Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-04-03 · Civilinė byla Nr. e2A-201-796/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-03
Bylos Nr.
e2A-201-796/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-201-796/2025Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00619-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.1.19.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Padelio namai“, akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba, uždaroji akcinė bendrovė „Jketuri“, uždaroji akcinė bendrovė „Domus maris“, uždaroji akcinė bendrovė „Stakona“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) prašė panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento) (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. kovo 1 d. priimtą privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-230301-00014 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2023 m. kovo 1 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-230301-00014 galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimus ieškinyje ir dublike grindė tokiomis aplinkybėmis:

2.1. 2023 m. kovo 1 d. Inspekcija surašė Privalomąjį nurodymą, juo ieškovė įpareigota nugriauti I grupės nesudėtingą statinį – stoginę, esančią žemės sklypuose, kurių kadastro numeriai (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 1), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Stoginė), ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2023 m. rugsėjo 1 d. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 22 d. buvo atliktas patikrinimas vietoje ir 2023 m. vasario 28 d. surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK‑458 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Faktinių duomenų patikrinimo metu buvo išmatuota ir apžiūrėta Stoginė ir nustatyta, kad ji įrengta tarp padelio aikštelių, virš (duomenys neskelbtini) upelio. Stoginė patenka į Žemės sklypą ir į Žemės sklypą 1, Stoginės matmenys: ilgis apie 17,95 m, plotis apie 9,00 m, aukštis apie 3,0 m, o Stoginės konstrukcijos: betoniniai pamatai išilgai (duomenys neskelbtini) upelio ir ant jo įrengta lengvų metalo konstrukcijų stoginė su slankiųjų sistemų langais ir slankiuoju stogu. Inspekcija nustatė, kad Stoginė priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, dėl to Stoginės statybai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Tačiau Inspekcijai kilo klausimų dėl to, kad nors statybą leidžiančio dokumento Stoginei nereikia, tačiau dėl Žemės sklype ir Žemės sklype 1 esančių apsaugos zonų Stoginės statyba galbūt buvo negalima. Dėl to Inspekcija privalomai kreipėsi į viešojo administravimo subjektus dėl išvadų šiais klausimais pateikimo. Buvo gautos viešojo administravimo subjektų išvados dėl ginčo statybų: 2022 m. gruodžio 7 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos raštas Nr. AD5‑23893 „Dėl tarnybinės pagalbos“, tačiau vėliau Aplinkos apsaugos departamentas papildė minėtą savo atsakymą, taip pat gautas 2023 m. vasario 14 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštas Nr. 1D-3534. Inspekcija, įvertinusi šias viešojo administravimo subjektų išvadas, Patikrinimo akte konstatavo, kad: Stoginė pastatyta Žemės sklype ir Žemės sklype 1 neturint kelio savininko ar valdytojo pritarimo projektui ar numatytai veiklai; Stoginė pastatyta pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą, nes Žemės sklypas 1, kuriame yra dalis Stoginės ir kurio paskirtis žemės ūkio, naudota pažeidžiant Žemės sklypo 1 paskirtį; inžinerinių statinių (aikštelių, stoginės) statyba dėl taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, pakrantės apsaugos juostos ir zonos yra galima. Kaip matyti iš Inspekcijos Patikrinimo akto turinio ir išvadų (25 ir 27 punktas), Inspekcija nenustatė, kad Stoginės statyba šioje teritorijoje iš viso nėra galima, tačiau nustatyta, kad Stoginė pastatyta pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnį (netinkama žemės paskirtis) ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalį (nėra gautas kelio savininko / valdytojo pritarimas projektui).

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė nesutiko su Privalomuoju nurodymu, nes vertino, kad Stoginė gali būti pastatyta ginčo teritorijoje ir Inspekcija turėjo ne įpareigoti nugriauti Stoginę, o suteikti ieškovei laiko Stoginės statybai įteisinti. Privalomuoju nurodymu reikalaujant nugriauti statinį, t. y. taikant ultima ratio (kraštutinę) priemonę, turi būti absoliutus įsitikinimas, kad ginčo statyba teritorijoje nėra galima. Iš Inspekcijos Patikrinimo akto tokios vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados dėl Stoginės statybos negalimumo nebuvo galima padaryti, nes tyrimo metu buvo gautos prieštaringos ir nevienareikšmės viešojo administravimo subjektų išvados.

2.3. Nors Žemės sklype ir Žemės sklype 1 galioja kelių apsaugos zona, šioje zonoje Stoginės statyba iš esmės buvo / yra galima (nėra uždrausta). Ieškovei parengus Stoginės projektą ir suderinus jį su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, Inspekcijos nustatytas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas būtų pašalintas.

2.4. Privalomajame nurodyme Inspekcija taip pat konstatavo, kad ieškovė, statydama Stoginę, pažeidė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius. Tačiau Inspekcija neatsižvelgė ir neįvertino Aplinkos apsaugos departamento papildomame atsakyme nurodytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 1 dalies išimčių, pagal kurias paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose pastatų mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statyba yra galima, kai statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime. Ginčo teritorija pagal Klaipėdos rajono savivaldybės bendrąjį planą patenka į kaimų kompaktiškai užstatytas teritorijas. Žemės sklypas ir Žemės sklypas 1 yra teritorijoje, kurioje galioja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T11-333 (toliau – Bendrasis planas). Pagal Bendrojo plano sprendinius, sklypai yra teritorijos tvarkymo zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), U_GG_V_F urbanizuojamoje vidutinio užstatymo intensyvumo funkcinėje zonoje. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 1 dalies numatyta išimtis yra aktuali ginčui ir Inspekcija privalėjo ją nagrinėti, vertinti bendrojo plano sprendinius ir nustatyti, ar Stoginei taikytina išimtis. Pažymėjo, kad yra pradėti procesai, kuriais siekiama pakeisti Žemės sklypo 1 paskirtį. Pašalinus Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto pažeidimą ir Stoginei pritaikius vieną iš Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 1 dalyje numatytų išimčių, kuri leidžia statybą ginčo teritorijoje, Stoginės statyba nebepažeis jokio norminio teisės akto ir bus teisėta.

Atsiliepimas

2.5. Ieškovė dublike palaikė ieškinyje pareikštus reikalavimus ir laikėsi pozicijos, kad atsakovė, savo atsiliepimuose patvirtinusi, jog priimdama Privalomuosius nurodymus ji net nevertino, ar ginčo statinių statyba yra galima, ir nurodžiusi, kad ieškovė turi teisę ir galimybę ginčo statinius – Stoginę ir aikšteles – įteisinti, faktiškai pripažino privalomųjų nurodymų griauti statinius neteisėtumą. Privalomieji nurodymai, kuriais ieškovei nustatytas vienintelis elgesio modelis – statinius nugriauti – yra naikintini. Remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsniu, ieškovė teigė, kad privalomieji nurodymai savo turiniu yra neteisėti, be to, priimdama juos Inspekcija nesilaikė pagrindinių procedūrų, dėl to buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti ginčijami privalomieji nurodymai.

2.6. Ieškovė dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo nebuvimo nurodė, kad ginčo objektas yra ne pastatai, o statiniai. Ieškovė dėl aikštelių statybos projekto suderinimo dar 2023 m. balandžio 6 d. kreipėsi į AB Lietuvos automobilių kelių direkciją. Ieškovė dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto pažeidimo nebuvimo pažymėjo tai, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto b papunktyje numatyta, jog paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai statomi ir (ar) įrengiami paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą kertantys keliai ir inžineriniai tinklai, tiltai. Stoginė gali būti tiek atskiras statinys, tiek ir kito statinio priestatas. Ieškovės teigimu, atsakovės nurodoma Stoginė yra kito statinio – pėsčiųjų tilto, kuris yra skirtas pereiti per (duomenys neskelbtini) upelį, priestatas. Atsakovės įvardijama „stoginė“ buvo įrengta su tikslu ir funkciškai tarnauja pirmiausia kaip pėsčiųjų tiltas, susisiekti (pereiti) tarp (duomenys neskelbtini) upelio krantų, pereiti iš vienos pusės į kitą. Tokiam pėsčiųjų tiltui (praėjimui) buvo sumontuota atskirai stoginės įranga, kaip tai numato statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 punktas. Remdamasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto d papunkčiu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. D1‑700 „Dėl Nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąrašo patvirtinimo“ 1.2 punktu ieškovė nurodė, kad teisinis reguliavimas leidžia vandens telkinio pakrančių apsaugos juostoje statyti nesudėtingus sporto paskirties statinius (atvirtas žaidimų aikšteles), būtent tokios paskirties ir yra ginčo aikštelės. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Bendrojo plano sprendinius, ginčo objektai, o būtent aikštelės (kaip nesudėtingi paplūdimio statiniai) kartu su stogine, kuri atlieka pėsčiųjų tilto funkciją (susisiekti tarp (duomenys neskelbtini) upelio krantų), gali būti statomi ir įrengiami žemės sklypuose (vandens telkinio pakrančių apsaugos juostoje), ir tai nelaikytina Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto pažeidimu, nes patenka į numatytas išimtis.

