- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-1040-303-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-3-00039-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Regina Pocienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- J. V., M. Z., T. P.
- Nukentėjusysis
- M. Z., T. P., J. V.
Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Laima LeipuvienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-1040/11Teisminio proceso Nr. 1-52-3-00039-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.2.1.(S)
2011 m. spalio 5 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačių kaltintojų ir nuteistųjų J. V., M. Z. ir T. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu keturiems mėnesiams;
T. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu keturiems mėnesiams;
J. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu penkiems mėnesiams;
M. Z. dėl privataus kaltinimo pagal LR BK 24 str. 3 d., 4 d. ir 187 str. 1 d. ir T. P. dėl privataus kaltinimo pagal LR BK 187 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Iš nuteistojo J. V. priteista nukentėjusiesiems M. Z. ir T. P. po 1000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.
Iš nuteistojo J. V. priteista nukentėjusiesiems M. Z. ir T. P. po 200 Lt kiekvienam turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Iš nuteistųjų M. Z. bei T. P. solidariai priteista 1000 Lt nukentėjusiajam J. V. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Z. ir T. P. nuteisti už tai, kad nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jie, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d., 24.00 val. iki 2009 m. rugpjūčio 16 d., 00.30 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), prie kaimo turizmui skirtų patalpų, būdami išgėrę ir veikdami grupe, konflikto su J. V. metu, po to, kai J. V. su T. P. grumtynių metu pargriuvo ant žemės, T. P. su M. Z. rankomis bei kojomis sudavė J. V. keturis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydami odos įdrėskimus kairėje rankoje, nubrozdinimus kairėje šlaunyje ir kairės čiurnos srityje, t. y. nežymiai jį sužalojo, ir tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatyta LR BK 140 str. 1 d.
J. V. nuteistas už tai, kad nežymiai sužalojo du žmones, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d., 24.00 val. iki 2009 m. rugpjūčio 16 d., 00.30 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), prie kaimo turizmo patalpų, poilsiautojams T. P. ir M. Z. atėjus prašyti atsarginio poilsio namelio rakto, tyčia sudavė smūgį T. P. į veidą, po ko abiems parvirtus ant žemės, mušė jį rankomis į galvą, tuo padarydamas odos nubrozdinimus veido kairėje pusėje su muštine žaizda apatinio žandikaulio kampo projekcijoje, kairio peties ir dešinio kelio srityje, o M. Z. bandant juos išskirti, sudavė pastarajam kumščiu į veidą ir spyrė į kairę koją, tuo padarydamas poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje ir kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, t. y. abu nežymiai sužalojo, ir tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatyta LR BK 140 str. 1 d.
Be to, M. Z. buvo kaltinamas tuo, kad organizavo bendrininkų grupę ir būdamas šios grupės vadovu, kurstė juos susidoroti su J. V. jį sumušant bei organizavo ir tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent, jis: 2009 m. rugpjūčio 16 d., tarp 00.00 val. ir 00.30 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), būdamas bendrininkų grupės vadovu ir 2009-08-12 sutarties pagrindu su draugais poilsiaudamas išsinuomotoje kaimo turizmo sodyboje, tyčia sugadino J. V. ir V. V. priklausantį turtą išnuomotame sodo namelyje (išlenkė durų varčias, nulenkė apatinius vyrius, prieškambaryje priešais įėjimo duris įskėlė 35 x l00 cm. dydžio dvigubo lango stiklą, kambario lubose išlaužė kelias vidinės apdailos lenteles ir nulaužė vienos medinės kėdės su atlošais koją), pirtyje (išdaužė kelias keramikines sienų apdailos plyteles, dušo patalpoje nulaužė dušo laikiklį ir tualete nuskėlė klozeto pagrindinę galinę dalį) ir teritorijoje prie šių pastatų (prie medinio tiltelio ties tvenkiniu žolėje petardomis išdegino dėmes ir nulaužė medinio tiltelio turėklą), tuo padarydamas J. V. 7006,75 Lt turtinį nuostolį, t. y. M. Z. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 3 d., 4 d., 187 str. 1 d.
T. P. buvo kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą, o būtent, jis: laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d., 16.00 val. iki 2009 m. rugpjūčio 16 d., ryto, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), poilsiaudamas kaimo turizmo patalpose ir veikdamas M. Z. organizuotoje 7 bendrininkų grupėje, tyčia „nuniokojo“ J. V. ir V. V. priklausantį turtą išnuomotame sodo namelyje (išlenkė durų varčias, nulenkė apatinius vyrius, prieškambaryje priešais įėjimo duris įskėlė 35 x l00 cm. dydžio dvigubo lango stiklą, kambario lubose išlaužė kelias vidinės apdailos lenteles ir nulaužė vienos medinės kėdės su atlošais koją), pirtyje (išdaužė kelias keramikines sienų apdailos plyteles, dušo patalpoje nulaužė dušo laikiklį ir tualete nuskėlė klozeto pagrindinę galinę dalį) ir teritorijoje prie šių pastatų (prie medinio tiltelio ties tvenkiniu žolėje petardomis išdegino dėmes ir nulaužė medinio tiltelio turėklą), tuo padarydamas J. V. 7006,75 Lt turtinį nuostolį, t. y. T. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas ir nuteistasis J. V. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-08 nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. bei priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, atmesti M. Z. ir T. P. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo bei išlaidų advokato pagalbai atlyginti, pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl T. P. ir M. Z.: pripažinti M. Z. kaltu pagal LR BK 24 str. 4 d., 5 d., 140 str. 1 d., 24 str. 3 d., 4 d., 187 str., T. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., priteisti iš M. Z. ir T. P. solidariai 3500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Mano, kad teismo nuosprendis jo atžvilgiu yra nepagrįstas ir neteisingas.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Svarbiausiais įrodymais, patvirtinančiais M. Z. ir T. P. nežymius sužalojimus, laikydamas specialisto Egidijaus Burzdiko išvadas, pirmosios instancijos teismas, nenurodė motyvų, kuriais vadovaujantis buvo atmestas kitas įrodymas – paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape, gyd. Dmitrij Gorbačev tuoj po įvykio, t.y. tą pačią 2009-08-16 dieną, nustatytus sužalojimus. Apelianto nuomone, byloje esant prieštaringiems duomenims apie vieną ir tą pačią aplinkybę, teismas privalėjo juos įvertinti ir nuosprendyje nurodyti motyvus, kuriais iš duomenų teismas grindžia savo išvadas ir kuriuos duomenis atmeta.
Mano, kad T. P., apžiūrimas specialisto E. Burzdiko, pastarajam nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes nuslėpė, kad po įvykio jam buvo nustatyti nubrozdinimai bei 1 cm² nuskalpuota oda kairėje pėdoje, taip pat nenurodė, kad sužalojimus veido srityje jis patyrė jau po apsilankymo pas gydytoją 2009-08-16. Pažymi, kad vienintelis sužalojimas, kuris buvo nustatytas abiejų apžiūrų metu, yra nubrozdinimai kairio peties srityje. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad specialisto E. Burzdiko išvada dėl T. P. patirtų sužalojimų yra patikimas įrodymas, kadangi specialisto nustatyti sužalojimai veido srityje ir kelio srityje galėjo atsirasti tik po apsilankymo pas gydytoją 2009-08-16. Analogiškai vertintina ir specialisto E. Burzdiko išvada dėl M. Z. patirtų sužalojimų, kadangi joje taip pat dalis M. Z. nustatytų sužalojimų buvo padaryti po pastarojo apsilankymo pas gydytoją 2009-08-16.
Skunde pažymima, kad M. Z. nepateikė įrodymų, jog jis prarado 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo ar kad turėjo 10 dienų biuletenį ir gydėsi ambulatoriškai, kas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles sąlygotų patirtų sužalojimų įvertinimą kaip nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl įvykio aplinkybių yra neteisingos ir šališkos. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad svarbiausias jo kaltės įrodymas yra nuteistųjų T. P. ir M. Z. bei liudytojo S. R. parodymai apie aplinkybes, susijusias su konflikto pradžia. Teigia, kad teismas nurodytų asmenų parodymus įvertino nevisapusiškai ir neobjektyviai, nepatikrino jų suderinamumo su kitais byloje esančiais įrodymais, nenustatė, kad minėti parodymai yra neteisingi, neobjektyvūs, prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms, paremti gynybine versija apie užpuolimą ir yra melagingi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismo išvados dėl konflikto pradžios, t.y. kad J. V. po žodinio konflikto, veikdamas tiesiogine tyčia, pirmas sudavė smūgį į veidą T. P. ir taip išprovokavo muštynes, kurių metu visi trys nuteistieji sudavė smūgius vieni kitiems, dėl ko buvo nežymiai sužaloti, yra neteisingos. Teismas, pasak jo, patikėjęs nuteistųjų M. Z. ir T. P. gynybine versija, kuri prieštarauja bylos duomenims, priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog mušimo žymes ant T. P. ir M. Z. veidų patvirtino ir liudytojai V. T. bei T. V., kadangi tik liudytojas V. T. parodė, kad vieno vaikino veidas buvo sužalotas, be to, jis nebuvo nurodęs, kad matė dviejų žmonių sužalotus veidus ir tuo labiau, kad sužalotas buvo būtent T. P. ar M. Z. veidas. Taipogi, pasak apelianto, teismas nepagrįstai rėmėsi kitų liudytojų, kurie yra artimai susiję su T. P. ir M. Z., parodymais, kurie apelianto vertinimu yra prieštaringi ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, ir nevertino liudytojos V. V. parodymų.
Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog J. V. negrėsė joks pavojus, ir atsisakė jo veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį, nors šią aplinkybę byloje patvirtina liudytojų Č. O., M. S., V. T., T. V. parodymai. Pasak apelianto, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis buvo užpultas ir jo gyvybei grėsė akivaizdus pavojus, nes septyni neblaivūs, agresyvūs jaunuoliai savo ketinimus išreiškė, jį užpuldami ir suduodami jam smūgius, kurių jis, gulėdamas ant nugaros, bandė išvengti, gindamasis rankomis bei kojomis. Kėsinimasis jau buvo pradėtas ir jis objektyviai galėjo suprasti, kad septyni neblaivūs, agresyvūs jaunuoliai gali jį ne tik sužaloti, bet ir užmušti. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad užsidaręs namuose, siekdamas apsisaugoti nuo septynių neblaivių, agresyvių jaunuolių, buvo būtent J. V., ir būtent jis iškvietė apsaugos tarnybą, kad apsaugotų savo ir savo šeimos narių sveikatą bei turtą. Tuo tarpu minėti jaunuoliai, užsidarę sodyboje esančiame namelyje susitarė dėl gynybinės versijos ir žinodami, kad buvo iškviesta apsaugos paslaugas teikianti firma, 2009-08-16 00.45 val. kreipėsi į policiją. Pažymima, kad tiek policijos pareigūnai, tiek apsaugos darbuotojai patvirtino, kad visi septyni jaunuoliai buvo neblaivūs ir agresyvūs, tuo tarpu nei vienas iš asmenų, kurie nėra susiję su nuteistaisiais M. Z. ir T. P., nepatvirtino, kad J. V. būtų neblaivus ir keltų pavojų aplinkiniams.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra neįrodytas M. Z. pareikštas kaltinimas, jog jis organizavo bendrininkų grupę ir kurstydamas mušti J. V., nesunkiai sutrikdė sveikatą, apelianto nuomone, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi būtent M. Z. subūrė visą grupę asmenų, jiems vadovavo ir koordinavo. Apelianto teigimu, nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kad būtent M. Z. ir T. P. ar su jais poilsiavę draugai, kaltinime nurodytu laiku būtų sugadinę jam priklausantį turtą. Apeliantas nurodo, kad padarytus sugadinimus galima nustatyti tik nuoseklios apžiūros metu, kurios nei vienas iš teismo nurodomų liudytojų neatliko, todėl jų, atvykę į sodybą, ir nepastebėjo. Pažymi, kad tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs, kad T. P. patirti sužalojimai, kuriuos užfiksavo gydytojas D. Gorbacev, sutampa su turto sugadinimo pobūdžiu.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad bylą nagrinėjęs teismas, vertindamas M. Z. bei T. P. asmenybes, nepagrįstai padarė išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės leidžia juos charakterizuoti teigiamai, ir be pagrindo tenkino iš dalies pastarųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo bei išlaidų advokato pagalbai atlyginti, tuo tarpu jo prašomą priteisti sumą advokato pagalbai apmokėti nepagrįstai įvertino kaip dirbtinai išpūstą, neatsižvelgdamas į tai, kad patirtos išlaidos nurodytos su PVM, taip pat į tai, kad advokatas jo teises gynė jau ikiteisminio tyrimo metu ir dalyvavo tiek apklausiant nuteistuosius, tiek pareiškiant įvairius prašymus prokuratūrai bei ikiteisminį tyrimą atlikusiai policijos įstaigai.
Apeliaciniu skundu privatūs kaltintojai ir nuteistieji M. Z. ir T. P. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-08 nuosprendį dalyje dėl jų pripažinimo kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir jį išteisinti. Mano, kad skundžiamas nuosprendis dėl jų pripažinimo kaltais ir nuteisimo yra šališkas, neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Buvo padaryti esminiai LR BPK pažeidimai, dėl ko buvo suvaržytos jų įstatymų garantuotos teisės, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Be to, buvo šiurkščiai pažeisti LR BPK 20 str. 3-5 d., 305 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimai bei nekaltumo prezumpcijos principas.
Apeliantai nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje jų parodymai nepaneigti, nepasisakyta apie jų netikslumą ar neatitikimą byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taip pat nenurodyti motyvai, dėl kurių teismas jais nesivadovavo, kaip to reikalauja LR BPK 305 str. 1 d. 2 p.
Apeliantai mano, kad jų parodymai visiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir yra patvirtinti liudytojų S. R., V. P., V. J., J. J., policijos pareigūnų ir UAB „Apsaugos komanda" darbuotojų parodymais, specialistų išvadomis, ekspertų E. Burzdiko, V. Kolomiec parodymais, kita bylos medžiaga.
Nurodo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi visos byloje esančios abejonės buvo išaiškintos jų nenaudai, nors nurodytas principas reikalauja, kad kaltintojas pateiktų asmens kaltumo įrodymus, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Skunde teigiama, jog teismas neatliko įrodymų analizės, nuosprendį priėmė, vadovaudamasis prieštaringais nukentėjusiojo J. V. parodymais, neatsižvelgęs į tai, kad pastarojo parodymai nėra nuoseklūs ir prieštarauja kitų liudytojų parodymams.
Įvertinę nukentėjusiojo J. V. duotus paaiškinimus, apeliantai daro išvadą, kad prieštaringais J. V. parodymais apkaltinamasis nuosprendi jo atžvilgiu negali būti grindžiamas. Nurodo, kad nukentėjusysis nesugebėjo tiksliai pasakyti, kiek, kuo ir į kurias kūno vietas jam smūgiavo apeliantai, kiek smūgių jam sudavė M. Z. ir kiek T. P. bei, neva jį mušęs „trečias vaikinas".
Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl specialistų išvadų ir ekspertų duotų parodymų, iš kurių matyti, kad J. V. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti tiek nuo griuvimo ir atsitrenkimo į kietą paviršių, tiek pačiam atsitrenkus į šią vietą, tiek nuo smūgių, o čiurnos sužalojimas ir pačiam spiriant kitam asmeniui. Įvertinę tokias išvadas, mano, kad nesant kategoriškos išvados, jog nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai atsirado būtent nuo smūgių, išlieka tam tikros abejonės dėl jų tiesioginės tyčios, tai yra dėl jų kaltės, padarant J. V. kūno sužalojimus. Remiantis ir eksperto E. Burzdiko teisme duotais parodymais, skunde konstatuojama, kad specialistų išvados ir ekspertų parodymai patvirtina apeliantų parodymus, o ne nukentėjusiojo paaiškinimus. Pažymima, kad teismas nepasisakė dėl liudytojos V. V. parodymų prieštaringumo bei nenuoseklumo, ir neatkreipė dėmesio į tai, kad ji yra nukentėjusiojo žmona, dėl ko galėjo duoti pastarajam palankius parodymus. Be to, teismas nevertino paties įvykio eigos ir tokias aplinkybes, kaip kur yra įvykio vieta, koks buvo asmenų judėjimas ir išdėstymas, vienas kito matomumas, neanalizavo nukentėjusiojo sugebėjimo atkurti įvykio aplinkybes ir galimybę duoti nuoseklius parodymus apie įvykį.
Nuteistasis M. Z. mano, kad įrodymai buvo vertinami selektyviai ir atsietai vienas nuo kito, pirmenybę teikiant apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimui palankiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetant kitus, o jo paties parodymai neišanalizuoti ir neįvertinti. Pažymi, kad nukentėjusiojo yra apkalbamas, siekiant jį apkaltinti ir dėl nukentėjusiajam priklausančio turto sugadinimo, o pačiam nukentėjusiajam išvengti atsakomybės. Tuo tarpu nuteistojo T. P. teigimu, pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų analizės, nuosprendį priėmė, vadovaudamasis prieštaringais nukentėjusiojo J. V. parodymais, neatsižvelgęs į tai, kad pastarojo parodymai nėra nuoseklūs ir prieštarauja kitų liudytojų parodymams.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji ir privatūs kaltintojai J. V., M. Z. ir T. P. atsisakė visų savo kaltinimų ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti jiems susitaikius.
Nuteistųjų ir privačių kaltintojų J. V., M. Z. ir T. P. prašymas tenkintinas.
LR BPK 416 str. 1 d. pasakyta, kad privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. Jei privatus kaltintojas atsisakė kaltinimo arba su kaltinamuoju susitaikė, bylos procesas teismo nutartimi nutraukiamas ( LR BPK 416 str. 3 d. ). Ši nuostata, pagal kurią nukentėjusysis gali susitaikyti su nuteistuoju ar išteisintuoju iki baigiamųjų kalbų pabaigos taikoma ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nagrinėjant apeliacinius skundus dėl nuosprendžio, priimto dėl LR BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų ( LR BPK 327 str. 1 d. )
Nagrinėjant nuteistųjų ir privačių kaltintojų J. V., M. Z. ir T. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismo posėdyje, iki baigiamųjų kalbų pabaigos, pastarieji atsisakė vieni kitiems savo kaltinimų ir susitaikė ( LR BPK 416 str. 3 d. ).
Vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 5 p. nuostatomis, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. Esant nustatytai aplinkybei, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl J. V., M. Z. ir T. P. nuteisimo pagal LR BK 140 str. 1 d. bei dalyje dėl civilinių ieškinių ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti išsprendimo turi būti panaikintas, o baudžiamoji byla J. V., M. Z. ir T. P. atžvilgiu nutraukta ( LR BPK 327 str. 1 p. ). Tuo tarpu privataus kaltintojo J. V. apeliacinio skundo dalis dėl pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalies, priimtos M. Z. ir T. P. atžvilgiu, esant nustatytam LR BPK 3 str. 1 d. 5 p. pagrindui dėl kurio procesas negalimas, turi būti atmestas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistųjų J. V., M. Z. ir T. P. nuteisimo pagal LR BK 140 str. 1 d. bei dalyje dėl civilinių ieškinių ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti išsprendimo panaikinti ir baudžiamąją bylą nuteistųjų J. V., M. Z. ir T. P. atžvilgiu šioje dalyje nutraukti, esant LR BPK 3 str. 1 d. 5 p. nustatytai aplinkybei, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas.
Privataus kaltintojo J. V. apeliacinio skundo dalį dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. išteisinamojo nuosprendžio dalies, priimtos M. Z. ir T. P. atžvilgiu, esant LR BPK 3 str. 1 d. 5 p. nustatytai aplinkybei, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, atmesti.
Nutartis neskundžiama.