Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-721-628/2012

Teisėja Aušra Valinskienė Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 2.4.7., 2.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. liepos 23 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 187 str. 1 d., ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. D. subendrinta bausmė paskirta 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir M. D. galutinė subendrinta bausmė paskirta 7 (septyneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. D. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 42587 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojus iš anksto paruoštą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, 2011 m. lapkričio 17 d., apie 16.35 val. kartu su dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią juvelyrinę parduotuvę – lombardą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur vienam iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų plyta atrėmus parduotuvės-lombardo duris, kad jos neužsidarytų, ir papurškus darbuotojui A. P. dujomis, tuo sukėlus pastarajam fizinį skausmą, M. D. plaktuku, o kitas kartu veikęs asmuo - daiktu, įsuktu į celofaną, išdaužė dviejų vitrinų stiklus, iš kurių bendrai pagrobė šiuos auksinius juvelyrinius dirbinius: 28 vnt. (32,37 g) 585 prabos pakabukų, 5 vnt. (125,63 g) 585 prabos grandinėlių ir apyrankių, 68 vnt. (157 g) 585 prabos žiedų, 51 vnt. (118,36 g) 585 prabos vestuvinių žiedų, 170 vnt. (67,64 g) 585 prabos auskarų, 2 vnt. (14,69 g) 583 prabos žiedų, 19 vnt. žiedų su brangakmeniais, bendrai 61 069 Lt vertės, po ko kitam juvelyrinės parduotuvės-lombardo darbuotojui R. B. iš lauko pusės patraukus plytą ir užtrenkus parduotuvės duris, siekiant išlaikyti pagrobtą turtą ir išvengti sulaikymo, vienam iš kartu veikusių ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų papurškus dujomis į A. P., o kitam ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui plaktuku išdaužus durų stiklą bei papurškus į duris laikantį R. B., tuo sukėlus jam fizinį skausmą, M. D. kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis iš parduotuvės - lombardo pasišalino, tokiu būdu pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.

Taip pat M. D. nuteistas už tai, kad jis, 2011 m. lapkričio 17 d., apie 16.35 val. veikdamas kartu su dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis plėšimo juvelyrinėje parduotuvėje-lombarde, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu, plaktuku, o kitas ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo įsuktu į celofaną daiktu išdaužė vitrinos stiklus, po ko, siekiant išlaikyti pagrobtą turtą ir išvengti sulaikymo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui plaktuku išdaužus durų stiklą, bendrais veiksmais sugadino 569,73 Lt vertės svetimą turtą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam M. D. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas bausmės dydžiui aplinkybes, ir, parinkęs apeliantui laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo kodekso nuostatų nepažeidė.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų. Už sunkų nusikaltimą – didelės vertės svetimo turto pagrobimą, Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatytas vien laisvės atėmimas iki 8 (aštuonerių) metų. Už Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. numatytą svetimo turto sugadinimą (nesunkų nusikaltimą) – sankcijoje numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Nustatydamas M. D. už įvykdytą plėšimą 6 metų laisvės atėmimo bausmę, o už svetimo turto sugadinimą - 1 metų laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Teismas, nurodė, kad atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti du tyčiniai nusikaltimai, kurių vienas priskirimas sunkių nusikaltimų kategorijai, kitas – nesunkių), kaltės formą (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), nusikaltimų padarymo aplinkybes (plėšimo metu fizinis smurtas panaudotas dviejų asmenų atžvilgiu), padarytos žalos dydį (iš juvelyrinės parduotuvės-lombardo pagrobta auksinių dirbinių ir apgadintos vitrinos už 42587 Lt), kad dalis plėšimo metu pagrobtų juvelyrinių dirbinių buvo sugrąžinta, taip pat įvertino ir kaltinamojo asmenybę, t.y. kad M. D. iki sulaikymo niekur nedirbo, nesimokė, anksčiau 9 kartus teistas, taip pat už nusikaltimus nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus keletui dienų po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje dėl plėšimo padarymo, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Nustatytos aplinkybės rodo, kad M. D. sistemingai darydamas nusikalstamas veikas, nenori keisti savo gyvenimo būdo, atsisakyti kriminalinių polinkių ir pasitaisyti, o tai reiškia, kad jis yra socialiai pavojingas. Todėl teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes bei tai, kad ankstesniais nuosprendžiais bausmės vykdymas ne kartą buvo atidedamas, tačiau tai nepadarė pozityvaus poveikio ir nesulaikė M. D. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pagrįstai paskyrė jam, kaip recidyvistui, laisvės atėmimo bausmę ir Lietuvos Respublikos BK 56 str. nuostatos nepažeidė.

Nuteistasis M. D. apeliaciniame skunde teigia, kad teismai nepagrįstai netaikė jam Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės to, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką konstatuojamas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t.y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus apie plėšimo aplinkybes, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltu prisipažino iš dalies, ginčijo esmines faktines bylos aplinkybes (neigė plėšimą įvykdęs bendrininkų grupėje, aiškino, kad už kitų veiksmus neatsako, dujų balionėlio nenaudojo, jis daužė tik vitriną, o kas daužė duris – nežino). Taigi nuteistasis M. D. nebuvo nuoširdus duodamas parodymus apie padaryto plėšimo aplinkybes, o gailestis dėl padaryto nusikaltimo buvo tik formalus. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 2 p.

Apelianto argumentas, jog jo pagrobti juvelyriniai dirbiniai sugrąžinti savininkui, o jo veiksmais padarytą žalą sudaro tik išdaužtos vitrinos vertė ir būtent toks žalos atlyginimas iš jo priteistinas, yra nepagrįstas. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė M. D. atsakomybės klausimą. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad žala nukentėjusiesiems ir civiliniam ieškovui buvo padaryta ne vien jo, bet ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmais, tačiau baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos BK 26 str. 1 d.) numato bendrininkų atsakomybę už nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Bylos įrodymais nustatyta, kad M. D. kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis nusikaltimui ruošėsi iš anksto, paruošė specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą ir pasiskirstė vaidmenimis, o daromos veikos metu kiekvienas atliko jam patikėtą užduotį: vienam iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų plyta atrėmus parduotuvės-lombardo duris, kad jos neužsidarytų, ir papurškus darbuotojui A. P. dujomis, M. D. plaktuku, o kitas kartu veikęs asmuo daiktu, įsuktu į celofaną, išdaužė dviejų vitrinų stiklus, iš kurių bendrai pagrobė auksinius juvelyrinius dirbinius, po ko pasišalino, t. y. apiplėšė juvelyrinę parduotuvę-lombardą ir sugadino jai priklausantį turtą. Taigi, M. D. suvokė savo ir kitų bendrininkų daromos veikos pavojingumą, jos pobūdį, suprato bendrai daromos veikos padarinius ir jų siekė, todėl ir atsako ne tik už savo, bet ir kitų bendrininkų nusikalstamus veiksmus ir bendrai kilusias pasekmes. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad juvelyrinė parduotuvė-lombardas dėl nusikalstamų bendrininkų veiksmų patyrė žalą. Todėl turtinės žalos atlyginimas teisingai buvo priteistas iš M. D., kadangi, kaip jau buvo minėta, turtinė žala civiliniam ieškovui atsirado dėl bendrų nusikaltime dalyvavusių asmenų veiksmų, o jų asmenybių nėra galimybių nustatyti dėl M. D. pozicijos, neigiant bendrininkavimą. Taigi, nors apeliantas teigia, kad iš jo turėjo būti priteista tik dalis turtinės žalos (tik už vienos vitrinos sudaužymą), tačiau, kaip jau buvo minėta, civilinis ieškinys išnagrinėtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, turtinės žalos atlyginimas iš nuteistojo M. D. priteistas pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistojo M. D. asmenybę, jo padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų pobūdį, priežastis, pavojingumo laipsnį, pagrįstai už pakartotinį (sistemingą) turtinį nusikaltimą, nuteistajam parinko laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu neviršija Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir 187 str. 1 d. straipsnių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio ir atitinka siekiamus bausmės tikslus. Nuteistajam M. D. paskirtos bausmės, t. y. tiek už atskiras veikas paskirtos bausmės, tiek apėmimo būdu subendrintos bausmės, vertinti kaip aiškiai per griežtos ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes skiriant bausmę įvertino tinkamai.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, M. D. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.