Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, el. p. adresas: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis T. B. 2025 m. birželio 12 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę V. M., t. y. tyčia abejomis rankomis pastūmė ir taip pargriovė ant lovos V. M., plaštaka sudavė vieną smūgį į kairės pusės skruostą, po to suėmęs jai už abiejų rankų riešų laikė ją prispaudęs ant lovos taip neleisdamas jai atsikelti, tada suėmęs už plaukų palenkė jos galvą ir sulenktu kojos keliu sudavė du smūgius jai į kaktą, po to kaire ranka suėmė ir spaudė dešinės rankos žastą, o dešinės rankos pirštais spaudė kairįjį petį. Po to V. M. išsilaisvinus ir atsikėlus nuo lovos, jis sučiupo ją už liemens ir dešinės rankos pirštais spaudė jai kairįjį šoną, o kairės rankos pirštais spaudė dešinįjį šoną ties klubais, taip nukentėjusiajai V. M. padarė poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, dešinio klubakaulio sparno srityje, odos nubrozdinimą pilvo kairėje pusėje - nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1.1. Kaltinamasis T. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su V. M. kartu gyvena 1 metus 7 mėnesius, yra pora, sugyventiniai. Kartu gyvena ir jos du mažamečiai vaikai iš jos ankstesnių santykių. Ji niekur nedirba, jos pajamos tik pašalpos už vaikus. Jis išlaiko šeimą, butas (duomenys neskelbtini), yra nuomojamas. Pripažįsta, kad 2025-06-12 vėlai vakare, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) miegamajame kambaryje smurtavo prieš savo sugyventinę V. M.. Jis buvo stipriai neblaivus, visų aplinkybių gerai nepamena. Pamena konfliktą tarp jo ir V., ir kad jis V. buvo pargriovęs ant lovos, buvo suėmęs jai už rankų riešų ir spaudė. Kad kojos keliu suduotų jai į kaktą, neprisimena. Tikriausiai jai buvo sučiupęs ir spaudė ir už šono, klubų. Jis įtarime nurodytų aplinkybių neginčija, jas visas pripažįsta, tačiau ne viską pamena dėl girtumo. Gailisi dėl tokio savo elgesio. Po šio įvykio su V. nebebendrauja, jie gyvena atskirai. Sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 81-84, 90-92).

1.2. Be kaltinamojo prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios V. M. pareiškimas ir jos parodymai, liudytojos V. P. parodymai, įvykio vietos, asmens apžiūros protokolai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga:

1.2.1. Nukentėjusioji V. M. pareiškimu pranešė, kad 2025-06-12, nuo 23.00 val. iki 2025-06-13 02.30 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, kartu gyvenantis sugyventinis T. B., gim. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, t.y. tyčia abiejomis rankomis stumdamas parvertė ją ant lovos ir savo dešinės rankos plaštaka vieną kartą trenkė jai per kairįjį žandą, sugriebęs už abiejų rankų riešų laikė jos rankas prispaudęs prie lovos, kad negalėtų atsikelti. Vėliau čiupęs už plaukų, du kartus stipriai lenkdamas jos galvą, smūgiavo jos kakta į savo sulenktos dešinės kojos kelį, taip sukeldamas fizinį skausmą kaktoje. Po to, sučiupęs savo kaire ranka spaudė jos dešinės rankos žastą, o dešine savo ranka spaudė pirštais jos kairįjį petį, stovėdamas priešais ją savo dešinės rankos pirštais spaudė jos kairį šoną ties liemeniu ir tuo pat metu kairės rankos pirštais spaudė dešinį jos šoną ties klubais. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Civilinį ieškinį reikš vėliau, tyrimo metu. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nubausti sugyventinį įstatymų nustatyta tvarka (el. b. l. 9-15).

1.2.2. Nukentėjusioji V. M. apklauos metu parodė, kad turi du mažamečius vaikus, tai yra M. R. ir B. R., abu vaikai gyvena kartu su ja, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 metų rugpjūčio mėnesio gyvena kartu su sugyventiniu T. B., veda bendrą ūkį. Jis nėra jos vaikų tėvas. 2025-06-12, apie 21.00 val., sugyventinis T. B. į namus grįžo kartu su kaimynu J., jo pavardės nežino, abu buvo neblaivūs. Pas juos namuose jie abu dar vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Apie 21.30 val. savo mažamečius vaikus nuvedė į jų atskirą kambarį ir juos paguldė miegoti. Ji gulėjo šalia vaikų, kol jie užmigo, tačiau dar tuo pačiu ir laukė, kol išeis kaimynas. Ji alkoholio nevartojo. Jis išėjo apie 23.00 val. Išėjusi iš vaikų kambario pamatė, kad T. B. yra stipriai neblaivus. Ji norėjo jį palydėti į lovą, todėl jį apsikabinusi iš virtuvės vedė į miegamąjį. Tuo metu jis jai pradėjo kalbėti negražius dalykus, pradėjo jai sakyti, kad ji jį išdavė, kad yra "necenzūrinis žodis". Jam nieko neatsakė, nes nebenorėjo, kad jis keltų balsą, tiesiog bijojo, kad neprikeltų vaikų. Nulydėjus jį į miegamąjį, jis pradėjo ant jos pykti dar labiau, įžeidinėjo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Pradėjo ją stumdyti. Jis tyčia abiejomis rankomis pastūmė ją ir parvertė ant lovos. Ji labai išsigando, nes pamatė, kad jis užsimojo ir savo dešinės rankos plaštaka vieną kartą trenkė jai per kairįjį žandą, pajuto žande deginantį skausmą. Tuomet jis sugriebė už abiejų jos rankų riešų ir laikė rankas prispaudęs prie lovos, kad negalėtų atsikelti. Ji gulėjo ant nugaros. Po to jis čiupo už plaukų, du kartus stipriai lenkdamas jos galvą smūgiavo jos kakta į savo sulenktos dešinės kojos kelį, nuo smūgio jai skaudėjo kaktą. Po to sučiupo kaire ranka ir spaudė jos dešinės rankos žastą, o dešine ranka spaudė pirštais jos kairįjį petį, visa tai vyko jai gulint ant lovos, kaip minėjo jis ją laikė prispaudęs, kad negalėtų atsikelti. Po kurio laiko jai pavyko išsilaisvinti, ji norėjo bėgti į virtuvę, tačiau T. čiupo ją savo dešinės rankos pirštais, spaudė kairį šoną ties liemeniu ir tuo pat metu kairės rankos pirštais spaudė dešinį šoną ties klubais. Visą šį laiką ji verkė, nes jai labai skaudėjo kūną. Taip pat verkė dar ir dėl to, kad labai jo bijojo, nežinojo, kas bus toliau. Labai stengėsi tylėti, nes nežinojo, kaip jis reaguos į jos prašymus liautis ją mušti. Bijojo provokuoti jo agresiją prieš ją. Jis kažkiek nuramino, jai nieko nebesakė. Tuomet ji svirduliuodama nuėjo iki virtuvės atsigerti vandens. Bet atsigėrus vandens jai dar labiau pradėjo suktis galva ir ji norėjo atsigulti. Kaip tik tuo momentu, jai dar būnant virtuvėje, išgirdo, kad T. išeina į lauką parūkyti. Tuo metu ji pažiūrėjo į telefoną, matė, kad yra 02.30 val. Ji nuėjo į miegamąjį ir atsigulė miegoti. Netrukus iš lauko grįžo T. B., jis atsigulė į tą pačią lovą, kur gulėjo ir ji, bet nieko jai nebesakęs užmigo. Ryte prabudo ji pirma. Atsikėlusi jautė skausmą visame kūne, svaigo galva. Nuėjusi į vonią apžiūrėjo save ir visas skaudamas vietas ir pamatė, kad visur yra paraudimai. Netrukus pabudo T. Jis buvo piktas, irzlus. Vėl pradėjo šaukti ant jos, priekaištavo, kad nepadarė jam kavos. Jis jai liepė išvirti kavos, tačiau jam pasakė, kad nevirs. Tuomet jis susikeikė ir išėjo iš namų. Kadangi vaikai dar miegojo, ji laukė kol jie atsikels. Jie jokio konflikto negirdėjo ir nematė nei iš ryto, nei nakties metu, nes miegojo kitame kambaryje. Netrukus kai T. B. išėjo iš namų, išgirdo skambutį į duris. Atsidariusi jas pamatė atvykusias darbuotojas iš vaikų teisių tarnybos. Jai jos paaiškino, jog buvo gautas pranešimas apie tai, kad tėvas T. B. namuose girtauja prie mažamečių vaikų. Darbuotojoms paaiškino, kad T. B. nėra vaikų tėvas. Joms pasakė, kad iš vakaro T. B. vartojo alkoholį namuose, tačiau vaikai to nematė. Taip pat vaikų teisių tarnybos darbuotojoms nieko nesakė apie tai, kad T. B. prieš ją smurtavo, nes nenorėjo dar daugiau problemų. Tuo metu dar vis svarstė su juo blaiviu pasikalbėti apie jo veiksmus. Tačiau išvykus vaikų teisių darbuotojoms nusprendė, kad nebenori jokio smurto. Kadangi tai jau antras kartas, kai T. B. prieš ją smurtavo. 2025 metų balandžio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jai sukelto fizinio skausmo, tačiau tyrimas buvo baigtas susitaikymu, ji jam atleido. Tą dieną po vaikų teisių tarnybos apsilankymo ji su savo vaikais iš namų išsikraustė. Šiuo metu gyvena pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini) r. Gyvendama šiuo adresu jaučiasi saugi. Ji nebenori gyventi su T. B., nori, kad jis prie jos ir vaikų nesiartintų. Į medikus dėl sužalojimų nesikreipė, pažymos jokios neturi. Namai kuriuose gyveno, priklauso T. B.. Įvykio niekas nematė. Penktadienį, t.y. 2025-06-13, nuo ryto pas ją buvo atėjusi kaimynė V., pavardės nežino, iš (duomenys neskelbtini) - o buto pasiteirauti, ar viskas jai gerai, nes sakė, kad girdėjo triukšmą. Kaip minėjo, šio įvyko metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas.Papildomos apklausos metu V. M. parodė, kad ji tvirtina savo ankstesnius parodymus, sakė tiesą. Apie tai, kad ją sumušė T., niekam nepasisakė, nei kaimynei, nei vaikų teisių specialistei, bet suprato, kad turi apie tai pranešti policijai, todėl pati atėjo į policijos komisariatą ir pranešė, kas nutiko. Ji su vaikais išsikėlė gyventi kitur, su T. nebebendrauja. Ji byloje civilinio ieškinio nereikš, turtinės žalos nepatyrė (el. b. l. 46-49, 50-52, 65-68).

1.2.3. Liudytojos V. P. parodymais, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos butas yra pirmame aukšte. Taip pat pirmame aukšte yra nuomojamas butas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Butai yra šalia, todėl gerai girdisi garsai. Nuo 2024 gruodžio mėnesio šį butą išsinuomojo šeima su dviem mažais vaikais. Šių žmonių ji nepažįsta. Tik vėliau sužinojo, kad jų vardai V. ir T. Šiame daugiabučiame name gyvena gan ramūs žmonės, o atsikrausčius naujiems gyventojams ramybė baigėsi. Beveik kiekvieną dieną šioje šeimoje girdėdavosi triukšmas. Visada girdėdavosi tik vyriškio balsas, asmeniškai girdėdavo kaip jis šaukia ant tos moters įvairiais necenzūriniais žodžiais. Taip pat girdėdavo, kaip jis šaukia ir vaikų atžvilgiu. Pakelto V. balso nėra girdėjusi. Pas T. dažnai lankydavosi įvairūs asmenys. Jis draugus vesdavosi į butą, matydavo, kad išeina neblaivūs. Jie išeidavo į kiemą parūkyti, visa tai vykdavo po jos langais, nes gyvena pirmame aukšte ir jai viskas puikiai matydavosi ir girdėdavosi. Todėl gali teigti, kad pas T. jie ateidavo gerti alkoholio. Beveik visada, kiek jį sutikdavo ar laiptinėje, ar kieme, jai jis atrodydavo akivaizdžiai apsvaigęs. Jiems atsikrausčius, gal po kokios savaitės laiptinėje ji susitikusi V., pasiteiravo ar jai viskas gerai, ji atsakė, kad viskas gerai. Jai tada dar pasakė, kad jeigu reikės kokios pagalbos, gali kreiptis į ją, ji vėl atsakė, kad kreipsis jei reikės. Prieš siūlydama jai pagalbą, paaiškino, kad nuolat girdi triukšmą, konfliktus, taip pat girdi bildesį. Ji nieko jai tada nepaaiškino, tik pasakė, kad jos draugas yra ūmaus būdo ir ji stengiasi jam nesipriešinti. Niekada nėra mačiusi V. nei vartojančios alkoholį, nei apsvaigusios. Pamena, kad birželio mėnesį nuo 12 d. vakaro ir iki pat 13 d. paryčių girdėjo jų bute labai didelį triukšmą, moters labai tylų verkimą, didelius trenksmus. Tikslios valandos, kada prasidėjo ir kada baigėsi triukšmas nepamena. Girdėjosi, lyg kas mėtytų baldus, lyg kažkas kristų. Vienu momentu norėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu, tačiau triukšmas lyg ir nurimo, bet kiek tada buvo valandų, nepamena. Triukšmas netrukus vėl prasidėjo, bet ji labai stengėsi užmigti, nes iš pat ryto turėjo reikalų mieste, todėl norėjo nors kiek pamiegoti. Susitvarkiusi reikalus į namus grįžo apie 11 val., tada laiptinėje sutiko Vaikų teisių darbuotojas. Su jomis kalbėjosi Nr. (duomenys neskelbtini) bute gyvenanti V. Ji priėjusi pasiteiravo ar viskas gerai, bei pasakė, kad naktį girdėjo triukšmą. Girdint vaikų teisių darbuotojoms V.pasakė, kad jos draugas gėrė ir triukšmavo. Apie tai, kad prieš ją naudojo fizinį smurtą, nesakė. Vaikų teisės užpildė dokumentus ir išvyko. Tuomet V. priėjusi prie jos pasisakė, kad jai reikia išsikraustyti. Tuomet netrukus pradėjo rodyti sumušimus ant abiejų šonų. Taip pat sakė, kad jai labai skauda pilvą nuo sumušimų bei galvą, nes jis trankė jos galvą. Matė sužalojimus ant abiejų šonų, buvo matyti kraujosruvos. Jai pasakė, kad jai būtinai reikia išsikraustyti, nes taip elgtis, kaip jis elgiasi su ja, negalima, dar jos paklausė ar ji nebijo, kad jis ją užmuš. Jai liepė apie tai pranešti policijai, tačiau ji pasakė, kad ji T. labai bijo, todėl nesiskųs. Po jų pokalbio ji jai padavė buto raktus ir paprašė, kad paduotų jos draugui, kai jis grįš. Ji raktus paėmė, tačiau T. ji irgi bijojo, todėl raktus įkišo į durų spynelę ir paliko, dar pakvietė kaimynus, kad pamatytų, jog tikrai taip palieka. Ar tai buvo pirmas kartas, kai V. sumušė jos draugas, nežino, tiesiog jos šito neklausė. Jokių sumušimų ant jos akivaizdžiai matomų kūno vietų niekada nėra mačiusi. Jeigu nors kartą būtų išgirdusi nors kokį nors pagalbos prašymą ar jos riksmus, tikrai būtų iškvietusi pagalbą, tačiau nei karto to negirdėjo (el. b. l. 65-68).

1.2.4. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad kieme yra dviejų aukštų, mūrinis daugiabutis namas. Į namo vidų patenkama iš kiemo pusės, vakarine kryptimi. Įėję į daugiabutį namą, patenkama į laiptinę, ten, žiūrint nuo įėjimo tiesiai, yra laiptai, kuriais užlipus patenkama į pirmą aukštą. Ten, žiūrint nuo įėjimo tiesiai, yra durys, pro kurias patenkama į antrą butą. Įėjus į buto vidų patenkama į koridorių, ten, žiūrint nuo įėjimo tiesiai, yra virtuvė, dešinėje pusėje vonios kambarys. Kairėje pusėje žiūrint nuo įėjimo yra miegamojo kambarys. Įėjus į miegamojo kambarį, žiūrint nuo įėjimo į kambarį, tiesiai yra stalas ant kurio padėti rūbai, prie stalo yra trys pufai. Žiūrint nuo įėjimo dešinėje pusėje prie lango yra išskleistas miegamasis kampas, ant kurio netvarkingai sudėta patalynė. Dešinėje pusėje prie sienos yra stalas ir krosnis. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. (el. b. l. 16-18, 19-22).

1.2.5. Iš 2025-06-16 asmens apžiūros protokolo matyti, kad Panevėžio apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) patalpose asmens sutikimu buvo apžiūrėta nukentėjusioji V. M. dėl patirtų sužalojimų. Prieš atliekant asmens apžiūrą, moteris nufotografuota visu ūgiu, vilkinti juodos spalvos iki pusės šlaunų ilgio suknelę. Dėvi basutes (fotonuotrauka Nr. 1). Jai vilkint rūbus, jokių akivaizdžių sužalojimų nematyti. Paprašius moters parodyti skaudamas bei sužalotas vietas ant kūno, pastaroji pakėlusi suknelę parodė ant savo dešinės pusės klubo esančias dvi skirtingo dydžio kraujosruvas (fotonuotraukos Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5). Tęsiant apžiūrą, moteris parodė ant savo kairės rankos žasto ir peties esančias neryškias ir nedideles kraujosruvas (fotonuotraukos Nr. 6, Nr. 7). Taip pat moteris parodė, kad yra sužalojimas ant dešinės rankos žasto - matyti nedidelė kraujosruva (fotonuotrauka Nr. 8). (el. b. l. 32-35, 36-41).

1.2.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 567/2025(05) nurodyta, kad V. M. padaryta poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešinio klubakaulio sparno srityje, odos nubrozdinimas pilvo kairėje pusėje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 6 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu(el. b. l. 30-31).

1.3. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį padarymo. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku sugyventinis jos atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

1.4. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK)) 418 straipsnio 1 dalis. Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos, bei jis neprieštarauja prokurorės sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 107-110).

1.5. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažinęs padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

1.6. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančios ir atsakomybę sunkinančios aplinkybių buvimą. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas sveikatai kaltinamojo padarytas savo sugyventinei, su kuria kaltinamasis kartu gyveno beveik du metus laiko. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad kaltinamasis neteistas, į tai, kad jis trijų metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, (duomenys neskelbtini), duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant teismo įpareigojimus (BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalies 1 punktas, 4 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

1.7. Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokurorė, nėra. Tačiau, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

1.8. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nukentėjusiosios, kaltinamojo parodymai, jog įvykio dieną gėrė alkoholinius gėrimus), jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė –

dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 72⁵ straipsnis). Bylos duomenys patvirtina kaltinamojo agresyvų smurtinį elgesį, kuris pasireiškia pavartojus alkoholinių gėrimų, todėl įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmių tikslus.

1.9. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir nubausti jį 9 (devynių) mėn. laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu T. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėn. laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje; per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą laisvės apribojimo bausmės laiką uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 3 d., 72⁵ str., paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šį įpareigojimą jis privalo įvykdyti per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs T. B. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalim.