Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1197-1143/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-10
Bylos Nr.
e1-1197-1143/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29341-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
L. G.
Baudžiamoji byla Nr. e1-1197-1143/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29341-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2; 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 10 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja A. J. išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro L. Ž. pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. G. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y., jis, 2020 m. liepos 23 d., apie 22 val. 50 min. vieškelyje Petronys-Mikėnai, Ukmergės r., būdamas neblaivus (nustatytas 2.04 promilės girtumas), tyčia dešine ranka suėmė savo sugyventinei L. P. už kaklo ir stipriai suspaudė, po to jai išsivadavus, sugriebė už plaukų ir parbloškęs ją ant žvyrkelio pasakė: „dabar su šaukšteliu išsikasi sau duobę“, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai L. P. fizinį skausmą.

L. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis L. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir gailisi. Paaiškino, kad 2020 m. liepos 23 d., apie 22 val. 50 min., jis dešine ranka suėmė savo sugyventinei L. P. už kaklo ir stipriai suspaudė, po to sugriebė ją už plaukų ir pagriovė ant kelio. Viskas prasidėjo nuo to, kad iš vakaro abu su L., su kuria kartu gyvena jau gal 10 metų, gėrė alkoholį pas draugą (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu nesipyko. Eidami žvyrkeliu į namus susipyko todėl, kad L. nenorėjo eiti namo, dar norėjo grįžti pas draugą į butą, kuriame vartojo alkoholį. Besipykstant vienas kitam pasakė visokių žodžių. Ar jis sakė, kad ji šaukšteliu kas žvyrą, neprisimena, bet kalbėjo daug ir nelabai gražiai, abu buvo neblaivūs. Taip jiems besipykstant jam trūko kantrybė ir jis suėmė L. P. už kaklo dešine ranka ir kažkiek paspaudė, gal ir pastūmė, kad ji eitų greičiau namo. Po to, kai jis ją patempė už plaukų, ji atsisėdo ir sėdėjo ant kelio, o jis nuėjo namo. Iš anksto jis jos užpulti neketino, pykstantis jį išprovokavo ir jis neatsilaikė. Dėl savo elgesio labai gailisi, L. atsiprašys, nemano, kad skirsis. Šiuo metu jie abu gyvena pas L. močiutę (duomenys neskelbtini). Tai nebe pirmas kartas, kai jis smurtauja prieš L. P. (b. l. 83–84).

Nukentėjusioji L. P. parodė, kad 2020 m. liepos 23 d., apie 13 val. ji su sugyventiniu L. G. nuvyko į (duomenys neskelbtini), pas V. D., ten keturiese vartojo alkoholį. Apie 22 val. 50 min. jai su L. einant vieškeliu namo nuo Petronių k. link Mikėnų k., staiga priekyje ėjęs L. atsisuko ir dešine ranka sugriebęs jos kaklą stipriai suspaudė, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, iš rankų iškrito maišelis su mėsa. Jai pasimuisčius ir išsivadavus jis, paleidęs kaklą, ta pačia ranka sugriebė plaukus ir raudamas, traukdamas juos žemyn, parbloškė ją ant žemės ir pasakė: „dabar su šaukšteliu išsikasi sau duobę“. Tuos žodžius L. G. pasakė jai sėdint ant žvyrkelio, laikydamas ją už plaukų. Ji labai išsigando ir, stipriai traukdama plaukus, išsivadavusi įšoko į krūmus. L. G. jos nesivijo, ji kažkiek pabėgusi išsikvietė policiją. Matė, kad L. G. nuėjo link Mikėnų kaimo pusės. Ji sužalojimų nepatyrė, patyrė tik fizinį skausmą, į medicinos ekspertą nesikreips, nori su L. G. gyventi ir toliau, svarbu jis nesimuštų. Jie kartu pragyveno 9 metus ir turi bendrus tris vaikus, kurie yra laikinai atimti ir juos globoja globėjai. Dabar jie gyvena (duomenys neskelbtini), pas jos močiutę R. B.. L. prieš ją ir seniau smurtavo, buvo sulaužęs skruostikaulį, buvo teismas, sėdėjo kalėjime 10 mėnesių, grįžo praeitų metų gruodį (b. l. 6–7, 18).

Iš proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog vieškelyje, esančiame nuo (duomenys neskelbtini), apie 620 metrų dešinėje žvyrkelio pusėje prie žolės matomas plastikinis maišelis su mėsa. Kairiau jo ant žvyrkelio matomi grumtynių pėdsakai (b. l. 6–14).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios asmenų blaivumo tikrinimo knygos nuorašo kopijos matyti, kad L. P. alkoholio matuokliu 2020 m. liepos 24 d., 00.00 val. buvo nustatytas 1,53 promilių girtumas, o L. G. alkoholio matuokliu 2020 m. liepos 24 d., 00.06 val. buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas. (b. l. 28).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei L. P., su kuria jau gyvena ilgą laiką, turi tris vaikus, veda bendrą ūkį.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis nurodė, kad jam su sugyventine neblaiviems grįžtant namo kilo konfliktas, kurio metu jis panaudojo fizinį smurtą prieš L. P.. Tokius L. G. parodymus, patvirtina nukentėjusiosios L. P. detalūs parodymai, kad kaltinamasis konflikto metu suimdamas už kaklo ir jį spausdamas, tempdamas už plaukų sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenys. Byloje esantys kiti surinkti įrodymai – alkotesterio duomenys taip pat papildo ir patvirtina anksčiau aptartų įrodymų visumą. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad L. G. savo veiksmais sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. L. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 91–93).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą. L. G. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). L. G. nusikalto konflikto su L. P. metu, abiem esant neblaiviems. Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau jau buvo teistas už fizinio smurto vartojimą prieš savo sugyventinę (b. l. 53–60). L. G. per penkerius metus buvo vieną kartą baustas ir administracine tvarka (b. l. 33). Bylos duomenimis L. G. šiuo metu niekur nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 31–32). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. G. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies ir sankcijoje nustatytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 45 parų arešto bausmė atitiks kaltinamojo L. G. asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Prokuroro pareiškime pasiūlytos bausmės termino mažinti nėra pagrindo, bausmė optimali ir tinkama, be to, pats kaltinamasis sutiko su šia bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad L. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti L. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra teismo įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Šis įpareigojimas skirtinas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad L. G. nusikalto, be to – pakartotinai, prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. P., jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 12 (dvylikos) mėnesių įvykdymo terminą.

VI. Kiti klausimai

L. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87–88). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti L. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 12 (dvylika) mėnesių.

L. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti L. G., kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja A. J.