus jai liepė duoti tyrėja, kuri ją apklausinėjo. Tuo metu ji (liudytoja) buvo labai išsigandusi ir nepagalvojo ką sako. Tyrėja ją gąsdino, sakė, kad ją gali padaryti kaip bendrininkę jeigu nepasakys visos tiesos. Tada ji pasakė visą tiesą, tik ne viską tiksliai paaiškino, kai ką supainiojo, t. y. ji tyrėjai pasakė beveik visą tiesą, bet šiek tiek susipainiojo.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 60-63), liudytoja Ž. K. be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad 2011 m. liepos 22 d. vakare, pas ją atvyko G. ir pasiūlė važiuoti pasilinksminti į Vilnių. G. iškvietė taksi mikroautobuso tipo, kur kartu su jais važiavo nepažįstamas tamsaus gymio vyras, kaip vėliau sužinojo vardu V. (V. A.) bei dar vienas nepažįstamas, apie šešiasdešimties metų amžiaus vyras, kaip vėliau sužinojo, vardu S. Taip pat kartu ji pakvietė važiuoti savo draugę E. S.. Taksi automobilį vairavo vairuotojas, kelią rodė V. Ji matė, kad S. vartoją daug alkoholio, kurį pirko V. ir G., tačiau gerti S. niekas nevertė, jokio konflikto automobilyje tarp vyrų nebuvo. G. ir V. alkoholio nevartojo. G. sakė, kad Vilniuje yra reikalų, bet kokių - neaiškino, ji pagalvojo, kad visi važiuoja pasilinksminti. Pakeliui jie nuvažiavo į Kauną, apie 23.00 val., sustojo prie daugiabučio namo, kur visi trys vyrai išlipo. V. liepė S. taip pat lipti, pastarasis nesipriešino ir išlipo. Vyrai nuėjo į gyvenamąjį namą, kur užtruko apie trisdešimt minučių. Kai vyrai grįžo, niekas nebuvo sumuštas. Po to nuvažiavo į Vilnių, kur juos išleido kažkokiame nepažįstamame kaime, prie netvarkingo medinio namo, į kurį jie įėjo. Namo šeimininkas parodė kambarį, kuriame jie galėjo apsistoti. Po to vyrai vartojo alkoholį, o jos su E. nuėjo miegoti. Jokio konflikto tarp vyrų nebuvo. Apie ką vyrai kalbėjosi visą laiką, nesuprato, nes nesupranta lenkų ir rusų kalbų. Kitą dieną būdama namo viduje, pro langą pamatė kaip V. kažką sakė S., po to ranka vieną kartą sudavė pastarajam, bet kur pataikė, neįsidėmėjo. S. nuo smūgio nenugriuvo. Tada lauke buvęs G. koja sudavė S., bet kur pataikė, nežino. Ką šie sakė S., taip pat nežino. Kai ji išėjo į lauką norėdama nuraminti vyrus, S. jau gulėjo ant žemės šonu, G. ir V. kažką sakydami S., kojomis spardė jį į įvairias kūno vietas. Smūgių buvo nemažai. Ji prašė vyrų nemušti S. Po to prisimena, kad S. prarado sąmonę, kaip jai pasirodė, nuo per didelio suvartoto alkoholio kiekio, nes kraujo nepastebėjo. Po to V., paėmęs už kojų S., kuris buvo be sąmonės, tempė link miško, po to paprašė pagalbos G., kuris jam padėjo. Miške S. neatsigavo ir V. su G. vėl kojomis spardė gulintį S. Ji girdėjo kaip S. keikė necenzūriniais žodžiais, ką dar sakė, nesuprato, nes kalbėjo rusų ar lenkų kalbomis. S. pagulėjo apie pusvalandį, po to pats atsigavo. V. su G. kalbėdami lietuviškai pasiūlė S. grįžti į namą, pažadėjo nupirkti alkoholio. Po to vyras atsikėlė ir pats ėjo namo. Grįžę į tuos pačius namus, kambaryje jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jokio konflikto nebuvo, apie ką vyrai tarpusavyje kalbėjosi, nesuprato. Ji matė kaip V. visą laiką stebėjo S., kai šis išeidinėjo į lauką. Jie nakvojo tame pačiame kambaryje. Ryte įvyko konfliktas, nes G. pasigedo savo striukės ir pagalvojo, kad striukę pavogė S. Kambaryje G. klausdamas dėl striukės, rankomis ir kojomis sudavė ant lovos gulinčiam S. į įvairias kūno vietas. S. buvo neblaivus, bet kaltę dėl striukės vagystės neigė. V. bandė G. raminti. Po to vyrai vėl pradėjo vartoti alkoholį. Kambaryje ji matė kaip V. vėl rankų kumščiais mušė S. į nugarą, į šonus. Kiek kartų sudavė, tiksliai nežino. Kaip suprato, konfliktas vyko dėl striukės, bet neatmeta tikimybės, kad galėjo būti ir dėl kitų priežasčių. Po to, ji su G. ir E. išėjo pasivaikščioti, o V. su S. buvo stipriai girti ir liko name. Kai grįžo apie 17.30 val., V. vienas miegojo, o S. niekur nebuvo. Jokių popieriaus lapų, pinigų, kitų dokumentų ji nematė, taip pat nematė, kad kuris nors vyras juos turėtų, rodytų ar pasirašinėtų. 2011 m. liepos 24 d. vakare, V. susipyko su namo šeimininkais, kurie jį išvarė ir šis išėjo, o ji su E. ir G. liko nakvoti name.

