- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- 2S-1126-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17421-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. M., Suvalkijos socialinės
- Pareiškėjas
- Veisiejų socialinės
- Kategorijos
- 82.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1548-713/2014 pagal pareiškėjo Veisiejų socialinės globos namų pareiškimą suinteresuotiems asmenims Suvalkijos socialinės globos namams, A. M., L. M., R. M., Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl atleidimo nuo globėjo pareigų vykdymo ir kito globėjo paskyrimo, išvadą duodanti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atleisti jį nuo A. M. globėjo pareigų, globėju paskiriant Suvalkijos socialinės globos namus, A. M. gyvenamąją vietą nustatant Suvalkijos socialinės globos namuose. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5319-748/2013, Veisiejų socialinės globos namai buvo paskirti A. M., kuris Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2002-329/2007, buvo pripažintas neveiksniu, globėju. A. M. motina L. M. 2013 m. rugsėjo 6 d. Veisiejų socialinės globos namų direktoriui pateikė prašymą sūnų perkelti į Suvalkijos socialinės globos namus. Veisiejų socialinės globos namai, vadovaudamiesi L. M. prašymu, 2013 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu tarpininkauti, perkeliant A. M. gyventi į Suvalkijos socialinės globos namus. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. lapkričio 11 d. išrašė A. M. siuntimą Nr. SG-496 gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas Suvalkijos socialinės globos namuose.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepime į pareiškimą išreiškė norą pati globoti A. M., o, nusprendus A. M. globėju paskirti Suvalkijos socialinės globos namus, prašė ją skirti A. M. turto administratore. Prašymą grindė tuo, kad sveikatos būklė jai leidžia globoti sūnų, jam gyvenant globos namuose, ji nuolat rūpinasi sūnumi, tarp jų yra susiklostęs stiprus emocinis ryšys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi patenkino Veisiejų socialinės globos namų pareiškimą. Atleido pareiškėją nuo A. M. globėjo pareigų, A. M. globėju paskyrė Suvalkijos socialinės globos namus, nustatė A. M. gyvenamąją vietą Suvalkijos socialinės globos namuose, atmetė suinteresuoto asmens L. M. prašymus.
Atsižvelgęs į tai, kad Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. lapkričio 11 d. išrašė siuntimą A. M. gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas Suvalkijos socialinės globos namuose, sprendė, kad Veisiejų socialinės globos namai dėl objektyvių priežasčių nebegalės atlikti globėjo funkcijų, todėl jo prašymą dėl atleidimo nuo globėjo pareigų vykdymo patenkino (CPK 494 str.). Įvertinęs aplinkybes, kad A. M. nuo 1995 m. gyvena socialinės globos namuose, kuriuose jam suteikiama nuolatinė, specializuota ir aukštos kokybės priežiūra, kurios negalėtų užtikrinti bet kuris fizinis asmuo, L. M. gyvena savo motinai priklausančiame bute, yra neįgali (nustatytas 30 proc. darbingumo lygis), gauna nedideles pajamas (628,95 Lt netekto darbingumo pensija), apgyvendinus neįgalų A. M. Suvalkijos socialinės globos namuose, L. M. globos pareigas vykdytų ribotai, nes atstumas nuo globos namų iki L. M. gyvenamosios vietos yra apie 70 km, o globos reikalingo asmens sveikatos sutrikimas yra tokio lygio, kad jam reikalinga nuolatinė priežiūra visą parą, siekdamas apsaugoti ir apginti neveiksniu pripažinto A. M. interesus, jo globą nustatė valstybinėje institucijoje, globėju paskirdamas Suvalkijos socialinės globos namus. Nustatęs, kad neveiksnus A. M. neturi nekilnojamojo turto, jam skirta valstybės pašalpa, sprendė, kad, esant tokiai situacijai, globėju ir turto administratoriumi negali būti skiriami skirtingi asmenys, kadangi, staiga atsiradus nesuplanuotiems neveiksniojo poreikiams, jų nebus galima patenkinti, dėl ko globotiniui kils papildomų nepatogumų, o tai prieštarautų neveiksnaus fizinio asmens teisėms ir interesams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. M. nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta nutarties dalis dėl Suvalkijos socialinės globos namų skyrimo A. M. globėju bei L. M. prašymo atmetimo.
Suvalkijos socialinės globos namai negali būti paskirti neveiksnaus asmens globėju, nes pagal CK 3.242 straipsnio 3 dalį, CPK 506 straipsnio 2, 3 dalis, 507 straipsnio 3 dalį, 509 straipsnio 4, 5 dalis neveiksnaus asmens globėju gali būti skiriamas tik fizinis asmuo. Nors socialinės globos įstaiga pajėgi teikti specializuotos nuolatinės priežiūros paslaugas, tačiau neveiksnaus A. M. interesus geriau apgintų jo motina. Apie L. M. tinkamumą būti globėja savo išvadoje pasisakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Nepagrįstai spręsta, kad A. M. apgyvendinimas Suvalkijos socialinės globos namuose socialinės globos paslaugoms teikti yra pagrindas neskirti L. M. A. M. globėja. L. M. neturi galimybių nuolat teikti specializuotą priežiūrą sunkią negalią turinčiam sūnui A. M., todėl ir kreipėsi su prašymu dėl socialinių paslaugų teikimo Suvalkijos socialinės globos namuose. Būdama neveiksnaus A. M. globėja, L. M. turėtų teisę jį globoti, ginti jo interesus ir tuo pačiu vertinti jam teikiamų socialinės globos paslaugų kokybę, socialinės globos paslaugų tinkamumą A. M. poreikiams.
Nepagrįsta išvada, kad L. M. negali administruoti A. M. skirtos valstybės išmokos. Ši išmoka yra A. M. nuosavybė ir naudojama taip, kaip nusprendžia pats išmokos gavėjas arba jo globėjas, siekdamas globotinio geriausių interesų. Tai, kad 80 proc. A. M. gaunamos išmokos sumokama už socialinės globos paslaugas, nėra pagrindas neskirti L. M. jam skirtos išmokos administratoriumi.
Prašo pakeisti nutarties dalį, kuria Suvalkijos socialinės globos namai paskirti A. M. globėju, o L. M. prašymas atmestas, ir A. M. globėja bei jo turto administratore paskirti L. M.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodo sutinkantis su L. M. atskiruoju skundu. Teigia, kad neveiksnaus asmens globėju teismas gali paskirti tik fizini asmenį (CK 3.238–3.247 str., CPK 506 str. 2 d., 507 str. 4 d.). Socialinės globos įstaigos, kuriose yra teismo neveiksniu pripažintas asmuo, be atskiros teismo nutarties vykdo socialinės globos funkcijas, t. y. įstaigoms nėra reikalinga teismo nutartis tam, kad jos atliktų institucines socialinės globos funkcijas, kadangi šios funkcijos atliekamos nuo to momento, kuomet asmuo patenka į socialinės globos įstaigą. Tarp socialinės globos įstaigos ir joje gyvenančio asmens yra pasirašoma paslaugų teikimo sutartis. Tuo atveju, kai asmuo yra teismo pripažintas neveiksniu, sutartis pasirašoma tarp socialinės globos namų ir neveiksnaus fizinio asmens globėjo. Tai, kad A. M. visą parą reikalinga nuolatinė priežiūra, kurią gali suteikti specializuota įstaiga, neturėtų lemti, jog globa turėtų būti pavedama atitinkamiems socialinės globos namams, kadangi jie socialinės globos paslaugas teikia vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir sutartimi. Remiantis bylos medžiaga, L. M. gali būti savo neveiksnaus sūnaus A. M. globėja.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Suvalkijos socialinės globos namai dėl L. M. atskirojo skundo prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad socialinė globa Socialinių paslaugų įstatymo prasme ir globa CK 3.238 straipsnio prasme nėra tapačios sąvokos. Socialinės globos, kaip vienos iš socialinių paslaugų, paskirtis, skyrimo tvarka skiriasi nuo globos CK prasme tikslų bei skyrimo tvarkos, taip pat skiriasi ir asmenų, kuriems gali būti skirta socialinė globa, ir asmenų, kuriems gali būti nustatyta globa, ratas, skiriasi socialinės globos ir globos, reglamentuotos CK, turinys. Suvalkijos socialinės globos namų nuomone, nėra prieštaravimo tarp teisės aktų, reglamentuojančių socialinės globos, kaip socialinės paslaugos, skyrimą ir teikimą bei teisės aktų, reglamentuojančių globos, reglamentuotos CK, nustatymą ir globėjo paskyrimą, nuostatų. Sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. L. M. atskirajame skunde nurodydama, kad artimo asmens, ypač motinos, globa neatstos socialinės globos įstaigos globos, maišo teisinę ir socialinę globą. L. M. minima globa yra socialinė–dvasinė, kurią ji gali vykdyti nepriklausomai nuo paskirto globėjo. Pažymi, kad pagal CK 2.13 straipsnio 1 dalį neveiksnaus pilnamečio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Mano, kad tikslinga A. M. globėju palikti Suvalkijos socialinės globos namus, kadangi juose asmuo nuolat prižiūrimas, vežamas gydytojų konsultacijoms, sprendžiami visi kiti globos klausimai, kuriuos būtų sudėtinga spręsti be globėjo sutikimo. Atkreipia dėmesį, kad bet koks neveiksnaus asmens turtas gali būti naudojamas išskirtinai tik to asmens poreikiams tenkinti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą išvadą duodanti institucija prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad A. M. nuo 1995 metų gyvena įvairiose globos įstaigose, kurios būdavo skiriamos globėjais. L. M. nebuvo paskirta A. M. globėja net ir tuomet, kai jis gyveno Veisiejų socialinės globos namuose, kurie yra arčiau Alytaus – jos gyvenamosios vietos. L. M. pati yra neįgali. Kyla abejonės, ar gyvendama toli nuo sūnaus bei esant ekstriniam būtinumui (ir ne tik) L. M. sugebėtų jį tinkamai atstovauti. Dėl to neįgalaus, neveiksnaus, socialiai pažeidžiamo A. M. teisės ir interesai nebūtų atsakingai užtikrinami ar įgyvendinami.