Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), duomenų apie teistumą byloje nėra, administracine tvarka bausto, galiojančių administracinių nuobaudų neturinčio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2015-03-30 apie 08.15 val. Vievio m., Trakų g. vairavo transporto priemonę OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsijungęs artimųjų šviesos žibintų ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.07 % promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 14 bei 97 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 1 d., 124¹ str. 8 d.

A. J. teismo posėdžio metu pripažino padaręs teisės pažeidimus, nuoširdžiai gailėjosi ir nurodė, jog išvakarėse buvo gėręs alkoholio, bet ryte gerai jautėsi ir vairavo kitą dieną automobilį esant būtinajam reikalingumui – vežė savo žmoną į gydymo įstaigą, kadangi staiga jai pasidarė bloga, ji alpo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog nei administracinio teisės pažeidimo protokole asmens duotame rašytiniame paaiškinime, nei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nėra užfiksuota duomenų, kad A. J. būtų nurodęs, jog transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus esant būtinajam reikalingumui, t.y. kad jis vežė į gydymo įstaigą savo sunegalavusią žmoną, todėl darytina išvada, kad tokią įvykio versiją A. J. iškėlė tik administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Be to, pažymėtina, jog esant situacijai, kai asmeniui reikia skubios medicininės pagalbos, turi būti kviečiamos specialiosios tarnybos, kurios gali suteikti kvalifikuotą ir skubią medicininę pagalbą, taip išvengiant sunkių pasekmių kilimo. Šiuo atveju A. J. vietoj to, kad skubiai kviestų greitąją medicinos pagalbą, pasirinko rizikingą veikimo būdą – būdamas neblaivus ryžosi vairuoti automobilį, ir taip sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kietiems eismo dalyviams. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad A. J. jam inkriminuotus pažeidimus padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms.

A. J. kaltė, be jo paties prisipažinimo, yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais dokumentais: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-28158311-15, Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, blaivumo tikrinimo parodymu, kitais byloje esančiais dokumentais. Šie byloje surinkti faktiniai duomenys sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir sprendžia, kad yra nustatyti visi ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., numatytų pažeidimų sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. J. prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, nustatytą girtumo laipsnį bei į kitus byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. J. asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį: anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET ir viešosios tvarkos pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirba darbą, sietiną su transporto priemonių vairavimu, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, augina mažametį vaiką. Tačiau teismas pažymi, kad pažeidėjui būsimi nepatogumai, kuriuos jis ar jo šeimos nariai galimai patirs jam netekus teisės vairuoti, nėra ypatingai svarbūs ir išskirtiniai, kuriems esant jam galėtų būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali. Pažymėtina, kad teismo skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinus draudžiamas veikas bei nustačius už jas konkrečias sankcijas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad A. J. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje pagrindo nėra.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, A. J. skirtinas ATPK 126 str. 1 d. ir ATPK 124¹ str. 8 d. sankcijose numatytų nuobaudų minimumas; paskyrus nuobaudas už kiekvieną padarytą teisės pažeidimą atskirai, pažeidėjui, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., skiriama administracinė nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkiausiąjį iš padarytųjų teisės pažeidimų, tai yra ATPK 126 str. 1 d., ribose.

Kadangi A. J. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl laikytina, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d. ir skirti jam įspėjimą.

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir skirti jam 289,00 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę nuobaudą - 289,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.