Liudytoja E. S. parodė, kad iki įvykio S. S. nepažinojo. Važiuoti į Vilnių pasiūlė jos draugė Ž. Ji paaiškino, kad važiuoja šiaip sau – pasivažinėti, palaikyti vaikinams draugiją. Iš (duomenys neskelbtini)s važiavo į Vilnių mikroautobusu ji, Ž., G. A., V. A., dar kažkoks vyresnio amžiaus vyras bei vairuotojas. Pakeliui nusipirko valgyti, sidro, alaus ir automobilyje visi gėrė, jokio konflikto tarp vyrų nebuvo. Vairuotojas vėlai vakare juos atvežė ir išleido kažkur Vilniaus rajone. Ten jie nuėjo į kažkokį namą pas V. A. giminaičius ar pažįstamus, kur toliau visi apie valandą gėrė alų. Po to, visi penkiese nuėjo pasivaikščioti bei vaikščiojo ir gėrė alų beveik visą naktį. Apie ką tarp vyrų vyko pokalbis pasakyti negali, nes ji nesupranta rusų kalbos. Jokio konflikto nebuvo. Perėję namo vėl gėrė, po to nuėjo miegoti. Ryte įvyko incidentas tarp G. ir pagyvenusio vyro, nes pastarasis paėmė G.cigaretes. Ką tuo metu kalbėjo V. A., neprisimena. Pokalbis tarp vyrų vyko pakeltu tonu, jie šaukė dėl pinigų ir cigarečių, tačiau kad būtų kam nors suduoti smūgiai - nematė. Vyras neprisipažino paėmęs cigaretes. Konfliktas vyko kambaryje. Į lauką nei jos nei vyrai nebuvo išėję. Kaip baigėsi konfliktas, neprisimena, bet muštynių nebuvo. Taip pat neprisimena, ar jie buvo nuėję į mišką. Po to vėl visi gėrė. Trečią dieną, ryte atvažiavo policija ir juos visus išsivežė, tačiau dėl ko juos sulaikė, nežino. Nepalaiko savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nes juos davė būdama neblaivi, o kodėl jos tuo metu duoti parodymai sutampa su kitų liudytojų parodymais, paaiškinti negali. Policijoje jai niekas negrasino, kokius reikia duoti parodymus, nesakė. Toliau duodama parodymus, liudytoja paaiškino, kad apklausos metu tyrėja vertė ją duoti parodymus, liepdama sakyti taip, kaip sakė liudytoja Ž. K.. Dabar įvykio aplinkybių neprisimena, todėl galima vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 64-67), liudytoja E. S. be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad 2011 m. liepos 22 d. vakare, draugė Ž. pasiūlė su G. ir kitais važiuoti pasilinksminti į Vilnių. G. iškvietė taksi mikroautobuso tipo, kur kartu važiavo nepažįstamas tamsaus gymio vyras - čigonas, vardo, pavardės nežino (iš bylos duomenų – V. A.), bei dar vienas nepažįstamas, apie 60 metų amžiaus vyras (iš bylos duomenų – S. S.). G. sakė, kad Vilniuje yra reikalų, bet kokių - nieko neaiškino, todėl ji pagalvojo, kad