- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-01-04
- Bylos Nr.
- 2A-68/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- J. L., T. L., D. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų J. L., T. L. (T. L.) ir D. L. (D. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. spendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-3-656/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį nurodytiems atsakovams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ ieškiniu, pareikštu atsakovams J. L., T. L. ir D. L., prašė: 1) actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 22 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovas T. L. padovanojo savo sūnui – atsakovui D. L. (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ginčo žemės sklypas) (toliau – Dovanojimo sutartis); 2) taikyti restituciją ir grąžinti ginčo sklypą atsakovų T. L. bei J. L. nuosavybėn; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas; be to, prašė išreikalauti iš atsakovų Dovanojimo sutartį arba jos kopiją. (1 b. t., 1-5 l.).
Nurodė, kad ieškovas 2006 m. rugsėjo 26 d. Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis) suteikė atsakovui T. L. 1 210 000 Lt kreditą, tačiau, atsakovui vėluojant mokėti palūkanas ir grąžinti kreditą, ieškovas 2008 m. rugsėjo 3 d. pranešimu informavo atsakovą apie Kredito sutarties nutraukimą ir 2008 m. spalio 14 d. kreipėsi dėl skolos (1 341 484,85 Lt) išieškojimo priverstine tvarka iš įkeisto turto. Ieškovo teigimu, Kredito sutarties įvykdymui užtikrinti įkeisto (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 160 000 Lt vertės, nepakanka skolos išieškojimui, o atsakovas 2009 m. gegužės 22 d. dovanojimo sutartimi perleido sūnui - atsakovui D. L. vienintelį neįkeistą ir neareštuotą turtą – dalį ginčo žemės sklypo, kuris buvo valdomas jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine – atsakove J. L.. Pažymėjo, kad yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos, o atsakovas T. L., sudarydamas Dovanojimo sutartį, elgėsi nesąžiningai, nes žinojo apie pradėtą išieškojimą, be to, raštu pasižadėjo ieškovui padengti įsiskolinimą, pardavęs ginčo žemės sklypą (CK 6.66 str. 1-2 d., 6.67 str. 1 p.).
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 37 l.). Nurodė, kad ieškovo suteikto kredito grąžinimo užtikrinimui 2006 m. spalio 18 d. hipotekos lakštu įkeistas žemės sklypas ieškovo buvo įvertintas 1 800 000 Lt rinkos verte, nurodyta hipotekos lakšte, be to, šiuo metu vykdoma įkeisto žemės sklypo detalaus plano rengimo ir skaidymo procedūra, todėl jo rinkos vertė didės, o ieškovo išieškoma 1 341 484,85 Lt skola yra mažesnė. Atsakovų teigimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad negali patenkinti savo reikalavimų iš įkeisto turto; juolab kad skolos išieškojimo klausimas iš pradžių turi būti išspręstas, vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto sklypo o, nepavykus atgauti visos skolos, tęsti išieškojimą iš likusio turto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį: pripažino negaliojančia ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių) 2009 m. gegužės 22 d. dovanojimo sutartį bei pritaikė restituciją – grąžino šia sutartimi perleistą dalį žemės sklypo atsakovų T. L. bei J. L. nuosavybėn, be to, iš kiekvieno atsakovo ieškovo naudai priteisė po 7 777 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybės naudai po 6 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (2 b. t., 14-15 l.; CPK 93 str. 1 d.).
Nurodė, kad byloje nustatyta CK 6.66 straipsnyje nurodytų požymių visuma. Teismo teigimu, šalys neturėjo teisinės pareigos sudaryti Dovanojimo sutarties, be to, nagrinėjamu atveju taikytina šalių nesąžiningumo prezumpcija, įtvirtinta CK 6.67 straipsnio 1 dalyje, nes ginčo sutartis buvo sudaryta tarp tėvo (atsakovo T. L.) ir sūnaus (atsakovo D. L.), beje, atsakovo T. L. skola ieškovui yra itin didelė, o atsakovai J. L. ir T. L. neturi kito nekilnojamojo turto, todėl ginčo žemės sklypo perleidimas iš esmės sumažino ieškovo galimybę išieškoti skolą, t. y. sumažino atsakovo T. L. mokumą, juolab kad Dovanojimo sutartis buvo sudaryta po to, kai atsakovas T. L. gavo ieškovo 2008 m. rugsėjo 3 d. pranešimą apie vienašalį Kredito sutarties nutraukimą.
Pasak teismo, ieškovas pateikė kvalifikacinius pažymėjimus turinčių turto vertintojų atliktą ginčo sklypo vertinimo ataskaitą, pagal kurią ieškovui įkeisto turto – žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, Kriaučiūnų kaime, rinkos vertė – 100 000 Lt, tuo tarpu atsakovai nepateikė kitos turto vertinimo ataskaitos, paneigiančios ieškovo nurodytą rinkos vertę, o didelę šio sklypo vertę grindė prielaidomis. Pasak teismo, jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 str. 1 d.), todėl ieškovas pagrįstai nurodė, kad išieškojimas bus nukreiptas ir į neįkeistą ginčo žemės sklypą.
Teismas nurodė, jog pripažinęs negaliojančia Dovanojimo sutartį, taiko sandorio negaliojimo pasekmes – restituciją, grąžindamas atsakovams J. L. ir T. L. nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, jų turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovų ieškovo bei valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (2 b. t., 17-18 l.).
Nurodo, kad teismas pripažino negaliojančia 2009 m. gegužės 22 d. dovanojimo sutartį, tačiau atsakovai T. L. bei J. L. savo sūnui – atsakovui D. L. padovanojo ginčo žemės sklypą, ne 2009 m. gegužės 22 d. dovanojimo sutartimi, bet 2009 m. gegužės 11 d. ir 2009 m. gegužės 15 d. dovanojimo sutartimis, esančiomis byloje (1 b. t., 125-136, 173-184 l.). Atsakovų teigimu, teismas panaikino sandorį, kuris realiai neegzistuoja ir nepažeidžia (negali pažeisti) kitų asmenų teisių, todėl teismo sprendimas yra niekinis, t. y. nesukeliantis šalims teisinių pasekmių, todėl panaikintina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymi, kad ieškovas turėjo galimybę patikslinti ieškinį, t. y. prašyti pripažinti negaliojančiomis realiai sudarytas sutartis, o ne įrašą nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad apygardos teismas, visiškai patenkinęs ieškovo ieškinį, turėjo pagrindo vadovautis CPK 93 straipsnio nuostatomis ir priteisti iš atsakovų ieškovui, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, tai, kad ginčo turtas buvo padovanotas atsakovui D. L. 2009 m. gegužės 22 d. sutartimi, patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.262 str.; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), todėl atsakovai klaidina teismą, teigdami kad ginčo turtas buvo perleistas ne 2009 m. gegužės 22 d. sutartimi, bet 2009 m. gegužės 11 d. ir 15 d. sutartimis. Ieškovas pažymi, jog apie 2009 m. gegužės 11 d. ir 15 d. sutarčių, kurios neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, dėl ko nesukelia teisinių pasekmių ieškovui, buvimą jis sužinojo tik gavęs apeliacinį skundą. Pasak ieškovo, skundžiamo teismo sprendimo formuluotė ieškovui sukels problemų, jį vykdant, dėl ko ieškovas bus priverstas kreiptis dėl proceso atnaujinimo arba teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str. 1 d., 366 str. 1 d. 2 p.). Todėl, jo nuomone, bylos esmė liko neatskleista, o nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, kokios sutartys buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, dėl ko panaikintinas skundžiamas teismo sprendimas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui (2 b. t., 21-24 l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.-).
Teismo sprendimas yra teisingumo aktas, kurį teismas priima, išsprendęs bylą iš esmės (Konstitucijos 109 str., CPK 259 str. 1 d.); galutiniu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai, ištyrus visus įrodymus ir išsprendus visų pareikštų reikalavimų pagrįstumą (CPK 260 str.). CPK 263 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluoti teismo sprendimui keliami teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimai yra tarpusavyje tampriai susiję, todėl neįvykdymas vieno iš šių reikalavimų, reiškia kito pažeidimą. Teismo sprendimas turi būti priimamas teisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str. 2 d.).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą. CPK 159 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2011-10-01) nustato, kad teismo posėdžio pirmininkas rūpinasi, jog būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės, žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimų dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pasiūlyti šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str.), kuriais tos aplinkybės turi būti pagrįstos, arba CPK nustatyta tvarka išreikalauti įrodymus savo iniciatyva. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai taikė paminėtas ir kitas proceso teisės normas, tarp jų įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, nenustatė visų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, dėl ko ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, todėl negalima palikti galioti skundžiamo teismo sprendimo (CPK 178 str., 185 str., 263 str., 265 str.).
Bylos duomenimis, ieškovas, gindamas savo, kaip ieškovo kreditoriaus, teises, Pauliano ieškiniu, pareikštu atsakovams, prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 22 d. sutartį dėl ginčo žemės sklypo dovanojimo bei taikyti restituciją, be to, prašydamas teismo išreikalauti iš atsakovų dokumentus, tarp jų – ginčo žemės sklypo dovanojimo sutartį (1 b. t., 1-5 l.; CK 6.66, 6.145 str.).
Apygardos teismui 2011 m. sausio 10 d. įpareigojus atsakovus pateikti aukščiau nurodyto turto dovanojimo sutartį, 2011 m. vasario 10 d. teisme buvo gauti papildomi dokumentai, tarp jų – 2009 m. gegužės 11 d. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atsakovas T. L. neatlygintinai perleido nuosavybės teises atsakovui D. L. į (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2009 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė J. L. neatlygintinai perleido nuosavybės teises atsakovui D. L. į (duomenys neskelbtini) dalis aukščiau nurodyto žemės sklypo (1 b. t., 120, 125-134 l.). Be to, 2011 m. vasario 11 d. apygardos teismo reikalavimu, 2011 m. kovo 2 d. iš Vilniaus miesto 43-ojo notarų biuro teisme buvo gauti 2009 m. gegužės 11 d. patvirtintos Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. gegužės 15 d. patvirtintos Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašai su priedais (1 b. t., 150, 152-194 l.). Beje, byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovai T. L. ir J. L., jiems priklausiusį ginčo žemės sklypą perleido savo sūnui (atsakovui D. L.) Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis 2009 m. gegužės 22 d. data (1 b. t., 21-24 l.).
Nors apygardos teismo pareikalavimu, paminėti įrodymai buvo pateikti į bylą iki jos esmės išnagrinėjimo, tačiau ieškovas į juos neatsižvelgė, o pirmosios instancijos teismas jų neištyrė ir neįvertino, be pagrindo konstatavęs, jog ginčo žemės sklypas buvo neatlygintinai perleistas atsakovo D. L. nuosavybėn 2009 m. gegužės 22 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp atsakovų T. L. ir D. L. (CPK 176-177, 185 str., 263 str.).
Pagal civilinio proceso taisykles, ieškovas privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis teisėmis (tarp jų teise susipažinti su bylos medžiaga, teikti prašymus bei paaiškinimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, taip pat pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka) bei rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamas į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jo reikalavimai, o teismas, CPK nustatyta tvarka privalo imtis priemonių, kad byla būtų visapusiškai ir išsamiai išnagrinėta teismo posėdžio metu (CPK 7-8 str., 42 str. 1 d., 185 str.).
Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos 2009 m. gegužės 11 d. ir 2009 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartys buvo pateiktos į bylą dar 2011 m. vasario 10 d., o byla buvo išnagrinėta 2011 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje, apie kurį ieškovui buvo žinoma nuo 2010 m. lapkričio 29 d., tačiau laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 29 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. ieškovas nesusipažino su bylos dokumentais (tarp jų atsakovų ir notarės pateiktomis sutartimis; tai nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą), nors ieškinyje prašė juos išreikalauti iš atsakovų, dėl jų nepasisakė ir teismo posėdyje, dėl ko yra pagrindo teigti, kad ieškovas nesilaikė proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principų (1 b. t., 112, 118, 123 l.; 2 b. t., 5-12 l.). Be to, teismas išsamiai neištyrė ir nenustatė esminių bylos faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo žemės sklypo perleidimu atsakovui D. L., neišaiškino ieškovo pozicijos dėl pateiktų į bylą naujų įrodymų, padarė išvadą, neatitinkančią faktinių aplinkybių (CPK 159 str. (redakcija, galiojusi iki 2011-10-01), 259-260 str., 263 str. 2 d.).
Kolegijos nuomone, tinkamai neištyrus ir neįvertinus esminių bylos aplinkybių bei įrodymų, susijusių su ginčo žemės sklypo perleidimo sandoriais, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, ar pagrįsti ieškovo reikalavimas dėl ginčo žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o taip pat apeliantų argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų priteisimu.
Dėl pasakyto, pirmosios instancijos teismui netinkamai taikius CPK numatytas taisykles, nenustačius esminių faktinių bylos aplinkybių, galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl panaikintinas apygardos teismo sprendimas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 7 str., 263 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str., 313 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.