2.7. Remdamasi aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.2 punktu, ieškovė nurodė, kad Inspekcija nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų ir įrodytų, jog aikštelių su Stogine statyba neigiamai paveikė vandens telkinio, t. y. (duomenys neskelbtini) upelio, pakrantės ekosistemos stabilumą, neigiamai pakeitė gamtinį kraštovaizdį ar estetines vertybes, pažeidė migracinių koridorių funkciją. Tokių duomenų nėra pateikęs ir Aplinkos apsaugos departamentas. Ieškovės vertinimu, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad aikšteles su Stogine reikia likviduoti.

2.8. Inspekcija, priimdama privalomuosius nurodymus, pažeidė pagrindines Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytas procedūras, turėjusias užtikrinti teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą. Atsakovė privalomuosius nurodymus griauti ginčo statinius priėmė neturėdama kompetentingų institucijų išvadų, kad jų statyba yra negalima, ir pati neatlikusi vertinimo dėl statybos galimumo.

Šalies argumentai

3. Atsakovė Inspekcija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė tokias aplinkybes:

3.1. Inspekcijoje 2022 m. lapkričio 4 d. gautas skundas, jame nurodyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti ir eksploatuojami 4 atviri padelio teniso kortai, užimantys apie 1 200 kv. m; taip pat tarp padelio aikštelių yra įrengtas statinys ((duomenys neskelbtini)), užimantis apie 200 kv. m, naudojamas kaip baras-kavinė, aptarnauti žaidėjus, sportuojančius šiose sporto aikštelėse, o ne transporto aptarnavimo paslaugoms teikti; tokių statinių statybai reikalingas statybos leidimas, prašoma atlikti pateiktos informacijos patikrinimą. Gauto skundo pagrindu Inspekcija pradėjo tyrimą ir 2022 m. lapkričio 22 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, jo metu apžiūrėta ir išmatuota lauko kavinė – stoginė, įrengta tarp aikštelių virš (duomenys neskelbtini) upelio. Duomenys užfiksuoti 2023 m. vasario 28 d. Patikrinimo akte. Inspekcija surašė 2023 m. kovo 1 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, juo įpareigojo ieškovę iki 2023 m. rugsėjo 1 d. nugriauti I grupės nesudėtingąjį statinį – Stoginę, kurios ilgis apie 17,95 m, plotis apie 9,0 m, aukštis apie 3,0 m, esančią Žemės sklype ir Žemės sklype 1, ir sutvarkyti statybvietę.

3.2. Atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.2 punktą nustatyta, kad Stoginė priskirtina prie I grupės nesudėtingosios kategorijos statinių. Konstatuota, kad Stoginės statybai neprivaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Dėl to, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 24 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, Stoginės statybai neprivaloma parengti ir supaprastinto statybos projekto.

3.3. Žemės sklypui ir Žemės sklypui 1 galioja specialiosios žemės naudojimo sąlygos, aktualios nagrinėjamam ginčui: kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis), paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis) ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis). Kadangi Stoginės statybai pagal Statybos įstatymo nuostatas neprivaloma parengti statinio projekto, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir į atsiliepime nurodytą reglamentavimą, Inspekcijai kilo pagrįstų abejonių dėl Stoginės statybos galimumo ir ji kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija) ir AB Lietuvos automobilių kelių direkciją, prašydama pateikti išvadą dėl Stoginės statybos galimumo. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba 2022 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. AD5-23893, įvertinusi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, pateikė vertinimą, kad minėto įstatymo numatytos išimtys Stoginei nėra taikomos. Savivaldybės administracija 2023 m. vasario 15 d. rašte Nr. A5-873 nurodė, kad negali pateikti išvados, jog Stoginės statyba galima. AB Lietuvos automobilių kelių direkcija 2023 m. vasario 14 d. rašte Nr. 2‑2129 pateikė išvadą, kad fotofiksacijos medžiagoje matomi statiniai, taip pat ir ginčo Stoginė, patenkantys į valstybinės reikšmės magistralinio kelio apsaugos zoną, be kelių valdytojo pritarimo yra neteisėti. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir gautas išvadas, Inspekcija konstatavo, kad Stoginės statyba pažeidžia Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 punktą, taip pat Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 dalį, ir surašė skundžiamą Privalomąjį nurodymą.

3.4. Inspekcija parinko tinkamą nustatytų pažeidimų pašalinimo būdą. Nesutiko, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytas nebaigtinis sąrašas būdų, kuriais gali būti pašalinti nustatyti pažeidimai. Šioje normoje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą per jame nustatytą laiką šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Teisinis reglamentavimas nenumato galimybės kaip pažeidimo pašalinimo būdą nustatyti įpareigojimą įteisinti neteisėtai pastatytą statinį, todėl nėra pagrindo teigti, kad Inspekcija galėjo ir turėjo nustatyti terminą Stoginei įteisinti. Be to, Inspekcija, konstatuodama statybos normų pažeidimus, nevertina, ar neteisėtai pastatytų statinių statybos įteisinimas yra galimas.

3.5. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nėra nustatytas draudimas įteisinti neteisėtai pastatytą statinį, tokio draudimo Privalomajame nurodyme nėra nustačiusi ir Inspekcija, be to, pačiame Privalomajame nurodyme yra nurodyta, kad neteisėtai atlikti statybos darbai gali būti įteisinti tik tais atvejais, jei tokie veiksmai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Tai leidžia daryti išvadą, kad asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali pasirinkti, ar privalomąjį nurodymą įvykdyti jame nurodytu būdu – nugriaunant neteisėtai pastatytą statinį, ar jį įteisinti, jeigu tai įmanoma pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Inspekcijos vertinimu, ieškovė, turėdama poreikį, gali Privalomąjį nurodymą įvykdyti įteisindama neteisėtai pastatytą Stoginę, jeigu tai yra įmanoma pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl ieškinyje pateikti argumentai, susiję su netinkamu pažeidimų pašalinimo būdu, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Privalomąjį nurodymą.

3.6. Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus yra tas dokumentas, kuriame nurodomas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, taigi ir pažeidimai, kurie lemia priimamą sprendimą, šiuo atveju nugriauti statinį. Ieškovė nepateikė argumentų, kurie pagrįstų teiginį, kad Inspekcija skundžiamame Privalomajame nurodyme nėra pagrindusi Stoginės statybos negalimumo, kadangi, kaip matyti iš Privalomojo nurodymo, Stoginės statybos negalimumas žemės sklypuose pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir prieštaravimu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir 100 straipsnio 4 dalies nuostatoms bei gautomis išvadomis. Nors Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos rašte pažodžiui nėra nurodyta, kad Stoginės statyba yra negalima, tačiau yra nurodytas teisinis reglamentavimas ir pateiktas vertinimas, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytos išimtys netaikomos, tai sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju Stoginės statyba nėra galima. Inspekcijos vertinimu, Savivaldybės administracijos vertinimas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas. Inspekcija, gavusi visų subjektų vertinimus ir išvadas, atlikusi aplinkybių ir teisės aktų vertinimą ir analizę, pati priėmė sprendimą, kurio teisinis ir faktinis pagrindas nurodytas skundžiamame Privalomajame nurodyme.

3.7. Pažymi, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 7 ir 8 punkto nuostatos įtvirtina draudimus ir šių draudimų išimtis pastatų statybai, o ginčo Stoginė yra inžinerinis statinys. Stoginė, atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktą, priskirtina prie kitos paskirties inžinerinių statinių ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Kadangi inžinerinio statinio – Stoginės pagal teisinį reglamentavimą negalima priskirti prie pastatų, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 7 ir 8 punkto nuostatos šiuo atveju neaktualios ir netaikytinos, todėl, priešingai, nei nurodo ieškovė, neaktuali Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 7 punkte numatyta išimtis.

3.8. Ieškovė klaidingai nurodo, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 1 dalies 7 punkte apskritai yra nurodyta išimtis, leidžianti pastatų statybą miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijoje. Vertinant, kad ieškovė turi omenyje Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 7 punkto normą, primintina, kad joje nėra išimties dėl pastatų statybos miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijoje. Galbūt turima omenyje Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 punkto išimtis dėl draudimo statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai: b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime. Atsakovės vertinimu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2023 m. sausio 26 d. rašte Nr. AD5-1475 padarytas rašymo apsirikimas.

3.9. Nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingas Savivaldybės administracijos vertinimas, kad rašte aptariamų statinių statyba būtų galima atitinkamai pakeitus Žemės sklypo 1 paskirtį ir jo naudojimo būdą, kadangi Inspekcijos nustatyti pažeidimai dėl Stoginės statybos nėra siejami su ginčo žemės sklypų paskirtimi ir naudojimo būdu. Nepagrįstas ieškovės argumentas dėl kreipimosi į Savivaldybės administraciją, siekiant išsiaiškinti, ar ginčo teritorija patenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio nuostatose nustatytas išimtis, nes minėtos nuostatos išimčių taikymas neaktualus šiam ginčui. Be to, Savivaldybės administracija 2023 m. vasario 15 d. raštu Nr. A5-873 Inspekcijai nurodė, kad negali pateikti išvados, ar Stoginės statyba galima. Privalomajame nurodyme numatytas įpareigojamas grindžiamas tuo, kad statyba pažeidžia Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 punktą, taip pat Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 dalį, ir Inspekcija Privalomajame nurodyme nekonstatavo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio nuostatų pažeidimo, tai lemia, kad šio straipsnio reglamentavimas, tiek dėl jame nustatytų draudimų, tiek dėl išimčių yra neaktualus ir netaikytinas.

3.10. Ieškovės argumentai, kad Inspekcija neturėjo viešojo administravimo subjektų išvadų, jog Stoginės statyba negalima, yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl nepagrįstas ir atmestinas ieškovės argumentas, kad Inspekcija neturėjo teisės surašyti Privalomojo nurodymo.

3.11. Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti ieškovę atlikti kažkokius konkrečius veiksmus, kad būtų pašalintas pažeidimas. Ieškovė turi galimybę pasirinkti alternatyvų pažeidimo šalinimo būdą ir siekti įteisinti neteisėtai pastatytą Stoginę. Jeigu ieškovė mano, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimą galima pašalinti parengus projektą ir pateikus jį derinti kelio savininkui, ji tokius veiksmus gali atlikti.

3.12. Stoginės statyba, neturint kelio savininko pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, taip pat yra draudžiama ir negalima. Nėra pagrindo teigti, kad Inspekcija Privalomąjį nurodymą su įpareigojimu nugriauti statinį galėjo surašyti tik tuo atveju, kai statyba pagal teisės aktus iš viso yra negalima, neatsižvelgiant į statybos negalimumą dėl kitų pažeidimų, nes Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo normos neišskiria absoliutaus statybos negalimumo ir statybos negalimumo padarius pažeidimus.

3.13. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 7 ir 8 punktuose įtvirtintos išimtys nagrinėjamu atveju netaikytinos. Be to, nėra pagrindo teigti, kad nustačius Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto nuostatų pažeidimą galėtų būti taikomos kitoje teisės akto normoje nustatytos išimtys. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkte numatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, numatytus šioje normoje, ir nėra jokių nuorodų į kitose normose ar teisės aktuose įtvirtintas išimtis. Inspekcija nenustatė, o ieškovė taip pat nenurodo, kad egzistuoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkte įtvirtintos išimtys, kurios leistų statinių, šiuo atveju Stoginės, statybą paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje, todėl Inspekcija pagrįstai konstatavo minėtos įstatymo nuostatos pažeidimą. Ieškovės argumentai, kad Inspekcija, konstatuodama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto pažeidimą, nevertino ir neatsižvelgė į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnyje nustatytas išimtis, yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio nuostatos, vertinant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto pažeidimus, yra teisiškai nereikšmingos ir nevertintinos.

3.14. Ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl atliekamų veiksmų, susijusių su žemės sklypų formavimu, pertvarkymu ir paskirties keitimu, yra teisiškai nereikšmingos, kadangi Inspekcija nėra nustačiusi, jog Stoginės statyba pažeidžia žemės paskirtį ar naudojimo būdą, ir nustačiusi Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto pažeidimo.

Atsiliepimas

3.15. Atsakovė triplike prašė ieškovės reikalavimus atmesti ir nurodė, kad ieškovė tik pateiktame dublike ėmė įrodinėti, kad egzistuoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto normos taikymo išimtys. Atsakovės nuomone, su tokiu ieškovės vertinimu nėra pagrindo sutikti. Vien tai, kad stoginė gali būti kito statinio priestatas, savaime nelemia, kad stoginė tampa kitu statiniu. Net ir būdama kito statinio priestatas, stoginė nepraranda savo individualių savybių ir pagal statinių klasifikavimą toliau lieka stogine. Be to, jokių tariamo tilto konstrukcijų ši stoginė neturi ir negali būti laikoma tilto priestatu. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8.1 punktu ir 9.5 punktu, priestatas nėra statomas ant kitų statinių. Priestato statyba galima tik prie kito statinio arba tarp jų. Todėl tokia situacija, kad pastatyta stoginė galėtų būti laikoma po ja tariamai esančio tilto priestatu, teisiškai nėra įmanoma. Pastatytos stoginės konstrukcinės dalys leidžia daryti išvadą, kad stoginė pastatyta ant betoninių pamatų (betoninio rostverko) išilgai (duomenys neskelbtini) upelio su virš pamatų įrengtomis metalo konstrukcijomis ir slankiuoju stogu ir langais, t. y. laikytina atskiru statiniu.

3.16. Ieškovė bando įrodyti, kad egzistuoja ir kita Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto taikymo išimtis, numatyta d papunktyje, leidžianti statyti nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato aplinkos ministras. Atsakovė, remdamasi aplinkos ministro 2018 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. D1-700 patvirtinto Nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąrašo 1.2 punktu ir 2.1 punktu, nurodė, kad minėtame sąraše nurodytų statinių statyba galima tik kartu įrengiant paplūdimį. Šiuo atveju nėra galimybės taikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto d papunktyje nustatytos draudimų išimties. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad paplūdimys – sausumos ir su ja besiribojančio paviršinio vandens telkinio dalis, skirta poilsiui organizuoti. Neteisėtai pastatyti statiniai patenka į žemės sklypus, kuriems Nekilnojamojo turto registre nurodytas nustatytas ne rekreacinės teritorijos žemės naudojimo būdas. Inspekcijos vertinimu, ne kiekviena sausumos ir su ja besiribojančio vandens telkinio dalis gali būti laikoma paplūdimiu. Neteisėtai pastatyta lauko kavinė – stoginė yra apie 161,55 kv. m ploto ir dėl savo dydžio viršija sąrašo 2.1 punkte nustatytus kriterijus. Be to, nėra pateikta duomenų apie teritorijų planavimo dokumentuose numatytą paplūdimį.

3.17. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkte numatytas draudimas statyti statinius ir įrengti įrenginius yra absoliutus, jeigu nėra tame pačiame punkte numatytų jo taikymo išimčių. Nagrinėjamu atveju dėl galimybės taikyti šio draudimo išimtis nebuvimo tokia statyba tampa negalima iš esmės ir šis draudimo imperatyvas negali būti įveikiamas jokiomis teisėtomis priemonėmis. Tokiu atveju nėra aktualus konkrečių aplinkybių, įrodančių statyba sukeliamus neigiamus padarinius, vertinimas. Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad statinių statyba, nesilaikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkte nustatyto draudimo, paneigia paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų nustatymo tikslą, be to, ginčo statiniai pastatyti ne tik šalia vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) upės, bet ir virš jo ir taip turi tiesioginį ryšį su juo.

4. Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad Inspekcijos 2023 m. kovo 1 d. privalomasis nurodymas ieškovei pašalinti pažeidimus yra pagrįstas, todėl ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas, nes Žemės sklypui ir Žemės sklypui 1 yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. Remiantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 punktu, draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos.

5. Trečiasis asmuo AB Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kelių direkcija 2023 m. vasario 14 d. raštu Nr. 2-2129 Inspekcijai pateikė išvadą: fotofiksacijos medžiagoje matomi statiniai, patenkantys į valstybinės reikšmės magistralinio kelio apsaugos zoną, be kelių valdytojo pritarimo yra neteisėti. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) Žemės sklypuose, kuriems nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (kelių apsaugos zonos), įrengti statiniai (keturios atviros teniso padelio aikštelės, lauko kavinė – stoginė ir lauko tualetas) patenka į kelio apsaugos zoną ir šių statinių statybai teisės aktų nustatyta tvarka nėra gautas kelio savininko (valdytojo) pritarimas t. y. pažeistos projekto derinimo procedūros. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja AB Lietuvos automobilių kelių direkcija. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Inspekcija neturėjo teisės surašyti privalomojo nurodymo nugriauti statinius, nes neturėjo viešojo administravimo subjektų išvadų, kad stoginės statyba negalima. Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Padelio namai“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti ir panaikinti Privalomąjį nurodymą. Atsiliepime nurodė, jog statinių griovimas, kaip savavališkos ar neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas, yra laikomas kraštutine priemone, taikytina tik nesant teisinės galimybės kitaip spręsti neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą. Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę. Sprendžiant klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi prie civilinės bylos Nr. e2‑4325‑904/2023 pridėta kita Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėta civilinė byla Nr. e2‑4508-867/2023, iškelta pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Inspekcijai dėl 2023 m. kovo 1 d. privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-230301-00015 ir PNUR-30-230301-00016 panaikinimo, tretieji asmenys UAB „Padelio namai“, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba, AB Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pridėtoje kitoje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė: 1) atnaujinti terminą ieškiniui paduoti dėl 2023 m. kovo 1 d. privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-230301-00015 ir Nr. PNUR-30-230301-00016 panaikinimo; 2) panaikinti Inspekcijos 2023 m. kovo 1 d. privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-230301-00015 ir Nr. PNUR-30-230301-00016.

8. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtinta ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Inspekcijos 2024 m. liepos 25 d. pateikta taikos sutartis ir nutarta nutraukti civilinės bylos Nr. e2-171-904/2024 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Inspekcijai dalį dėl 2023 m. kovo 1 d. priimtų privalomų nurodymų: Nr. PNUR-30-230301-00015 dėl dviejų II grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių – lauko teniso padelio aikštelių (aikštelė 1 ir aikštelė 2), stovinčių Žemės sklype, nugriovimo; Nr. PNUR-30-230301-00016 dėl dviejų II grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių – lauko teniso padelio aikštelių (aikštelė 3 ir aikštelė 4), stovinčių Žemės sklype 1, nugriovimo. Buvo nuspręsta toliau civilinę bylą nagrinėti pagal ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti Inspekcijos 2023 m. kovo 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR‑30-230301-00014 dėl I grupės nesudėtingojo statinio – lauko kavinės – stoginės (Stoginė), esančios Žemės sklype ir Žemės sklype 1, nugriovimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės valstybei 116,16 Eur išlaidas; nurodė Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios 2023 m. gruodžio 11 d. pakeistos, panaikinti teismo sprendimui įsiteisėjus.

10. Teismo sprendimo motyvai:

10.1. Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė paaiškinimą, jog yra gavusi Kelių direkcijos sutikimą, kad toks statinys gali būti pastatytas, todėl iš dalies yra pašalinusi pažeidimus.

10.2. Teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ginčo statinys stovi paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba 2022 m. lapkričio 25 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, jo metu nustatė, jog Pavėsinė pastatyta virš (duomenys neskelbtini) upelio ir patenka į Žemės sklypo ir Žemės sklypo 1 pakrantės apsaugos juostą ir zoną. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punktas įsakmiai nurodo, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius.

10.3. Teismas nustatė, kad ginčo statinys patenka į žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Stoginė įrengta ir virš (duomenys neskelbtini) upelio. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, o žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Vandens įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad paplūdimys – sausumos ir su ja besiribojančio paviršinio vandens telkinio dalis, skirta poilsiui organizuoti. Pasak ieškovės, pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Bendrąjį planą, statiniai pastatyti žemės sklypuose, patenkančiuose į funkcinę zoną, kurioje vienas iš galimų žemės naudojimo būdų – rekreacinės teritorijos.

10.4. Atsižvilgęs į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, teismas pažymėjo, kad statinių statyba nesilaikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkte nustatyto draudimo šiuo atveju paneigia patį paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų nustatymo tikslą, be to, ginčo statiniai pastatyti ne tik šalia vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) upės, bet ir virš jo ir taip turi tiesioginį ryšį su juo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad nors ieškovė vieną pažeidimą ir pašalino, bet statinys pastatytas draudžiamoje vietoje, t. y. vandens juostoje, kur statyba negalima, išskyrus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 punkte numatytas sąlygas.

10.5. Teismas nustatė, kad Stoginė turi ir pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“. Iš pateiktų fotonuotraukų taip pat matyti, kad tai ne tiltas tiesiogine prasme, o kavinė, teikianti paslaugas gyventojams, pastatyta ant upelio šlaitų. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį statybų reglamentavimą paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, teismas padarė išvadą, kad 4–5 metrų atstumu nuo vandens stovintis ir savo konstrukcijomis su vandeniu niekaip nesusijęs I grupės nesudėtingasis statinys (kavinė-baras (Stoginė) neatitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų keliamų reikalavimų, todėl negalėjo būti statomas virš (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje. Atsižvelgiant į tai, statinys pripažintas neteisėtai pastatytu, o Inspekcijos 2023 m. vasario 28 d. privalomasis nurodymas statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

10.6. Teismas nustatė, kad ieškovei nebuvo žinoma apie atliekamą patikrinimą dėl galbūt neteisėtos statybos, buvo atliekamas neplaninis patikrinimas pagal gautą skundą. 2022 m. lapkričio 24 d. ieškovė teikė paaiškinimą Inspekcijai, jį gavus buvo surašytas privalomasis nurodymas. Atsakovė iš ieškovės pareikalavo pateikti papildomus dokumentus ir kreipėsi į kitas kompetentingas institucijas (Aplinkos apsaugos departamentą), siekdama gauti papildomus duomenis, ir tik tuomet priėmė ginčijamą aktą.

10.7. Inspekcija skundžiamą privalomąjį nurodymą surašė atlikdama statybos valstybinę priežiūrą, t. y. veikdama pagal jai, kaip viešojo administravimo institucijai, įstatymais suteiktą kompetenciją. Įvertinęs skundžiamo akto turinį, teismas nusprendė, kad jis pagrįstas teisės normomis (aiškus teisinis pagrindas – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, STR 1.01.03:2017 normos), jame nurodomi pagrindiniai faktai (faktinis pagrindas – statyba, statinys paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose neatitinka teisės aktų reikalavimų, patenka į valstybinės reikšmės magistralinio kelio apsaugos zoną) ir argumentai (pastatas stoginė), įrodymai (patikrinimo vietoje aktas), ieškovei nurodyta jos pareiga ir įvykdymo terminas, motyvų ir argumentų išdėstymas aiškus, pakankamas ir suprantamas, nurodymas pasirašytas įgalioto asmens, priimant skundžiamą aktą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su skundžiamo akto turiniu ar pažeidimą laiko mažareikšmiu, savaime nėra pagrindas jį panaikinti.

10.8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, nustačiusi, jog statinio statyba buvo neteisėta, turėjo teisėtą pagrindą dėl šio statinio surašyti ginčijamą privalomąjį nurodymą, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai:

11.1. Priimdamas sprendimą teismas nagrinėjo iš esmės vieną klausimą – ar Stoginės statyba galima pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punktą, kuris numato, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius ir įrenginius. Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai Stoginę vertino tik kaip kavinę, o ne kartu kaip tiltą, tai lėmė neteisingą sprendimą, kad Stoginė pažeidžia Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punktą.

11.2. Privalomajame nurodyme pati Inspekcija nurodė, kad virš (duomenys neskelbtini) upelio yra pastatytas I grupės nesudėtingasis statinys – Stoginė. Tačiau teismas šį statinį perkvalifikavo ir sprendime nurodė, kad tai yra kavinė, teikianti paslaugas gyventojams, pastatyta ant upelio šlaitų. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 punktas numato, kad stoginė – tai žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Tačiau šiame STR taip pat numatyta, kad stoginė gali būti tiek atskiras statinys, tiek ir kito statinio priestatas. Šiuo atveju Stoginė yra pastatyta ant tilto, todėl turėtų būti laikoma, kad ginčo statinys yra tiltas su stogine, kaip su priestatu. Tilto statyba šioje ginčo teritorijoje yra leidžiama (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto b papunktis).

11.3. Teismas, padarydamas išvadą, kad Stoginė negali būti kvalifikuojama kaip tiltas, nes ten įrengta kavinė, rėmėsi iš esmės vizualiniu ginčo statinio įvertinimu. Tačiau nei Inspekcija, nei teismas byloje nepateikė nė vieno teisinio argumento, kad toks statinys, koks yra Stoginė, neatitinka tilto teisinio apibrėžimo ir negali būti teisiškai kvalifikuojamas kaip tiltas. Ieškovės nuomone, Stoginė yra ir turi būti kvalifikuojama, visų pirma, kaip tiltas. Ieškovė remiasi techninio reglamento TR 2.01:2019 „Automobilių kelių ir geležinkelio tiltų ir tunelių projektavimas“, kuris taikomas ir pėsčiųjų tiltams, 8.9 punktu ir 22 punktu ir nurodo, kad Stoginė yra pastatyta taip, kad jungtų (duomenys neskelbtini) upelio du krantus. Stoginė pastatyta per (duomenys neskelbtini) upelį ir šiuo statiniu gyventojai gali kirsti vandens telkinį. Taigi iš esmės Stoginė atitinka teisinį tilto apibrėžimą. Statinys turėtų būti laikomas „mažu tiltu“, nes Stoginės ilgis neviršija 25 m. Detaliau pėsčiųjų tiltų projektavimą ir jiems keliamus reikalavimus reglamentuoja techninio reglamento TR 2.01:2019 „Automobilių kelių ir geležinkelio tiltų ir tunelių projektavimas“ V skirsnis „Pėsčiųjų tiltai ir tuneliai“, iš šiame skirsnyje esančio teisinio reglamentavimo matyti, kad draudimo tiltą panaudoti kartu ir kitai paskirčiai nėra. Ginčo statiniui, t. y. tiltui, buvo sumontuota atskirai stoginės įranga, kaip tai numato STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 punktas. Ieškovė ne kartą prašė Inspekcijos nurodyti teisinį reglamentavimą, kuriame būtų uždrausta ant tilto įrengti stoginę, vietą viešojo maitinimo paslaugoms teikti ir pan., tačiau Inspekcija nuorodų į tokius teisinius draudimus nepateikė, to nepadarė ir teismas sprendime.

11.4. Stoginė yra pastatyta žemės sklypuose, kurių teritorijoje galioja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Bendrasis planas. Pagal Bendrojo plano sprendinius žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini) funkcinėje zonoje, joje yra galimi net keli žemės naudojimo būdai, įskaitant komercines ir rekreacines teritorijas. Pagal 2005 m. sausio 20 d. aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ rekreacinės teritorijos žemės sklypai yra skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui, o komercinės paskirties sklypuose galima paslaugų, maitinimo ir sporto paskirties pastatų statyba. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Bendrojo plano sprendinius, ginčo objektai, o būtent padelio aikštelės (kaip nesudėtingi paplūdimio statiniai) kartu su Stogine, kuri atlieka pėsčiųjų tilto funkciją (susisiekti tarp (duomenys neskelbtini) upelio krantų), gali būti statomi ir įrengiami žemės sklypuose ir tiltas šioje teritorijoje gali atlikti ne tik tiesioginę savo funkciją, bet gali būti naudojamas ir rekreaciniams ir komerciniams tikslams.

11.5. Kilus teisniam ginčui dėl statinio, jo teisinė kvalifikacija turi būti atliekama remiantis teisiniu reglamentavimu, o ne pagal tai, kaip subjektyviai šį statinį vadina statytojas, kiti tretieji asmenys. Ieškovės, kaip juridinio asmens, nariai nėra teisininkai, todėl patikrinimo metu įvardijo statinį pagal savo bendrą supratimą – „Stogine“. Vien tai, kad ginčo statinį bendrine kalba įvardijo pati ieškovė, negali būti argumentas atmesti kitokį ginčo statinio teisminį kvalifikavimą.

11.6. Ieškovė pateikė UAB „Danės projektai“ parengtą projektą, jame suprojektuota visa ginčo teritorija (šis projektas buvo teikiamas Kelių direkcijai suderinti). Iš projekto matyti, kad ginčo statinys suprojektuotas ir įvardytas kaip „pėsčiųjų tiltelis“. Teismas nepasisakė dėl šio projekto ir nepateikė argumentų, kodėl neįvertino projektuotojų parengto dokumento ir jų pateikto ginčo statinio teisinio įvertinimo. Teismui buvo pateiktos statinio nuotraukos, ginčo teritorijos projektas, iš jo aiškiai matyti, kad ginčo statinys eina „per upelį“, t. y. jungia du upelio krantus ir statinio konstrukcijos yra susijusios tiesiogiai su upeliu, jei ne ginčo statinys, tai gyventojai negalėtų pasiekti skirtingų krantų. Teisės aktai ant pėsčiųjų tiltų nedraudžia komercinės veiklos, tokia veikla šioje teritorijoje galima ir pagal Bendrąjį planą.

11.7. Teikiant privalomąjį nurodymą svarbūs proporcingumo ir nuosavybės teisės neliečiamumo principai. Pagal kasacinio teismo praktiką, statinių griovimas net ir tais atvejais, kai statiniai žemės sklype yra pastatyti neteisėtai, yra laikomas kraštutine priemone, taikytina tik nesant teisinės galimybės kitaip spręsti neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą. Inspekcijai vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados dėl Stoginės statybos negalimumo nebuvo galima daryti, nes tyrimo metu buvo gautos prieštaringos ir nevienareikšmės viešojo administravimo subjektų išvados. Pirminė Aplinkos apsaugos departamento ir Klaipėdos rajono savivaldybės pozicija dėl stoginės išsiskyrė, o vėliau Aplinkos apsaugos departamentas papildė savo nuomonę ir pateikė ieškovei palankią poziciją. Pati Inspekcija Patikrinimo akte (25 punktas) nurodė, kad atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir išvadoje pateiktus duomenis inžinerinių statinių (aikštelių, stoginės) statyba dėl taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pakrantės apsaugos juostos ir zonos yra galima. Nepaisant tokios išvados Patikrinimo akte, Privalomajame nurodyme atsakovė nurodė, kad Stoginė dėl pakrantės apsaugos juostos ir zonos ribojimų negalėjo būti pastatyta, ir įpareigojo ją nugriauti. Be jokios argumentacijos ir paaiškinimų Inspekcija Privalomajame nurodyme pati pakeitė savo poziciją dėl pakrantės apsaugos juostos ir zonos ribojimų taikymo Stoginei. Klausimas dėl Stoginės teisėtumo nebuvo išsamiai išnagrinėtas ir tyrimo metu buvo likę daug abejonių ir prieštaravimų, jie turėjo būti teisiškai argumentuotai pašalinti ir tik tada priimtas sprendimas dėl Stoginės statybos teisėtumo ir priemonių galbūt neteisėtai statybai pašalinti.

11.8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodė, kad Inspekcijos nustatyti pažeidimai gali būti ištaisyti – buvo gautas Kelių direkcijos pritarimas ginčo statinių statybai. Vėliau buvo pateikti argumentai dėl ginčo statinio kvalifikavimo, tai reiškia, kad, jei UAB „Danės projektai“ projektas, kuriame numatyta tiltelio statyba, būtų galbūt suderintas su kitomis institucijomis, toks statinys galėtų likti ginčo teritorijoje.

11.9. Ieškovė yra įpareigota nugriauti ginčo statinį, nesuteikiant galimybės ir termino jį įteisinti ir nesant bendros nuomonės, kad toks statinys nėra galimas. Ieškovės nuomone, jai suteikus laiko, Stoginės statyba gali būti įteisinta ir taip būtų išspręstas neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimas (rengiami dokumentai įkelti į „Infostatybą“). Inspekcija nepagrįstai ieškovei iš karto taikė ultima ratio priemonę ir taip pažeidė visos (duomenys neskelbtini) interesus.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu atsakovė Inspekcija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

12.1. Ieškovė iš esmės neneigia, kad jos pastatyta lauko kavinė – stoginė virš (duomenys neskelbtini) upelio laikytina inžineriniu statiniu – stogine, tik įrodinėja, kad ši stoginė pastatyta ant pėsčiųjų tilto ir yra jo priestatas. Net ir darant prielaidą, kad stoginė pastatyta ant tilto, apeliantė neįrodė, kokiu teisėtu pagrindu ši stoginė pastatyta vandens telkinio apsaugos juostoje; net jei ji ir būtų pastatyta ant kito statinio – tilto, stoginė neprarado savo individulių stoginės savybių.

12.2. Apeliantė neįrodė, kad stoginė pastatyta ant tilto. Atsakovė pažymi statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (įsakymo redakcija, galiojusi privalomojo nurodymo surašymo metu), 4.6 punkto reglamentavimą ir nurodo, kad vien tuo, jog pagal apibrėžimą stoginė gali būti kito statinio priestatas, nėra paneigiamos jos kaip stoginės savybės pagal statinių klasifikavimą. Be to, statinys ant statinio nėra statomas ir toks aiškinimas, kad taip gali būti, nėra teisiškai pagrįstas.

12.3. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 8.1 punkto ir 9.5 punkto reguliavimu, priestatas nėra statomas ant kitų statinių. Priestato statyba galima tik prie kito statinio arba tarp jų. Todėl tokia situacija, kad pastatyta stoginė galėtų būti laikoma po ja tariamai esančio tilto priestatu, teisiškai nėra įmanoma. Šiuo atveju pastatytos stoginės konstrukcinės dalys leidžia daryti išvadą, kad stoginė pastatyta ant betoninių pamatų (betoninio rostverko) išilgai (duomenys neskelbtini) upelio su virš pamatų įrengtomis metalo konstrukcijomis ir slankiuoju stogu ir langais, t. y. laikytina vienu atskiru statiniu.

12.4. Stoginės statybos teisėtumo neįrodo apeliantės nurodomi Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendiniai. Šiuo atveju nėra aktualu, ką numato Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Bendrasis planas, kadangi Privalomasis nurodymas ieškovei buvo surašytas ne dėl pažeistų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, o motyvuojant pažeidimą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turiniu ir jų pažeidimu.

12.5. UAB ,,Danės projektai“ teorinis parengtų brėžinių turinys pats savaime nepakeičia pastatytos stoginės materialiųjų požymių – Inspekcija vertino ne UAB ,,Danės projektai“ sumanymus, o tai, kas realizuota ir pastatyta faktiškai. Remdamasi Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas nėra ir nebuvo privalomi lauko stoginės – kavinės statybai, o Inspekcijos nustatyti pažeidimai nėra siejami su šiomis sąlygomis. Inspekcija ginčo privalomuosius nurodymus surašė statybos vietoje atlikusi tyrimą, jo metu nustatė ir vertino faktinius statinių duomenis vietoje, žemės sklypuose, t. y. patikrino tai, kas realiai pastatyta, ir iš patikrinimų metu surinktų duomenų padarė išvadą dėl lauko stoginės – kavinės statybos. Statytoja tik bylos nagrinėjimo metu ėmė įrodinėti, kad pastatyta ne stoginė, o pėsčiųjų tiltas, nors dar Inspekcijos atlikto tyrimo metu buvo pripažinusi, kad pastatyta ,,atvira stoginė sportuojantiems pailsėti ir inventoriui pasidėti“, ir net pati nelaikė statinio pėsčiųjų tiltu.

12.6. Nesutinka su apeliantės tvirtinimu, kad privalomuoju nurodymu pareikalavus nugriauti stoginę buvo taikytos neproporcingos priemonės. Neteisėta statinio statyba teisine prasme nesukelia statytojui pozityvių materialiųjų teisinių padarinių (kokios nors naudos, kuri suteiktų statytojui teisiškai pripažįstamą satisfakciją). Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkte numatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus numatytus šioje normoje, ir nėra jokių nuorodų į kitose normose ar teisės aktuose įtvirtintas išimtis. Inspekcija nenustatė, o apeliantė neįrodė, kad egzistuoja paminėto įstatymo 100 straipsnio 4 punkte įtvirtintos išimtys, kurios leistų statinių, šiuo atveju stoginės, statybą paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje, todėl ginčo stoginės statyba yra draudžiama ir negalima, o jos nugriovimas yra vienintelis įmanomas pažeidimo šalinimo būdas.

12.7. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Byloje tarp šalių ginčas kilo dėl atsakovės priimto Privalomojo nurodymo, kuriuo ieškovė įpareigota nugriauti Stoginę, teisėtumo.

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija pagal 2022 m. lapkričio 4 d. skundą Nr. 3D-3233 dėl adresu (duomenys neskelbtini), įrengtų ir eksploatuojamų padelio teniso kortų bei įrengtos (duomenys neskelbtini), kuri naudojama kaip baras-kavinė, ir 2022 m. lapkričio 16 d. skundą Nr. 3D-3365 dėl adresu (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos 2022 m. lapkričio 22 d. atliko neplaninį patikrinimą vietoje ir surašė 2023 m. vasario 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-458.

18. Remiantis 2023 m. vasario 28 d. Patikrinimo akto duomenimis, faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu apžiūrėta ir išmatuota stoginė, įrengta tarp aikštelių virš (duomenys neskelbtini) upelio. Stoginė patenka į Žemės sklypą ir Žemės sklypą 1, Stoginės ilgis apie 17,95 cm, plotis apie 9,0 m, aukštis apie 3,0 m, Stoginės plotas apie 161,55 kv. m, Stoginės konstrukcijos: betoniniai pamatai (betoninis rostverkas) išilgai (duomenys neskelbtini) upelio ir ant jo įrengta lengvų metalo konstrukcijų stoginė su slankiųjų sistemų langais ir slankiuoju stogu. Patikrinimo akto 19 punkte nustatyta, kad inžinerinis statinys – stoginė priskirtinas I grupės nesudėtingiesiems statiniams. Patikrinimo akto 23 punkte nustatyta, kad, be kita ko, stoginės, kuri priskirta prie I grupės nesudėtingųjų statinių, statybai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, nes statomi statiniai nepatenka į STR 1.05.01:2017 3 priedo 1 punkte nurodytas teritorijas.

19. Remiantis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklypui ir Žemės sklypui 1 galioja specialiosios žemės naudojimo sąlygos, aktualios nagrinėjamam ginčui: kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis), paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis) ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis). Remiantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2022 m. gruodžio 7 d. rašto dėl tarnybinės pagalbos duomenimis, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2022 m. lapkričio 25 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje (vietos apžiūrą), jo metu nustatė, jog statinys – kavinė pastatytas virš (duomenys neskelbtini) upelio ir patenka į Žemės sklypo ir Žemės sklypo 1 pakrantės apsaugos juostą ir zoną. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad ginčo statinys (Stoginė) stovi paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje.

20. Remiantis bylos duomenimis, Inspekcija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, 2022 m. lapkričio 24 d. su raštu Nr. 2D‑21365 ir 2022 m. gruodžio 21 d. su raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybą, taip pat 2023 m. vasario 8 d. su raštu Nr. 2D-2356 kreipėsi į Savivaldybės administraciją prašydama pateikti išvadą, ar statinio – kavinės statyba žemės sklypuose yra galima; taip pat 2023 m. vasario 9 d. su raštu Nr. 2D-2469 kreipėsi į AB Lietuvos automobilių kelių direkciją, prašydama suteikti tarnybinę pagalbą ir informuoti, ar statinys – kavinė, esanti Žemės sklype ir Žemės sklype 1, patenka į kelio apsaugos zoną, jei patenka, tai kokia apimtimi, ir ar statinio – kavinės statyba žemės sklypuose yra galima; taip pat prašyta informuoti, ar kelio savininkas ar valdytojas yra išdavęs pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai vykdyti žemės sklypuose.

21. Inspekcija 2023 m. kovo 1 d. surašė Privalomąjį nurodymą, jame statytojai (duomenys neskelbtini) (ieškovei) nurodyta nugriauti I grupės nesudėtingąjį statinį – Stoginę, kurios ilgis apie 17,95 m, plotis apie 9,0 m, aukštis apie 3,0 m, esančią žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; apie šio privalomojo nurodymo įvykdymą raštu informuoti Inspekciją; privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2023 m. rugsėjo 1 d. Šis Privalomasis nurodymas ginčijamas nagrinėjamoje byloje. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad 2023 m. vasario 28 d. Patikrinimo akte užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. neteisėtai pastatė I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtą inžinerinį statinį – Stoginę, jos ilgis apie 17,95 m, plotis apie 9,0 m, aukštis apie 3,0 m, pažeisdama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 punktą, numatantį, kad kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai leidžiama statyti, rekonstruoti statinius ar įrengti įrenginius, išskyrus pastatus, kurių statyba nėra draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą (išvada 1D-3534), pažeidžiant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punktą, numatantį, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius ir įrenginius (išvada Nr. 1D-25181, 1D-2158).

22. Byloje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės atstovė nurodė, jog ieškovė yra gavusi kelio valdytojos Kelių direkcijos pritarimą, kad toks statinys gali būti pastatytas, todėl iš dalies yra pašalinusi pažeidimus. Nustatyta, kad atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog ieškovė ėmėsi veiksmų šalinti pažeidimą, kreipėsi į kelio valdytoją, kurio kelio apsaugos zonoje yra ginčo Stoginė, ir išreiškė valią gauti pritarimą pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 punkto nuostatas ir tokį pritarimą gavo, tad iš dalies vykdė Privalomąjį nurodymą ir pašalino vieną iš pažeidimų.

23. Byloje ginčijamame Privalomajame nurodyme Inspekcija konstatavo, kad Stoginės statyba pažeidžia ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punktą. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pasisakydamas dėl ieškovės atstovės paaiškinimų, jog ieškovė gavo kelio valdytojos pritarimą ir iš dalies pašalino pažeidimus, pažymėjo tai, kad Privalomasis nurodymas sudarytas dviem pagrindais, ir laikėsi pozicijos, kad ieškovė negali Privalomojo nurodymo įvykdyti tokiu būdu, kad statyba būtų teisėta, kadangi nors ieškovė galbūt pašalino vieną pažeidimą, gavusi sutikimą, tačiau ginčo statinys patenka į vandens telkinių apsaugos juostą ir joje pagal įstatymo reikalavimus yra numatyti imperatyvūs statybos draudimai, atsakovės vertinimu, nėra išimčių, kurios leistų statyti ginčo statinį vandens teikinio apsaugos juostoje, ir šio reikalavimo iš esmės įgyvendinti ieškovė negali.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

24. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Stoginė pažeidžia Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto nuostatą. Apeliantė, apeliaciniu skundu prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nekonkretizavo, kokį procesinį sprendimą tokiu atveju prašo priimti apeliacinės instancijos teismą (CPK 326 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės palaiko savo ieškinio reikalavimus. Apeliantė laikosi pozicijos, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punktas nėra pažeistas, ir remiasi minėtos įstatymo nuostatos b papunktyje numatyta draudimo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose statyti statinius ir įrengti įrenginius išimtimi tais atvejais, kai įrengiami tiltai.

25. Byloje ginčijamame 2023 m. kovo 1 d. Privalomajame nurodyme, be kita ko, nurodyta, kad ginčo Stoginė pastatyta pažeidžiant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punktą. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punktas numato, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, numatytus šios nuostatos a–f papunkčiuose. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto b papunktį, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus, kai statomi ir (ar) įrengiami hidrotechnikos statiniai, vandens matavimo stotys, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginiai ir statiniai, požeminio vandens vandenvietės, informaciniai ženklai, stendai, pėsčiųjų takai, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą kertantys keliai ir inžineriniai tinklai, tiltai, sodybose ar prie jų – lieptai, uostuose ir prieplaukose – jų statiniai, prie vidaus vandenų kelių – vidaus vandenų transporto priemonių degalų pripildymo statiniai ir (ar) įrenginiai.

26. Ginčijamo Privalomojo nurodymo sudarymo metu galiojusios redakcijos statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 4.6 punktas numatė, kad stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų); stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas.

Žemesnės instancijos teismas

27. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo Stoginė negalėjo būti statoma virš (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, remiasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 3‑263 patvirtinto techninio reglamento TR 2.01:2019 „Automobilių kelių ir geležinkelio tiltų ir tunelių projektavimas“, kuris taikomas ir pėsčiųjų tiltams, 8.9 punkto nuostata, numatančia, kad tiltas – inžinerinis statinys per vandens telkinį, skirtas transporto priemonių ir (arba) pėsčiųjų eismui. Apeliantė laikosi pozicijos, kad Stoginė yra pastatyta ant tilto, todėl turėtų būti laikoma, kad ginčo statinys yra tiltas su stogine kaip su priestatu. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Stoginę vertino tik kaip kavinę, o ne kartu kaip tiltą. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą su ieškovės pozicija ir išdėstytais argumentais nesutinka.

28. Apeliantė nurodo, kad Stoginė yra pastatyta per upelį taip, kad jungtų upelio (duomenys neskelbtini) du krantus, ir šiuo statiniu gyventojai gali kirsti vandens telkinį, dėl to Stoginė iš esmės atitinka teisinį tilto apibrėžimą. Apeliantė, viena vertus, nurodo argumentus, kad Stoginė yra pastatyta ant tilto, todėl turėtų būti laikoma, kad ginčo statinys yra tiltas su stogine kaip su priestatu. Kita vertus, apeliantė teigia, kad Stoginė atlieka tilto funkciją, nes jungia du (duomenys neskelbtini) upelio krantus ir Stogine galima iš vieno upelio kranto pasiekti kitą krantą.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė byloje Privalomąjį nurodymą ginčijo teigdama, kad nurodymas surašytas nepagrįstai. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovei pareiškus reikalavimą panaikinti Privalomąjį nurodymą, jai kilo pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. kad pastatytas I grupės nesudėtingasis statinys atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovei tenka procesinė pareiga įrodyti Privalomajame nurodyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiama statinio neatitiktis teisės aktų reikalavimams.

30. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovės pateikto rašytinio įrodymo – UAB „Danės projektai“ parengto projekto ir projektuotojų pateikto ginčo statinio teisinio įvertinimo. Apeliantė akcentuoja tai, kad ieškovės bylai pateiktame UAB „Danės projektai“ parengtame projekte ginčo statinio vietoje pavaizduotas statinys įvardytas kaip „pėsčiųjų tiltelis“. Tačiau teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo vien UAB „Danės projektai“ parengtame projekte pateiktu statinio įvardijimu. Pagal įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 176, 185 straipsniai). Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti visumą ginčui išspręsti reikšmingų bylos faktinių duomenų.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės akcentuojamame UAB „Danės projektai“ supaprastintame statybos projekte, parengtame 2023 m., yra nurodyti projektuojami statiniai. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, kad nagrinėjamu atveju statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas nėra ir nebuvo privalomi lauko stoginės statybai, o Inspekcijos nustatyti pažeidimai nėra siejami su šiomis sąlygomis. Pažymėtina, kad Privalomasis nurodymas buvo surašytas atsižvelgiant į 2023 m. vasario 28 d. Patikrinimo akto duomenis. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu buvo užfiksuota ir įvertinta konkreti faktiškai esama situacija, apžiūrėta ir išmatuota ginčo Stoginė, įrengta virš (duomenys neskelbtini) upelio.

32. Byloje 2023 m. vasario 28 d. Patikrinimo akto (8 punktas) turinio duomenimis nustatyta, kad Inspekcija gavo 2022 m. lapkričio 24 d. ieškovės atstovo paaiškinimą. Byloje kaip minėto Patikrinimo akto priedas pateiktas ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovo paaiškinimas Inspekcijai, jame nurodyta, kad 2021 m. ieškovės narių iniciatyva, siekiant skatinti gyventojų sveiką gyvenimo būdą, žemės sklypuose buvo įrengtos sportinei veiklai skirtos aikštelės; prieš pradedant aikštelių įrengimo darbus ieškovė kreipėsi konsultacijų į specialistus, jie pateikė kvalifikuotą paaiškinimą, kokius sporto įrenginius ir statinius ieškovė gali įsirengti; stoginė priskirtina prie nesudėtingųjų statinių grupės, kuriai statybos leidimas neprivalomas; nurodyta, kad stoginė yra I grupės nesudėtingasis statinys, pateikti stoginės matmenys. Paaiškinime taip pat pažymėta, kad ieškovė įrengė atvirą stoginę sportuojantiems pailsėti ir inventoriui pasidėti. Stoginė pasirinkta atvirais šonais ir atviru viršumi su galimybe, esant blogam orui, žaliuzėmis uždengti stogą ir padaryti užuovėją stumdomomis stiklo užtvaromis; stoginė įrengta pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB „Padelio namai“.

33. Iš nurodyto Inspekcijai pateikto ieškovės atstovo rašytinio paaiškinimo turinio matyti, kad ieškovė ginčo statinį nurodė kaip stoginę. Vertinant apeliantės argumentus, kad ieškovės atstovai patikrinimo metu statinį įvardijo kaip stoginę pagal savo supratimą ir tai nereiškia, jog naudojamas bendrinis pavadinimas turi atitikti teisinę statinio kvalifikaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė nurodė, jog dėl statinių įrengimo konsultavosi su specialistais, taip pat ieškovė, Inspekcijai nurodydama ginčo statinio funkcinę paskirtį, pažymėjo būtent tai, kad stoginė skirta sportuojantiems pailsėti ir inventoriui pasidėti. Minėtame Inspekcijai pateiktame ieškovės paaiškinime, nurodant statinio funkcinę paskirtį, nebuvo nurodyta statinio funkcinė paskirtis kaip pėsčiųjų tilto. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, remdamasis Inspekcijos tyrimo medžiagoje pateiktomis nuotraukomis, pažymėjo, kad gyventojai upelį gali pereiti šiek tiek toliau, maždaug už 15 m esančiu keliu. Tokias atsakovės nurodytas aplinkybes, kad per upelį galima pereiti keliu, patvirtina prie 2023 m. vasario 28 d. Patikrinimo akto pridėtos 2022 m. lapkričio 22 d. atliktos fotofiksacijos duomenys (t. 1, b. l. 36).

34. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Stoginę vertino atsižvelgdamas tik į vykdomą kavinės veiklą, o ne kartu kaip tiltą. Ieškovės Inspekcijai pateiktame paaiškiname nurodyta, jog Stoginė pasirinkta atvirais šonais ir atviru viršumi su galimybe, esant blogam orui, žaliuzėmis uždengti stogą ir padaryti užuovėją stumdomomis stiklo užtvaromis. Iš byloje esančios Inspekcijos patikrinimo metu 2022 m. lapkričio 22 d. atliktos fotofiksacijos duomenų matyti, kad statinys yra su stogu ir stiklo užtvaromis, nurodytas pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantė iš esmės neginčija aplinkybės, jog ginčo Stoginėje vykdoma kavinės veikla. Apeliantė nenurodo įrodymų, kurie patvirtintų, kad statinys pastatytas būtent vien tik kaip tiltas ir atvirai naudojamas tik gyventojams pereiti upelį. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad ginčo vietoje pastatyta konstrukcija, skirta žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės ir sudaranti galimybę žmonėms pereiti į kitą upelio pusę.

35. Apeliantė akcentuoja tai, kad stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, stoginė, kuri gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas, yra inžinerinis statinys (ginčui aktualios redakcijos statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ 4.6 punktas). Šios aplinkybės dėl statinio klasifikacijos apeliantė iš esmės neginčija, nors ir argumentuoja, kad ginčo Stoginė yra tiltas su stogine, kaip priestatu, ir atlieka tilto funkciją. Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto b papunkčio reglamentavimu, stoginė, kaip inžinerinis statinys, nepatenka į minėtoje nuostatoje numatytą išimtį, kai netaikomas draudimas paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose statyti statinius ir įrengti įrenginius. Taigi nurodytas reglamentavimas sudarytų pagrindą vertinti, kad statinys – stoginė neatitiktų leistino statinio toje teritorijoje (paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje).

36. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl atsakovės priimto Privalomojo nurodymo proporcingumo. Apeliantė pažymi, kad ji yra įpareigota nugriauti ginčo statinį, nesuteikiant galimybės ir termino jį įteisinti ir nesant bendros nuomonės, kad toks statinys nėra galimas, o Inspekcijai nepagrįstai ieškovei iš karto taikius ultima ratio priemonę, pažeidžiami visos (duomenys neskelbtini) interesai.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Privalomuoju nurodymu ieškovė yra įpareigota nugriauti I grupės nesudėtingąjį statinį – Stoginę, kurios ilgis apie 17,95 m, plotis apie 9,0 m, aukštis apie 3,0 m. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad Patikrinimo akte yra nurodyta, jog Stoginės konstrukcijas sudaro betoniniai pamatai (betoninis rostverkas) išilgai (duomenys neskelbtini) upelio ir ant jo įrengta lengvų metalo konstrukcijų stoginė su slankiųjų sistemų langais ir slankiuoju stogu.

38. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Stoginė yra ne tiltas tiesiogine prasme, o kavinė, teikianti paslaugas gyventojams, pastatyta ant upelio šlaitų. Atsakovė Inspekcija, pažymėdama anksčiau paminėtas pastatytos stoginės konstrukcines dalis, procesiniuose dokumentuose laikosi pozicijos, kad stoginė laikytina vienu atskiru statiniu. Tačiau ieškovė byloje, be kita ko, rėmėsi argumentais, jog ginčo statinys – Stoginė yra pastatytas ant tilto, todėl turėtų būti laikoma, kad ginčo statinys yra tiltas su stogine kaip su priestatu. Taigi bylos šalių pozicija dėl ginčo vietoje esančio statinio konstrukcinių dalių vertinimo iš esmės išsiskiria.

39. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 punktą, stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Apeliantės akcentuojama techninio reglamento TR 2.01:2019 „Automobilių kelių ir geležinkelio tiltų ir tunelių projektavimas“, kuris taikomas ir pėsčiųjų tiltams, 8.9 punkto nuostata numato, kad tiltas – inžinerinis statinys per vandens telkinį, skirtas transporto priemonių ir (arba) pėsčiųjų eismui. Pažymėtina, kad, pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto b papunkčio reglamentavimą, į draudimo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose statyti statinius ir įrengti įrenginius išimtį patenka tiltų įrengimas.

40. Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal Statybos įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projekto, statybos valstybinės priežiūros pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir panašiai) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.

41. Remiantis bylos duomenimis, Inspekcijos 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2022 m. gruodžio 21 d. raštais buvo prašyta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos pateikti išvadą, ar statinio – kavinės (pridedamoje nuotraukoje) statyba žemės sklypuose yra galima. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Inspekcijai pateiktame 2022 m. gruodžio 7 d. rašte dėl tarnybinės pagalbos nurodyta, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punktas įsakmiai nurodo, jog paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir, Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vertinimu, minėtame įstatyme numatytos išimtys statiniui – kavinei nėra taikomos. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Inspekcijai pateiktame 2023 m. sausio 26 d. rašte dėl tarnybinės pagalbos dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio taikymo nepasisakyta.

42. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto b papunkčio reglamentavimą, tiltų įrengimas iš esmės patenka į draudimo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose statyti statinius ir įrengti įrenginius išimtį. Taigi, atsižvelgiant į įstatyme numatytas išimtis, yra pagrindas vertinti, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje tam tikrų statinių statyba nėra visiškai draudžiama.

43. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju statinio, dėl kurio tarp šalių kilęs ginčas ir kurį ginčijamu Privalomuoju nurodymu nurodyta nugriauti, konstrukciją, pagal Patikrinimo aktą, sudaro, be kita ko, ir betoniniai pamatai (betoninis rostverkas) išilgai (duomenys neskelbtini) upelio, nors stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų) (nutarties 39 punktas). Prie Privalomojo nurodymo pridedamose fotonuotraukose užfiksuota, kad pamatus per upelį jungiančia danga jungiami upelio krantai.

44. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2022 m. gruodžio 7 d. ir 2023 m. sausio 26 d. raštuose dėl tarnybinės pagalbos, taip pat ir trečiojo asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos byloje pateiktame atsiliepime į ieškinį konkrečiai nebuvo pasisakyta dėl ginčo statinio (ar jo dalių) vertinimo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto b papunkčio išimties taikymo tilto įrengimo atveju kontekste. Ieškovei reiškiant argumentus dėl institucijų pozicijų prieštaringumo dėl statinio galimumo ir ginčijamo Privalomojo nurodymo proporcingumo, taip pat bylos šalims pateikiant skirtingą ginčo statinio konstrukcijų dalių vertinimą, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neištyrė ir neįvertino ieškovės argumentų dėl ginčijamo statinio (ar jo dalies) statybos konkrečioje vietoje galimumo, ginčijamo Privalomojo nurodymo (nugriauti I grupės nesudėtingąjį statinį) turinio bei Privalomojo nurodymo apimties, atsižvelgiant į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkte įtvirtinto draudimo ir minėtos nuostatos b papunktyje įtvirtintos išimties apimtį. Taigi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo visapusiškai ir išsamiai ištirtos byloje tarp šalių kilusio ginčo aplinkybės dėl statinio (ar jo dalies) konstrukcijų vertinimo ir jų atitikties Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkte numatytam draudimui bei šios nuostatos išimtims.

45. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimo pobūdį, darytina išvada, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos ieškovės ieškinio reikalavimui teisingai išspęsti reikšmingos aplinkybės dėl statinio (jo dalies) atitikties / neatitikties teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje pateiktus įrodymus ir tirtinų aplinkybių apimtį šio ieškinio reikalavimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kadangi bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi iš esmės naujais aspektais neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl nenagrinėtų esminių aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją. Todėl konstatuotina, kad yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl proceso teisės nuostatų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamo taikymo priimant skundžiamą teismo sprendimą nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir išsiaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės, galinčios turėti įtakos bylos baigčiai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal tirtinų įrodymų ir vertintinų aplinkybių apimtį išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla parduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

47. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė