- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-07-11
- Bylos Nr.
- 2-46-425/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublika dėl neturinės žalos atlyginimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. G. 2006-10-10 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 150 000 Lt dydžio neturinę žalą. Ieškovas ieškinyje, teismo posėdyje su savo atstovu nurodė, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas 2006-05-23 apkaltinamajame nuosprendyje baudžiamojoje byloje M. I. atžvilgiu nustatė, kad:
l. „M. I. valstybės tarnautojui - Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos patruliui T. G. davė 20 Lt kyšį“;
2. „iš operatyvinių veiksmų atlikimo metu daryto garso įrašo matyti T. G. ir vairuotojo derybos dėl baudos dydžio“;
Motyvuojamoji dalis
3. „pripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tai kad nusikaltimą padarė įtakotas policijos darbuotojo T. G. nusikalstamų veiksmų, prisipažino ir gailisi“.
Ieškovas, jo atstovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2006-05-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatavo ieškovo T. G. kaltę, pastarajam nedalyvaujant teismo posėdyje. Ieškovas neturi procesinės galimybės apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį M. I. atžvilgiu, kuriame konstatuota T. G. kaltė.
Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vertinant ieškovo patirtos neturtinės žalos faktą ir dydį, lemiama aplinkybė yra T. G. kaltės nusikaltimo padarymo ar nekaltumo konstatavimas. Atsakovo atstovas sutiko, kad frazė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje „nusikaltimą padarė įtakotas policijos darbuotojo T. G. nusikalstamų veiksmų", nesant įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo T. G. veiksmai konstatuoti nusikalstamais, pažeidžia ieškovo nekaltumo prezumpciją, tačiau tai padaryta pirmosios instancijos teisme per klaidą. Ieškovas T. G. M. I. byloje kaltu nepripažintas, tokių duomenų apskritai nėra ir tai, kas yra parašyta minimame nuosprendyje, nesukėlė ieškovui jokių neigiamų pasekmių. Ieškovas nuo darbo buvo nušalintas dėl STT operatyvinės informacijos, jo nušalinimui nuo darbo M. I. byla įtakos neturėjo. Ieškovas pateikė ieškinį, remdamasis CK 6.272 str. 1 d. pagrindu, prašydamas atlyginti 150 tūkstančių litų neturtinės žalos. Pripažįsta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą M. I. atžvilgiu, ieškovo atžvilgiu buvo padaryti tam tikri pažeidimai, tačiau ieškovo atžvilgiu jokios žalos nepadaryta, konkretūs įrodymai teismui dėl jos nepateikti. Žala turėtų būti įvertinama tam tikrais kriterijais. Atsakovo atstovas sutiko, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. I. atžvilgiu, neturėjo pasisakyti dėl T. G. veiksmų, tačiau tai vertina kaip nekorektišką išsireiškimą ieškovo atžvilgiu.
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2006-05-23 nuosprendžiu M. I. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., taikė Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3 dalies 3 punktą ir paskyrė 2 MGL ( 250 litų) baudą. Nuosprendyje teismas nurodė nustatyta, kad „M. I. valstybės tarnautojui - Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos patruliui T. G. davė 20 Lt kyšį“, kad „Kelmės rajono PK patrulis T. G. iš sustabdyto automobilio Mercedes Bens Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojo reikalavo kyšio“, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino, kad nusikaltimą padarė įtakotas policijos darbuotojo T. G. nusikalstamų veiksmų (b.l. 4-5). Priimant 2006-05-26 apkaltinamąjį nuosprendį M. I. atžvilgiu, T. G. baudžiamojoje byloje nebuvo apklaustas liudytoju, jam nebuvo pareikšti įtarimai, jis dar nebuvo pripažintas kaltu kitoje baudžiamojoje byloje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nurodoma, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas detalizuotas Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 11 straipsnyje nurodant, kad niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu.
Nekaltumo prezumpcija paminėta ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), kur nurodyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą“ ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 str. (Nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą): „1. Kiekvienas kaltinamas padaręs nusikaltimą asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymus. 2.
Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nekaltumo prezumpcija sietina išimtinai su asmeniu, kuris „kaltinamas padaręs nusikaltimą“. Kaltinamasis turi būti laikomas nepadariusiu nusikaltimo tol, kol kompetentingos institucijos nepateikia teismui pakankamų įrodymų, kad tas asmens yra kaltas. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad teismas negali pradėti bylos nagrinėjimo turėdamas išankstinį nusiteikimą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuriuo jis kaltinamas. Kol teismas nenustatė kaltinamojo kaltės, jis neturėtų teismo sprendimu ar nuosprendžiu būti skelbiamas kaltu kaip padaręs kokias nors nusikalstamas veikas.
Nagrinėjamos bylos atveju darytina išvada, kad ieškovo T. G. atžvilgiu Šiaulių rajono apylinkės teismas 2006-05-23 nuosprendyje M. I. baudžiamojoje byloje, nurodydamas, kad „M. I. valstybės tarnautojui - Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos patruliui T. G. davė 20 Lt kyšį“, kad „Kelmės rajono PK patrulis T. G. iš sustabdyto automobilio Mercedes Bens Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojo reikalavo kyšio“, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino, kad „nusikaltimą padarė įtakotas policijos darbuotojo T. G. nusikalstamų veiksmų“, pažeidė T. G. nekaltumo prezumpciją, kadangi T. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšti įtarimai nurodyto nusikaltimo padarymu, jis nebuvo nuteistas ir šioje baudžiamoje byloje nebuvo dalyvaujančiu asmeniu.
