Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl pripažinimo šeimos nariu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovo asmeniškai nepažįsta, jam teko dirbti ieškovo bute (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasarą, renovuojant visą daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), jis ieškovo bute atliko balkono apdailą. Atliekant balkono apdailos darbus, dalyvavo ieškovas, su kuriuo ir buvo iš anksto telefonu tartasi dėl apdailos darbų atlikimo.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta ieškovą, jie buvę kaimynai. Butą (duomenys neskelbtini), toje pačioje laiptinėje, kur gyveno ieškovas su dėde, jis nuomojosi maždaug nuo 2014 m., nuomojamame bute išgyveno apie ketverius metus. Matė ir žino, kad bute (duomenys neskelbtini), gyveno pagyvenęs žmogus ir ieškovas. Ieškovą tekdavo susitikti dažnai, matė jį išnešant šiukšles į konteinerį, iš kiemo išvažiuojant automobiliu, prasilenkdavo kartu laiptinėje. Kartą padėjo ieškovui sunešti į butą baldus. Kiek jam yra žinoma, kartu su ieškovu gyvenęs vyriškis, buvo jo dėdė. Ieškovo automobilį, stovintį namo kieme, matydavo labai dažnai, beveik kasdien. Kiek jam yra žinoma, ieškovas bute (duomenys neskelbtini), gyveno nuolat.

Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas yra jos sūnus. Nuo 2000 m. sūnus D. K. kartu su dėde S. K. vedė bendrą ūkį. S. K. buvo ieškovo tėvo brolis. Ieškovas Jonavos rajono savivaldybės valdybos sprendimu buvo paskirtas dėdės rūpintoju, kadangi kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti S. K., nebuvo. Sūnus kartu su dėde gyveno iš Savivaldybės nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), pirko ir gamino dėdei maistą, pirko vaistus, vedė pas gydytojus, teikė visokeriopą pagalbą ir priežiūrą. Ji taip pat sūnui kartais padėdavo, atvesdavo kas mėnesį į namus kirpėją, taip pat nuveždavo sūnui ir jo dėdei lauktuvių. Pinigų sūnui nėra davusi, jie su dėde tvarkėsi piniginius reikalus savarankiškai, vedė bendrą ūkį. S. K. palaidojo sūnus, ji pati dalyvavo laidotuvėse.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš ieškovo, atsakovės atstovės paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2000 m. kovo 16 d. Jonavos rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 75 buvo paskirtas dėdės S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), rūpintoju. 2000 m. rugpjūčio 17 d. Jonavos rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 67 S. K., kaip esančiam eilėje valstybės paramai gauti, apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, buvo nuspręsta išnuomoti butą (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei. 2000 m. rugpjūčio 28 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties (toliau – nuomos sutartis) pagrindu butas (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nuomos sutarties 1 punkte numatyta, jog nuomotojas suteikia nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui 34,94 kv. metrų bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). Po buto nuomos sutarties sudarymo ieškovas kartu su dėde apsigyveno minėtame bute, kuriame deklaravo dėdės ir savo gyvenamąsias vietas. S. K. 2020 m. balandžio 27 d. mirė. Ieškovas nuo 2000 m. iki dėdės mirties gyveno kartu su dėde, rūpinosi S. K., bendrai tvarkė namų ūkį. Ieškovas rūpinosi dėdės buitiniais reikalais, iš kartu su dėde bendrai gaunamų lėšų mokėjo už buto komunalinius mokesčius, remontavo butą, pakeitė buto langus. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pakeisti buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, perrašant ją ieškovo vardu, kadangi pagrindinis nuomininkas S. K. 2020 m. balandžio 27 d. mirė. Jonavos rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 6B-22-3737 ieškovą informavo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.598 straipsnio 1 dalį, valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599–6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. Savivaldybės administracija atsisakė perrašyti buto nuomos sutartį ieškovo vardu, kadangi jo nelaikė mirusio buto nuomininko S. K. šeimos nariu. Tame pačiame rašte ieškovui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl pripažinimo buvusio būsto nuomininko šeimos nariu, kadangi artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, nuomininko šeimos nariais gali būti pripažįstami tik teismine tvarka.

CK 6.588 straipsnyje yra nurodytas asmenų ratas, kurie gali būti priskiriami arba pripažįstami nuomininko šeimos nariais. Vadovaujantis šia teisės norma, pripažįstant asmenį pagrindinio nuomininko šeimos nariu, teismas turi nustatyti visumą, o ne vieną iš kelių aplinkybių: artimos giminystės ar išlaikymo, gyvenimą ne mažiau kaip vienerius metus, bendro ūkio vedimą. CK 6.588 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo ar globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu šeimos nariu gali būti pripažinti teismo tvarka.

Ieškovas prašo pripažinti jį pagrindinio nuomininko šeimos nariu, tuo pagrindu, nuo jo, kaip dėdės S. K. globėjo paskyrimo (2000 m. kovo 16 d.) jis globojo savo dėdę, jie gyveno kartu iš Savivaldybės nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), iki pat pagrindinio nuomininko mirties ir vedė su juo bendrą ūkį. Mirus pagrindiniam buto nuomininkui, ieškovas ir toliau liko gyveni minėtame bute.

Sprendžiant klausimą dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, aktualus CK 6.588 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisinis reglamentavimas, kuris įtvirtina, kad jeigu globėjai ir globotiniai, pasibaigus globai ir toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu šeimos nariu gali būti pripažinti teismo tvarka.

Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas buvo pagrindinio nuomininko globėjas. Tai patvirtina 2000 m. kovo 16 d. Jonavos rajono savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 75, kuriuo ieškovas buvo paskirtas dėdės S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), rūpintoju. Todėl teismas toliau pasisako dėl ieškovo faktinio gyvenimo kartu su pagrindiniu nuomininku ir bendro namų ūkio vedimo (tvarkymo).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-313/2016). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, tai yra nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

Ieškovas visos bylos nagrinėjimo metu teigė, kad su pagrindiniu nuomininku bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno nuo pat nuomos sutarties sudarymo (2000 m. rugpjūčio 28 d.) ir gyveno kartu su globojamu dėde iki jo mirties (2020 m. balandžio 27 d.). Faktinę aplinkybę, kad ieškovas ir pagrindinis nuomininkas gyveno kartu, pagrindžia byloje apklaustų liudytojų parodymai. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, ieškovas deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 24 d. dėl asmeninių priežasčių buvo iš buto išsideklaravęs, tačiau nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. vėl deklaravo savo gyvenamąją vietą minėtame bute. Liudytoja L. K. patvirtino, kad ieškovas su pagrindiniu nuomininku gyveno nuo 2000 m., tai yra nuo to laiko, kai S. K. buvo išnuomotas iš Savivaldybės butas, niekada nebuvo išsikėlęs, bute gyvena iki dabar, jis rūpinosi pagrindiniu nuomininku. Ieškovas ginčo gyvenamojoje patalpoje kartu su pagrindiniu nuomininku gyveno iki pat pagrindinio nuomininko mirties bei gyvena iki šiol.

Ieškovas paaiškino, kad gyvendamas su pagrindiniu nuomininku kartu su juo vedė bendrą ūkį, tai yra rūpindavosi tiek savo, tiek globojamo dėdės maistu, iš bendrų dėdės gaunamų išmokų ir savo darbo užmokesčio mokėjo buto komunalinius mokesčius, remontavo ir prižiūrėjo butą,

Tai, kad ieškovas ne tik gyveno kartu su pagrindiniu nuomininku, tačiau ir vedė bendrą ūkį, patvirtina ieškovo pateiktas jo „Swedbank“, AB sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, jog būtent iš ieškovo sąskaitos buvo mokami mokesčiai už butą (duomenys neskelbtini). Po pagrindinio nuomininko mirties (2020 m. balandžio 27 d.) mokesčiai už butą buvo mokami (dėl šios aplinkybės byloje ginčo nekilo). Vadinasi, papildomai susiklostė ir faktiniai nuomos santykiai. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis nuo 2001 m. gegužės 4 d. dirba (duomenys neskelbtini), darbo sutartis neterminuota. Tuo tarpu pagrindinis nuomininkas buvo neįgalus, jam buvo nustatyta rūpyba, kas leidžia daryti išvadą, kad pragyvenimui, buto mokesčiams ir buto remontui savo asmenines pajamas skyrė ir ieškovas.

Ieškovas rūpinosi buto remontu ir jį remontavo, ką patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai: ieškovas 2013 m. pakeitė buto langus, ką patvirtina 2013 m. lapkričio 19 d. UAB „Marsta“ sutartis (sutartį pasirašė D. K.), liudytojas V. G. parodė, kad jam teko dirbti ieškovo bute, 2019 m. vasarą, renovuojant visą daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), jis ieškovo bute atliko balkono apdailą. Atliekant balkono apdailos darbus, dalyvavo ieškovas, su kuriuo ir buvo iš anksto telefonu tartasi dėl apdailos darbų atlikimo.

Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais, nes tiek jais, kurie yra vienas iš įrodomųjų priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tiek minėtais rašytiniais įrodymais, jis įrodė faktinę aplinkybę, kad kartu su pagrindiniu nuomininku, kurį globojo, gyveno bei vedė bendrą ūkį. Todėl gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su ieškovu gali būti sudaryta (CK 6.602 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodoma, ieškinys tenkinamas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovą D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 27 d. mirusio nuomininko S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimos nariu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.