visi važiuoja pasilinksminti. Taksi automobilį vairavo vairuotojas, kelią rodė V. A.. Ji matė, kad S. S. vartoja daug alkoholio, kurį pirko V. ir G., tačiau vartoti nevertė, tarp V. ir S. buvo kažkoks žodinis konfliktas, bet dėl ko - nesuprato. G. alkoholio nevartojo. Pakeliui, apie pirmą valandą nakties (jau šeštadienį), jie nuvažiavo į Kauną, sustojo prie daugiabučio namo, kur visi trys vyrai išlipo ir nuėjo į namą. Jie užtruko apie 15-20 minučių. Kai vyrai grįžo, niekas sumuštas nebuvo. Po to, visi nuvyko į Vilnių, kur juos išleido kažkokiame nepažįstamame kaime, prie netvarkingo namo. Visi penkiese užėjo į namą, kur kambaryje vyrai vartojo alkoholį, o ji su Žana nuėjo miegoti. Jokio konflikto tarp vyrų nebuvo. Jų pokalbių turinio nesuprato, nes pastarieji kalbėjosi rusiškai. Kitą dieną pro langą pamatė kaip čigonas lauke kažką sakė pagyvenusiam vyrui, po to jam ranka kažkur sudavė. Tuo metu lauke buvęs G., kartu su V. kojomis pradėjo spardyti gulintį S. Ką pastarieji jam sakė, nežino. Kai ji išėjo į lauką, vyras jau gulėjo ant žemės, o G. ir V. kažką sakydami, spardė pastarąjį kojomis į įvairias kūno vietas. Po to S. prarado sąmonę, kaip jai pasirodė nuo per didelio suvartoto alkoholio kiekio, pastebėjo kraują iš jo nosies, todėl V. paėmęs vyrą už kojų, tempė link miško, jam tempti padėjo ir G. M. V. su G. vėl kojomis spardė gulintį vyrą, jį keikė necenzūriniais žodžiais, tačiau paties pokalbio turinio nesuprašo. Apie pusvalandį pagulėjęs, vyras atsigavo. Prisimena, kad buvo privažiavęs raudonos spalvos automobilis (modelio ir numerio nežino), su kurio vairuotoju kalbėjosi visi trys vyrai, bet apie ką jie kalbėjo - nesuprato. Po to, jie nuėjo pasivaikščioti, kai grįžo namo, ten jau buvo V., G. ir S. Po to, kambaryje visi vartojo alkoholį, ar buvo konfliktas, neprisimena, apie ką vyrai tarpusavyje kalbėjosi, nesuprato. Matė kaip V. visą laiką stebėjo vyrą, kai šis išeidinėjo į lauką. Nakvojo tame pačiame kambaryje. Ryte įvyko konfliktas, nes G. pasigedo savo striukės ir pagalvojo, kad striukę pavogė S. S.. Kambaryje G., klausdamas dėl striukės, rankomis ir kojomis sudavė ant lovos gulinčiam S. į įvairias kūno vietas. Taip pat nukentėjusįjį mušė ir V. S. neigė pavogęs striukę. Daugiau tarp jų konfliktų nebuvo. Kas tiksliai vyko po to, ji neprisimena, nes užmigo, o S. S. vyras kažkur dingo. Vakare taip pat dingo ir V. Jokių popieriaus lapų, pinigų, kitų dokumentų ji nematė.

Liudytojas M. M. parodė, kad pažįsta V. A., nukentėjusiojo nepažįsta, jo nėra matęs. Įvykis buvo maždaug prieš metus. Gyvena (duomenys neskelbtini), kur maždaug prieš trejus metus taip pat gyveno ir V. A.. Jo kaimynė yra H. B., su kuria kartu gyvena R. S., P. J. nepažįsta. Įvykio dieną H. buvo išvažiavusi į vestuves, o namuose buvo likęs R. S.. Pas H. į namus atvažiavo dvi merginos, S. S. ir abu kaltinamieji. Jis juos matė tik lauke, ar buvo užėjęs į namus, neprisimena. Matė, kad lauke vyko muštynės. Ten buvo G. A., V. A. ir S. S.. V. ranka sudavė S. vieną kartą ir šis nugriuvo, nes buvo girtas. Negirdėjo, kad jie būtų kalbėję apie kokius nors dokumentus, lieptų kažką rašyti. Jie kalbėjo lietuviškai. Po to, kai V. sudavė S., šis atsistojo ir visi draugiškai nuėjo į mišką. Ar nukentėjusiajam sudavė G. A., nematė. Iš miško jie grįžo maždaug po penkių valandų, t. y. vakare apie 20.00 val.. H. namuose jie buvo dvi dienas. Vieną naktį kaimynų namuose girdėjo triukšmą, kažkas rėkė „duok“, kad rėktų „rašyk“ negirdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu užrašyti parodymai nėra tikslūs, jis nemoka skaityti ir apklausos protokolą pasirašė neskaitęs, todėl kai kurių įvykių, kurie užrašyti protokole nebuvo. Negirdėjo, kad būtų šaukę žodį „rašyk“ ir to ikiteisminio tyrimo metu nesakė. Palaiko parodymus, kad kaimynų name iki ryto buvo kažkokie šauksmai. Kitą dieną pas jį buvo užėjęs S. S. ir prašė degtukų. Jis nebuvo sumuštas, niekuo nesiskundė. Matė, kad V. A. ir G. A. spardė tą vyrą, kuris buvo atėjęs degtukų. Toliau duodamas parodymus, liudytojas parodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis. Tyrimo metu jis nemelavo, sakė tiesą.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 68-70), liudytojas M. M. parodė, kad jis gyvena tame pačiame name, kur su atskiru įėjimu gyvena H. B. su šeima. 2011 m. liepos 22 ar 23 dieną, apie 3.00 val. nakties, būdamas namie išgirdo kaip H. B. bute kažkas šaukia. Prisiklausęs išgirdo kaip kažkoks vyriškas balsas šaukia „rašyk“. Šis žodis buvo kartojamas labai daug kartų ir buvo sakomas lenkų, rusų bei lietuvių kalbomis. Kitų žmonių balsų nesigirdėjo. Šie šauksmai tęsėsi iki ryto, bet aiškintis ir žiūrėti kas ten vyksta jis nėjo, nors žinojo, kad H. namie nebuvo. Ryte, apie 8.00 val., pas jį atėjo nepažįstamas apie 56 metų amžiaus vyras, kuris rusiškai paprašė degtukų. Vyras pasakė, kad atvažiavo su čigonu. Vyras neatrodė sumuštas, niekuo nesiskundė ir išėjo. Vėliau, apie 11-12 val., būdamas namie, pro langą pamatė kaip apie 60 metrų atstumu nuo namo, ant kelio čigonas V. A. kartu su aukštu, normalaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų, apie 26 metų amžiaus vaikinu, spardo kojomis ant kelio gulintį vyrą, kuris ankščiau buvo atėjęs degtukų. Jis girdėjo kaip čigonas, mušdamas vyrą, lenkiškai šaukė parašyti, priešingu atveju, užmuš. Jo nuomone, taip sakė tik čigonas - V. A.. Vyrai mušė nepažįstamą vyrą ant kelio apie 30 minučių ir vis liepė kažką rašyti, nors jokių dokumentų jis nematė. Šalia šių vyrų jis matė dvi nepažįstamas moteris, kurios nieko nedarė ir nesakė. Po to, nepažįstamas vyras atsikėlė ir V. A., paėmęs šį vyrą už vienos rankos, o jaunuolis už kitos rankos, nuvedė vyrą miško link. Jis nematė, kad vyrai su savimi turėtų kokius nors daiktus. Vakare jie visi grįžo, nepažįstamas vyras ėjo pats. Girdėjo lauke kažkokius šauksmus, bet apie ką ir kas šaukė, nežino. Po to matė, kaip vyras vienas pabėgo iš H. buto. Čigonas su kitais dar nakvojo namie, vyras nenakvojo. Jis pastebėjo, kad kompanija vartojo daug alkoholio. Daugiau jokių svetimų žmonių ar automobilių, prie namo nematė. Vėliau girdėjo, kad policija kaime sulaikė čigoną, o H. bute jaunuolį su moterimis.

Liudytoja H. B. parodė, kad V. A. anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Įvykio dienomis ji buvo išvykusi į savo dukros vestuves. Namie buvo likę tik P. J. ir jos sugyventinis R. S.. Sekmadienį, vėlai vakare grižus namo, ten rado anksčiau jai nepažįstamus G. A. ir dvi merginas. V. nebuvo. Jos sugyventinis pasakė, kad atvažiavo ir nakvojo V. A., tačiau ji jo nematė. Tą naktį pas ją nakvojo G. A. ir merginos. Sekančią dieną matė, kaip V. sulaikė policijos pareigūnai. Šiuo metu visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 71-72), liudytoja H. B., be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad 2011 m. liepos 24 d. grįžus namo, juose rado dvi nepažįstamas merginas ir G. A., kuriems leido pernakvoti. Vėlai vakare buvo atėjęs V. A., tačiau pastarojo ji neįleido, nes sekmadienio dieną (kai jos nebuvo), pastarasis konfliktavo su jos sugyventiniu R. S.. 2011 m. liepos 25 d. jos bute policija sulaikė nepažįstamus jaunuolį ir merginas.