Ieškovas savo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą motyvuoja Civilinio kodekso 6.272str. bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31str. Civilinio kodekso 6.272str.1d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo ir t.t. atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-05-23 nuosprendžiu M. I. baudžiamojoje byloje ieškovas T. G. nebuvo pripažintas kaltu ir nuteistas, kadangi jis apskritai nebuvo įtrauktas į šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Kaip jau buvo pasisakyta, Šiaulių rajono apylinkės teismas pažeidė ieškovo T. G. konstitucinę teisę į nekaltumą (Konstitucijos 31str.). Ši pažeista ieškovo teisė turėtų būti ginama, o padaryta neturtinė žala kompensuojama.
Vertinant T. G. atžvilgiu padarytos nekaltumo prezumpcijos pažeidimo faktą, pažeidimo sukeltus padarinius, pasekmes, o tuo pačiu ir atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, svarbi aplinkybė yra ta, ar T. G. iš tikro yra padaręs veiksmus, kuriuos Šiaulių rajono apylinkės teismas, įvardindamas nusikalstamais, nustatė 2006-05-23 apkaltinamajame nuosprendyje M. I. baudžiamojoje byloje. T. G. buvo iškelta baudžiamoji byla, jam pareikšti įtarimai, o baudžiamoji byla perduota teismui.
Panevėžio apygardos teismas baudžiamosios bylos Nr.2008-04-29 nuosprendyje nustatė, kad I. M. perdavė T. G. kyšį, o pastarasis kyšį priėmė. Teismas nurodė, kad T. G. kaltę dėl kyšio priėmimo patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas (su vaizdajuoste), teisme perskaityti M. I. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat jį apklausiusio liudytojo R. L. parodymai. Panevėžio apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas (Raseinių rajono apylinkės teismas) tinkamai įvertino operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose bei vaizdajuostėse užfiksuotas nusikalstamų veikų aplinkybes, patvirtintas kitais byloje surinktais ir įvertintais įrodymais (b.l. 107-116). Panevėžio apygardos teismas neišteisino T. G. epizode dėl kyšio priėmimo iš I. M., tačiau jo veiką perkvalifikavo iš BK 225str.2d. į BK 225str.4d. ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3str.1d.2p.). Teismas perkvalifikavo T. G. veiką todėl, kad išteisino jį iš kelių kyšio paėmimo epizodų, todėl jo paimtų kyšių suma tapo mažesnė negu 1 MGL, tačiau teismas neišteisino T. G. kyšio priėmimo iš I. M. epizode. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad T. G. iš tikro buvo padaręs veiksmus, kuriuos Šiaulių rajono apylinkės teismas formaliai įvardindamas nusikalstamais, nustatė ir nurodė 2006-05-23 apkaltinamajame nuosprendyje M. I. baudžiamojoje byloje nors ir nedalyvaujant byloje T. G.. Įvertinus, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T. G. priėmė kyšį iš I. M., nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant ieškovo reikalavimą atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, nebūtų pagrįsta ir teisinga tenkinti jo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. I. M. baudžiamosios bylos nuosprendyje nors ir be pagrindo, pažeidžiant T. G. nekaltumo prezumpciją buvo nurodyti ieškovo T. G. iš tikro atlikti kyšio priėmimo iš I. M. veiksmai. Kyšio priėmimas yra nusikalstama ir smerktina veika, ją darydamas asmuo turi suvokti daromų veiksmų neigiamas pasekmes baudžiamąją prasme, o tuo pačiu ir neigiamą visuomenės požiūrį į kyšininkavimą apskritai. Ieškovas T. G. priėmė kyšį, jam buvo iškelta baudžiamoji byla, jis pripažintas kaltu dėl kyšio priėmimo, tačiau jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje priimtas ne išteisinamasis nuosprendis, o baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3str.1d.2p.), todėl esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl priteisimo 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. T. G., kuris savo veiksmais pažeidė įstatymo reikalavimus tokia apimtimi, kad teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu kyšio priėmimu, ir nors šio asmens atžvilgiu teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją kitoje baudžiamojoje byloje, neturėtų tikėtis savo pažeistų teisų teisių visapusiško ir plataus gynimo kaip kad asmuo, kuris nebuvo paėmęs kyšį, tačiau kurio nekaltumo prezumpcija būtų pažeista analogišku būdu kaip kad ieškovo T. G.. Aptartais motyvais atmestinas ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti jam 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamoje byloje darytina kita išvada, kad šiuo teismo sprendimu nustatytas T. G. nekaltumo prezumpcijos pažeidimas pats savaime yra pakankamas ir teisingas neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270-27s straipsniais teismas
nusprendžia:
1. Atmesti ieškovo T. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublika dėl 150 000 Lt priteisimo neturinės žalos atlyginimo.
Konstatuoti, kad šiuo teismo sprendimu nustatytas T. G. nekaltumo prezumpcijos pažeidimas pats savaime yra pakankamas ir teisingas neturtinės žalos atlyginimas.
Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.
Nuorašas tikras teisėjas (pareigų pavadinimas) A.V. . (parašas) Laimantas Misiūnas . (vardas, pavardė) 2008m. liepos 11 d. .