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – Suvalkijos socialinės globos namų skyrimo A. M. globėju pagrįstumo patikrinimas.
Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 str. 1 d.). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 str. 1 d.). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.
CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas; skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Apeliantės nuomone, ši teisės norma leidžia tvirtinti, kad neveiksnaus asmens globėju gali būti skiriamas tik fizinis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. CK 3.242 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti pretendentui į globėjus (rūpintojui) – fiziniam asmeniui – keliami reikalavimai. Įstatymų leidėjas galimybę fiziniam asmeniui būti globėju ar rūpintoju visų pirma sieja su fizinio asmens veiksnumu, t. y. globėju (rūpintoju) gali būti tik veiksnus fizinis asmuo, tačiau tai nereiškia, jog minima teisės norma įtvirtina galimybę neveiksnaus asmens globėju paskirti tik fizinį asmenį. To paties straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad 3.242 straipsnio normos netaikomos, jeigu globėju ar rūpintoju yra paskirta atitinkama gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucija, kurioje yra neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, A. M. globėju paskirdamas juridinį asmenį – Suvalkijos socialinės globos namus, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių globėjo paskyrimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad globos namuose A. M. suteikiama nuolatinė, specializuota ir aukštos kokybės slauga, kurios negalėtų užtikrinti bet kuris fizinis asmuo. Apeliantė šios teismo išvados taip pat neginčija, tačiau teigia, kad tik būdama paskirta A. M. globėja ji turėtų teisę jį globoti, ginti jo interesus ir tuo pačiu vertinti jam teikiamų socialinės globos paslaugų kokybę, socialinės globos paslaugų tinkamumą A. M. poreikiams. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą vertina kaip nepagrįstą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimu A. M. pripažintas neveiksniu, 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi A. M. nustatyta globa, globėju paskirtas Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionatas (dabar – Vilijampolės socialinės globos namai). Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi Vilijampolės socialinės globos namai atleisti nuo A. M. globėjo pareigų vykdymo, globėju paskirti Veisiejų socialinės globos namai. 2013 m. rugsėjo 6 d. apeliantė Veisiejų socialinės globos namams pateikė prašymą dėl socialinės globos paslaugų teikimo Suvalkijos socialinės globos namuose. Į šį apeliantės prašymą buvo atsižvelgta ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. lapkričio 11 d. A. M. išdavė siuntimą į Suvalkijos socialinės globos namus. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad apeliantės neskyrimas A. M. globėja niekaip neapriboja jos teisių rūpintis sūnumi, vertinti jam teikiamų socialinės globos paslaugų kokybę. Pažymėtina, kad pati apeliantė yra neįgali (nustatytas 30 proc. darbingumo lygis), gauna nedideles pajamas (628,95 Lt netekto darbingumo pensija), gyvena Alytaus mieste, t. y. dideliu atstumu nuo A. M. gyvenamosios vietos, todėl jos paskyrimas A. M. globėja gali neatitikti A. M. interesų. Apygardos teismas sutinka su Suvalkijos socialinės globos namų atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginiu, kad globos namuose A. M. nuolat prižiūrimas, vežamas gydytojų konsultacijoms, sprendžiami visi kiti globos klausimai, kuriuos būtų sudėtinga spręsti be globėjo sutikimo. Iškilus būtinybei spręsti skubų su A. M. interesais susijusį klausimą, apeliantei gali iškilti kliūčių tinkamai atstovauti A. M., o tai neabejotinai pažeistų jo teises ir interesus. Tokios pozicijos laikosi ir išvadą šioje byloje duodanti institucija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas A. M. globėju paskirti Suvalkijos socialinės globos namus pripažintinas pagrįstu.
Kai neveiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius; turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 str.). CK 4.242 straipsnio 2 dalyje, 4.243 straipsnyje nurodyta, kad turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams. Vertinant apeliantės, norinčios būti paskirta A. M. turto administratore, tinkamumą atlikti šias pareigas, pažymėtina, jog fiziškai ji neprižiūri neveiksnaus sūnaus A. M. A. M. priežiūros funkciją vykdo Suvalkijos socialinės globos namai. Be to, kaip minėta, apeliantė yra neįgali (nustatytas 30 proc. darbingumo lygis), gauna nedideles pajamas (628,95 Lt netekto darbingumo pensija), gyvena toli nuo A. M. gyvenamosios vietos, todėl apeliantei gali būti sudėtinga tinkamai administruoti A. M. turtą, įgyvendinant ir apsaugant jo teises bei interesus, kadangi kito asmens turto administravimas yra pakankamai sudėtingas priemonių kompleksas, valdant, naudojant ir disponuojant kito asmens turtu (CK 4.240 str. 1 d). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad globos ir turto administravimo teisių ir pareigų padalijimas nagrinėjamu atveju tinkamai neužtikrins neveiksniojo asmens interesų ir poreikių tenkinimo, todėl kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą, jog apeliantė turėjo būti paskirta A. M. turto administratore. CK 3.238 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens globa apima ir jo turto globą, t. y. globa steigiama siekiant užtikrinti ne tik fizinio asmens asmeninių teisių įgyvendinimą ir apsaugą, sukurti jo socialinę ir dorovinę aplinką, bet ir apsaugoti jo turtinius interesus, įgyvendinti turtines teises. Įsteigus globą, globėjas tampa globotinio turtines teises įgyvendinančiu subjektu, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo būtinybės atskirti asmens ir turto globą – globos ir turto administravimo teisės ir pareigos yra tiesiogiai susijusios su neveiksnaus asmens poreikių tenkinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad to paties asmens paskyrimas globėju ir turto administratoriumi užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumą. A. M. globėju paskiriant Suvalkijos socialinės globos namus, bet atimant iš jo teisę valdyti neveiksnaus asmens jo poreikiams tenkinti gaunamas lėšas, būtų apribota Suvalkijos socialinės globos namų, kaip globėjo, galimybė maksimaliai gerai rūpintis A. M. ir galbūt neužtikrintų neveiksnaus asmens teisių ir interesų, tuo labiau, kad nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad Suvalkijos socialinės globos namai negali tinkamai administruoti neveiksnaus asmens turto.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės negali būti priežastimis pripažinti, jog Suvalkijos socialinės globos namai netinkamai atliks globėjo pareigas ar jų paskyrimas A. M. globėju pažeis pastarojo teises ir interesus. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad Suvalkijos socialinės globos namai, būdami A. M. globėju, visą parą užtikrins A. M. reikalingą nuolatinę priežiūrą, saugos bei gins globotinio teises ir interesus, neįrodė, kad gali A. M. pasirūpinti geriau nei paskirtas globėjas. Nesant objektyvių priežasčių apeliantę pripažinti esant tinkamesne būti paskirta A. M. globėja, nei yra Suvalkijos socialinės globos namai, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį.