Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Skunde pažymima, jog kaltinamojo akto trūkumai nebuvo pašalinti ir bylos nagrinėjimo teisme metu., kaltinamojo akto trūkumai sudarė kliūtis teismui objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą .

Apeliaciniame skunde yra aprašomi liudytojo V. V. parodymai bei nurodoma, kad jie yra neobjektyvūs, nekonkretūs, neišsamūs ir nesutampa su kitų liudytojų parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nuteistajam apskritai kyla abejonių ar liudytojas galėjo matyti įvykį.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tiek pranešimuose apie įtarimą, tiek kaltinamajame akte netinkamai nurodytas ginklo kalibras. Jo manymu, teismas turėjo išsiaiškinti aptartos klaidos atsiradimo aplinkybes.

Tokia klaida V. G. manymu, paneigia liudytojo V. V. parodymus, kad apeliantas neva šaudė iš pompinio šautuvo, paneigia pareikštus kaltinimus, nes nesutampa ginklo nurodyto įtarimuose ir kaltinamajame akte kalibras su tūtelėmis ir kulkos kalibru, kurie buvo rasti įvykio vietos apžiūros metu Skunde pažymima, jog įvykio vietos apžiūros metu užpuolimo vietoje nebuvo rasta medžioklinio šaudmens kulkų nei jų pėdsakų. Ši aplinkybė paneigia liudytojo V. V. parodymus neva apeliantas šaudė iš pompinio šautuvo. Taip pat liudytojas netiksliai nurodė automobilio, kuriuo atvyko inkasatoriais, rūšį , paneigia įslaptinto liudytojo parodymus, nes nesutampa su jo parodymais, kadangi jis nurodė, jog užpuolimo metu buvo panaudotas pistoletas „TT“, o šio pistoleto kalibras yra 7.62 mm.

Liudytojo V. V. parodymais abejoti verčia ir tai, kad jie neatitinka liudytojų T. P., A. J., J. V. parodymų. Šie liudytojai nurodė, jog užpuolikai buvo su kaukėmis, todėl jų veido bruožų nebuvo galima atpažinti. Be to, liudytojas A. P. apibūdino liudytoją V. V. kaip asmenį mėgstantį iškraipyti faktus, pasakoti netiesą. Dėl tų pačių aplinkybių abejones ir tai, kad liudytojas V. V. galėjo atpažinti nuteistuosius kaip asmenis įvykdžiusius nusikaltimą, tuo labiau, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje vykusių apklausų metu jis jokių bruožų, pagal kuriuos galėtų atpažinti užpuolikus nenurodė.

Nuteistajam abejonių kelia ir parodymo atpažinti teisėtumas, kurio metu atpažinti buvo parodyti visiškai į jį nei bruožais, nei apranga nepanašūs asmenys. Be to, liudytojas V. V. atpažinimo metu neįsižiūrėjo į jam rodomus asmenis ir iš karto atpažino apeliantą kaip asmenį padariusį nusikaltimą. Taigi apeliantas teigia, jog parodymo atpažinti metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais.

Apeliantas pastebi, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisminio nagrinėjimo metu neištirtais įrodymais, t. y. liudytojo V. V. sūnaus parodymais, ekspertės Vilijos Nikitinienės parodymais.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis kratos protokole užfiksuotais duomenimis, kadangi jie gauti pažeidžiant įstatymų reikalavimus, todėl nelaikytini įrodymais. Pažymi, jog sulyginus kratos protokolo kopiją su originalu akivaizdžiai matyti, jog įrašai ir užbraukymai protokolo originale ir kopijoje akivaizdžiai skiriasi. Tai yra esminis BPK 179 str. pažeidimas. Tokie duomenys negali būti vertinami kaip patikimi duomenys.

Nuteistasis pastebi, jog specialisto išvadoje yra užfiksuota, jog buvo gauti drabužiai, kurie buvo plastikiniame pakete su aiškinamaisiais užrašais ir K. J. parašu. Paketas antspauduotas ir įpakavimas nepažeistas. Tačiau pati K. J. yra nurodžiusi, kad paketas po kratos buvo atidarytas ir po to nebuvo iš naujo užantspauduotas. Todėl apeliantas kelia klausimą, kas antspaudavo maišą, kuriame buvo kelnės, ant kurių buvo rasti juodos ir baltos spalvos poliesteriniai pluoštai bendro grupinio priklausomumo su automobilio VW Transporter sėdynių apmušalais.

Skunde taip pat pažymima, kad kitoje specialisto išvadoje nurodyta, jog ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilio VW Transporter sėdynių apmušalų nėra pluoštų iš tirti pateiktų apelianto drabužių. V. G. mano, kad jeigu jo drabužiai kontaktavo su automobilio sėdynėmis, tai taip pat kaip ant jo kelnių liko sėdynių mikrodalelių tai ant sėdynių turėjo likti jo kelnių mikrodalelių.

Aplinkybę, kad nuteistasis negalėjo dalyvauti nusikaltimo padaryme patvirtina liudytojų T. C., I. K., A. Ž., V. C., V. B., R. B., M. P., V. B., A. Š., M. P. bei kito nuteistojo parodymai. V. G. nuomone, teismas nepagrįstai kritiškai vertino šių asmenų parodymus.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog pas nuteistąjį nebuvo rastas nei ginklas, kurį jis neva panaudojo plėšimo metu, nei šio plėšimo metu neva pagrobti pinigai.

Skunde teigiama, kad nors teismas grindė nuosprendį OVĮ 10 str., nustatyta tvarka gautais duomenimis, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie atitinkamų prokurorų teikimus dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka. Be to, teismas grindė nuosprendį teismo posėdžio metu neištirtais duomenimis. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo patikrintos aplinkybės apie tai, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos ir ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys gauti BPK numatytais veiksmais.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad operatyvinė informacija visada yra įslaptinta, tam, kad ją būtų galima naudoti kaip įrodymą ji turi būti išslaptinta, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad kompaktiniuose diskuose Nr. 8-670-39472 1/1 ir Nr. 8-670-39472 1/1 užfiksuoti duomenys būtų išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, neaišku kaip kompaktai buvo pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos. Nuteistojo manymu, operatyvinės veiklos metu gauti duomenys buvo neteisėtai panaudoti arba gauti nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, bet kokiu atveju aptariami duomenys nelaikytini įrodymais.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo V. V. parodymais. Šio liudytojo parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl jais tikėti nėra jokio pagrindo, be to, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Apeliantas savo apeliaciniame skunde išdėsto tuos pačius motyvus dėl jo nuomone netinkamo liudytojo V. V. parodymų dėl pačios įvykio situacijos, dėl inkasatorių elgesio , dėl plėšikų veiksmų , dėl šių plėšikų atpažinimo vertinimo, dėl jo parodymų neatitikimo kitiems byloje surinktiems įrodymams. Apelianto nuomone, liudytojas V. V. galimai iš vis nematė įvykio.

Apelianto nuomone, apie galimą bendravimą su įslaptintu liudytoju bei tokio bendravimo aplinkybes teismas turėjo apklausti liudytoju M. P..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ar buvo pagrindas įslaptinti liudytoją. Nuteistajam neaišku, kodėl įslaptinto liudytojo parodymai jo bei kito nuteistojo atžvilgiu laikytini įrodymais, o kitų asmenų atžvilgiu ne.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aplinkybė, jog ant kratos metu rasto pneumatinio pistoleto buvo rasta grūdinto stiklo mikrodalelių ir ant inkasatorių sėdynių buvo rasta grūdinto stiklo dalelių, dar nereiškia, jog tos dalelės yra vieno ir to paties stiklo. Nuteistasis yra paaiškinęs, kad stiklo dalelės ant pistoleto galėjo atsirasti tuo metu, kai buvo išdaužtas automobilio, kuriuo jis naudojasi langas.

Skunde paaiškinama, kad nusikaltimo nuteistasis negalėjo padaryti, kadangi buvo išvykęs į užsienį, o anksčiau nei planuota grįžęs į Lietuvą girtavo. Be to, jeigu būtų padaręs nusikaltimą, tai būtų paslėpęs tiek kelnes, tiek pneumatinį pistoletą.

Aplinkybę, jog A. M. nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtina liudytojų O. M., V. B.. O. B. parodymai, taip pat byloje esantys telefoniniai pokalbiai.

Apeliacinio proceso metu nuteistieji V. G., A. M., jų gynėjai prašė patenkinti jų apeliacinius skundus, prokuroras prašė atmesti apeliacinius skundus, nukentėjusysis T. P. prašė spręsti teismo nuožiūra.

Nuteistųjų A. M. ir V. G. atžvilgiu priimtame apkaltinamajame nuosprendyje jų kaltė yra grindžiama ant nuteistųjų A. M. juodų sportinių kelnių ir V. G. sportinių kelnių rastais bendro grupinio priklausomumo su automobilio VW Transporter „ valst. Nr. AOV sėdynių apmušalais poliesteriniais pluoštais ( t. 3 b.l. 13- 16, 2008-02-26 specialisto išvada Nr. 11-207(08) ), tai pagal skundžiamą teismo nuosprendį, neva patvirtina , jog nuteistieji A. M. ir V. G. važiavo inkasatorių automobilyje nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis. Kolegijos nuomone, tokia teismo išvada nėra teisinga, prieštarauja byloje surinktiems faktiniams duomenims.. Tiek iš aptariamos medžiagų ir gaminių tyrimų skyriaus specialisto išvados, tiek iš ekspertės M. S. ( Bružienės) parodymų matyti, kad bendros grupinės priklausomybės pluoštų suradimas tarp tiriamų objektų nepatvirtina , kad tarp tų konkrečių objektų buvo kontaktas , nes tiek VW modelio automobilių sėdynių apmušalų audiniams gaminti naudojami pluoštai, tiek pluoštai, naudojami pagaminant sportinių kelnių audinį yra tie patys ir paplitę, bendros grupinės priklausomybės pluoštų aptikimas tarp minėtų objektų tik patvirtina, kad asmuo, vilkėjęs tirtomis sportinėmis kelnėmis yra važiavęs VW modelio automobiliais, tačiau nepatvirtina, kad jis važiavo konkrečiame automobilyje. Pagal liudytoją V. V., nuteistasis V. G. aptariamo įvykio metu mūvėjo džinsais , jis po šaudymo parduotuvės „Maxima „ kieme , į inkasatorių automobilį nebuvo įlipęs , jis iš kiemo išvažiavo įsėdęs į automobilį „Audi „ (t. 5 b.l. 13-14), todėl nėra aišku, kodėl ikiteisminio tyrimo metu buvo tyrimui paimtos jo sportinės kelnės ir tyrimo metu gautais duomenimis apie bendro priklausomumo su inkasatorių automobilio sėdynių apmušalais pluoštų radimą ant jo sportinių kelnių yra grindžiamas jam inkriminuotas kaltinimas. Esant tokioms aplinkybėms , nenustačius , kad ant apeliantų tirtų kelnių surasti pluoštai turi individualius tirto automobilio sėdynių apmušalų pluoštų požymius , nesant kitų įrodymų , negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis , kad nuteistieji V. G. ir A. M. užvaldė plėšimo būdu inkasatorių automobilį ir juo važiavo , juolab, kad liudytojas V. V. savo parodymuose paneigė, kad nuteistasis V. G. buvo įlipęs į inkasatorių automobilį ir juo važiavo;

Vertinant specialistės išvadą, kuria buvo nustatyta , kad ant nuteistųjų V. G. ir A. M. kelnių yra pluoštų, kurie yra bendros grupinės priklausomybės su inkasatorių automobilio sėdynių apmušalų pluoštais, atkreiptinas dėmesys, kad inkasatorių automobilio sėdynių apmušaluose apeliantų kelnių pluoštų nerasta , tai patvirtina jų argumentus, kad jie ne kartą iki to yra važinėję to paties modelio automobiliuose, tačiau šiuo konkrečiu automobiliu jie nėra važiavę ir jiems inkriminuoto nusikaltimo , važiuojant šiuo automobiliu, nėra padarę.

Byloje nėra jokių duomenų , kokiais rūbais vilkėjo plėšimą vykdę asmenys, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tyrimui pateikti rūbai buvo būtent veikos kaltininkų rūbai ir ant jų rasti inkasatorių automobilio sėdynių apmušalų pluoštai yra iš inkasatoriaus automobilio;

Iš byloje surinktų duomenų yra matyti, kad aptariamo įvykio metu buvo išdaužtas inkasatorių automobilio vairuotojo šoninių durelių lango stiklas, taip pat priekinio lango stikle vairuotojo pusėje užpuolikų veiksmais buvo pramušta , šaunant į priekinį langą , skylė stikle, automobilio salone ant vairuotojo sėdynės, ant keleivio sėdynės buvo daug stiklo šukių (t.2 b.l. 37-40, 41, 42,43,44.45.46,47), tą įvertinus , akivaizdu, kad užpuolikai, išvažiavę iš užpuolimo vietos šiuo automobiliu, savo rūbais kontaktavo su stiklo šukėmis, buvusiomis automobilio salone, tačiau, atlikus nuteistųjų A. M. ir A. G. rūbų tyrimą , stiklo mikrodalelių jų rūbuose nerasta ( t. 3 b. l . 5-9,13-17);

Taip pat atlikus tyrimą, ištyrus apeliantų plaukus , jų seiles , automobilyje nerasta apeliantų biologinių pėdsakų (t. 2 b.l. 16-17, 21, 136-138) , jų pirštų pėdsakų ( t. 1 b.l. 184-185), jų kvapo pėdsakų (t. 1 b.l. 138-141) ;

Įrodymų dėl plėšimo metu panaudotų ginklų vertinimas :

N. V. G. yra nuteistas be plėšimo ir už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, pritaikytu šaudyti 7,65 mm kalibro šoviniais bei ne mažiau 5 vnt tokių šaudmenų disponavimu, tačiau byloje nėra jokių įrodymų , kad minėtas nuteistasis dalyvavo aptariamame įvykyje, neteisėtai disponuodamas tokiu šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis. Pagal kaltinimo versiją įvykį matę liudytojai J. G., V. V. nurodė, kad užpuolikai turėjo rankose ilguosius šaunamuosius ginklus, t.y. ginklus, kurių vamzdis ilgesnis nei 30 cm (Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės 2002-01-15 įstatymo 2 str. 7 ir 8 ) : liudytoja J. G. patvirtino mačiusi, kaip po šūvio į automobilį Audi 80 į keleivio vietą įsėdo vaikinas, nešinas ginklu, panašiu į medžioklinį šautuvą, liudytojas V. V. patvirtino įvykio vietoje matęs du užpuolikus , kurie turėjo rankose du šaunamuosius ginklus , kurių vamzdžiai buvo maždaug 0,5 metro ilgio ( t. 5 b.l. 1-4), vėlesniuose parodymuose jis nurodė , kad vienas iš nuteistųjų, jo atpažintas V. G., šaudė iš „pompinio“ šautuvo (t. 5 b.l. 47-54), tokiu pavadinimu liaudiškai vadinami lygiavamzdžiai šautuvai, kurie savo išvaizda panašūs į medžioklinius šautuvus , kurie priskiriami prie ilgųjų šaunamųjų ginklų. Įvertinus šių liudytojų parodymus, matyti, kad jų nurodyti asmenys naudojosi tik ilgaisiais šaunamaisiais ginklais, kurie nėra pritaikyti šaudyti šaudmenimis 7,65 mm kalibro , asmenys, kurie įvykio vietoje šaudė ginklu, pritaikytu 7,65 mm kalibro , nenustatyti . Dėl aukščiau išdėstytų įrodymų ir dėl įrodymų, susijusių su šaunamuoju ginklu, pritaikytu šaudyti 7,65 mm kalibro šoviniais , nebuvimo , nėra jokio pagrindo teigti, kad tokiu ginklu ir tokiais šoviniais neteisėtai disponavo nuteistasis V. G.. Iš balistikos specialisto išvados yra žinoma, kad tyrimui pateiktos tūtelės ir kulka, paimti įvykio vietoje, iššautos 7,65 mm kalibro ginklo, kuriuo galėjo būti pistoletai (t. 2 b.l. 27-31, 35-36), kurie , sutinkamai su Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu , yra priskiriami prie trumpųjų ginklų- pistoletų . Tai, kad aptariamo įvykio metu plėšime dalyvavo nuteistasis V. G. , panaudodamas jam inkriminuotą ginklą ir šaudmenis, įrodymų nėra. Liudytojas A. J.(inkasatorius) savo parodymuose teigė, kad užpuolimo metu jam grasinęs vyriškis grasino ginklu, kuris buvo panašus į nedidelį pistoletą, tačiau, nesant įrodymų, kad tas asmuo buvo nuteistasis V. G., tai negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis šiam nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.

Kaip jau buvo paminėta, ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo A. M. (duomenys neskelbtini) 2007-12-18 kratos metu buvo paimtas pneumatinis pistoletas „ Silhouette sport pistol“, kuris buvo pateiktas tyrimui Lietuvos Ekspertizių centro medžiagų ir gaminių skyriaus ekspertams ir šio tyrimo metu ant pistoleto buvo rastos stiklo mikrodalelės , kurios priklauso grūdinto stiklo grupei, o tokie stiklai dažniausiai naudojami automobilių šoninių stiklų įstiklinimui (t. 2 b.l. 154). Tačiau tai, kad ant nuteistojo A. M. namuose rasto pistoleto buvo rastos grūdinto stiklo mikrodalelės , būdingos automobilių šoniniams stiklams, nepatvirtina kaltinimo argumento, kad šios mikrodalelės ant nuteistojo A. M. pistoleto atsirado būtent aptariamo įvykio metu, sudaužius inkasatorių automobilio vairuotojo pusės šoninį lango stiklą, nes rastos mikrodalelės neturi jokių ypatingų žymių, kurios leistų spręsti , kad mikrodalelės ant nuteistojo A. M. pneumatinio pistoleto yra mikrodalelės nuo inkasatorių automobilio sudaužyto šoninio stiklo. Tą patvirtino ir tyrimą atlikusi ekspertė V. N., nurodžiusi , kad rastos stiklo mikrodalelės yra tik bendro grupinio priklausomumo su grūdintu stiklu, kuriuo dažnai stiklinami bet kurio modelio automobilio šoniniai langai, toks mikrodalelių buvimas ant tirto pistoleto , neleidžia daryti išvados, kad šios mikrodalelės yra iš konkretaus automobilio lango stiklo. Esant tokiems įrodymams, apeliacinė instancija neturi pagrindo netikėti nuteistojo A. M. parodymais dėl stiklo mikrodalelės atsiradimo ant jo turėto pneumatinio pistoleto aplinkybių;

Be to byloje nėra jokių įrodymų, kad aptariamo įvykio metu buvo panaudotas šis ginklas, kuris patvirtintų , kad apeliantas A. M. dalyvavo padarant šiame procesiniame dokumente aptariamą nusikalstamą veiką. Atlikus balistinį tyrimą, yra nustatyta, kad minėtas pistoletas yra pneumatinis , pramoninės gamybos, skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis šaudyti (t8 b.l. 44-46). Tai, kad įvykio vietoje buvo šaudoma iš minėto pistoleto, duomenų nėra. Įvykio vietoje : tiek parduotuvės „Maxima“ kieme, tiek inkasatorių automobilyje nebuvo rasta nei tūtelių, nei kulkų, kurios patvirtintų, kad buvo šaudoma iš minėto pistoleto.

Nuteistiesiems A. M. ir V. G. pareikštas kaltinimas taip pat buvo grindžiamas liudytojo Nr. 9, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymais, kuriuose jis nurodė , kad aptariamoje nusikalstamoje veikoje dalyvavo M. P., vaikinai, vardu Albertas, Artūras , V. G. – sportininkas, bušido meistras , apie įvykį jis sužinojo iš M. P. pasakojimo, pastarasis jam papasakojo, kad į Salininkus – į įvykio vietą jis vogtu Audi 80 atvežė jo nurodytus asmenis , jis pats- M. P. plėšimo metu naudojosi ginklu TT, juo grasino inkasatoriui. Po plėšimo iš įvykio vietos inkasatorių automobiliu važiavo V. G. ir Albertas , o jis – M. P. kartu su Artūru po pagrobimo automobiliu Audi lydėjo pagrobtą inkasatorių automobilį iki sodų , kur V. G. ir Albertas iš inkasatorių automobilio persėdo į M. P. vairuojamą Audi 80 su pavogtais pinigais. Po šio plėšimo Albertas pradėjo lankytis kazino, kur pralošė daug pinigų, taip pat jis - Albertas kažkam grąžino skolą (t. 4 b.l. 117-118, t. 12 b.l.30 ) . Tikrinant šią informaciją , buvo suimti M. P., A. Š., kurie neigė dalyvavę nusikaltimo, dėl kurio buvo jiems pareikštas įtarimas, padaryme , ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu buvo nutrauktas, neįrodžius jų dalyvavimo aptariamo nusikaltimo padaryme (t. 7 b.l.91-92 ). Kolegija, vertindama liudytojo Nr.9 , kuriam buvo taikytas anonimiškumas, parodymus, pastebi, kad jie prieštarauja byloje nustatytiems faktams, šio liudytojo ir liudytojo V. V., teigiančio, kad jis matė įvykyje dalyvavusius asmenis, parodymai yra prieštaringi : :pagal liudytojo V. V. parodymus inkasatorių automobiliu išvažiavo nuteistasis A. M., o kitas nuteistasis V. G. išvažiavo Audi automobiliu, liudytojas Nr. 9, pagal jį gavęs informaciją iš M. P. , teigia, kad inkasatorių automobiliu išvažiavo nuteistasis V. G. ir Albertas , o automobiliu Audi išvažiavęs A. ir jis- M. P.. Liudytojas M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė dalyvavęs aptariamo nusikaltimo padaryme, taip pat neigia kam nors pasakojęs liudytojo Nr. 9 nurodytas aplinkybes. Liudytojo Nr.9 parodymuose kaip aptariamos veikos dalyvis yra konkrečiai įvardintas tik vienas asmuo – V. G., kuris pagal apibūdinimą atitinka nuteistojo V. G. asmenį, kiti asmenys yra įvardinti tik vardais, kurių vienas atitinka nuteistojo A. M. vardą, tačiau kitų duomenų, kurie leistų patikimai įvertinti, kad liudytojas M. P. liudytojui Nr. 9 kalbėjo būtent apie nuteistąjį A. M., byloje nėra. Iš byloje surinktų įrodymų yra žinoma, kad liudytojas M. P. , kaip įtariamas asmuo, padaręs šiame procesiniame dokumente aptariamą veiką, buvo suimtas nuo 2007-12-18 iki 2008-04-17 . Tiek iš teismo metu surinktų duomenų, tiek iš duomenų, kurių šaltinis nėra atskleidžiamas, yra matyti, kad liudytojas Nr. 9 galėjo turėti kontaktą su tuo metu suimtu liudytoju M. P.. Nežiūrint šios aplinkybės, teismas negali vertinti liudytojo Nr. 9 parodymų dėl neva liudytojo M. P. jam suteiktos informacijos apie aptariamo nusikaltimo padarymo aplinkybes kaip patikimo įrodymų šaltinio, nes šis liudytojas savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu 2008-03-19 (t. 4 b.l. 117-118) ir savo parodymuose teisme 2009-05-05 (t.12 b.l. 30-31) pateikė tik tą informaciją, kuri buvo atskleista Lietuvos dienraščiuose : 2007-12-20 „Lietuvos Rytas „ Nr. 292 straipsnyje „Plėšikus įklampino lošimo aistra“, 2007-12-21 “Respublika „ straipsnyje „ Iš ringo- už grotų „, 2008-02-25 „Lietuvos rytas“ straipsnyje „ Tyrėjai plėšikams priminė ir senus nusikaltimus „. 2008-04-22 „Respublika „ straipsnyje „ Garsioje byloje – netikėtas posūkis“ (t. 12 b.l. 225). Šio liudytojo parodymuose pateikta informacija, kad aptariamo nusikalstamo įvykio metu buvo panaudotas ginklas „TT“, nepatvirtinta įrodymais, byloje nėra nustatyta , kad kažkuris iš nuteistųjų ar liudytojo nurodyti kiti dalyvavę nusikaltime asmenys, būtų prasilošę kazino ar kažkuris iš jų būtų grąžinęs kažkam didelę piniginę skolą. Tai, kad ir pats kaltinimas šio liudytojo parodymų nevertino kaip patikimo įrodymų šaltinio , patvirtina ir tas faktas , kad baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukti visi asmenys, kuriuos kaip veikos kaltininkus pagal liudytoją Nr. 9 nurodė liudytojas M. P...

Liudytojo Nr. 9 parodymų kaip patikimo įrodymų šaltinio negalima vertinti ir dėl sekančių aplinkybių :

Iš byloje esamų duomenų yra žinoma, kad tuo laiku , kai liudytojas Nr. 9 neva gavo informaciją iš suimtojo – liudytojo M. P., jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, iš kurių jis buvo etapuotas į vietą, kur buvo laikomas suimtasis M. P., su kuriuo jis turėjo galimybę bendrauti. Iš liudytojo Nr. 9 etapavimo priežasties, dėl jo etapavimo būtent į tą vietą, kur buvo laikomas suimtasis M. P., akivaizdu, kad liudytojas Nr. 9 buvo specialiai etapuotas tam tikslui ir laikomas kartu su suimtuoju M. P. vienoje vietoje , tuo šį liudytoją įtraukiant į įrodymų rinkimą šioje baudžiamojoje byloje, taip realizuojant Lietuvos Respublikos BPK 158 str. numatytus leistinus tyrimo veiksmus .Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 4 str., 20 str. , įrodymai baudžiamojoje byloje gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys , kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, šiuos įrodymus turi rinkti atsakinga už tai institucija, nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras. Aptariamoje situacijoje , kaip buvo paminėta anksčiau , valstybinė institucija , atstovaujama kompetentingų valstybės pareigūnų, savavališkai pasitelkė privatų asmenį – liudytoją Nr. 9 įrodymams baudžiamajame procese rinkti, vengdama šiam procesiniam veiksmui nustatytų įstatymų reikalavimų. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 158 str. reikalavimais , tiriant sunkius ar labai sunkius nusikaltimus , ypatingais atvejais, kai nėra kitų galimybių nustatyti nusikaltimus darančius asmenis , tyrimą be ikiteisminio tyrimo pareigūnų gali atlikti ir kiti asmenys, tačiau tik esant tą leidžiančiai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai. Nagrinėjamu atveju , liudytojo Nr. 9 įtraukimas į tyrimą būtų teisėtas , jei toks šio liudytojo ir įtariamo padarius nusikaltimą asmens susižinojimas būtų įvykęs natūraliu būdu, o ne specialiai tam tikroms institucijoms, atsakingoms už tai, suorganizavus minėto liudytojo susitikimą su įtariamuoju, gavus liudytojui konkrečią užduotį išgauti iš įtariamojo tam tikrą informaciją. Nagrinėjamu atveju aptariamo liudytojo specialios užduoties realizavimas būtų teisėtas, jei tokį veiksmą būtų leidęs ikiteisminio tyrimo teisėjas, tuo klausimu priimdamas nutartį , o tokio leidimo liudytojo Nr. 9 darbui su suimtuoju M. P. nėra. Dėl šių motyvų liudytojo Nr. 9 parodymai negali būti vertinami kaip leistinas įrodymas. Tokia įrodymų leistinumo praktika yra taikoma ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiajame teisme ( kasacinė byla 2 K-7-141/2008).

Byloje nustatytais įrodymais yra žinoma, kad aptariamo nusikaltimo darymo metu užpuolikai naudojosi vogtu automobiliu Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po įvykio buvo sudegintas ir paliktas (duomenys neskelbtini) miško masyve sektoriuje Nr. 65/65/68/69 Minėtas automobilis, iki jo pagrobimo priklausęs L. K., buvo pavogtas 2007-01-12 iš Linkmenų g. 32 Vilniuje (t. 3 b.l. 151 ). Įrodymų, kad nuteistieji A. M., V. G. būtų susiję su šio automobilio vagyste, jo vėlesniu panaudojimu aptariamo plėšimo metu , byloje nėra. Byloje pateikti įrodymai – tarpusavio telefoniniai pokalbiai ( V. G. pokalbiai Nr. 1052,1053,1055, 1056, 1059-1061, 1065-1072, A. M. pokalbiai Nr. 208, 213, 214, 217, 218, A. Š. pokalbiai Nr. 2534, 2535, 2537, 2539, 2544-2547, 2552) , pagal kuriuos neva nuteistieji V. G., A. M. ir liudytojas A. Š. tarpusavyje bendraudami tarėsi dėl vėliau plėšime panaudoto automobilio nugabenimo į N. Vilnią , jo remonto , nepatvirtina , kad minėti asmenys tarėsi dėl plėšime panaudoto vogto automobilio ir būtent dėl automobilio Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jų pokalbiai iš vis nepatvirtina, kad yra kalbama apie automobilį Audi modelio : 2007-05-21 nuteistojo V. G. pokalbyje su liudytoju A. Š., yra frazės „skardinė atsidarinėjanti „, davai mašiną į garažą nuvarysim, ... fu .. į servisą“, „reikia mašiną nuvaryti į servisą „, 2007-05-22 pokalbyje tarp tų pačių asmenų „aš važinėjau po V. , trinasi ... ju...“, „ aš dabar po V.. važinėjuosi““, 2007-05-28 pokalbyje tarp tų pačių asmenų „ šiandien gal reikės mums mašiną nuvaryti į servisą“, „Rakto nepaėmiau“, 2007-06-08 pokalbyje tarp nuteistųjų V. G. ir A. M. –„davai sukomanduok nuvaryk, nuvarykit mašiną į garažą, o ... į servisą ,“nuvarysim“, „sugadinta stovi... , gerai“, „viskas , sugadinsim, oi nuvarysim cha cha , nuvarysim“, 2007-06-15 tarp tų pačių asmenų : „klausyk šitą patį, nu tai davai nuvarom mašiną šiandien ne ...“, „davai“, „ į servisą , o tai ...“, davai“, tai raktai pas tave taip „, „ ne pas mane nėra raktų „, „ ne , kiti raktai „, „kokie, ai nuo serviso“, „ nuo bokso, taip turiu , turiu“, tai kada davai organizuojam ... davai organizuojam , kaip tu galvoji kaip geriau , geriau , kada ten darbininkai bus...“, 2007-06-15 pokalbyje tarp tų pačių asmenų „ o po to mes tau numesim majaką“ ir tu tenai važiuosi gerai ?“, „ nu tai palauk, kur man važiuoti“, nu tenai važiuosi pas A. „, „tai palauk į servisą važiuosiu?“, 2007-06-15 pokalbyje tarp nuteistojo V. G. ir liudytojo A. Š. : „ palauk broli... ai sakysiu, imk tą nuostabųjį automobilį ..., taigi vat, svarbiausia ten prie ,... važiuoja kaip durnas“, „ surudijo?“, „ nu stabdžiai muša...“ ir pan. , tačiau anksčiau paminėtos frazės tik patvirtina, kad nuteistieji V. G., A. M., A. Š. aptariamu laikotarpiu bendravo tarpusavyje dėl nenustatyto modelio nuvarymo į N. Vilnią remontui į servisą, tačiau, nesant kitų įrodymų , nepatvirtina, kad jie kalbėjosi būtent apie automobilį Audi 80, 2007-10-14 panaudotą inkasatorių apiplėšime. Byloje nėra duomenų, kad L. K. automobiliui Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas remontas: iš liudytojos L. K. parodymų yra žinoma, kad šį automobilį liudytoja nusipirko 2006 metų rugpjūtį ir juo važinėjo iki jo vagystės 2007-01-12, automobilis buvo techniškai tvarkingas , ji prieš automobilio vagystę, juo atvažiavo į darbo vietą Linkmenų gatvėje , kur jį palikus kieme, jis buvo pavogtas ( t.4 b.l. 96-97, t. 11 b.l. 173). Šios aplinkybės patvirtina, kad jos automobilis buvo važiuojantis, jam remonto nereikėjo. Byloje tarp apeliantų V. G. ir A. M. , A. Š. užfiksuoti pokalbiai, nesant įrodymų, kad nusikaltime panaudotam automobiliui Audi 80 buvo reikalingas remontas, nepatvirtina, kad nuteistieji ar su jais susiję asmenys iki aptariamo užpuolimo N. Vilnioje ar kur kitur remontavo būtent automobilį Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantai ar su jais susiję asmenys turėjo savo žinioje aptariamo plėšimo metu panaudotą automobilį Audi. Bylos įrodymais nėra nuneigta nuteistojo V. G. versija, kad užfiksuotų pokalbių metu jis bei kiti pokalbyje užfiksuoti asmenys galėjo varyti tiek savo automobilį, tiek kitų asmenų (draugų, pažįstamų) automobilį dažymui į pažįstamo A. garažą- dažyklą ar N. S. nuomojamą servisą- garažą N. Vilnioje (t 10 b.l. 10).

Byloje keliama kaltinimo versija, kad nuteistieji A. M. ir V. G. iš anksto rengėsi aptariamo nusikaltimo darymui , tuo tikslu stebėjo aplinką , inkasatorių, atvykstančių į Salininkuose esančią parduotuvę „Maxima“ , maršrutą. Tarp nuteistojo A. M. , V. G. ir A. Š. užfiksuoti telefoniniai pokalbiai 2007-07-15, 2007-07-16, 2007-08-25, 2007-08-27, 2007-09-02, 2007-09-09, 2007-10-07, 2007-10-07 kurie buvo fiksuojami vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str., yra bendro pobūdžio , patvirtina tik tai, kad nuteistieji A. M., V. G. ir liudytojas A. Š. bendravo vienas su kitu, turėjo bendrų reikalų, dėl jų tarėsi , taip pat tai, kad jie užvažiuodavo į Salininkus, kur tuo metu ir dabar gyvena nuteistasis A. M.., tačiau nėra jokių įrodymų, kad jų pokalbiai susiję su rengimųsi 2007-10-14 užpulti inkasatorius, atvykusius į Salininkuose esančią parduotuvę „Maxima“. Tokią teismo išvadą patvirtina jų pokalbio turinys : 2007-07-15 19.03 A. Š. pokalbyje (Nr. 1729), skambindamas iš nuteistojo V. G. , su sugyventine S. D., jai pasako , kad užtruks jau neilgai , pamini, kad paprasčiausiai buvom palikę telefonus (t. 5 b.l. 121), 2007-07-16 pokalbyje (Nr. 658) nuteistasis A. M. ir A. Š. kalbasi apie kavinę N. Vilnioje ( jų kalba „Vileikoje“), apie kainas kavinėse , apie tai , kad dar reikia pavažinėti , surasti kur sustoti (t.5 b.l. 126), 2007-08-25 pokalbyje (Nr. 245, 77) liudytojas A. Š. klausia nuteistojo V. G. , ar šis prisimena laiką, kur rytoj reikia , nuteistasis V. G. patvirtina, kad prisimena ir pasako “ pažiūrėsim taip dar kartą“ (t. 5 b.l. 135-136, 150-151), 2007-08-27 pokalbyje ( Nr. 335) tarp nuteistojo A. M. ir liudytojo A. Š. yra kalbama , kad dirbo vienas V. G. , A. Š. sako „ „ nu važiuos taip pat ar nevažiuos, žinai, nu ta prasme , nu žinai apie ką „(t. 5 b.l. 136-137), 2007-09-02 pokalbyje (Nr. 667) liudytojas A. Š. pamini nuteistajam V. G., kad buvo užvažiavęs pas „ mažą“ ( mažu liudytojas vadina nuteistąjį A. M. ) į svečius (t.5 b.l. 142-143, 152 ), 2007-09-09 pokalbyje (Nr. 966) liudytojas A. Š. siūlo nuteistajam V. G. „ galvojau, galvojau , žinai reikia kaip ir vėl privažiuoti pažiūrėti „, į ką nuteistasis V. G. atsako „Hm, pas „ mažą „ taip, į svečius alaus pagerti „ (t. 5 b.l. 143-144 ).

Liudytojas T. C. savo parodymais patvirtino, kad 2007-10-13 jis kartu su nuteistaisiais V. G., kuris yra jo treneris, su A. M. ir kitais asmenimis buvo išvykęs į varžybas Rygoje, kur dalyvaudamas susilaužė ranką, dėl ko turėjo neplanuotai grįžti anksčiau į Vilnių, o buvo planavę grįžti 2010-07-14 vakare . Pakeliui visi gėrė alkoholinius gėrimus , parvykęs jis kreipėsi į medikus (t. 12 b.l. 14-15). Tai, kad liudytojui T. C. aptariamu laiku Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje buvo suteikta medicininė pagalba dėl delnakaulių lūžimo patvirtina pateikti raštiški šios ligoninės duomenys (t. 12 b.l. 12).