Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų;

2) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų;

3) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 44 paroms;

4) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų (bausmę atliko 2020 m. vasario 7 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. J. 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 19 val. viešoje vietoje – alaus baro (esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g.) lauko terasoje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu, agresyviu, moralės požiūriu nepriimtinu ir aplinkinius šokiruojančiu elgesiu (tyčia vieną kartą durdamas peiliu nukentėjusiajam M. B. į kaklo sritį (taip padarydamas jam žaizdą kaklo srityje ir nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo M. B. sveikatą), tuoj po to tyčia rankomis nustumdamas nukentėjusiąją S. Z. nuo suolo, jai nukritus nugara ant grindų peiliu įpjaudamas nukentėjusiajai S. Z. į veido sritį (taip sukeldamas nukentėjusiajai S. Z. fizinį skausmą)) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Kaltinamasis G. J. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad jį vadina „G“, „P“, „Pi“. Pažįsta nukentėjusįjį M. B., tačiau su juo ryšio nepalaiko ir iki aptariamo įvykio jokių pykčių nebuvo. Nukentėjusiosios S. Z. nepažįsta ir nežino, ar aptariamo įvykio metu ji galėjo būti bare. Retkarčiais jis (kaltinamasis) užeina į alaus barą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Įvykio metu jis (kaltinamasis) buvo neblaivus, todėl ne viską gerai prisimena. Minėto baro terasoje jis gėrė degtinę. Prie stalo sėdėjo su nukentėjusiuoju M. B.. Baro terasoje buvo daugiau žmonių. Begerdamas alkoholį jis susinervino, kad yra naudojamasi jo gerumu, kad jis perka alkoholį ir kiti nemokamai geria. Būdamas supykęs jis priešais sėdinčio M. B. paklausė, kiek iš jo nemokamai gers. Tuo metu jis (kaltinamasis) turėjo raktų ryšulį, prie kurio buvo prisegtas peiliukas – plunksna, kurio rankenas atlenkus į šalis pasirodo 5 cm geležtė. Be tikslios priežasties supykęs ant nukentėjusiojo M. B. jis (kaltinamasis) užsimojo ir minėtu peiliuku tyčia dūrė nukentėjusiajam M. B.. Nesuprato, ar pataikė ir kur pataikė M. B.. Kaip jau paminėjo, tuo metu jis (kaltinamasis) buvo neblaivus, tad jei prie to paties stalo sėdėjo nukentėjusioji S. Z., galėjo pastarąją nustumti ir rankoje turimu peiliuku jai pataikyti. Po to jis (kaltinamasis) iš karto pasišalino iš įvykio vietos, nuėjo į namus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Mano, kad tai įvyko dėl jo girtumo. Po kurio laiko jis buvo sutikęs nukentėjusįjį M. B., kurio atsiprašė. Nukentėjusysis M. B. sakė, kad jam jokių pretenzijų neturi. Už nukentėjusiajam M. B. suteiktas gydymo paslaugas atlygino ligonių kasoms padarytą 52,29 Eur žalą.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiojo M. B. parodymais apie tai, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 19 val. kartu su E. S. nuėjo į alaus barą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Bare buvo jo pažįstama S. Z. bei kiti asmenys, kurių jis nepažinojo. Nusipirko alaus, kurį gėrė atviroje baro terasoje. Išeidinėdamas iš terasos, už terasos kampo jis matė iš matymo pažįstamą asmenį, kurio vardo ir pavardės nežino. Nematė, ką asmuo rankoje laikė, tik pajuto duriantį smūgį į kaklą. Jis (nukentėjusysis) atsitraukė atgal. Pridėjęs ranką prie kaklo pajuto, kad ranka šyla, o atleidęs ranką pamatė, kad ši kruvina. Pajuto, kad kairėje kaklo pusėje švirkščia kraujas. Jį sužalojęs vyriškis nuėjo tolyn. Pajutęs, kad yra sužalotas, jis pasuko eiti į kitą pusę, per alaus baro vidaus patalpą. Tada jį pamatė E. S., kuri labai išsigando ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai jį išvežė į ligoninę. Kitą dieną sužeistoje vietoje jam pradėjo skaudėti, skausmą juto dar ne vieną dieną. Priežasties, kodėl buvo sužalotas, jis nežino, prieš tai jokio konflikto nebuvo. Jis tik kartu išgėrė butelį degtinės, kurį buvo nupirkęs minėtas asmuo. Begeriant degtinę minėtas asmuo jam rodė prie savo raktų prikabintą maždaug 10 cm ilgio užlenkiamą peiliuką, tačiau kodėl rodė peiliuką jis neprisimena. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kitų pretenzijų minimam asmeniui jis neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia;

3.2. nukentėjusiosios S. Z. parodymais apie tai, kad galimai 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 19 val. kartu su pažįstama E. S. ir pastarosios sugyventiniu M. B. nuėjo į alaus barą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Nusipirkę alaus sėdėjo baro vidinio kiemo terasoje. Ten buvo ir kitų asmenų, kurių ji nepažinojo. Kažkuriuo metu ji pamatė iš alaus baro vidaus patalpų atbėgančią E. S., kuri sakė, kad blogai, nes „P“ vožė M. B. per gerklę, šaukė, kad iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Matė, kad E. S. rankos buvo kruvinos. E. S. išbėgus pamatė į terasą įeinantį nepažįstamą vyrą, iš kurio kažkurios rankos pirštų buvo išlindusi geležtė, kaip durklas. Vyriškis atrodė neadekvatus, ėmė šaukti, kad kitą kartą visus su šautuvu iššaudys ar išpjaus su mečete. Nieko jai nesakęs, vyriškis tyčia ją puolė ir rankomis nustūmė nuo suolo. Ji parkrito nugara į grindis. Pasilenkęs virš jos, vyriškis užsimojo ranka, kurioje suspaudęs pirštais laikė geležtę ir vienu mostelėjimu link jos veido perpjovė jai virš lūpos. Įpjovė nestipriai, bet kraujas bėgo. Ji jautė, kad skauda sužeistą vietą. Tuo metu kažkas iš bare buvusių asmenų nustūmė vyriškį, sakydamas, kad atvažiuoja policija. Tada vyriškis pasišalino iš baro. Atvykus medikams ji medikų pagalbos atsisakė, pas medicinos ekspertus nevyko. Žaizda sugijo. Visa ši situacija bare buvo baugi, nejauki ir nemaloni. Jaučiasi nukentėjusi šio įvykio metu. Civilinio ieškinio byloje nereiškia;

3.3. liudytojos E. S. parodymais apie tai, kad galimai 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 19 val. kartu su draugu M. B. atėjo į alaus barą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Abu nusipirko alaus, kurį gėrė alaus baro terasoje. Minėtoje terasoje alų gėrė ir pažįstama S. Z., taip pat ten buvo daugiau asmenų. Prie to paties stalo, kur sėdėjo ji, M. B. ir S. Z., sėdėjo dar vienas vyriškis, kuris taip pat gėrė alų. Po to minėtas vyriškis kartu su M. B. gėrė degtinę. Bendravo, jokių pykčių ar konfliktų nebuvo. Sėdėdamas prie stalo minėtas vyriškis rodė su savimi turimą peilį, aiškino, kad peilį turi savigynai ir laiko kišenėje. Peilis buvo sulankstomas, maždaug 10 cm dydžio, su maždaug 5 cm geležte. Prie stalo vyriškis niekam peiliu negrasino. Besėdint minėtas vyriškis stojosi ir neišlaikęs pusiausvyros griuvo ant stalo, sudaužydamas bokalus. Sudužusio stiklo šuke ji netyčia įsipjovė į dešinę kojos šlaunį, jai bėgo kraujas. Po viso to ji M. B. paprašė eiti namo. Ji nuėjo į baro patalpose esantį tualetą, o M. B. tuo metu turėjo paimti šunį ir uždėti pavadėlį. Tualete užtruko iki 5 minučių. Išėjusi iš tualeto pamatė iš terasos į baro patalpas ateinantį M. B., kuriam iš kaklo bėgo kraujas. Ji labai išsigando ir paskambino greitajai medicinos pagalbai. M. B. suklupus ji laikė užspaudusi kakle buvusią žaizdą, kad nekraujuotų. Atvykę medikai M. B. išsivežė į ligoninę. Asmens, sėdėjusio kartu prie stalo, nebematė. Nematė, ar įvykio metu buvo sužalota S. Z. Pastaroji tik po įvykio trumpai jai užsiminė, kad M. B. sužalojęs asmuo buvo ją nuspyręs, dėl ko ji pargriuvo;

3.4. liudytojos L. M. parodymais apie tai, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 18.30–19 val. jai dirbant alaus bare, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., į baro vidų įbėgo nepažįstamas vyriškis, kuris buvo ranka užsiėmęs kaklą. Matė, kad iš kaklo teka kraujas. Vyriškis pasakė, kad su peiliu jam perpjovė gerklę. Vyriškis neįvardino, kas jį sužalojo. Tuo metu iš tualeto išėjo moteris, kaip suprato sužeistojo draugė, kuri puolė padėti sužeistajam. Ji iš karto paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai sužalotą vyriškį išsivežė apžiūrai. Lauke prie terasoje esančių stalų alų gėrė 5–6 klientai. Baro klientų nepažįsta, dirbdama asmeninių ryšių neužmezga;

3.5. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra alaus bare, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų, pėdsakų nerasta, niekas nepaimta;

3.6. specialisto išvada Nr. G1130/2022(05), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam M. B. nustatyta žaizda (tikėtina pjautinė) kaklo srityje; sužalojimas padarytas aštriu daiktu, galimai peilio geležte ar panašiai; sužalojimas susiformavo 1 trauminio poveikio pasekoje; dėl nustatyto sužalojimo nukentėjusiojo M. B. sveikata sutrikdyta nežymiai; tikėtina, kad įvykio metu nukentėjusiajam M. B. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas;

3.7. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad nukentėjusieji M. B. ir S. Z. atpažino kaltinamąjį G. J. kaip asmenį, kuris alaus bare sužalojo nukentėjusįjį M. B. peiliu;

3.8. policijos pareigūno G. Š. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 19.07 val. nuvykus į alaus barą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., E. S. laikė užspaudusi kaklą savo draugui M. B., kuriam peiliu buvo perpjauta kaklo srityje. M. B. buvo nustatytas 2,6 ‰ girtumas. Atvykę medikai M. B. suteikė pirmąją pagalbą ir apžiūrai išsivežė į ligoninę. Taip pat bare buvo akivaizdžiai neblaivi S. Z. (girtumą pasitikrinti atsisakė), kuriai vyriškis su peiliu įpjovė į veidą. S. Z. medikų pagalbos neprireikė. Moteris paaiškino, kad visi sėdėjo ramiai, kai nepažįstamas vyras atsistojo ir pradėjo švaistytis su peiliu. Įvykį taip pat matė L. T., kuris paaiškino, kad vyriškį vadina pravarde „P“. Į barą sugrįžęs V. S. paaiškino, kad vyriškio su peiliu vardas yra G., o pravardė „P“;

3.9. policijos pareigūno L. Č. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog nuvykus į įvykio vietą ir paklausus baro lankytojų, ar kas nors pažįsta asmenį pravarde „P“, vienas iš baro klientų, prisistatęs D. V., nurodė, kad minėtas „P“ yra G. J.;

3.10. vaizdo įrašų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų nešiojamomis kameromis padaryti vaizdo įrašai, kuriuose įvykio vietoje užfiksuoti nukentėjusieji M. B., S. Z., liudytoja E. S., jų veiksmai ir parodymai;

3.11. kaltinamojo G. J. pateiktais mokėjimo kvitais, iš kurių matyti, kad jis atlygino 52,29 Eur dydžio žalą.

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis G. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo G. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

5. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam G. J. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2023 m. sausio 11 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jam žinoma apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos ir jis pritaria prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o taip pat naują tyčinį nusikaltimą padarė recidyvistas, t. y. asmuo, turintis teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą.

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, jis baigtas; nusikaltimu buvo sukeltas pavojus viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (teistas (recidyvistas); baustas administracine tvarka, paskirtų baudų savanoriškai nemoka (nesumokėtų baudų suma siekia 300 Eur); nedirba; psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi ją sunkinančios aplinkybės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kurio trukmė yra mažesnė už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės trukmės vidurkį, o taip pat prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Kaltinamajam G. J. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

10. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 52,29 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti. Tačiau kaltinamasis G. J. sumokėjo šią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

11. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai – skaitmeninė laikmena su policijos pareigūnų nešiojamų kamerų vaizdo įrašais ir kvitai, patvirtinantys žalos atlyginimą – saugomi bylos medžiagoje, paliekami saugoti kartu su bylos medžiaga.

12. Kaltinamasis G. J. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat nėra proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 5 dalies 1 punktu: 1) įpareigoti G. J. per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigoti G. J. per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbo paieškas (būti užsiregistravusiam) Užimtumo tarnyboje; 3) uždrausti G. J. per visą bausmės vykdymo laikotarpį lankytis alaus bare, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, paskirti G. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų trukmės nemokamus darbus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant šiuos darbus atlikti per pirmus 5 (penkis) bausmės vykdymo mėnesius.

G. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus – skaitmeninę laikmeną su policijos pareigūnų nešiojamų kamerų vaizdo įrašais ir kvitus, patvirtinančius žalos atlyginimą – saugomus bylos medžiagoje, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Nesutikdamas su paskirta bausme G. J. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. G. J. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.