Liudytojas P. J. (P. J.) parodė, kad jis laikinai gyveno viename name su H. B.. Pamena, kad vėlai vakare atvažiavo V. A., dvi merginos, jaunesnis ir vyresnis vyrai. Ko jie atvažiavo jis neklausė ir nuėjo miegoti. Jokio triukšmo tą vakarą negirdėjo. Ar jie vartojo alkoholinius gėrimus – nematė. Kitą dieną, apie 10.00 val. ryto, pastarieji atsikėlė ir išėjo. Matė, kad netoliese buvo susėdę, kažką kalbėjo apie žemę. Nesimatė, kad jie būtų buvę išgėrę, jokio konflikto tarp jų nebuvo, apie vagystę nieko negirdėjo. Taip pat nematė, kad V. su kitu jaunesniu vaikinu būtų vedę vyresnį vyrą. Dar kitą dieną atvažiavo policijos pareigūnai. Po to girdėjo kaip kaimynai pasakojo, kad tarp pastarųjų buvo kažkokia kalba apie žemes. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, jis paaiškino, kad apklausos metu papasakojo viską ką tuo metu prisiminė, girdėjo kažkokį pokalbį apie striukę, jie ieškojo striukės. Jokių dokumentų jis nematė, taip pat jo akivaizdoje pasirašyti dokumentų niekas nereikalavo. Galima vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes šiuo metu daug ko neprisimena.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 73-74), liudytojas P. J., be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad 2011 m. liepos 23 d., apie 8.00 val. ryto, užėjęs į namus, nes miegojo lauke pavėsinėje, pamatė viename iš kambarių miegantį pažįstamą čigoną V. (V. A.), nepažįstamus jaunuolį, vyresnio amžiaus vyrą ir dvi moteris. Tuo metu H. nebuvo, nes ji su šeima buvo išvykusi į vestuves. Šių žmonių jis neišvarė ir jie dienos metu buvo name. Dienos metu jis girdėjo kaip jaunas vaikinas pasigedo savo striukės ir vagyste apkaltino vyresnio amžiaus vyrą. Namie jokių muštinių nebuvo. Pastarieji buvo išėję į lauką, bet kas ten vyko, nematė. Jo akivaizdoje niekas nereikalavo jokių dokumentų pasirašyti, parašyti, jokių dokumentų jis nematė. Jis matė kaip išeinant iš namų, V. ir jaunuolis, paėmę vyresnio amžiaus vyrą už parankių, išėjo į miško pusę. Nematė, kad prie namų būtų atvažiavęs svetimas automobilis, ar kiti svetimi žmonės. Jo akivaizdoje niekas nieko nemušė, nieko nereikalavo, negrasino.

Liudytojas R. S. (R. S.) parodė, kad praėjusių metų vasarą pas juos buvo atvažiavę V. A., jaunas vaikinas, vyresnio amžiaus vyras ir dvi merginos, kurie atsivežė daug alkoholinių gėrimų – degtinės, alaus ir jį pakvietė kartu išgerti. Buvo antra ar trečia valanda nakties. Tą naktį jis prisigėrė ir nuėjo miegoti. Rytą jis išėjo iš namų ir grįžo dar kitos dienos vakare. Tuomet į namus jo neįleido, nes buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kurie sakė, kad kažkas buvo primuštas. Tiksliai nieko neprisimena, pamena, kad jaunas vaikinas ieškojo savo striukės, kad V. A. nestipriai sudavė nukentėjusiam, tačiau ką kalbėjo nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, tais parodymais galima vadovautis.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 75-78), liudytojas R. S., be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad naktį iš 2011 m. liepos 23 d. į 24 d., apie 3.00 val., jį pažadino pažįstamas V. A., kuris pasakė, kad seniai nebuvo kaime, todėl atvyko pasisvečiuoti, pasiūlė išgerti, nes turėjo alkoholio. Kartu su V. buvo jaunas nepažįstamas vaikinas, vyresnio amžiaus nepažįstamas vyras, bei dvi moterys. Jie išgėrė, jis stipriai apsvaigo ir užmigo, todėl kas vyko namie, negirdėjo ir nežino. Kai 2011 m. liepos 24 d. ryte jis atsikėlė, visi dar buvo. Prisimena, kad V. kalbėjosi su senyvo amžiaus vyru. V. lietuviškai sakė vyresnio amžiaus vyrui ..darysi” ar „varysi”, tiksliai neprisimena. Ką pastarasis turėjo mintyse taip sakydamas, nežino, nesiaiškino. Vyresnio amžiaus vyras matyt po šių žodžių paprieštaravo, nes V. kelis kartus rankos delnu gana stipriai sudavė vyrui į veidą. Prisimena, kad tuo metu šis vyras gulėjo ant lovos. Daugiau konflikto nebuvo. Jie toliau vartojo alkoholį, todėl tiksliai neprisimena kas vyko bute. Po jaunas nepažįstamas vyras griežtu balsu paklausė vyresnio amžiaus vyro dėl savo striukės. Vyras atsakė, kad striukės neturi. Ar jaunuolis tada mušė vyrą, neprisimena. Po suvartoto alkoholio, ryte jis vėl užmigo, o kai dienos metu prabudo, name nieko nebuvo. Vėliau jis išėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur liko nakvoti, todėl kas vyko H. B. name, nežino. Ko V. su nepažįstamais asmenimis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, nežino. Tik iš kalbų suprato, kad kažkas turėjo jų atvažiuoti, tačiau daugiau jokių svetimų asmenų ar automobilių prie namų nematė. Jo akivaizdoje nei V., nei kiti asmenys neprašė, nevertė ir nereikalavo senyvo amžiaus vyro ką nors rašyti, pasirašyti. Jokių dokumentų pas šiuos žmonės jis nematė. Taip pat nepastebėjo, kad V. draustų senyvo amžiaus vyrui kur nors eiti.

Liudytojas V. S. parodė, kad maždaug prieš nepilnus metus iki įvykių, V. A. jį supažindino su S. S., kad pastarajam padėti sutvarkyti dokumentus dėl žemės sklypo ar miško Trakų rajone. S. sakė, kad turi apie 18 hektarų žemės. Tuo metu S. S. turėjo tik asmens pasą ir jokių dokumentų dėl žemės neturėjo. Tuomet jis pradėjo S. S. vardu rinkti reikalingus dokumentus, pažymas. Kadangi jokio įgaliojimo S. jam neparašė, jį visur veždavosi kartu. Pastarąjį buvo priėmęs pas save gyventi. Visa tai truko apie pusę metų. Trakuose buvo sudaręs sutartį su advokatu, sumokėjo jam 1000,00 Lt, kad šis padėtų surinkti dokumentus, tačiau vėliau S. S. kažkur dingo ir apie du mėnesius apie jį nieko nežinojo. Visi dokumentai liko pas jį (liudytoją) ir advokatą. Praėjus kažkiek laiko, pas jo sūnų į (duomenys neskelbtini) gatvę, Kaune, atvažiavo V. A. su S. S. ir norėjo pernakvoti. S. minėjo, kad prie kažkokios degalinės jį buvo pagrobę nepažįstami žmonės ir per prievartą laikė kažkur uždarytą. Tuomet jis sutiko, kad liktų S., o V. liepė išvažiuoti, tačiau V. išvažiavo kartu su S.. Dar po kažkiek laiko jam uošvė pasakė, kad buvo atvažiavę išgėrę V. A. su S. S. ir prašė duoti S. asmens dokumentą. Tačiau ji neatidavė, nes nukentėjusiojo pasas buvo pas jį (liudytoją), kurį jis vėliau kartu su turėtais žemės dokumentais atidavė policijos pareigūnams. Kokia žemės, apie kurią kalbėjo S. S. vertė, nežinojo, tačiau vėliau girdėjo kalbas, kad sklypas kainuoja apie du milijonus litų. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jai vadovautis.

Kaltinamųjų kaltė taip pat įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Iš S. S. pareiškimo policijai (t. 1, b. l. 1) matyti, kad jis 2011 m. liepos 25 d., 00.10 val., kreipėsi į policiją dėl to, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2011 m. liepos 24 d., (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, V. A. kartu su asmeniu vardu G., panaudodami fizinį smurtą, vertė jį perduoti 18 ha miško sklypą, esantį Trakų rajone.