Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. J., ir

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. J. prašė paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti po tėvo J. J. mirties (duomenys neskelbtini), likusį turtą, palikimą priėmė.

Pareiškėjas A. J. paaiškino, kad būdamas gyvas tėvas buvo pasikreipęs į tuometinę Agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, bet gyvam esant nuosavybės teisės atkurtos nebuvo. Tėvas mire (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės J. J. į buvusio savininko A. J. nekilnojamąjį turtą, buvo atkurtos po tėvo mirties. Gautus dokumentus jis laikė nuosavybės teisės dokumentais ir į notarų biurą nesikreipė. Nors palikimo priėmimo neįformino įstatymo nustatyta tvarka, po tėvo mirties valdė ir tvarkė likusį turtą, t.y. likusius asmeniniu daiktus, atminčiai skirtus daiktus, o taip pat rūpinosi žemės sklypais, juos dirbo, sėdamas įvairias kultūras, nušienaudamas. Be to, kreipėsi į Registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Registruodamas nuosavybės teises nesuprato, kad registruoja turtą tėvo, o ne savo vardu. Patarimo, kad reikia turtą paveldėti, nesulaukė. Kai kreipėsi į notarų biurą paaiškėjo, kad yra praleidęs terminus kreipimuisi dėl palikimo priėmimo oficialaus įforminimo. Prašė patenkinti pareiškimą.

Suinteresuotas asmuo A. J. paaiškino, kad su pareiškimu sutinka. Jis jokių pretenzijų broliui neturi ir į turtą nepretenduoja. Neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po tėvo J. J. mirties palikimą priėmė A. J. faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą.

Liudytojas S. M. parodė, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties visu likusiu turtu rūpinosi sūnus Albinas. Jis pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, dirbo žemę, deklaravo pasėlius. Faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą, jis palikimą priėmė.

Liudytojas M. J. parodė, kad po tėvo J. J. mirties, visu likusiu turtu rūpinosi sūnus A. J.. Jis dirbo žemę, gyveno tuose pačiuose pastatuose ir turtą faktiškai valdė

Pareiškimas tenkintinas.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje, palikimas atsirado iki 2001 m. liepos 1 d., todėl šiuo taveju taikomas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str.).

Palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad A. J. yra J. J. ir J. J. sūnus (b. l. 17). J. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). J. J. mirė (duomenys neskelbtini), paskutinė jo deklaruota gyvenama vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8). Nuosavybės teisės J. J. į 4,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini) ir į 0,62 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko 2002-03-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities 2002-03-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 10, 11-12, 13-16). 2016-04-18 notarės Kristinos Šilkienės pažyma patvirtina, kad dėl J. J., mirusio 2001-02-18, turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Liudytojai S. M. ir M. J. įrodė, kad po palikėjo J. J. mirties, sūnus A. J. naudojosi paliktu turtu, jį prižiūrėjo, rūpinosi, deklaravo pasėlius. Šie faktiniai veiksmai patvirtina, kad jis siekė įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.

Palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuotas asmuo A. J. patvirtino, kad brolis A. J. palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėjas galės kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš pareiškėjos nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 270, 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendži a:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti po tėvo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), likusį turtą, palikimą priėmė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.