- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-22
- Bylos Nr.
- ATP-907-628/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimo, kuriuo L. C. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu L. C. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 4 d., ir nubausta 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
2013 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas L. C. prašymas LR ATPK 329 str. nustatyta tvarka sutrumpinti jai paskirto teisės vairuoti transporto priemones terminą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutarimu L. C. prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad dar nėra suėję pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, būtino atsirasti pagrindui kreiptis į teismą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.
2014 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pakartotinis L. C. prašymas sutrumpinti jai paskirto teisės vairuoti transporto priemones terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. nutarimu, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą jį atmetė analogiškais 2013 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo motyvais.
2014 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pakartotinis L. C. prašymas sutrumpinti jai paskirto teisės vairuoti transporto priemones terminą, tačiau 2014 m. birželio 2 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas šį prašymą atmetė, nurodydamas, kad L. C. padarė vieną pavojingiausių pažeidimų eismo saugumui, vairuodama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,99 promilės) ji kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Šalies argumentai
Nesutikdama su priimtu nutarimu, L. C. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydama panaikinti 2014 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir sutrumpinti jai paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu ir po to L. C. prisipažino padariusi jai inkriminuotą teisės pažeidimą, gailėjosi dėl jo padarymo, pirmosios instancijos teismui pateikė visus dokumentus, reikalingus LR ATPK 329 str. nuostatų taikymui, darbovietėje ji charakterizuojam teigiamai, sumokėjo visą jai paskirtą piniginę baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
LR ATPK 329 str. nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą
Paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarymas, darbdavio tarpininkavimas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos pažyma apie kursų išklausymą) bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Pažymėtina, kad LR ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat būtina įvertinti, ar sutrumpinus asmeniui paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bus pasiekti LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, įstatymo nustatytas privalomas sąlygas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimui bei kitas administracinei atsakomybei svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2014 m. birželio 2 d. nutarimą, tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, naikinti kurį apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Analizuojant bylos medžiagą matyti, kad L. C. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones sutrumpinimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė praėjus daugiau nei pusei paskirtojo laiko, t.y. praėjus kiek daugiau nei vieneriems metams nuo administracinės nuobaudos paskyrimo. Administracinės nuobaudos vykdymo metu L. C. nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, išklausė keturių akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, susimokėjo teismo paskirtą piniginę baudą, kas leidžia neabejotinai teigti, kad L. C. atitinka visus formalius LR ATPK 329 str. keliamus reikalavimus.
Tačiau šių aplinkybių plotmėje pažymėtina, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas LR ATPK 329 str. nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus. LR ATPK 329 str. numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks LR ATPK 20 str. numatytus tikslus. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 str. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini LR ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.
Atsižvelgiant į tai spręstina, kad be formalių reikalavimų, numatytų LR ATPK 329 str., sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sutrumpinimo termino, būtina atsižvelgti ir į kitas administracinei atsakomybei reikšmingas aplinkybes (asmens charakteristiką, ankstesnių administracinių nuobaudų nebuvimą, padaryto teisės pažeidimo pavojingumą ir kt.).
Atmetant L. C. apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad 2013 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 4 d., padarymą pastarajai skirta minimali LR ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą L. C. atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, apeliantės asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, gailisi dėl jo padarymo, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, dar labiau švelninti pažeidėjos atsakomybę remiantis tais pačiais pagrindais, nėra teisinio pagrindo.
Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad apeliantė, darydama administracinį teisės pažeidimą, turėjo numatyti galimas kilti neigiamas šio pažeidimo pasekmes, tačiau to nepadarė.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. C. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių pažeidimų, numatytų LR ATPK, sukeliantis pavojų ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bet ir aplinkinių asmenų sveikatai bei gyvybei. Būtina pažymėti, kad byloje pateikto alkotesterio kvito duomenimis, 2013 m. gegužės 12 d., 20.59 val., L. C. buvo nustatytas 2.99 promilių girtumas (b. l. 5). Akivaizdu, kad asmuo, vairuodamas automobilį ir būdamas tokio girtumo laipsnio, negalvojo apie galimas kilti neigiamas tokio pažeidimo pasekmes, tokiu būdu sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių asmenų sveikatai bei gyvybei.
Aptartos aplinkybės neabejotinai leidžia pagrįstai manyti, kad teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.